Teisminė veikla

A | Teisingumo Teismas 2024 m

Į Teisingumo Teismą visų pirma gali būti kreipiamasi pateikiant prašymą priimti prejudicinį sprendimą. Kai nacionaliniam teismui kyla abejonių dėl Sąjungos teisės normos išaiškinimo ar galiojimo, jis sustabdo bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Teisingumo Teismą. Teisingumo Teismui priėmus sprendimą, kuriame pateikiamas išaiškinimas, nacionalinis teismas gali išspręsti savo nagrinėjamą ginčą. Bylose, kuriose atsakymo reikia labai skubiai (pvz., bylose dėl prieglobsčio, sienų kontrolės, vaikų grobimo ir pan.), numatyta prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra.

Į Teisingumo Teismą taip pat gali būti kreipiamasi pareiškiant tiesioginius ieškinius ir prašant panaikinti Sąjungos aktą (ieškinys dėl panaikinimo) arba konstatuoti, kad valstybė narė nesilaiko Sąjungos teisės (ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo). Jeigu valstybė narė nevykdo teismo sprendimo, kuriuo konstatuota, kad ji neįvykdė įsipareigojimų, gali būti pareiškiamas antras ieškinys, vadinamasis ieškinys dėl dvigubo įsipareigojimų neįvykdymo; šiuo atveju Teisingumo Teismas jai gali paskirti piniginę sankciją.

Be to, gali būti pateikiami apeliaciniai skundai dėl Bendrojo Teismo priimtų sprendimų. Teisingumo Teismas gali panaikinti šiuos Bendrojo Teismo sprendimus.

Galiausiai Teisingumo Teismo gali būti prašoma pateikti nuomonę dėl susitarimo, kurį Sąjunga ketina sudaryti su trečiąja valstybe arba tarptautine organizacija, atitikties Sutartims (tokį prašymą gali pateikti valstybė narė arba Sąjungos institucija).

Teisingumo Teismo veikla ir pokyčiai

Koen Lenaerts

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkas

Praėję metai buvo ypatingi tuo, kad priimtas Parlamento ir Tarybos reglamentas 2024/2019, kuriuo, taikant teisėkūros procedūrą, patvirtinta ir įgyvendinta Europos Sąjungos teismų sistemos reforma; ji buvo pradėta Teisingumo Teismo prašymu siekiant subalansuoti dviejų Sąjungos teismų nagrinėjamų bylų skaičių, pasinaudojant tuo, kad 2015 m. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu 2015/2422 nuspręsta padvigubinti Bendrojo Teismo teisėjų skaičių. Taigi Teisingumo Teismas turėtų būti pajėgus ir toliau per protingą terminą vykdyti savo užduotį aiškinti Sąjungos teisę, nors ir labai išaugo jame gautų bylų skaičius, tarp kurių vis daugiau sudėtingų ir opių bylų, be kita ko, susijusių su konstitucinio pobūdžio klausimais ar pagrindinėmis teisėmis. 2024 m. Teisingumo Teisme gauta daugiau kaip 900 naujų bylų, šis skaičius yra artimas 2019 m. pasiektam rekordui, o tai patvirtina pastaraisiais metais pastebimą bylų skaičiaus didėjimo tendenciją ir pabrėžia šios reformos būtinybę.

Ši reforma konkrečiai pasireiškė tuo, kad dalis Teisingumo Teismo jurisdikcijos priimti prejudicinius sprendimus perduota Bendrajam Teismui. Šis perdavimas įsigaliojo 2024 m. spalio 1 d.; jurisdikcija perduota šešiose konkrečiose srityse, t. y. bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos, akcizų, Muitinės kodekso, tarifinio prekių klasifikavimo pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, kompensavimo ir pagalbos keleiviams atsisakymo vežti ar transporto paslaugų atidėjimo arba atšaukimo atvejais, taip pat šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos srityse.

Vis dėlto Teisingumo Teismas ir toliau turi jurisdikciją nagrinėti prašymus priimti prejudicinį sprendimą, kurie, nors ir patenka į vieną ar kitą iš šių konkrečių sričių, yra susiję ir su kitomis sritimis arba juose keliami savarankiški pirminės teisės (įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją), tarptautinės viešosios teisės arba bendrųjų Sąjungos teisės principų aiškinimo klausimai.

Dėl reformos Teisingumo Teismo darbo krūvis, susijęs su prašymais priimti prejudicinius sprendimus, turėtų ženkliai sumažėti, tai patvirtina pirminiai skaičiavimai, atlikti atsižvelgiant į paskutinius tris praėjusių metų mėnesius.

Kita reformos dalis skirta apeliacinio proceso dėl Bendrojo Teismo sprendimų veiksmingumui išsaugoti. Kad Teisingumo Teismas galėtų sutelkti dėmesį į apeliacinius skundus, kuriuose keliami svarbūs teisės klausimai, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. išankstinio apeliacinių skundų priėmimo mechanizmas buvo išplėstas ir į jį įtraukti Bendrojo Teismo sprendimai, priimti dėl dar šešių kitų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų nepriklausomų apeliacinių tarybų sprendimų (papildant keturių apeliacinių tarybų, kurios buvo nurodytos iš pradžių įtvirtinant šį mechanizmą, sprendimų sąrašą). Šis mechanizmas taip pat išplėstas ginčams dėl sutarčių, kuriose numatyta arbitražinė išlyga, vykdymo.

Galiausiai reforma siekiama padidinti proceso dėl prejudicinio sprendimo priėmimo skaidrumą ir padėti geriau suprasti Teisingumo Teismo arba Bendrojo Teismo sprendimus. Nuo šiol bylose dėl prejudicinio sprendimo priėmimo pateiktos rašytinės pastabos bus skelbiamos institucijos interneto svetainėje per pagrįstą laikotarpį po bylos užbaigimo, išskyrus atvejus, kai šių pastabų autorius tam prieštarauja.

Įgyvendinant šią reformą buvo iš dalies pakeistas ne tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statutas, bet ir Teisingumo Teismo procedūros reglamentas ir Bendrojo Teismo procedūros reglamentas, siekiant, be kita ko, detalizuoti prašymų priimti prejudicinį sprendimą, pateiktų taikant vieno langelio principą, pirminio nagrinėjimo tvarką ir procedūrą, taikytiną prašymams, kuriuos Teisingumo Teismas perdavė Bendrajam Teismui. Siekiant atsižvelgti į per sveikatos krizę įgytą patirtį ir technologinius pokyčius, Teisingumo Teismo procedūros reglamente numatytos ir kitos naujovės, visų pirma susijusios su galimybe šalims ar joms atstovaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje per vaizdo konferenciją, jei laikomasi tam tikrų teisinių ir techninių sąlygų, asmens duomenų apsauga nagrinėjant bylas, procesinių dokumentų pateikimo ir įteikimo per e-Curia taikomąją programą tvarka ir tam tikrų posėdžių transliavimu internetu.

