A | Kanclerio įžanginis žodis
Lygiai prieš 20 metų dešimt naujų valstybių narių įstojo į Europos Sąjungą; tai buvo istorinė akimirka ir mūsų institucijai.
Alfredo Calot Escobar
Teisingumo Teismo kancleris
Lygiai prieš 20 metų dešimt naujų valstybių narių įstojo į Europos Sąjungą; tai buvo istorinė akimirka ir mūsų institucijai. Ta diena suteikė ne tik progą švęsti, bet ir atnešė precedento neturinčių iššūkių. Dabar, pažvelgęs atgal, galiu su pasididžiavimu teigti, kad sėkmingai juos įveikėme ir kartu tapome stipresni.
Šiandien institucijoje vyksta ne mažiau svarbūs pokyčiai.
Buvo baigta teisėkūros procedūra, dėl kurios Bendrajam Teismui perduota dalis jurisdikcijos priimti prejudicinius sprendimus. Tik nenuilstamų abiejų Sąjungos teismų ir įvairių tarnybų darbuotojų pastangomis pavyko ją sklandžiai įvykdyti.
Bendradarbiavimas ir gebėjimas prisitaikyti pravertė ir kitoje svarbioje srityje, t. y. skaitmeninės transformacijos. Toliau stiprinome skaitmeninius gebėjimus ir plėtojome dirbtiniu intelektu paremtus projektus, derindami šias iniciatyvas su šiais metais įsigaliojusio Dirbtinio intelekto (toliau – DI) akto reikalavimais. Suprasdami, kad žmogaus indėlis išlieka veiksmingo DI priemonių diegimo pagrindas, inicijavome visapusišką plataus masto DI mokymo programą. Be to, mūsų teisinio vertimo tarnybos pradėjo naudoti pažangesnę skaitmeninę erdvę savo funkcijoms vykdyti; tai sektinas pavyzdys visoms kitoms mūsų institucijos tarnyboms.
Kadangi siekiame modernizuoti ir taikyti naujoves, gyvybiškai svarbu užtikrinti skaitmeninės infrastruktūros saugumą ir atsparumą. Šiais metais įsigaliojo Kibernetinio saugumo reglamentas, nustatantis svarbias pareigas mūsų institucijai ir apibrėžiantis griežtus jų įgyvendinimo terminus.
Nors ir diegiame naujoves, savo kasdieninėje veikloje vadovaujamės laikui atspariomis institucijos vertybėmis. Mūsų sėkmės raktas – daugiau nei 2 000 atsakingų darbuotojų iš visos Europos, kiekvieną dieną darniai dirbančių vykdant teisingumą. Šios kolektyvinės pastangos vertingos dėl joms būdingos požiūrių, kultūros, patirčių ir talentų įvairovės, padedančios geriau vykdyti mums pavestus uždavinius.
Siekiant išlaikyti ir pritraukti geriausius darbuotojus iš visų valstybių narių, visus metus tęsėme iniciatyvas, kad mūsų institucijos buveinės šalis išliktų patraukli darbo vieta. Pirmą kartą politiniu lygmeniu pripažinta, su kokiais išskirtiniais iššūkiais susiduria Liuksemburge dirbantys darbuotojai, palyginti su kolegomis Briuselyje. Sudėtingai procedūrai pasibaigus, biudžeto valdymo institucijos patenkino mūsų prašymą skirti laikinąją būsto išmoką mažesnį darbo užmokestį gaunantiems mūsų institucijos darbuotojams; tai yra pirmas svarbus žingsnis kovoje su patiriama nelygybe.
Įsipareigojimas puoselėti įvairovę susijęs ne tik su institucijos darbuotojais. 2024 m. kartu su Europos teisėjų mokymo tinklu ėmėmės naujų iniciatyvų, kad būtų užtikrinta geresnė nacionalinių teisingumo srities specialistų, dalyvaujančių ilgalaikiuose Teisingumo Teisme rengiamuose mokymuose, geografinė pusiausvyra. Šios pastangos aiškiai pasiteisino, nes pirmą kartą per beveik 20 metų rengiamos programos istoriją paraiškas pateikė kandidatai iš naujų trijų valstybių narių.
