A | Kanclerio įžanginis žodis
2025 m. buvo svarbus institucijos raidos etapas – plačių užmojų metai, per kuriuos siekta sustiprinti jos pagrindus ir kartu ją parengti būsimiems pokyčiams.
Alfredo Calot Escobar
Teisingumo Teismo kancleris
Šiuo besiformuojančių technologijų ir tam tikro darbo rinkos persitvarkymo laikotarpiu, kai taip pat puoselėjami dideli lūkesčiai Sąjungos atžvilgiu, prisimintinos vertybės, kuriomis grindžiama Teisingumo Teismo veikla, – teisingumo kokybė ir sparta, glaudus ryšys su piliečiais, kalbinė ir kultūrinė įvairovė arba optimalus jam patikėtų išteklių valdymas. Būtent siekdamas išsaugoti šias vertybes, Teisingumo Teismas įgyvendino keletą strateginių projektų, kad galėtų susitvarkyti su būsimais pokyčiais.
Teisminės veiklos požiūriu 2025 m. buvo pirmi ištisi metai nuo tuo laiko, kai įsigaliojo dalinis Teisingumo Teismo prašymų priimti prejudicinį sprendimą perdavimas Bendrajam Teismui. Visos institucijos tarnybos – gerai pasirengusios – užtikrino sklandų ir kontroliuojamą reformos įgyvendinimą, taip parodydamos savo gebėjimą prisitaikyti ir padėti abiem teismams įveikti naujus iššūkius. Pirmasis reformos įgyvendinimo įvertinimas labai teigiamas, nes pasiekti visi tikslai: bylų perdavimas padeda gerinti jų nagrinėjimą ir visapusiškai pasinaudoti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo struktūros reformos teikiamais privalumais visų teisės subjektų naudai. Tuo pačiu metu sėkmingai pradėtos taikyti naujos taisyklės dėl prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrose teikiamų pastabų viešumo: jos leidžia geriau suprasti prejudicinių sprendimų priėmimo mechanizmą ir nagrinėjamus teisinius klausimus.
Teisingumo Teismo priartinimas prie piliečių taip pat buvo vienas iš praeitų metų prioritetų. Glaudžiai bendradarbiaudamos už komunikaciją ir informacines technologijas atsakingos institucijos tarnybos dėjo daug pastangų, kad būtų sukurta nauja Teisingumo Teismo interneto svetainė, kurioje įdiegta visiškai pertvarkyta paieškos sistema ir konsoliduota teismo posėdžių transliacijos internetu sistema. Tuo pačiu metu buvo padidinta komunikacijos kanalų įvairovė, visų pirma paleidus į eterį Curia Web TV – naują, modernų ir edukacinį įrankį, kuris patraukliais audiovizualiniais formatais padeda geriau suprasti teismų veiklą. Kitaip tariant, institucija sukūrė ne tik aiškesnę ir patogesnę naudoti tinklavietę: stengdamasi sustiprinti savo veiklą socialiniuose tinkluose, ji užbaigė savo išorės komunikacijos politikos, skirtos plačiajai visuomenei ir jaunesnėms kartoms, modernizavimą.
Be to, patrauklumas buvo ta gija, kuri žymėjo Teisingumo Teismo žmogiškųjų išteklių politiką: buvo įgyvendinta daug iniciatyvų, siekiant sustiprinti gebėjimą sudominti įvairaus profilio kandidatus iš visų valstybių narių. Taigi institucija stengėsi sukurti patrauklesnes, įtraukesnes ir aiškesnes įdarbinimo procedūras, kad pritrauktų daugiau kandidatų, suinteresuotų galimybėmis dirbti Teisingumo Teisme. Kai kurios priemonės buvo tiesiogiai skirtos stažuočių sąlygoms gerinti, kad visiems jauniems absolventams, norintiems susipažinti su institucija, būtų užtikrintos lygios galimybės stažuotis. Kitomis priemonėmis buvo didinamas informuotumas valstybėse narėse, kurių piliečių institucijoje dirba mažiau, tam, kad būtų pritraukta įvairių kultūrų ir įvairiomis kalbomis kalbančių darbuotojų. Galiausiai, keletas iniciatyvų leido Teisingumo Teismui gerinti savo prieinamumo ir įtraukties politiką, kad žmonės su negalia turėtų ilgalaikes perspektyvas institucijoje ir galėtų prisidėti prie šios platesnių užmojų politikos įgyvendinimo.