Taip pat buvo atitinkamai pakeistos Rekomendacijos nacionaliniams teismams dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą pateikimo ir Praktiniai nurodymai šalims.

Kalbant apie Teisingumo Teismo sudėtį, paminėtina, kad 2024 m. birželio mėn. institucija gedėjo dėl Teisingumo Teismo teisėjo pareigas ėjusio M. Ilešič (Slovėnija) mirties.

2024 m. sausio mėn. Teisingumo Teismą paliko teisėjas M. Safjan (Lenkija), o spalio mėn. iš dalies atnaujinta jo sudėtis: pareigas nustojo eiti aštuoni nariai, t. y. pirmininko pavaduotojas L. Bay Larsen (Danija), teisėjas J.-C. Bonichot (Prancūzija), teisėja A. Prechal (Nyderlandai), teisėjas P. G. Xuereb (Malta), teisėja L. S. Rossi (Italija), teisėjas N. Wahl (Švedija) ir generaliniai advokatai P. Pikamäe (Estija) ir A. M. Collins (Airija), o jas pradėjo eiti devyni nauji nariai – teisėjas B. M. P. Smulders (Nyderlandai), generalinis advokatas D. Spielmann (Liuksemburgas), teisėjai M. Condinanzi (Italija) ir F. Schalin (Švedija), generalinis advokatas A. Biondi (Italija), teisėjai S. Gervasoni (Prancūzija) ir N. Fenger (Danija), teisėja R. Frendo (Malta) ir generalinis advokatas R. Norkus (Lietuva).

Praėjusių metų statistiniai duomenys rodo, kad Teisingumo Teisme gauta labai daug bylų (920, t. y. beveik šimtu daugiau nei kiekvienais iš pastarųjų trejų metų) ir daug jų užbaigta (863, t. y. 80 daugiau nei ankstesniais metais); pastarąjį skaičių iš esmės paaiškina su Teisingumo Teismo sudėties daliniu atnaujinimu susiję veiksniai. 2024 m. gruodžio 31 d. neišnagrinėtų bylų skaičius buvo 1 206. Vidutinė proceso trukmė (imant įvairaus pobūdžio bylas) 2024 m. buvo 17,7 mėnesio.

920

gautų bylų

573

prašymai priimti prejudicinį sprendimą, iš jų

prašymai priimti prejudicinį sprendimą skubos tvarka

Pagrindinės valstybės narės, iš kurių gauti prašymai priimti prejudicinį sprendimą

Italija

Vokietija

Lenkija

Austrija

Bulgarija

tiesioginiai ieškiniai, iš jų

ieškiniai dėl įsipareigojimų neįvykdymo ir

ieškiniai dėl dvigubo įsipareigojimų neįvykdymo

277

apeliaciniai skundai dėl Bendrojo Teismo sprendimų

nemokamos teisinės pagalbos prašymų

prašymas pateikti nuomonę

Bylos šalis, kuri neišgali sumokėti su procesu susijusių išlaidų, gali prašyti suteikti nemokamą teisinę pagalbą.

863

išnagrinėtos bylos

580

prašymų priimti prejudicinį sprendimą, iš jų

prašymai priimti prejudicinį sprendimą skubos tvarka

tiesioginiai ieškiniai, iš jų

konstatuoti įsipareigojimų neįvykdymo atvejai dėl

valstybių narių

sprendimas dėl dvigubo įsipareigojimų neįvykdymo

213

apeliacinių skundų dėl Bendrojo Teismo sprendimų, iš jų

apeliaciniai skundai, kuriuos išnagrinėjus panaikintas Bendrojo Teismo sprendimas

Vidutinė proceso trukmė:

17,7 mėnesio

Vidutinė prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūros trukmė:

3,3 mėnesio

1 206

nagrinėjamos bylos (2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis)

Pagrindinės nagrinėtos sritys

Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė

141

Valstybės pagalba ir konkurencija

137

Ekonominė ir pinigų politika

103

Teisės aktų derinimas

Vartotojų apsauga

Aplinka

Mokesčiai

Bendra užsienio ir saugumo politika

Socialinė politika

Intelektinė nuosavybė

Žr. detalią Teisingumo Teismo veiklos statistiką

Teisingumo Teismo nariai

Teisingumo Teismą sudaro 27 teisėjai ir 11 generalinių advokatų.

Teisėjai ir generaliniai advokatai yra skiriami valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu, pasikonsultavus su komitetu, įgaliotu pateikti nuomonę dėl siūlomų eiti šias pareigas kandidatų tinkamumo. Jų kadencijos trukmė yra šešeri metai, ji gali būti atnaujinta.

Jie parenkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina atitinkamos jų šalies reikalavimus, keliamus aukščiausioms teisėjo pareigoms, arba yra pripažintos kompetencijos teisės specialistai.

Teisėjai vykdo savo pareigas visiškai nešališkai ir nepriklausomai.

Teisingumo Teismo teisėjai iš savo tarpo išrenka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Teisėjai ir generaliniai advokatai šešerių metų kadencijai paskiria kanclerį.

R. Frendo

Teisėja

R. Norkus

Generalinis advokatas

A. Calot Escobar

Kancleris

Vyresniškumo tvarka nuo 2024 m. spalio 9 d.

B | Bendrasis Teismas 2024 m

Bendrasis Teismas, kaip pirmoji instancija, daugiausia nagrinėja fizinių arba juridinių asmenų, su kuriais aktai konkrečiai ir tiesiogiai susiję (privačių asmenų, įmonių, asociacijų ir kt.), ir valstybių narių pareikštus tiesioginius ieškinius dėl Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų, taip pat tiesioginius ieškinius dėl institucijų ar jų tarnautojų padarytos žalos atlyginimo.

Dėl Bendrojo Teismo sprendimų Teisingumo Teismui galima pateikti apeliacinį skundą; jis teikiamas tik dėl teisės klausimų. Bylose, kuriose jau atlikta dviguba kontrolė (iš pradžių nepriklausomos apeliacinės tarybos, vėliau – Bendrojo Teismo), Teisingumo Teismas priima apeliacinį skundą, tik jeigu jame keliamas Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai svarbus klausimas.