Tai rodo ir mūsų nuolatines pastangas gerinti dialogą su nacionaliniais teismais. Vienas iš svarbių Europos Sąjungos teisminio tinklo žingsnių stiprinant tą dialogą – tai pirmą kartą ne mūsų institucijoje kartu su Belgijos Conseil d’État (Valstybės Taryba) organizuotas Tinklo korespondentų susitikimas. Jis atvėrė naujas Tinklo veiklos perspektyvas ir sustiprino pamatinę idėją, kad teismų dialogas iš esmės neužsisklendžia tarp institucijos sienų.
Be šios išorinės veiklos, nemažas dėmesys skirtas ir vidinei veiklai – dar kartą patvirtinome įsipareigojimą laikytis aukščiausių etikos standartų, kurie visada buvo neatsiejama mūsų institucijos tapatybės dalis. Šiais metais tie standartai buvo išdėstyti visiems darbuotojams taikomame Elgesio kodekse ir atitinka aukštus standartus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti Teisingumo Teismo nariams.
Kadangi ryžtingai ir vedami bendro tikslo įveikėme prieš du dešimtmečius įvykusios plėtros nulemtus iššūkius, esu tikras, kad ir po 20 metų galėsime lygiai taip pat didžiuotis per tą laiką įvykusiomis permainomis. Iššūkiai, su kuriais susiduriame šiandien, sudaro mūsų institucijai galimybes taikytis prie ateities pokyčių, kurių teks patirti, bet tai ji turi daryti puoselėdama turtingas, jos istoriją suformavusias tradicijas.
B | Svarbiausi metų įvykiai
Dalies jurisdikcijos priimti prejudicinius sprendimus perdavimas
Siekiant sudaryti sąlygas Sąjungos teismams priimti aukštos kokybės sprendimus per protingą terminą ir užtikrinti geresnę Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo darbo krūvio pusiausvyrą, 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo svarbūs Statuto ir procedūros reglamentų pakeitimai. Teisingumo Teismo pasiūlytus Statuto pakeitimus priėmė Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba. Procedūros reglamentų pakeitimus, Tarybai patvirtinus, priėmė Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas. Šiais pakeitimais įgyvendinamas dalies jurisdikcijos priimti prejudicinius sprendimus perdavimas Bendrajam Teismui ir modernizuojamos procedūros abiejuose teismuose.
Statuto pakeitimai ir jų įgyvendinimas
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto pakeitimais sudarytos sąlygos nuo 2024 m. spalio 1 d. perduoti Bendrajam Teismui dalį jurisdikcijos priimti prejudicinius sprendimus. Ši galimybė, egzistuojanti nuo 2001 m., kai buvo pasirašyta Nicos sutartis, vėl svarstyta vykdant 2015 m. patvirtintą ir 2022 m. visiškai užbaigtą Sąjungos teismų sistemos reformą, per kurią visų pirma buvo padvigubintas Bendrojo Teismo teisėjų skaičius.
Bendrojo Teismo jurisdikcija nagrinėti prašymus priimti prejudicinį sprendimą įgyvendinama konkrečiose, aiškiai nustatytose srityse, kuriose kyla mažai principinių klausimų ir jau egzistuoja gausi Teisingumo Teismo jurisprudencija, galinti padėti Bendrajam Teismui įgyvendinti šią naują jurisdikciją. Be to, tokių prašymų priimti prejudicinį sprendimą turėtų būti pateikiama gana daug, todėl juos perdavus Bendrajam Teismui realiai sumažėtų Teisingumo Teismo darbo krūvis.
Šios konkrečios sritys yra tokios: bendra PVM sistema, akcizai, Muitinės kodeksas, tarifinis prekių klasifikavimas, kompensavimas ir pagalba keleiviams atsisakymo vežti ar transporto paslaugų atidėjimo ar atšaukimo atvejais ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema.
Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo kompetencijos pasidalijimas
Teisingumo Teismo procedūros reglamento pakeitimais pirmiausia įtvirtinta konkreti prašymų priimti prejudicinį sprendimą pirminio nagrinėjimo tvarka, kurios tikslas – nustatyti, kuris teismas turi juos nagrinėti. Be to, jais įtvirtintos nuostatos, būtinos užtikrinti, kad prašymai, kuriuos Bendrasis Teismas perduoda Teisingumo Teismui, nes dėl jų reikia priimti principinį sprendimą, galintį turėti įtakos Sąjungos teisės vienovei ar darnai, būtų išnagrinėti greitai. Galiausiai jais nustatyta tvarka, pagal kurią bylose dėl prejudicinio sprendimo priėmimo pateikti Statuto 23 straipsnyje nurodytų suinteresuotųjų asmenų pareiškimai arba rašytinės pastabos skelbiami internete per pagrįstą laikotarpį po bylos užbaigimo.
Bendrojo Teismo procedūros reglamento pakeitimais nustatyta konkreti Bendrajam Teismui perduotų prašymų priimti prejudicinį sprendimą nagrinėjimo tvarka. Siekdamas nacionaliniams teismams ir Statuto 23 straipsnyje nurodytiems suinteresuotiesiems asmenims suteikti tokias pačias garantijas, kokias užtikrina Teisingumo Teismas, Bendrasis Teismas iš esmės pakartojo Teisingumo Teismo procedūros reglamento nuostatas, taikomas prašymams priimti prejudicinį sprendimą, įskaitant tas, kurios susijusios su suinteresuotųjų asmenų pateiktų pareiškimų ir rašytinių pastabų paskelbimu.
Kiti reikšmingi pakeitimai susiję su Bendrojo Teismo struktūra ir organizaciniais klausimais. Jais numatyta įsteigti devynių teisėjų tarpinę kolegiją, kuriai pirmininkauja Bendrojo Teismo pirmininko pavaduotojas. Prašymai priimti prejudicinį sprendimą paskiriami konkrečiai šias bylas nagrinėjančioms penkių teisėjų kolegijoms, tačiau, atsižvelgiant į iškeltų klausimų svarbą, jie gali būti perduoti kitai kolegijai.
Teisėjus, vykdančius generalinio advokato pareigas bylose dėl prejudicinio sprendimo priėmimo (taip pat teisėjus, kurie juos laikinai pakeičia, kai jie negali eiti šių pareigų), išrenka Bendrasis Teismas ir jie padeda konkrečios sudėties teismui kiekvienoje byloje dėl prejudicinio sprendimo priėmimo pagal tokį patį modelį, koks taikomas generaliniams advokatams dalyvaujant procese Teisingumo Teisme.
Bendrasis Teismas taip pat patikslino taisykles, susijusias su asmens duomenų apsauga ir procesinių dokumentų pateikimo ir įteikimo būdais nagrinėjant prašymus priimti prejudicinį sprendimą.
Dėl šių pakeitimų apimties reikėjo nauja redakcija išdėstyti Bendrojo Teismo procedūros reglamento praktines vykdymo nuostatas.
Kiti procedūros reglamentų pakeitimai
Kitomis naujovėmis siekiama pagerinti, supaprastinti ir modernizuoti bylų nagrinėjimą Teisingumo Teisme ir Bendrajame Teisme, atsižvelgiant į per sveikatos krizę įgytą patirtį. Reikšmingiausia naujovė Teisingumo Teisme – galimybė, kurią jau yra numatęs Bendrasis Teismas, šalims ar Statuto 23 straipsnyje nurodytiems suinteresuotiesiems asmenims atstovaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje per vaizdo konferenciją, laikantis Praktiniuose nurodymuose šalims nustatytų teisinių ir techninių sąlygų. Bendrasis Teismas taip pat peržiūrėjo įvairias nuostatas, taikomas tiesioginiams ieškiniams, įskaitant tas, kurios susijusios su konfidencialiu procesinių dokumentų tvarkymu, ieškinio patikslinimu vykstant procesui ir formos reikalavimais, kurių reikia laikytis pateikiant procesinius dokumentus.