Ištikimas naujovėms Teisingumo Teismas padarė reikšmingą pažangą technologijų srityje. Tęstas dirbtiniu intelektu (DI) grindžiamų įrankių integravimas ir plėtojimas, kartu atliekant svarbų darbą kuriant etikos pamatus, visiškai pritaikytus Teisingumo Teismo atliekamai teisminei funkcijai. Parengdamas Dirbtinio intelekto integravimo etikos chartiją, taip pat suformuluodamas konkrečius nurodymus, reglamentuojančius DI įrankių naudojimą institucijoje, Teisingumo Teismas stengėsi palengvinti vis perspektyvesnių priemonių naudojimą. Tačiau naudojant šiuos įrankius reikia gerai suprasti jų ribas, su jais susijusią riziką ir būtinybę užtikrinti, kad jiems visada būtų taikoma žmogaus priežiūra. Taigi Teisingumo Teismas toliau ryžtingai, bet ir atsargiai žengė į priekį, visų pirma išplėsdamas darbuotojams skirtų mokymo kursų pasiūlą, kad padėtų jiems prisitaikyti prie naujovių.
Tvirtos vertybės, aiškūs užmojai ir nuolatinis įsipareigojimas užtikrinti Europos teisingumo kokybę – tokie institucijos tarnyboms buvo šie pasididžiavimo verti 2025 m.
B | Svarbiausi metų įvykiai
2025 m. – kertiniai Sąjungos teismų reformos metai
2025 m. buvo pirmieji ištisi metai, kai buvo įgyvendintas dalinis Teisingumo Teismo jurisdikcijos priimti prejudicinius sprendimus perdavimas Bendrajam Teismui ir užbaigtas ilgas procesas. Šios reformos pagrindai buvo įtvirtinti dar 2001 m. Nicos sutartyje, o vėliau patvirtinti vykdant 2015 m. teismų sistemos reformą.
Jos tikslas buvo sustiprinti Sąjungos teismų sistemos veiksmingumą, užtikrinant geresnį darbo krūvio paskirstymą Teisingumo Teismui ir Bendrajam Teismui. Tai pavyko padvigubinus Bendrojo Teismo teisėjų skaičių, kuris galutinai buvo pasiektas 2022 m.: jam buvo skirti pajėgumai, būtini papildomoms byloms nagrinėti.
Kad reforma būtų įgyvendinta, prireikė esminių Statuto ir procedūros taisyklių pakeitimų. Teisingumo Teismo pasiūlytus Statuto pakeitimus priėmė Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba. Procedūros reglamento pakeitimams, padarytiems po Statuto peržiūros siekiant užtikrinti jo įgyvendinimą, pritarė Taryba.
Paskutinis šios reformos etapas baigėsi 2024 m. spalio 1 d., kai buvo pradėtos taikyti naujos taisyklės, kuriomis įgyvendintas dalinis jurisdikcijos priimti prejudicinius sprendimus perdavimas Bendrajam Teismui ir modernizuotos procedūros abiejuose teismuose. Praėjus ištisiems metams nuo reformos įgyvendinimo, pirmasis jos įvertinimas rodo, kad Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas visiškai įsisavino šią naują veiklos tvarką, patenkindami visų prejudicinio sprendimo proceso dalyvių lūkesčius.
Kas yra prašymas priimti prejudicinį sprendimą?
Sąjungos teisė yra kiekvienos Sąjungos valstybės narės nacionalinės teisės dalis. Tai reiškia, kad Sąjungos teise galima remtis nacionaliniuose teismuose, kurie ją taiko tiesiogiai.
Jei kyla abejonių, kaip reikėtų aiškinti Sąjungos teisę konkrečioje byloje, nacionaliniai teismai gali, o tam tikrais atvejais privalo, kreiptis su klausimais į Teisingumo Teismą, o tam tikrose konkrečiose srityse – į Bendrąjį Teismą. Taip jiems gali būti išaiškinta Sąjungos teisės nuostatų reikšmė ar net jų galiojimo klausimas. Tokie išaiškinimai jiems padeda teisingai ir nuosekliai taikyti Sąjungos teisę.