Nuo 2024 m. spalio 1 d. Bendrasis Teismas taip pat turi jurisdikciją nagrinėti Teisingumo Teismo jam perduotus prašymus priimti prejudicinį sprendimą, susijusius tik su viena ar keliomis iš šių šešių konkrečių sričių: bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema, akcizais, Muitinės kodeksu, tarifiniu prekių klasifikavimu pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, kompensavimu ir pagalba keleiviams atsisakymo vežti ar transporto paslaugų atidėjimo ar atšaukimo atvejais, šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema.

Didelė dalis jo nagrinėjamų ginčų yra ekonominio pobūdžio: intelektinė nuosavybė (Europos Sąjungos prekių ženklai ir pramoninis dizainas), konkurencija, valstybės pagalba ir bankų bei finansinė priežiūra. Bendrasis Teismas taip pat turi jurisdikciją viešosios tarnybos srityje spręsti Europos Sąjungos ir jos tarnautojų ginčus.

Bendrojo Teismo veikla ir pokyčiai

Marc van der Woude

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo pirmininkas

2024 m. Bendrajam Teismui buvo labai svarbūs, nes įsigaliojo Reglamentas 2024/2019, kuriuo patvirtinta Europos Sąjungos teismų sistemos reforma. 2024 m. spalio 1 d. įsigaliojo dalinis Teisingumo Teismo jurisdikcijos priimti prejudicinius sprendimus perdavimas Bendrajam Teismui.

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statutą Bendrasis Teismas dabar turi jurisdikciją nagrinėti prašymus priimti prejudicinį sprendimą, kurie yra susiję tik su viena ar keliomis iš šių šešių konkrečių sričių: bendra PVM sistema, akcizais, Muitinės kodeksu, tarifiniu prekių klasifikavimu, kompensavimu ir pagalba keleiviams atsisakymo vežti ar transporto paslaugų atidėjimo ar atšaukimo atvejais, taip pat šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (naujas 50b straipsnis). Iš visų 2024 m. spalio 1 d.–gruodžio 31 d. pateiktų prašymų priimti prejudicinį sprendimą 19 buvo nuspręsta perduoti.

Bendrasis Teismas turėjo pertvarkyti savo vidinę struktūrą: dešimt teisėjų buvo paskirta į prašymus priimti prejudicinį sprendimą nagrinėjančią kolegiją, jos pirmininku tapo Bendrojo Teismo pirmininko pavaduotojas S. Papasavvas. Kad prašymai priimti prejudicinį sprendimą būtų nagrinėjami optimaliai, Bendrasis Teismas taip pat paskyrė tris teisėjus, kurie vykdys generalinio advokato pareigas. Be to, jo Procedūros reglamente nuo šiol numatyta galimybė kai kurias bylas dėl prejudicinio sprendimo priėmimo nagrinėti ir tarpinėje kolegijoje, sudarytoje iš devynių teisėjų.

Be to, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. numatyta išplėsti apeliacinių skundų dėl Bendrojo Teismo sprendimų, priimtų dėl kurios nors iš Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų nepriklausomos apeliacinės tarybos sprendimo, išankstinio priėmimo mechanizmą (naujas Teisingumo Teismo statuto 58a straipsnis, taip pat įtrauktas Reglamentu 2024/2019). Dėl šio reformos aspekto padidėjo ir Bendrojo Teismo atsakomybė užtikrinti teisės nuoseklumą ir vienodumą atitinkamose srityse.

Reforma sutapo su tuo, kad penki Bendrojo Teismo nariai nustojo eiti pareigas – 2024 m. spalio 7 d. jie buvo paskirti Teisingumo Teismo teisėjais. Bendrąjį Teismą paliko teisėjas S. Gervasoni, kolegijų pirmininkai D. Spielmann ir F. Schalin, teisėja R. Frendo ir teisėjas R. Norkus. Bendrasis Teismas dėkoja jiems už ilgametį ir svarbų indėlį į jo jurisprudenciją. Tą pačią dieną kaip nauji Bendrojo Teismo nariai prisiekė teisėjai H. Cassagnabère ir R. Meyer.

Vis dėlto ši didelė pertvarka ir tai, kad kai kurie nariai nustojo eiti savo pareigas, nesulėtino Bendrojo Teismo teisminės veiklos – 2024 m. jis užbaigė 922 bylas. Kadangi tais metais buvo gautos tik 786 bylos, nebaigtų nagrinėti bylų skaičius sumažėjo. Vidutinė 18,5 mėnesio proceso trukmė rodo veiksmingą bylų tvarkymą, atkreipiant dėmesį į tai, kad Bendrasis Teismas gali reaguoti dar greičiau, kai to reikalauja bylos ypatumai. Būtent dėl to jis sugebėjo priimti pirmąjį sprendimą skaitmeninių rinkų srityje per 8,2 mėnesio (Sprendimas T‑1077/23, Bytedance / Komisija).

2024 m. 20,2 % baigtų nagrinėti bylų sudarė išplėstinių kolegijų nagrinėtos bylos. Be to, Bendrasis Teismas ir toliau laikosi požiūrio, kad, kai bylos tikrai labai svarbios, be kita ko, teisinei valstybei, jas nagrinėja didžioji kolegija, sudaryta iš 15 teisėjų (žr. skyrių „Svarbiausi metų sprendimai“). Būtent tokios sudėties Bendrasis Teismas priėmė sprendimus bylose Ordre néerlandais des avocats du barreau de Bruxelles ir kt. / Taryba, Medel ir kt. / Taryba, Fridman ir kt. / Taryba ir Timchenko / Taryba.

Įgijęs jurisdikciją priimti prejudicinius sprendimus ir naujus įgaliojimus dėl išplėsto apeliacinių skundų išankstinio priėmimo mechanizmo, Bendrasis Teismas nuo šiol turi visas reikalingas priemones, kad galėtų veiksmingai ir aktyviai nagrinėti jam pateiktas bylas, bet kartu turi ruoštis kitam trejų metų laikotarpiui, kuris prasidės 2025 m. spalio mėn.

786

gautos bylos

667

tiesioginiai ieškiniai, iš jų:

Intelektinė ir pramoninė nuosavybė

268

Europos Sąjungos viešoji tarnyba

Valstybės pagalba ir konkurencija

valstybių narių pareikšti ieškiniai

nemokamos teisinės pagalbos prašymų

prašymų priimti prejudicinį sprendimą

Bylos šalis, kuri neišgali sumokėti su procesu susijusių išlaidų, gali prašyti suteikti nemokamą teisinę pagalbą.