Galiausiai, kalbant apie Teisingumo Teismo posėdžių transliavimą, kuris yra skaidrumo ir teisingumo prieinamumo priemonė, naujoje nuostatoje įtvirtintos konkrečios taisyklės, taikytinos teismo posėdžių, kuriuose išklausomos bylų šalys, skelbiami sprendimai ir skaitomos generalinių advokatų išvados, transliavimui. Savo ruožtu Bendrasis Teismas įtvirtino iš esmės lygiavertes nuostatas.
Bendrojo Teismo kanclerio atašė Giulia Predonzani
„Tie, kurie mėgsta bėgioti, Statuto reformą gali laikyti maratonu, kuriame vieną dieną dalyvauti tikisi kiekvienas bėgikas... ir apie tai galvoja jau daugiau nei dvidešimt metų. Norint ją įgyvendinti, reikėjo įveikti kelis etapus. Užbaigus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisminės sistemos reformą, Bendrajam Teismui buvo suteikti ištekliai ir struktūra, leidžiantys jam reikiamu tempu nagrinėti prašymus priimti prejudicinį sprendimą. Tačiau čia nebuvo galima sustoti.
Kad galėtų dalyvauti šiame maratone, Bendrasis Teismas taip pat turėjo pasirūpinti tinkama teisine ir praktine sistema. Iš pradžių siekdamas atsižvelgti į nacionalinių teismų ir Statuto 23 straipsnyje nurodytų suinteresuotųjų asmenų dalyvavimą bylose dėl prejudicinio sprendimo priėmimo Bendrasis Teismas pritaikė ne tik savo Procedūros reglamentą ir Praktines vykdymo nuostatas, bet ir sprendimą dėl taikomosios programos „e-Curia“ naudojimo bei visus „soft law“ tekstus – atmintines, formas, informacinius dokumentus (apie duomenų nenurodymą vykstant teismo procesui, ieškinių pavyzdžius). Be to, Bendrasis Teismas turėjo priimti sprendimus dėl kolegijų ir įvairių sudėčių, įskaitant naująją tarpinę kolegiją, sudarymo ir veikimo, taip pat išrinkti generalinius advokatus, dalyvausiančius nagrinėjant prašymus priimti prejudicinį sprendimą. Galiausiai siekdamas įdiegti naujus darbo procesus Bendrasis Teismas turėjo koordinuoti savo veiklą su kitais „maratoną bėgančiais“ partneriais, visų pirma Daugiakalbystės generaliniu direktoratu, Informacinių technologijų direktoratu bei Tyrimų ir dokumentacijos direktoratu. Vienas svarbiausių etapų buvo sukurti „vieną langelį“: tai taikomoji programa, centralizuojanti prašymų priimti prejudicinį sprendimą, kurie gali būti perduoti Bendrajam Teismui, analizę. Veiksmingas dialogas su Teisingumo Teismo kanceliarija, tikru instituciniu partneriu, yra tai, kas visą „treniruočių“ laikotarpį buvo nepaprastai vertinga.
Pasirengimas, poreikių numatymas, intensyvus ir atkaklus darbas, ir visa tai per trumpą laiką. 2024 m. spalį Bendrojo Teismo ir jo kanceliarijos darbuotojai buvo pasiruošę prie šio taip laukto maratono starto linijos! 2024 m. pabaigoje 23 bylos perėjo „vieną langelį“, iš jų 19 galiausiai buvo perduota Bendrajam Teismui. Bėgimas tęsiasi ir… viskas vyksta puikiai!“
2004 m. plėtros 20-metis
2004 m. gegužės 1 d. į Europos Sąjungą įstojo dešimt naujų valstybių narių: Čekijos Respublika, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija ir Slovakija. Tai didžiausia kada nors įvykusi Sąjungos plėtra pagal gyventojų ir šalių skaičių.
2004 m. plėtros poveikis teismų veiklai
Iš visų ankstesnių plėtros etapų 2004 m. plėtra buvo didžiausia – į Teisingumo Teismą ir Bendrąjį Teismą iškart buvo paskirta dešimt naujų teisėjų.