Bendrojo Teismo jurisdikcija priimti prejudicinius sprendimus
Bendrojo Teismo jurisdikcijai dabar priklauso nagrinėti prejudicinius prašymus tam tikrose konkrečiose aiškiai apibrėžtose srityse, kurias galima pakankamai lengvai atskirti nuo kitų sričių ir kuriose egzistuoja gausi Teisingumo Teismo jurisprudencija. Taigi ši reforma leido realiai sumažinti Teisingumo Teismo darbo krūvį, perdavus Bendrajam Teismui nagrinėti prejudicinius klausimus, kylančius tam tikrose konkrečiose srityse: 1/ bendra PVM sistema, 2/ akcizai, 3/ Muitinės kodeksas, 4/ tarifinis prekių klasifikavimas, 5/ kompensavimas ir pagalba keleiviams atsisakymo vežti ar transporto paslaugų atidėjimo ar atšaukimo atvejais ir 6/ šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema.
Vieno langelio principas: veiksminga procedūra
Reforma nepakeitė prašymų priimti prejudicinį sprendimą pateikimo tvarkos: visi prašymai ir toliau teikiami Teisingumo Teismui. Tačiau „vieno langelio“ mechanizmas leidžia nustatyti Bendrojo Teismo jurisdikcijai priklausančius prašymus. Sprendimą palikti bylą nagrinėti Teisingumo Teismui arba ją perduoti priima Teisingumo Teismo pirmininkas, išklausęs pirmininko pavaduotoją ir pirmąjį generalinį advokatą, arba Teisingumo Teismas per bendrąjį susirinkimą.
Bendrajame Teisme dabar yra dvi specializuotos paprastai penkių teisėjų kolegijos, kompetentingos nagrinėti šias bylas. Be to, kai kurie Bendrojo Teismo teisėjai taip pat skiriami eiti Bendrojo Teismo generalinio advokato pareigas, siekiant užtikrinti, kad procedūra būtų lygiavertė procedūrai Teisingumo Teisme.
Apeliacinis skundas ir peržiūra
Bylose dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, atsižvelgiant į proceso pobūdį, Bendrojo Teismo priimti sprendimai negali būti skundžiami Teisingumo Teismui. Tačiau egzistuoja peržiūros mechanizmas: per vieną mėnesį Teisingumo Teismo pirmasis generalinis advokatas gali pasiūlyti Teisingumo Teismui peržiūrėti Bendrojo Teismo sprendimą, jeigu gresia didelis pavojus Sąjungos teisės vienovei ar darnai.
Įvertinimas po vienų metų
Nuo reformos įsigaliojimo pagal naująją vieno langelio sistemą jau išnagrinėta beveik šimtas prejudicinių bylų. Apie 85 % jų buvo perduota Bendrajam Teismui, nes jos buvo susijusios išimtinai su pagal šią sistemą numatytoms šešioms konkrečioms sritims.
2025 m. Bendrasis Teismas išnagrinėjo pirmąsias pagal naująją sistemą perduotas bylas. Šešiolika bylų buvo užbaigta nesant būtinybės rengti teismo posėdį ar prašyti pateikti išvadą. Dauguma – vienuolika bylų – buvo užbaigtos nutartimi. Penkios bylos išnagrinėtos priimant sprendimą. Bylų nagrinėjimo terminai buvo ypač trumpi: sprendimu išspręstų bylų atveju – vidutiniškai 10,9 mėnesio nuo momento, kai byla pasiekė vieną langelį, iki galutinio sprendimo priėmimo (vidutiniškai 6,2 mėnesio sprendimu arba nutartimi išspręstų bylų atveju).
Taigi sistema veikia veiksmingai, o pirmieji rezultatai rodo, kad reforma pasiekia savo tikslus: paspartinti bylų nagrinėjimą ir subalansuoti Sąjungos teismų darbo krūvį piliečių ir įmonių naudai.
Norite sužinoti daugiau?
Kad teisės specialistai, ypač nacionaliniai teismai, geriau suprastų vieno langelio principą ir jurisdikcijos paskirstymo kriterijus, institucija paskelbė dokumentą, susijusį su naujų nuostatų dėl dalies jurisdikcijos priimti prejudicinius sprendimus perdavimo Bendrajam Teismui įgyvendinimu. Šiame Teisingumo Teismo interneto svetainėje paskelbtame dokumente nurodyti per pirmus metus nuo įsigaliojimo pateikti prašymai ir išdėstant motyvus patikslinta, ar jie buvo perduoti Bendrajam Teismui, ar palikti nagrinėti Teisingumo Teisme.
Žr. vaizdo įrašą: Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo kompetencijos pasidalijimas.