Jurisprudencijos naujovės

Savvas Papasavvas

Bendrojo Teismo pirmininko pavaduotojas

2024 m. svarbus vaidmuo teko didžiajai kolegijai, kuri yra svarbiausia Bendrojo Teismo sudėtis ir kuri iki tol bylas nagrinėjo retai ir epizodiškai. Iš penkiolikos teisėjų sudaryta didžioji kolegija nagrinėja svarbiausias bylas, taip pat tas, kurios teisiškai sudėtingos arba bylos aplinkybės yra ypatingos (Bendrojo Teismo procedūros reglamento 28 straipsnio 1 dalis). Per praėjusius metus ši kolegija priėmė šešis sprendimus, apimančius kelias bylas, susijusias, su Rusijos agresija prieš Ukrainą ir su gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimu vykdant ekonomikos gaivinimo planą „NextGenerationEU“.

2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimuose Fridman ir kt. / Taryba ir Timchenko ir Timchenko / Taryba (T‑635/22 ir T‑644/22) Bendrasis Teismas patvirtino Tarybos kompetenciją, pirma, nustatyti asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, pareigas pranešti apie lėšas ir bendradarbiauti su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis ir, antra, šių pareigų nevykdymą prilyginti lėšų įšaldymo priemonių vengimui.

2024 m. spalio 2 d. sprendimais Ordre néerlandais des avocats du barreau de Bruxelles ir kt. / Taryba, Ordre des avocats à la cour de Paris ir Couturier / Taryba ir ACE / Taryba (T‑797/22, T‑798/22 ir T‑828/22) Bendrasis Teismas patvirtino, kad buvo teisėtas draudimas tiesiogiai ar netiesiogiai teikti teisinio konsultavimo paslaugas Rusijos vyriausybei ir Rusijoje įsteigtiems juridiniams asmenims, subjektams ir įstaigoms (Tarybos reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje). Bylose nagrinėtas klausimas, ar egzistuoja pagrindinė teisė turėti advokatą, ypač tais atvejais, kai nėra jokio ryšio su teismo procesu. Bendrasis Teismas atmetė ieškinius, tačiau daug dėmesio skyrė teisės į veiksmingą teisinę gynybą (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis) ir teisės į profesinę paslaptį (7 straipsnis) apimties išaiškinimui.

Galiausiai 2024 m. birželio 4 d. Nutartimi Medel ir kt. / Taryba (T‑530/22–T‑533/22) Bendrasis Teismas atmetė prašymus panaikinti įgyvendinimo sprendimą, kuriuo Taryba patvirtino Lenkijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir nurodė tarpinius ir galutinius tikslus, kuriuos ši valstybė narė turi pasiekti, kad būtų galima išmokėti ginčijamu sprendimu jai skirtą finansinį įnašą. Didžioji kolegija nusprendė, kad ieškovės, keturios teisėjams tarptautiniu lygmeniu atstovaujančios asociacijos, kurių narės paprastai yra nacionalinės profesinės asociacijos, įskaitant Lenkijos, negalėjo remtis teise kreiptis į teismą.

Šis naujas didžiosios kolegijos vaidmuo neabejotinai tęsis ir 2025 m., nes kolegija šiuo metu nagrinėja kitas bylas. Bylos greičiausiai bus perduodamos ir tarpinei kolegijai, įsteigtai Reglamentu (ES, Euratomas) 2024/2019, papildančiai Bendrojo Teismo svarbių sudėčių sąrašą.

922

išnagrinėtos bylos

832

tiesioginiai ieškiniai, iš jų:

Intelektinės ir pramoninės nuosavybės srityje

276

Valstybės pagalbos ir konkurencijos srityje

Europos Sąjungos viešosios tarnybos srityje

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą

Vidutinė proceso trukmė

18,5 mėnesio

Sprendimų, dėl kurių pateiktas apeliacinis
skundas Teisingumo Teisme, procentinė dalis

35 %

1705

nagrinėjamos bylos (2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis)

Pagrindinės nagrinėtos sritys

Institucinė teisė

552

Intelektinė ir pramoninė nuosavybė

322

Ekonominė ir pinigų politika

167

Valstybės pagalba ir konkurencija

153

ES viešoji tarnyba

112

Ribojamosios priemonės

Galimybė susipažinti su dokumentais

Žemės ūkis

Viešieji pirkimai

Visuomenės sveikata

Žr. detalią Bendrojo Teismo veiklos statistiką

Bendrojo Teismo nariai

Bendrąjį Teismą sudaro po du teisėjus iš kiekvienos valstybės narės.

Teisėjai parenkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina aukštoms teisėjo pareigoms keliamus reikalavimus. Jie skiriami valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu, pasikonsultavus su komitetu, įgaliotu pateikti nuomonę dėl kandidatų tinkamumo eiti teisėjo pareigas. Jų kadencijos trukmė yra šešeri metai, ji gali būti atnaujinta. Iš savo narių jie trejiems metams renka teismo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Jie paskiria kanclerį šešerių metų kadencijai.

Teisėjai vykdo savo pareigas visiškai nešališkai ir nepriklausomai.

V. Di Bucci

Kancleris

Vyresniškumo tvarka nuo 2024 m. spalio 9 d.

C | Jurisprudencija 2024 m

Focus

2020 m. Judumo paketas: sąžininga konkurencija ir geresnės darbo sąlygos, kad kelių transporto sektorius būtų saugesnis, tvaresnis ir sąžiningesnis

2024 m. spalio 4 d. Sprendimas Lietuva ir kt. / Parlamentas ir Taryba (C‑541/20–C‑555/20)

2020 m. Judumo paketas

2020 m. Europos Sąjunga priėmė kelių transporto sektoriaus reformas, kuriomis siekiama dviejų pagrindinių tikslų:

1. Pagerinti vairuotojų darbo sąlygas:

– uždraudžiant kassavaitinio poilsio laikotarpį praleisti transporto priemonėje,

– užtikrinant reguliarų grįžimą į gyvenamąją vietą arba veiklos centrą (kas tris ar keturias savaites), kad vairuotojai ten praleistų savo poilsio laiką,

– paankstinant pareigos įrengti antros kartos išmaniuosius tachografus įsigaliojimo datą.

2. Įtvirtinti sąžiningą konkurenciją:

– reikalaujant, kad transporto priemonės kas aštuonias savaites būtų grąžinamos į valstybėje narėje, kurioje įsisteigusi transporto įmonė, esantį veiklos centrą,

– nustatant keturių dienų pertraukos laikotarpį po kabotažo ciklo priimančiojoje valstybėje narėje (per jį vežėjams nerezidentams neleidžiama ta pačia transporto priemone vykdyti kabotažo operacijų toje pačioje valstybėje narėje),

– tam tikrais konkrečiais atvejais vairuotojus kvalifikuojant kaip „komandiruotus darbuotojus“, kad jiems būtų taikomos priimančiojoje valstybėje narėje galiojančios darbo sąlygos ir darbo užmokestis.