Poveikis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kalbų vartojimo tvarkai buvo didelis. Oficialiųjų kalbų skaičius padidėjo nuo 12 iki 21, dėl to eksponentiškai – nuo 110 iki 420 – išaugo kalbų kombinacijų skaičius.
Naujiems kabinetams ir kalbų skyriams sukurti reikėjo didelių struktūrinių pastangų, kalbant tiek apie pastatus, tiek apie įdarbinimą, nes per metus prisijungė keli šimtai naujų kolegų.
2004 m. į Europos Sąjungą įstojusių valstybių narių indėlis pasirodė esąs didelis: per 20 metų dešimties įstojusių valstybių narių teismai iškėlė beveik 1 300 bylų dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.
„Naujas konstitucinis momentas Europai“
Šiam istoriniam įvykiui paminėti Teisingumo Teismas 2024 m. gegužės 3 d. surengė konferenciją „10 valstybių narystės Europos Sąjungoje 20-metis: naujas konstitucinis momentas Europai“; į ją susirinko teisėjai ir atstovai iš visų Europos Sąjungos valstybių narių, siekdami apsvarstyti, kokį postūmį Europos projektui suteikia Teisingumo Teismas ir koks yra šių dešimties valstybių narių indėlis į bendrą teisinę tvarką.
Gegužės 3 d. vykusioje konferencijoje, kurios medžiaga paskelbta Teisingumo Teismo interneto svetainėje, buvo nagrinėjamos įvairios temos, įskaitant:
- po Berlyno sienos griūties vykusį naujų valstybių narių stojimo procesą, pareikalavusį esminių pokyčių atitinkamų tautų teisėje, sąmonėje ir kultūroje,
- bendrąsias Europos vertybes ir 2004 m. plėtros indėlį į Sąjungos, kaip „vertybių sąjungos“, raidą,
- naujųjų valstybių narių ir likusios Sąjungos dalies ekonomikų konvergenciją.
Kalbėtojų pranešimai ir diskusijos su dalyviais suteikė visų pirma galimybę priminti, kad Europos Sąjunga yra unikali tuo, jog grindžiama bendromis vertybėmis, kurių svarbiausios yra demokratija ir teisinė valstybė, ir kad Sąjunga ir jos valstybės narės turi toliau jas ginti.
Teisingumo Teismo teisėjos Ineta Ziemele, vadovavusios už renginio organizavimą atsakingai darbo grupei, žodis
„Konferencija organizuota siekiant paminėti 20-ąsias didžiausios Europos Sąjungos istorijoje plėtros metines ir įvertinti jos poveikį bei atneštus pokyčius Sąjungai. Tai buvo tinkamas laikas apžvelgti, kaip Sąjunga vystėsi ir keitėsi per pastaruosius 20 metų po šio istorinio įvykio, ir pasidalyti patirtimi.
Rengiantis konferencijai Sąjungos teismai pasiūlė 2004 m. plėtrą laikyti konstitucinės svarbos momentu – t. y. paradigmos pokyčiu, suvienijusiu Rytų ir Vakarų Europą siekiant įgyvendinti bendrą konstitucinį projektą. Europos Sąjunga atnešė savo vertybes ir principus į Europos šalis, kurių istorija ypač sudėtinga. Taigi Sąjungos narėmis tapo dešimt naujų valstybių narių, tvirtai ir viltingai siekiančių laisvės, teisingumo ir klestėjimo. Stojimas į Europos Sąjungą buvo sudėtingas procesas su daugybe nežinomųjų ir įstoti siekiančios šalys įdėjo daug darbo ir pastangų, kad atitiktų dar 1993 m. Kopenhagoje susirinkusios Europos Vadovų Tarybos nustatytus stojimo kriterijus (žinomus kaip Kopenhagos kriterijai).