Skaidresnis Europos teisingumas
2025 m. įvyko reikšmingas Teisingumo Teismo komunikacijos politikos lūžis. Skatinama technologijų pažangos ir siekdama, kad Europos teisingumas būtų suprantamesnis ir artimesnis piliečiams, institucija išplėtojo keletą iniciatyvų, skirtų jos informaciniams kanalams modernizuoti ir geresniam visuomenės supratimui apie jos misiją ir veiklą formuotis.
Nauji socialiniai tinklai siekiant glaudesnio ryšio su piliečiais
Socialiniai tinklai šiandien yra neatsiejama piliečių kasdienio gyvenimo dalis ir daugeliui jų, ypač jaunesnėms kartoms, yra svarbus informacijos šaltinis. Siekdamas patenkinti šį poreikį ir taip užtikrinti patikimos ir teisingos informacijos apie Teisingumo Teismo veiklą sklaidą kuo arčiau piliečių, Teisingumo Teismas įvairino savo veiklą socialiniuose tinkluose, 2025 m. sukurdamas paskyras keturiose naujose platformose: Bluesky, Threads, WhatsApp ir Instagram.
Naudodamasis šiais naujais kanalais, papildančiais Teisingumo Teismo informacijos pasiūlą LinkedIn, X, YouTube ir Mastodon platformose, Teismas gali pasiekti naują auditoriją ir – atsižvelgdamas į jos poreikius ir tiesiogiai – ją informuoti apie savo veiklą ir svarbų vaidmenį ginant piliečių teises ir išsaugant demokratinėmis vertybėmis grindžiamą Europą.
Šiais kanalais visuomenė gali bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje lengvai gauti aiškią informaciją apie Teisingumo Teismo teisminės veiklos aktualijas; paleidus naują audiovizualinę platformą Curia Web TV, nuo 2026 m. pradžios tą informaciją papildys naujoviškas ir išsamus audiovizualinis produktas.
Teismo posėdžių stebėjimas iš visos Europos
Liuksemburge vykstantys Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo posėdžiai yra labai svarbus proceso etapas, jie yra vieši ir atviri visiems piliečiams. Siekdamas užtikrinti skaidrų ir prieinamą teisingumą 450 milijonams Europos piliečių, kuriems tiesiogiai turi įtakos Sąjungos teismų sprendimai, Teisingumo Teismas įdiegė sistemą, leidžiančią kiekvienam stebėti posėdžius nuotoliu, nesant reikalo vykti į Liuksemburgą.
Nuo 2022 m. balandžio mėn. institucija nusprendė savo interneto svetainėje pabandyti netiesiogiai transliuoti didžiosios kolegijos ir Teisingumo Teismo plenarinės sesijos posėdžius, taip pat tiesiogiai transliuoti posėdžius, per kuriuos skelbiami teismo sprendimai ir skaitomos išvados. Sėkmingai pasibaigus bandomajam etapui, į Teisingumo Teismo procedūros reglamentą buvo įtraukta konkreti nuostata ne tik tam, kad ši sistema būtų toliau taikoma, bet ir siekiant suteikti galimybę transliuoti tam tikrus penkių teisėjų kolegijų posėdžius, kai tai pateisinama dėl bylos. Be to, siekiant kuo geriau suprasti bylos kontekstą ir šalių bei teisėjų diskusijas posėdyje, prieš kiekvieną teismo posėdžio transliaciją spaudos atstovas audiovizualine forma trumpai paaiškina bylą; šis pristatymas taip pat transliuojamas Teisingumo Teismo interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose.
Bendrojo Teismo procedūros reglamente irgi buvo numatyta galimybė transliuoti to teismo posėdžius, kuriuose nagrinėjamos bylos, skelbiami sprendimai ar skaitomos išvados. Kadangi minėtos transliacijos taisykles ir įgyvendinimo sąlygas turėjo nustatyti Bendrasis Teismas, 2025 m. vasario mėn. jis priėmė sprendimą dėl teismo sprendimų paskelbimo ar išvadų skaitymo transliacijos. Vykdant tą sprendimą, pirmoji transliacija įvyko gegužės mėn. – buvo tiesiogiai paskelbtas didžiosios kolegijos sprendimas. Rugsėjo mėn. įvyko dar dvi transliacijos.