Kabotažas – tai vežimo operacijos, kurias valstybėje narėje vykdo joje neįsisteigęs vežėjas. Jos leidžiamos, jei nėra atliekamos kaip nuolatinė veikla toje valstybėje narėje.

Antrosios kartos išmanusis tachografas – tai elektroninis įtaisas, fiksuojantis vairuotojų vairavimo, pertraukų ir poilsio laiką. Jis padeda užtikrinti kelių eismo saugumą, vairuotojų darbo sąlygų laikymąsi ir sukčiavimo prevenciją.

Judumo paketą sudaro trys teisės aktai, kuriais reglamentuojama kelių transportui taikoma teisinė tvarka. Dėl šios plataus užmojo reformos kilo karštos diskusijos, lėmusios tai, kad buvo iškelta nemažai bylų. Septynios valstybės narės – Lietuva, Bulgarija, Rumunija, Kipras, Vengrija, Malta ir Lenkija – Teisingumo Teisme pareiškė penkiolika ieškinių dėl tam tikrų Judumo paketo nuostatų panaikinimo.

Teisingumo Teismo sprendime iš esmės patvirtintas šio paketo galiojimas.

Pripažinęs, kad dėl vairuotojų darbo sąlygų gerinimo gali padidėti transporto įmonių sąnaudos, Teisingumo Teismas pabrėžė, kad šiomis taisyklėmis, kurios vienodai taikomos visoje Sąjungoje, nediskriminuojamos „Sąjungos pakraščiuose“ esančiose valstybėse narėse įsisteigusios transporto įmonės. Galimas didesnis šių taisyklių poveikis tam tikroms įmonėms priklauso nuo jų ekonominio pasirinkimo teikti savo paslaugas gavėjams, įsisteigusiems toli nuo šių įmonių įsisteigimo vietos esančiose valstybėse narėse.

Vairuotojų kvalifikavimas kaip „komandiruotų darbuotojų“ (tai leidžia taikyti jiems priimančiosios valstybės narės minimalias darbo ir darbo užmokesčio sąlygas, o ne galbūt mažiau palankias valstybėje, kurioje įsisteigęs vežėjas, taikomas sąlygas) yra priemonė, kuria siekiama užtikrinti sąžiningas darbo sąlygas ir kovoti su nesąžininga konkurencija. Nors ši naujovė naudinga darbuotojams, dėl jos kilo diskusijų tarp valstybių narių, nes kai kurios iš jų, ypač tos, kuriose darbo užmokesčio sąnaudos yra mažos, baiminosi, kad padidės jų įmonių išlaidos ir kad naujas taisykles bus sudėtinga įgyvendinti administraciniu požiūriu. Teisingumo Teismas pritarė šiai Sąjungos teisės aktų leidėjo priemonei, kuria buvo siekiama teisingos įvairių interesų pusiausvyros.

Dėl pareigos paisyti keturių dienų pertraukos laikotarpio po kabotažo ciklo priimančiojoje valstybėje narėje Teisingumo Teismas pabrėžė, kad taip siekiama apsaugoti vietos įmones ir užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai, išvengiant situacijų, kai dėl pakartotinių kabotažo operacijų priimančiojoje valstybėje narėje faktiškai būtų vykdoma nuolatinė veikla. Kai kurios valstybės narės ginčijo šią pareigą, nes, anot jų, ji apriboja įmonių lankstumą, mat jos priverstos koreguoti savo maršrutus, kad būtų išvengta veiklos nevykdymo laikotarpių, dėl kurių prarandamos pajamos. Teisingumo Teismas atmetė šiuos argumentus ir pabrėžė, kad šia priemone tik draudžiama pertraukos laikotarpiu vykdyti kabotažo operacijas toje pačioje priimančiojoje valstybėje narėje, bet tai netrukdo vykdyti kitų vežimo operacijų, pavyzdžiui, tarptautinio vežimo arba kabotažo operacijų kitose valstybėse narėse.

Vis dėlto Teisingumo Teismas panaikino pareigą kas aštuonias savaites grąžinti transporto priemones į transporto įmonės veiklos centrą. Jis nusprendė, kad Parlamentas ir Taryba neįrodė, jog priimdami šią priemonę turėjo pakankamai informacijos, kad galėtų įvertinti jos proporcingumą ir socialinį bei ekonominį poveikį, taip pat poveikį aplinkai.

Focus

Ekologinė gamyba ir ekologiškų produktų ženklinimas

Sprendimas Herbaria Kräuterparadies II (C‑240/23)

Vokietijos bendrovė Herbaria gamina gėrimą „Blutquick“, kuris parduodamas kaip maisto papildas. Gėrimo sudėtyje yra ekologiškai užaugintų ingredientų, bet pridėta ir neaugalinės kilmės vitaminų, ir geležies gliukonato. Šio produkto pakuotė pažymėta Sąjungos ekologinės gamybos logotipu, ant jos taip pat yra kilmės nuoroda „iš kontroliuojamo ekologinio ūkio“.

2012 m. sausio mėn. Vokietijos valdžios institucijos uždraudė Herbaria ženklinti produktą saugoma ekologinės gamybos nuoroda, nes pagal Sąjungos teisę į perdirbtus produktus su žyma „ekologiškas“ vitaminų ir mineralų galima dėti tik tada, jeigu tai būtina pagal teisės aktus.

Nagrinėdamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pirmoje byloje (byla C‑137/13) Teisingumo Teismas buvo nusprendęs, kad naudoti šias medžiagas pagal teisės aktus būtina tik tuomet, jei pagal Sąjungos teisės normą arba pagal Sąjungos teisę atitinkančią nacionalinės teisės normą tiesiogiai reikalaujama įdėti šių medžiagų į maisto produktą tam, kad juo apskritai galėtų būti prekiaujama. Kadangi į „Blutquick“ įdėti vitaminai ir geležies gliukonatas neatitiko šio reikalavimo, Vokietijos teismas, kuris kreipėsi į Teisingumo Teismą, atmetė Herbaria ieškinį.

Vėliau byla buvo nagrinėjama Vokietijos federaliniame administraciniame teisme, jame Herbaria jau neginčijo draudimo naudoti Sąjungos ekologinės gamybos logotipą, tačiau teigė, kad jos gaminys ir panašus iš Jungtinių Amerikos Valstijų importuotas produktas vertinami nevienodai.

Pagal Sąjungos teisę Jungtinės Valstijos yra pripažintos trečiąja valstybe, kurios gamybos ir kontrolės taisyklės yra lygiavertės Europos Sąjungos taisyklėms. Anot Herbaria, tai reiškia, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose pagamintais produktais, atitinkančiais jų gamybos taisykles, Sąjungoje gali būti prekiaujama kaip ekologiškais. Tokia situacija lemia nevienodą požiūrį, nes konkuruojantys JAV produktai gali būti žymimi Sąjungos ekologinės gamybos logotipu, net jeigu neatitinka joje taikomų ekologinės gamybos taisyklių.