Prieš 20 metų įvykusi plėtra lėmė didelius pokyčius visose Sąjungos kompetencijos srityse. Ne visada buvo lengva juos numatyti, tačiau niekam nekilo abejonių dėl to, kad vidaus rinkoje atsivėrė augimo galimybės, o didžiulė kultūrų, istorijos ir kalbų įvairovė sudarė sąlygas būsimiems Sąjungos politiniams ir teisiniams pokyčiams. Išsiplėtusi Europos Sąjunga įgijo svarbesnį vaidmenį pasaulinėje arenoje.
Konferencija buvo išskirtinė dar ir todėl, kad Sąjungos teismai suteikė žodį visų valstybių pranešėjams, tiesiogiai dalyvavusiems stojimo procese arba ėjusiems svarbias pareigas, leidusias atlikti reikšmingą vaidmenį tiek siekiant narystės Sąjungoje, tiek apskritai susijusį su Sąjunga. Taigi šia proga per konferenciją Sąjungos teismų pasiūlytos diskusijos buvo labai įvairiapusės.
Konferenciją užbaigė puiki profesoriaus Norman Davies apžvalga, priminusi itin sudėtingą ir dažnai kruviną šių valstybių istoriją. Išties buvo svarbu priminti, kad Europos Sąjungos vertybių negalima laikyti savaime suprantamu dalyku, o jų tvarumas ir vystymasis neįmanomi be bendrų ir rimtų Sąjungos gyventojų pastangų. Konferencijos dalyviams apmąstant gautas pamokas, Sąjungos teismų choras atliko kūrinius dešimčia kalbų, o pasirodymą vainikavo L. van Bethoveno „Odė džiaugsmui“, toliau atspindinti svarbiausią Europos Sąjungos vertybę – žmonių brolybę.“
Griežtesnė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo darbuotojų etikos sistema
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas dėl jam pavestos užduoties pobūdžio visada laikėsi aukščiausių nepriklausomumo, nešališkumo ir sąžiningumo reikalavimų. Šie reikalavimai yra institucijos tapatybės pamatinės vertybės, ir labai svarbu jų laikytis, siekiant garantuoti pasitikėjimą Sąjungos teisingumo sistema ir jos legitimumą. Būtent dėl šios priežasties Teisingumo Teismas rūpinasi, kad jo vidaus taisyklės atitiktų aukščiausius etikos standartus, taip siekdamas pateisinti lūkesčius, jog teisminė institucija turi elgtis nepriekaištingai.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas visada laikėsi griežtų etikos normų. Institucijos nariams (teisėjams, generaliniams advokatams ir kancleriams) ir visiems darbuotojams šios normos taikomos net ir nustojus eiti pareigas Teisingumo Teisme.
Atsižvelgdamas į tai, kad iš Sąjungos viešosios tarnybos vis labiau tikimasi nepriekaištingo elgesio, Teisingumo Teismas nusprendė toliau modernizuoti savo vidaus etikos sistemą. Šis procesas prasidėjo 2021 m., pakeitus narių ir buvusių narių elgesio kodeksą, o dabar tęsiasi toliau, priėmus darbuotojų elgesio kodeksą.
Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatuose ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose (KTĮS), taip pat daugelyje vidaus nuostatų jau esančios taisyklės buvo išplėtotos, papildytos, pritaikytos prie teisminei veiklai taikomų reikalavimų ir sudėtos į vieną dokumentą – Administracinio komiteto priimtą darbuotojų elgesio kodeksą, kuris įsigaliojo 2024 m. kovo 1 d.
Šis elgesio kodeksas grindžiamas įvairiuose šaltiniuose pateiktomis etikos taisyklėmis, taigi kaip vienas dokumentas jis suteikia galimybę lengvai ir suprantamai susipažinti su šiomis taisyklėmis visiems darbuotojams, kuriems jos taikomos. Skaidrumo ir teisinio saugumo sumetimais šiame kodekse pareigas siekiama aiškinti atsižvelgiant į su Teisingumo Teismo teismine funkcija susijusius ypatumus ir konkrečiai nurodyti, kaip jos bus įgyvendinamos. Šiame kodekse laikomasi etikos sampratos, pagrįstos vertybėmis, kuriomis vadovaujamasi institucijos veikloje ir kurios išreiškiamos pavyzdiniais elgesio standartais. Į kodeksą taip pat įtrauktos specialios vadovams skirtos taisyklės, atsižvelgiant į jiems tenkančią specifinę atsakomybę, ir teisės referentams skirtos taisyklės, taikomos dėl jų darbo su Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo nariais ir tiesioginio dalyvavimo teisminėje veikloje. Šiose taisyklėse pabrėžiama, kad pareiga elgtis nepriekaištingai yra proporcinga tenkančiai atsakomybei, ir nustatyti konkretūs įpareigojimai, susiję su interesų konfliktų prevencija ir išorinės veiklos vykdymu, net ir nustojus eiti pareigas.