Šis institucijos audiovizualinės komunikacijos stiprinimas leidžia Teisingumo Teismui visapusiškai pasinaudoti technologinėmis galimybėmis, kurios pradėjo sparčiai vystytis per 2020 m. sveikatos krizę, o svarbiausia – suteikia galimybę visiems, besidomintiems jo teismine veikla, nesvarbu, ar tai būtų esami ar būsimi teisės specialistai (nacionalinių teismų teisėjai, advokatai, valstybių narių vyriausybių ir Sąjungos institucijų pareigūnai, dėstytojai ir studentai), žurnalistai ar tiesiog piliečiai, norintys daugiau sužinoti apie institucijos užduotis, kad ir kur jie būtų, nevykstant į Liuksemburgą stebėti posėdžius tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir fiziškai posėdžių salėse esantys asmenys.
Skaidresni teisminiai ginčai
Laikydamasis to paties atvirumo principo, 2025 m. Teisingumo Teismas toliau įgyvendino 2024 m. priimtą sprendimą užbaigus bylą internete skelbti rašytines pastabas, kurias prejudicinėse bylose pateikė bylos dalyviai (šalys nacionaliniame teisme, institucijos, valstybės narės ir kt.), jeigu jie tam neprieštarauja. Kad su pastabomis būtų lengviau susipažinti, prieiga prie jų suteikiama per Teisingumo Teismo interneto svetainės paieškos sistemą, kuri leidžia visiems suinteresuotiesiems asmenims sužinoti pozicijas, pareikštas per Teisingumo Teisme ar Bendrajame Teisme vykusius teisminius ginčus iki prejudicinio sprendimo priėmimo.
Komunikacijos produktų modernizavimas, siekiant užmegzti ryšį su plačiąja visuomene
Siekdamas šio tikslo – pagerinti jurisprudencijos prieinamumą ne specialistams – Teisingumo Teismas toliau modernizavo vieną iš savo pagrindinių produktų, t. y. spaudos pranešimus. 2023 m. pabaigoje nuspręsta juos rengti naujai, pateikiant trumpesnes ir labiau aprašomojo pobūdžio santraukas, geriau atitinkančias žiniasklaidos ir plačiosios visuomenės lūkesčius. Ši reforma įgavo pagreitį 2025 m., pradėjus skelbti aiškesnius, glaustesnius ir patrauklesnius pranešimus suprantamesne kalba. Paprastai parengiamas ir „glaustas apibendrinimas“, t. y. santrauka, leidžianti žiniasklaidai lengviau juos panaudoti.
Tuo pačiu metu Teisingumo Teismas sukūrė naują komunikacijos įrankį: jau paskelbus svarbiausius sprendimus dabar transliuojami trumpi audiovizualiniai informaciniai pranešimai, kuriuose bylą nagrinėjantys teisėjai trumpai apžvelgia bylą. Ši naujoviškas įrankis leidžia per kelias minutes visada aiškia ir suprantama kalba paaiškinti sprendimus, kurie sulaukia didelio žiniasklaidos susidomėjimo. Birželio mėn. transliuotas pirmasis įrašas apie itališką bylą C‑460/23 Kinsa: paaiškinimus bylos – italų – kalba pateikė Teisingumo Teismo pirmininkas Koen Lenaerts. 24 oficialiosiomis Sąjungos kalbomis subtitruotas įrašas iškart po sprendimo paskelbimo buvo įkeltas į Curia svetainę ir tuo pačiu metu paskelbtas socialiniuose tinkluose. Jis sulaukė didelio pasisekimo – „LinkedIn“ platformoje buvo peržiūrėtas beveik 20 000 kartų. 2025 m. interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose buvo paskelbta 11 tokio tipo aiškinamųjų vaizdo įrašų apie Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos sprendimus.
Šiomis iniciatyvomis Teisingumo Teismas 2025 m. tęsė įsipareigojimą siekti skaidresnio, suprantamesnio ir piliečiams artimesnio Europos teisingumo, savo komunikacijos formas pritaikydamas prie naujų visuomenės lūkesčių.
Bendradarbiavimas su Europos teismų institucijomis
Europos Sąjungos teisė taikoma visose valstybėse narėse, taigi tai yra bendras teisynas, paremtas bendromis vertybėmis, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga. Siekdamas sustiprinti šią teisinę bendriją ir užtikrinti vienodą Sąjungos teisės aiškinimą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas neapsiriboja abiejuose teismuose vykstančiais procesais ir jau seniai palaiko atvirą ir nuolatinį dialogą su valstybių narių teisėjais – valstybių narių konstituciniais ir aukščiausiaisiais teismais arba pirmosios ir apeliacinės instancijos teismais, – taip pat su teisminiais tinklais ir tarptautiniais teismais, pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismu; su jais jis keičiasi gerąja patirtimi siekdamas teisingumo kokybės gerinimo. Šis dialogas, vykstantis per konferencijas ir susitikimus Teisingumo Teisme ir valstybėse narėse, 2025 m. buvo ypač intensyvus.