Vokietijos federalinis administracinis teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą šiuo klausimu.

Savo sprendime Teisingumo Teismas nurodė, kad Sąjungos ekologinės gamybos logotipu gali būti žymimi tik tie produktai, kurie atitinka visus Reglamente dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo nustatytus reikalavimus. Taigi šiuo logotipu negali būti žymimi produktai, pagaminti trečiojoje šalyje pagal taisykles, kurios yra tik lygiavertės Sąjungos teisės aktuose nustatytoms taisyklėms. Šis draudimas taip pat apima su tokia gamyba susijusių terminų vartojimą.

Teisingumo Teismas pabrėžė, kad leidžiant naudoti šį logotipą ir šiuos terminus tiek Sąjungoje arba trečiosiose šalyse pagamintiems produktams, atitinkantiems Sąjungos ekologinės gamybos taisykles, tiek trečiosiose šalyse pagamintiems produktams, atitinkantiems tik toms taisyklėms lygiavertes taisykles, būtų pakenkta sąžiningai konkurencijai vidaus rinkoje. Be to, taip galėtų būti klaidinami vartotojai, nors šio logotipo paskirtis – aiškiai informuoti vartotojus apie tai, kad juo pažymėtas produktas visiškai atitinka visus reglamente nustatytus reikalavimus.

Vis dėlto Teisingumo Teismas nusprendė, kad trečiosios šalies ekologinės gamybos logotipas gali būti naudojamas toje šalyje pagamintiems produktams žymėti, net jeigu tame logotipe yra su ekologine gamyba susijusių terminų.

Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas

Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas Sąjungoje pagamintiems ekologiškiems produktams suteikia nuoseklią vaizdinę tapatybę. Tai padeda vartotojams lengviau atpažinti ekologiškus produktus, o ūkininkams – jais prekiauti visose valstybėse narėse.

Ekologinės gamybos logotipas gali būti naudojamas tik produktams, kuriems įgaliota kontrolės agentūra ar įstaiga yra suteikusi ekologiškų produktų sertifikatą, patvirtinantį, kad jų gamybos, perdirbimo, vežimo ir saugojimo sąlygos atitinka griežtus reikalavimus. Logotipas gali būti naudojamas tik tiems produktams, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 95 % ekologiškų sudedamųjų dalių, o dėl likusių 5 % dalių buvo laikomasi papildomų griežtų sąlygų. Negali būti pateikta ir ekologiška, ir neekologiška kurios nors sudedamosios dalies atmaina.

Reglamentas 2018/848

Reglamentu 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo siekiama užtikrinti sąžiningą konkurenciją, tinkamą vidaus rinkos veikimą šiame sektoriuje ir vartotojų pasitikėjimą produktais, paženklintais kaip ekologiški.

Jame nustatytos išsamios bendrosios gamybos taisyklės. Ženklinimo srityje reikalaujama laikytis vartotojų informavimo taisyklių, visų pirma siekiant išvengti bet kokios painiavos ar apgaulės. Jame taip pat įtvirtintos konkrečios nuostatos dėl ekologiškų produktų ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų ženklinimo, siekiant apsaugoti ūkio subjektų, kurie nori, kad jų produktai būtų tinkamai identifikuoti, ir pasinaudoti sąžiningos konkurencijos privalumais, interesus, taip pat vartotojų interesus.

Kiti Teisingumo Teismo sprendimai dėl ekologiškų produktų

2017 m. spalio 12 d. Sprendimas Kamin und Grill Shop (C‑289/16)

Pagal Reglamentą Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ūkio subjektas, prekiaujantis ekologiškais produktais, privalo leisti, kad jo įmonei būtų taikoma kontrolės sistema. Ūkio subjektai, kurie tiesiogiai parduoda produktus galutiniam vartotojui ar naudotojui, tam tikromis sąlygomis gali būti atleisti nuo šios pareigos. Teisingumo Teismas nusprendė, jog būtina, kad pardavimas vyktų tuo pat metu esant ūkio subjektui ar jo pardavėjams ir galutiniam vartotojui. Taigi ūkio subjektai, prekiaujantys šiais produktais internetu, negali pasinaudoti šia išimtimi.

2019 m. vasario 26 d. Sprendimas Œuvre d'assistance aux bêtes d'abattoirs (C‑497/17)

Pagal Reglamentą Nr. 834/2007 neleidžiama Sąjungos ekologinės gamybos logotipu žymėti produktų iš gyvūnų, kuriems buvo atliktas ritualinis skerdimas be išankstinio apsvaiginimo laikantis Reglamente Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos nustatytų sąlygų.

2021 m. balandžio 29 d. Sprendimas Natumi (C‑815/19)

Pagal Reglamentą Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos Reglamento Nr. 834/2007 įgyvendinimo taisyklės, draudžiama naudoti miltelius, gaunamus iš jūros dumblių litotamnų išvalytų, išdžiovintų ir sumaltų nuosėdų, kaip neekologišką žemės ūkio kilmės sudedamąją dalį perdirbant ekologiškus maisto produktus (būtent ekologiškus ryžių bei sojų pagrindu pagamintus gėrimus), siekiant juos papildyti kalciu.

Focus

Visuomenės galimybė susipažinti su COVID‑19 vakcinų pirkimo sutartimis

Sprendimai Auken ir kt. / Komisija ir Courtois ir kt. / Komisija (T‑689/21 ir T‑761/21)

2020 m. birželio mėn. Europos Sąjunga pradėjo įgyvendinti vakcinų nuo COVID‑19 pirkimo strategiją. Tam Komisija pasirašė susitarimą su 27 valstybėmis narėmis, juo ji įgaliojama jų vardu sudaryti išankstines pirkimo sutartis su gamintojais.

Kadangi ankstyvas skiepijimas buvo svarbus užtikrinant visuomenės sveikatą, buvo sutrumpintas laikas, per kurį farmacijos bendrovės turėjo sukurti vakcinas. Kad kompensuotų šių bendrovių patiriamą riziką, Komisija ir valstybės narės į skiepijimo strategiją įtraukė rizikos pasidalijimo tarp gamintojo ir valstybių narių principą, taip sumažindamos gamintojo atsakomybę nepageidaujamos reakcijos į jo produktą atveju.

Viešai paskelbtose sutarčių versijose buvo pašalinti tam tikri duomenys: nebuvo pateikta informacijos apie finansinę riziką, dovanojimą ir perpardavimą, taip pat deklaracijų dėl interesų konflikto nebuvimo.