C | Ryšiai su visuomene
Nuotoliniai vizitai – šviečiamasis projektas
Šia nuotoline šviečiamąja programa siekiama padėti 15–18 metų moksleiviams suprasti Sąjungos teisminės institucijos misiją jų pačių klasėje, nekeliaujant į Liuksemburgą. Projekto tikslas – didinti vyresniųjų klasių moksleivių ir jų mokytojų informuotumą apie demokratines vertybes bei aktualias teisines problemas ir paaiškinti Teisingumo Teismo jurisprudencijos įtaką kasdieniam Europos Sąjungos piliečių gyvenimui. 2024 m. pagal šią programą apsilankyti Teisingumo Teisme turėjo galimybę apie 1 300 moksleivių.
Komunikacijos direktorato spaudos atstovai, pagal išsilavinimą – teisininkai, yra atsakingi už tai, kad sprendimai, nutartys, išvados ir nagrinėjamos bylos būtų suprantamesnės visų valstybių narių žurnalistams ir suinteresuotiesiems asmenims. Jie rengia pranešimus spaudai, kuriais tikruoju laiku informuoja žurnalistus ir praktikuojančius teisininkus apie Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo sprendimus. Asmenims, pateikusiems atitinkamą prašymą Teisingumo Teismo spaudos tarnybai, jie siunčia periodinius naujienlaiškius apie svarbius su procedūra ir institucija susijusius įvykius ir greituosius pranešimus apie bylas, apie kurias nerengiami pranešimai spaudai. Be to, jie tvarko piliečių elektroninius laiškus ir telefonines užklausas.
Teisingumo Teismas per dvi X paskyras (viena prancūzų, kita – anglų kalba), taip pat LinkedIn ir Mastodon paskyras aktyviai veikia socialiniuose tinkluose. Šių tinklų prenumeratorių skaičius vis auga, o tai rodo nuolatinį visuomenės susidomėjimą ir suinteresuotumą Teisingumo Teismo veikla. Be to, Teisingumo Teismas turi YouTube kanalą, kuriame 24 oficialiosiomis kalbomis galima susipažinti su įvairiu audiovizualiniu turiniu, be kita ko, plačiajai visuomenei skirtais animaciniais vaizdo įrašais, kuriuose paaiškinama, kokį poveikį Teisingumo Teismo jurisprudencija turi kasdieniam piliečių gyvenimui.
2024 m. Teisingumo Teismas paskelbė naują animacinį vaizdo įrašą: Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo kompetencijos pasidalijimas
Teismo posėdžių transliavimas
Siekdamas palengvinti prieigą prie savo teisminės veiklos Teisingumo Teismas įdiegė posėdžių transliavimo sistemą. Teismo posėdžiai, kuriuose skelbiami sprendimai ir skaitomos generalinių advokatų išvados, tiesiogiai transliuojami interneto svetainėje pagal teismo kalendoriuje nurodytą tvarkaraštį. Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos posėdžiai, kuriuose išklausomos bylų šalys, taip pat transliuojami, tik netiesiogiai.
Įrašas lieka prieinamas vieną mėnesį.
Prieš teismo posėdžių, kuriuose išklausomos bylų šalys, transliavimą Teisingumo Teismo interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose posėdyje vartojamomis kalbomis paskelbiamas informacinis pranešimas, kuriame paaiškinama apie bylą. 2024 m. iš viso buvo paskelbti 29 informaciniai pranešimai.