„EUnited in Diversity“ Sofijoje
2021 m. pirmą kartą surengta Rygoje (Latvija), antrą kartą 2023 m. Hagoje (Nyderlandai), konferencija „EUnited in Diversity“ trečią kartą įvyko 2025 m. vasaros pabaigoje Sofijoje, globojama Bulgarijos Respublikos Konstitucinio Teismo. Šios kas dvejus metus rengiamos konferencijos suburia Teisingumo Teismo ir nacionalinių konstitucinių teismų atstovus, siekiant stiprinti teismų tarpusavio dialogą, taip pat skatinti sąveiką tarp bendros Europos Sąjungos teisės sistemos ir valstybių narių nacionalinės teisės sistemų.
2025 m. konferencijoje, subūrusioje konstitucinius teismus (arba konstitucinę jurisdikciją įgyvendinančius teismus) iš 21 valstybės narės ir skirtoje temai „Konstitucinės justicijos vaidmuo bendroje Europos Sąjungos teisės sistemoje“, nagrinėta „konstitucinės justicijos“ Sąjungoje sąvoka. Programą sudarė keturios teminės grupės, skirtos delegavimo principu grindžiamam kompetencijų pasiskirstymui tarp ES ir valstybių narių, ES tapatybės apsaugai krizės laikotarpiu, nacionalinės konstitucinės teisės ir ES teisės tarpusavio santykiui valstybėse narėse ir ES teisės aiškinimui ir taikymui siekiant užtikrinti bendros teisės sistemos nuoseklumą ir pastovumą.
Ši konferencija taip pat buvo puiki galimybė susitikti dalyvaujančių institucijų aukšto rango administracijų vadovams, siekiant palengvinti keitimąsi gerąja patirtimi ir aptarti bendro intereso klausimus. Pagrindinė šio apskritojo stalo diskusijos, kurioje Teisingumo Teismui atstovavo Informatikos direktorato generalinė direktorė, tema buvo „Skaitmeninių technologijų įtaka teismų darbui“.
Teisėjų forumas Teisingumo Teisme
2025 m. gruodžio pradžioje Teisingumo Teisme tradiciškai surengtame Teisėjų forume susirinko 148 teisėjai iš visų valstybių narių apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismų. Įvairių darbo sesijų metu buvo aptariami tokie klausimai kaip naujausi proceso dėl prejudicinio sprendimo priėmimo pokyčiai, naujausia jurisprudencija prieglobsčio ir imigracijos srityje, nauja Bendrojo Teismo jurisdikcija nagrinėti prejudicinius prašymus, taip pat naujausia jurisprudencija Europos arešto orderio ir teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose srityje.
Šis forumas, kurį Teisingumo Teismas pirmą kartą surengė 1968 m., tiesiogiai suveda Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo narius su valstybių narių teisėjais. Jis leidžia užmegzti neformalius ryšius ir skatina vienodą Sąjungos teisės taikymą nacionaliniuose teismuose, kurie yra Europos Sąjungos bendrosios kompetencijos teismai, keistis idėjomis bendrais klausimais, pažinti ir suprasti skirtingas teisės sistemas ir užtikrinti teismų bendradarbiavimą.
Europos Sąjungos teisminio tinklo susitikimas Lisabonoje
Lapkričio mėn. Lisabonoje (Portugalija) įvyko septintasis metinis Europos Sąjungos teisminio tinklo atstovų susitikimas. ES teisminio tinklo, įsteigto Teisingumo Teismo iniciatyva 2017 m. per Teisėjų forumą, skirtą Romos sutarčių 60-mečiui paminėti, paskirtis – stiprinti teisminį bendradarbiavimą Europoje siekiant užtikrinti kokybišką teisingumą. ES teisminis tinklas, kurį sudaro 78 valstybių narių konstituciniai ir aukščiausieji teismai, taip pat keturių trečiųjų šalių (Islandijos, Lichtenšteino, Jungtinės Karalystės ir Ukrainos) aukščiausieji teismai, yra nuolatinis forumas, kuriame nariai gali keistis nuomonėmis. Užtikrindamas neformalų bendradarbiavimą ir dialogą tarp aukščiausių Europos teismų, jis papildo formalaus bendradarbiavimo mechanizmą, kuris įgyvendinamas per procesą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.
