Europos Sąjungos Teisingumo Teismas — Sąjungos teisės laikymosi garantas
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra viena iš septynių Europos Sąjungos institucijų.
Šios Sąjungos teisminės institucijos uždavinys – užtikrinant vienodą Sutarčių aiškinimą ir taikymą, taip pat Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų priimtų teisės aktų teisėtumo kontrolę, garantuoti, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės.
Savo jurisprudencija ši institucija prisideda prie Sąjungos vertybių puoselėjimo ir vieningos Europos kūrimo.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismą sudaro du teismai: Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas.
Pirmininko įžanginis žodis
Kiekvienais metais Teisingumo Teismo metiniame pranešime „Metų apžvalga“ apžvelgiami praėjusių metų įvykiai ir ateities perspektyvos. Kartu tai yra proga įvertinti mūsų institucijos veiklą platesniame jos ir Europos integracijos istorijos kontekste.
Koen Lenaerts
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkas
1952 m. gruodžio 10 d. Paryžiaus sutartimi nuspręsto įsteigti Teisingumo Teismo steigiamajame posėdyje pirmasis šio teismo pirmininkas Massimo Pilotti savo kalboje citavo Italijos poetą ir politiką Dante Alighieri: „ubicumque potest esse litigium, ibi debet esse judicium“ („ten, kur gali kilti ginčas, turi būti priimtas sprendimas“). Jis taip pat priminė, kad Teisingumo Teismo užduotis yra visiems – „valstybėms, įmonėms ar tiesiog asmenims“ – užtikrinti, kad vykdydamos savo veiklą Bendrijos institucijos paisytų joms suteiktų įgaliojimų ribų.
Tą pačią dieną Jean Monnet džiaugdamasis naują teismą apibūdino „ne tik kaip Europos anglių ir plieno bendrijos Teisingumo Teismą, bet ir kaip Europos Aukščiausiojo federalinio teismo perspektyvą“, neatsiejamą nuo „suverenaus teisės egzistavimo Bendrijoje“. Praėjus daugiau kaip 70 metų, šie pagrindiniai principai tebėra mūsų kasdienės veiklos įkvėpimo šaltinis. Jie padeda suprasti 2025 m. pasiektą pažangą ir 2026 m. numatomus iššūkius.
2025 m. – tai pirmi ištisi metai, kuriais buvo įgyvendinama 2024 m. spalio 1 d. įsigaliojusi reforma, lėmusi dalies Teisingumo Teismo jurisdikcijos priimti prejudicinius sprendimus perdavimą Bendrajam Teismui šešiose konkrečiose srityse (PVM, akcizai, Muitinės kodeksas, tarifinis klasifikavimas, keleivių teisės ir apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema). Pasiekti rezultatai labai džiugina. Reformos esmė – „vieno langelio“ mechanizmas, pagal kurį visi prašymai priimti prejudicinį sprendimą teikiami Teisingumo Teismui; šis po vidaus konsultacijų nusprendžia, ar jie turi būti perduoti Bendrajam Teismui, ar pats juos nagrinės. Nuo tada, kai pradėta įgyvendinti ši reforma, taikant „vieno langelio“ mechanizmą buvo išnagrinėta beveik 100 prašymų priimti prejudicinį sprendimą ir maždaug devyni iš dešimties perduoti Bendrajam Teismui, nes priklausė išimtinai vienai iš šešių minėtų sričių.
Be to, 2025 m. kelis kartus pasikeitė Sąjungos teismų sudėtis. Teisingumo Teisme pareigas pradėjo eiti du nauji teisėjai, vienas iš jų perėjo iš Bendrojo Teismo. Bendrajame Teisme buvo paskirti penki nauji teisėjai, du iš jų pakeitė Teisingumo Teismo teisėjais tapusius narius. 2025 m. rugsėjo mėn. valstybių narių vyriausybės pratęsė 19 Bendrojo Teismo teisėjų kadenciją 2025–2031 m. laikotarpiui. Tuo pat metu Marc van der Woude buvo perrinktas Bendrojo Teismo pirmininku trečiajai kadencijai, o Savvas Papasavvas vėl paskirtas pirmininko pavaduotoju.
2025 m. institucija tęsė savo komunikacijos politikos pertvarką: viena iš naujovių – Teisingumo Teismo narių pristatomi audiovizualiniai informaciniai pranešimai apie svarbiausias bylas. Sprendimą priėmusioje kolegijoje posėdžiavęs teisėjas glaustai ir suprantamai perteikia bylos esmę ir tai, kaip Teisingumo Teismas išsprendė iškeltus teisinius klausimus. Į priekį pasistūmėjo ir keli svarbūs projektai, kuriuos bus galima įgyvendinti vienu metu jau nuo 2026 m. sausio mėn.: pradės veikti nauja Curia interneto svetainė, kuri yra pagrindinis institucijos interneto portalas, nauja paieškos sistema ir į tikrą išorės komunikacijos priemonę pertvarkyta Curia Web TV, kuri iki šiol buvo vidinė audiovizualinė platforma, taip papildant esamus komunikacijos kanalus.
Kalbant apie technologinius pasiekimus, pažymėtina, kad dirbtinis intelektas ir toliau vaidina svarbų vaidmenį institucijos pokyčiuose. Šiais metais buvo paleisti arba išbandyti keli šia technologija pagrįsti įrankiai, visų pirma Curia AI Brain – pačios institucijos sukurta platforma, skirta jos vidaus reikmėms, kuria siekiama darbuotojams suteikti galimybę naudotis specializuotais DI įrankiais, atitinkančiais konkrečius Teisingumo Teismo poreikius.
Galiausiai 2025 m. gruodžio 7 d. suėjo 25-eri metai nuo Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos priėmimo. Siekiant paminėti šį įvykį ir Chartijos reikšmę jurisprudencijai bei pagrindinių teisių apsaugai, kitas Teisėjų forumas, kuris vyks Teisingumo Teisme 2026 m. kovo mėn., bus visiškai skirtas Chartijos svarbai Sąjungos teisinėje sistemoje pabrėžti.
Vykdydamas šiuos projektus ir ryžtingai žvelgdamas į ateitį Teisingumo Teismas ir toliau vykdo jam 1952 m. pavestą užduotį: užtikrinti teisės laikymąsi, piliečių pasitikėjimą ir Sąjungos teisinės sistemos stabilumą.