2021 m. piliečiai ir Europos Parlamento nariai apskundė Europos Komisijos dalinį atsisakymą leisti susipažinti su tam tikrų dokumentų, susijusių su 2020 m. vakcinų pirkimo sutartimis, pilnomis versijomis. Prašymai leisti susipažinti su dokumentais buvo susiję su farmacijos bendrovėms taikomomis nuostatomis dėl žalos atlyginimo. Pagal šias nuostatas laboratorijos turėjo atlyginti žalą nukentėjusiesiems, jei gaminio trūkumas buvo susijęs su tyčiniu pažeidimu arba rimtu pažeidimu gamybos metu, o kitais atvejais ši atsakomybė teko valstybėms narėms.

Piliečiai ir Europos Parlamento nariai taip pat reikalavo leisti susipažinti su derybų dėl vakcinų pirkimo grupės narių interesų konflikto nebuvimo deklaracijomis. Jie norėjo išsiaiškinti, kaip vyko derybos, visų pirma dėl 2021 m. gegužės mėn. sudarytos didžiulės sutarties dėl 1,8 mlrd. papildomų vakcinos dozių pirkimo už 35 mlrd. EUR sumą.

Komisija leido tik iš dalies susipažinti su šiais dokumentais ir paskelbė jų versijas su pašalintais duomenimis, motyvuodama komercinės informacijos konfidencialumu ir privatumo apsauga.

Bendrasis Teismas, išnagrinėjęs du ieškinius dėl Komisijos sprendimų, šiuos sprendimus iš dalies panaikino.

Dėl prašymo leisti plačiau susipažinti su nuostatomis dėl žalos atlyginimo Bendrasis Teismas priminė, kad jos buvo įtrauktos į sutartis siekiant kompensuoti farmacijos bendrovių patiriamą riziką dėl trumpesnio vakcinų kūrimo laiko; valstybės narės tam pritarė ir tai buvo viešai žinoma. Jis nusprendė, kad Komisija neįrodė, kaip galimybė plačiau susipažinti su šiomis nuostatomis, tam tikromis sutartyse pateiktomis apibrėžtimis (pavyzdžiui, „tyčinis pažeidimas“ ir „visos pagrįstos pastangos“), taip pat su nuostatomis dėl vakcinų dovanojimo ir perpardavimo galėtų konkrečiai pakenkti atitinkamų farmacijos bendrovių komerciniams interesams.

Dėl prašymo interesų konflikto nebuvimo deklaracijose atskleisti derybų grupės narių tapatybes Bendrasis Teismas patvirtino, kad juo buvo siekiama viešojo intereso tikslo. Tik atskleidus šias tapatybes galima patikrinti, ar nėra interesų konflikto, susijusio su derybų grupės nariais. Toks derybų dėl sutarčių proceso skaidrumas stiprina Sąjungos piliečių pasitikėjimą Komisijos vakcinacijos strategija ir padeda kovoti su melagingos informacijos skleidimu. Taigi Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija netinkamai suderino interesus, susijusius su interesų konflikto nebuvimu ir privatumo pažeidimo rizika.

Visuomenės galimybė susipažinti su dokumentais: pagrindinis skaidrumo elementas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 siekiama suteikti visuomenei kuo platesnę galimybę susipažinti su Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais. Jo tikslas taip pat yra didinti institucijų skaidrumą, teisėtumą ir atskaitomybę.

Tačiau ši galimybė nėra absoliuti. Jai taikomos išimtys, kuriomis siekiama apsaugoti tam tikrus viešuosius ar privačius interesus, pavyzdžiui, visuomenės saugumą, svarstymų institucijos viduje ir teisinių nuomonių konfidencialumą, finansinius, ekonominius ar komercinius interesus arba asmens duomenų apsaugą.

Institucijos turi užtikrinti skaidrumo ir šių interesų apsaugos pusiausvyrą ir kiekvienu atveju įvertinti, ar informacijos atskleidimas gali jiems pakenkti. Galiausiai gali būti reikalaujama atskleisti informaciją, jei įrodomas viršesnis viešasis interesas.

Jei atsisakoma leisti susipažinti su dokumentais, pareiškėjas gali prašyti, kad atitinkama institucija iš naujo išnagrinėtų prašymą, o jei vėl atsisakoma leisti susipažinti su dokumentais, jis gali kreiptis į Europos ombudsmeną arba pareikšti ieškinį Europos Sąjungos Bendrajame Teisme.

Kai kurie Bendrojo Teismo ir Teisingumo Teismo įtvirtinti principai

Sprendime De Capitani / Parlamentas (T‑540/15) Bendrasis Teismas konstatavo, kad Sąjungos institucijos gali atsisakyti leisti susipažinti su tam tikrais dokumentais, susijusiais su teisėkūros procedūra, tik tinkamai pagrįstais atvejais.

Institucija ar įstaiga, atsisakanti suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, turi įrodyti, kaip tai „konkrečiai, tikrai ir pagrįstai numanomai“ pakenktų pagal vieną iš Reglamente Nr. 1049/2001 numatytų išimčių saugomam interesui. Kaip Teisingumo Teismas konstatavo Sprendime ClientEarth / Komisija (C‑57/16 P), hipotetinės ar neaiškios grėsmės nepakanka tokiam atsisakymui pagrįsti.

Galimybės susipažinti su valstybės narės ar institucijos pareiškimais, pateiktais vykstant procesui Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, klausimas buvo sprendžiamas keliuose reikšminguose sprendimuose. Byloje Komisija / Breyer (C‑213/15 P) Teisingumo Teismas nusprendė, kad Komisijos turimi valstybės narės pareiškimai patenka į Reglamento Nr. 1049/2001 taikymo sritį. Nors šių pareiškimų konfidencialumas turi būti išsaugotas per visą teismo procesą, Komisija negali be papildomos priežasties atsisakyti leisti su jais susipažinti pasibaigus procesui.

Šią bendrąją informacijos neatskleidimo vykstant teismo procesui prezumpciją Teisingumo Teismas jau buvo įtvirtinęs Sprendime Švedija ir kt. / API ir Komisija (C‑514/07 P, C‑528/07 P ir C‑532/07 P) dėl Sąjungos institucijos pateiktų pareiškimų. Vis dėlto pasibaigus procesui kiekvienas prašymas turi būti vertinamas konkrečiai, siekiant nustatyti, ar taikomos reglamente numatytos išimtys.