Kadangi ES teisminio tinklo susitikimus dabar organizuoja nacionaliniai teismai, padedami Teisingumo Teismo, 2025 m. susitikimą surengė Portugalijos Konstitucinis Teismas, Aukščiausiasis Teismas ir Aukščiausiasis administracinis teismas. Jame dalyvavo šešiasdešimt atstovų iš 20 valstybių narių, vienos trečiosios valstybės ir keturių kitų europinių tinklų. Dalyvių kalbos ir diskusijos buvo skirtos bendradarbiavimo tinkle ateičiai ir nacionalinių teismų, priimančių sprendimus kaip galutinė instancija, pareigos kreiptis dėl prejudicinio sprendimo apimčiai.
Susitikimai su Europos Žmogaus Teisių Teismu
Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra dvi pagrindinės institucijos, užtikrinančios pagrindinių teisių apsaugą Europoje. Abu teismai priklauso dviem skirtingoms organizacijoms (pirmasis – Europos Tarybai, antrasis – Europos Sąjungai), tačiau papildydami vienas kitą jie siekia tų pačių tikslų, grindžiamų tokiomis bendromis pamatinėmis vertybėmis, kaip žmogaus orumas, laisvė, demokratija, žmogaus teisių apsauga, teisinės valstybės principo paisymas, mažumų apsauga, tolerancija, nediskriminavimas, solidarumas ir taikos bei teisingumo erdvės išsaugojimas Europoje. Jie siekia palaikyti glaudžius santykius, rengdami reguliarius susitikimus, per kuriuos dalijasi savo atitinkamos jurisprudencijos pokyčiais ir keičiasi nuomonėmis apie abiem aktualius klausimus ir bendrus iššūkius. Todėl abiejų teismų nariai kasmet susitinka Liuksemburge arba Strasbūre, siekdami ir toliau papildyti vienas kitą ir bendradarbiauti pagrindinių teisių apsaugos Europoje tikslais.
Šiemet susitikimas įvyko lapkričio mėn. Teisingumo Teisme Liuksemburge. Abiejų teisminių institucijų nariai dalyvavo įvairiose apskritojo stalo diskusijose, skirtose saviraiškos laisvei skaitmeninėje eroje, viršesniems vaiko interesams tarpvalstybinio vaikų grobimo bylose, taip pat teisinėms ir fizinėms kliūtims pasinaudoti prieglobsčio procedūromis. Be to, oficialus susitikimas buvo puiki galimybė abiejų teismų pirmininkams pasikeisti nuomonėmis apie iššūkius, su kuriais susiduria teisingumas, ta proga surengta audiovizualinė diskusija.
Abu pirmininkai, be kita ko, pabrėžė, kaip svarbu, kad piliečiai dabartinėmis geopolitinėmis ir visuomeninėmis aplinkybėmis suvoktų, kas sudaro pagrindą to, kas kuriama jau 75 metus, – siekis užtikrinti kuo geresnį gyvenimą atkuriant taiką, teisingumą ir demokratinį visuomenės veikimą.
„Kiekvieną kartą, kai konkrečiai kėsinamasi į teismų nepriklausomumą, kiekvieną kartą, kai žodžio laisvė neapykantą ar smurtą kurstančiomis kalbomis kenkia vertybėms, kurias turėtų skatinti, – pliuralizmui ir tolerancijai, reikia priminti esmę, reikia priminti, kas yra svarbiausia ir ką reikia saugoti.“
M. Mattias Guyomar
EŽTT pirmininkas
„Teisinė valstybė gina ne tik piliečius, bet ir demokratinę sistemą, kuri turi gebėti vystytis nuo rinkimų iki rinkimų ir tarp rinkimų, kuri turi įtraukti pilietinę visuomenę, politikoje dalyvaujančius piliečius ir piliečių grupes. Visa tai išreikšta įvairiuose mūsų teismo sprendimuose, dažnai susijusiuose su pagrindinėmis laisvėmis.“
M. Koen Lenaerts
ESTT pirmininkas
C | Ryšiai su visuomene
Apsilankymas Teisme
Teismas stengiasi priartinti instituciją prie piliečių ir tam pagal specialiai pritaikytas programas organizuoja vizitus ir seminarus, kurie padeda geriau suprasti Sąjungos teisę. Per vizitus galima geriau suvokti Sąjungos teismų vaidmenį ir konkretų jų jurisprudencijos poveikį kasdieniam piliečių gyvenimui, o seminarai, daugiausia skirti nacionalinių teismų teisėjams, skatina nacionalinių ir Europos teismų teisėjų dialogą. Teismas savo patalpose priima įvairias visuomenės grupes; jis taip pat siūlo virtualius vizitus, ypač internetinę šviečiamąją programą, leidžiančią vidurinių mokyklų moksleiviams susipažinti su Sąjungos teise neišeinant iš klasės. 2025 m. šioje programoje dalyvavo 412 vidurinių mokyklų moksleivių.
Sąjungos teisingumo suvokimas
Komunikacijos direktorato spaudos atstovų, pagal išsilavinimą – teisininkų, užduotis – žurnalistams ir suinteresuotiesiems asmenims paaiškinti ne tik sprendimus, nutartis ir išvadas, bet ir nagrinėjamas bylas. Jie rengia pranešimus spaudai, kuriais tikruoju laiku informuoja žurnalistus ir praktikuojančius teisininkus apie Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo sprendimus. Asmenims, pateikusiems prašymą Teisingumo Teismo spaudos tarnybai, jie siunčia periodinius naujienlaiškius apie svarbius teismo kalendoriuje nurodytus įvykius (teismo posėdžius, sprendimų paskelbimą ir išvadų skaitymą) ir su institucija susijusius įvykius, taip pat greituosius pranešimus apie bylas, apie kurias nerengiami pranešimai spaudai. Be to, jie atsako į piliečių laiškus ir skambučius Teisingumo Teismui įvairiais jo veiklos klausimais (procedūrinio pobūdžio informacija, sprendimų paaiškinimai, Teisingumo Teismo vaidmuo, pagalba naudojantis interneto svetaine ir kt.).
Būkite informuoti per Teisingumo Teismo socialinius tinklus
Siekdamas tiesiogiai ir greitai platinti informaciją, Teisingumo Teismas aktyviai veikia socialiniuose tinkluose per savo LinkedIn ir Mastodon paskyras, dvi X paskyras (viena prancūzų kalba, kita – anglų kalba), taip pat Bluesky ir Threads paskyras. Be to, jis turi WhatsApp ir YouTube kanalą, kuriame 24 oficialiosiomis kalbomis skelbiamas įvairus audiovizualinis turinys, be kita ko, plačiajai visuomenei skirti animaciniai vaizdo įrašai, kuriuose paaiškinama, kokį poveikį Teisingumo Teismo jurisprudencija turi kasdieniam piliečių gyvenimui, ir transliuojamos Curia Web TV laidos. YouTube kanale Teisingumo Teismas 2025 m. paskelbė du naujus animacinius filmukus:
Teisminės veiklos skaidrumas
Kas atsitinka, kai valstybė nesilaiko ES teisės?
2025 m. Teisingumo Teismo sukurta Instagram paskyra skirta platesnei ir jaunesnei auditorijai, siekiant populiarinti jo veiklą vizualiai patrauklios ir įtraukios komunikacijos forma.
Visų Teisingumo Teismo platformų sekėjų skaičius nuolat auga, o tai rodo visuomenės susidomėjimą jo veikla.
Teismo posėdžių ir sprendimų stebėjimas tikruoju laiku
Siekdamas palengvinti prieigą prie savo teisminės veiklos, Teisingumo Teismas siūlo posėdžių transliavimo paslaugą.
Teisingumo Teismo sprendimų paskelbimas ir generalinių advokatų išvadų skaitymas transliuojami tiesiogiai. Ši tvarka taikoma ir tam tikriems Bendrojo Teismo sprendimams ir išvadoms. Laikantis Procedūros reglamento reikalavimų, teismo posėdžiai transliuojami netiesiogiai. Tai taikoma plenarinės sesijos, didžiosios kolegijos arba išimtiniais atvejais penkių teisėjų kolegijos posėdžiams. Teismo posėdžio vaizdo įrašas Curia svetainėje prieinamas vieną mėnesį.
Svarbių sprendimų atveju teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant bylą, aiškia ir suprantama kalba pristato Teisingumo Teismo sprendimą kelių minučių trukmės aiškinamajame vaizdo įraše (daugiau žr. skyriuje „Skaidresnis Europos teisingumas“).
Prieš teismo posėdžių transliavimą Teisingumo Teismo interneto svetainėje ir vėliau socialiniuose tinkluose teismo posėdyje vartojamomis kalbomis paskelbiamas informacinis pranešimas, kuriame paaiškinama apie bylą.