Focus

Ribojamosios priemonės, taikytinos atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi

2024 m. kovo 20 d. Sprendimas Mazepin / Taryba (T‑743/22), 2024 m. rugsėjo 11 d. Sprendimas Fridman ir kt. / Taryba, 2024 m. rugsėjo 11 d. Sprendimas Timchenko ir Timchenko / Taryba (T‑635/22 ir T‑644/22) ir 2024 m. rugsėjo 11 d. Sprendimas NSD / Taryba (T‑494/22)

Ribojamosios priemonės, arba „sankcijos“, yra pagrindinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos priemonė. Šios priemonės gali būti turto įšaldymas, draudimas atvykti į Sąjungos teritoriją arba ekonominės sankcijos. Jų tikslas – ginti pagrindines Sąjungos vertybes, esminius interesus ir saugumą, darant spaudimą asmenims ar subjektams, kuriems taikomos priemonės, įskaitant trečiųjų šalių vyriausybes, kad jie pakeistų savo politiką ar elgesį.

Dėl veiksmų, kuriuos Rusija vykdo nuo 2014 m. ir kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, visų pirma dėl 2022 m. pradėto agresijos karo prieš Ukrainą, Sąjunga intensyviai taiko sankcijas fiziniams ir juridiniams asmenims, teikiantiems paramą Rusijos vyriausybei. Ginčijant Tarybos sprendimų šiuo klausimu teisėtumą ir taikymo sritį Europos Sąjungos Bendrajame Teisme iškelta dešimtys bylų.

Šios bylos iliustruoja taikomų sankcijų griežtumo, būtino jų veiksmingumui užtikrinti, ir asmens teisių apsaugos pusiausvyros paieškas. Bendrasis Teismas patvirtino plačius Sąjungos įgaliojimus imtis veiksmų prieš ekonominę ir materialinę paramą Rusijos vyriausybei, tačiau kartu reikalauja įrodymų ir svaraus patvirtintų priemonių pagrindimo.

Sprendimas NSD / Taryba (T‑494/22)

Bendrasis Teismas paliko galioti Rusijos bendrovei National Settlement Depository (NSD) skirtas sankcijas. Taryba konstatavo, kad ši bendrovė atlieka esminį vaidmenį Rusijos finansų sistemoje; ji teikė materialinę ir finansinę paramą tiek Rusijos vyriausybei, tiek Rusijos centriniam bankui.

Bendrasis Teismas pažymėjo, kad NSD, kaip sistemiškai svarbi finansų įstaiga, padėjo Rusijos vyriausybei sutelkti didelius išteklius, kurie buvo panaudoti Ukrainos destabilizavimo veiksmams. Jis taip pat atmetė NSD argumentus, kad dėl ribojamųjų priemonių buvo įšaldytos jos klientų, kuriems netaikomos šios priemonės, lėšos, ir pabrėžė, kad pastarieji gali kreiptis į nacionalinius teismus ir ginčyti jų teisės į nuosavybę pažeidimą, kaip šalutinį NSD taikomų priemonių poveikį.

Sprendimas Mazepin / Taryba (T‑743/22)

Europos Sąjungos Bendrasis Teismas panaikino buvusio „Formulės-1“ lenktynininko Nikita Mazepin palikimą asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąraše. Taryba įtraukė jo pavardę į sąrašą dėl ryšio su tėvu Dmitry Mazepin, įtakingu verslininku, iš kurio veiklos Rusijos vyriausybė gauna daug pajamų ir kuris, kaip teigiama, buvo pagrindinis savo sūnaus, kaip lenktynininko „Haas“ komandoje, veiklos rėmėjas.

Bendrasis Teismas nusprendė, kad Dmitry Mazepin ir jo sūnaus ryšys nebuvo pakankamai įrodytas, ir pirmiausia pažymėjo, kad ginčijamo sprendimo priėmimo momentu sūnus jau nebebuvo minėtos komandos lenktynininkas. Be to, Bendrasis Teismas pabrėžė, kad vien šeimos santykių nepakanka norint įrodyti bendrus interesus, kurie pateisintų, kad būtų paliktos galioti Nikita Mazepin taikomos sankcijos.

Sprendimai Fridman ir kt. / Taryba ir Timchenko ir Timchenko / Taryba (T‑635/22 ir T‑644/22)

Bendrasis Teismas patvirtino asmenų ir subjektų, kuriems skirtos sankcijos, pareigą deklaruoti savo lėšas ir bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, kad būtų užkirstas kelias lėšų įšaldymo vengimui teisinėmis ir finansinėmis schemomis. Šios Tarybos nustatytos pareigos pripažintos būtinomis siekiant užtikrinti sankcijų veiksmingumą ir vienodą jų taikymą visose valstybėse narėse. Bendrasis Teismas taip pat atmetė argumentus, kad Taryba įgyvendino baudžiamosios teisės įgaliojimus, kurie suteikti tik valstybėms narėms, ir konstatavo, kad šios priemonės nėra baudžiamosios teisės priemonės ir kad jas patvirtinant paisoma Sąjungos teisėje numatytos sistemos.

Europos Sąjungos sankcijos Rusijai

Nuo 2014 m. kovo mėn. Sąjunga laipsniškai patvirtino tikslines ribojamąsias priemones Rusijai, visų pirma reaguodama į neteisėtą Krymo aneksiją (2014 m.) ir karinę agresiją prieš Ukrainą (2022 m.).

Šiomis priemonėmis siekiama susilpninti Rusijos ekonominę bazę, užkertant jai kelią naudotis būtiniausiomis technologijomis bei rinkomis ir reikšmingai sumažinant jos gebėjimą kariauti. Sąjunga taip pat patvirtino sankcijas Baltarusijai, Iranui ir Šiaurės Korėjai, reaguodama į jų paramą Rusijai kare prieš Ukrainą.

Sankcijos taikomos daugiau nei 2 300 asmenų ir subjektų (bankams, politinėms partijoms, įmonėms, sukarintoms grupuotėms). Jos apima:

draudimą atvykti į Europos Sąjungą,
turto įšaldymą,
lėšų įšaldymą.

Taryba apskaičiavo, kad Sąjungoje įšaldyto privataus turto vertė yra 24,9 mlrd. EUR. Sąjungoje įšaldytas Rusijos centrinio banko turtas sudaro 210 mlrd. EUR.

Tarybos sprendimuose nustatytos ribojamosios priemonės nuolat peržiūrimos. Jos atitinkamai pratęsiamos arba iš dalies keičiamos, jei Taryba mano, kad jų tikslai nepasiekti.

Svarbiausių metų sprendimų apžvalga

Pagrindinės teisės

Europos Sąjunga užtikrina pagrindinių teisių apsaugą, visų pirma pasitelkdama Pagrindinių teisių chartiją, kurioje išvardytos Sąjungos piliečių asmeninės, pilietinės, politinės, ekonominės ir socialinės teisės. Pagarba žmogaus teisėms yra viena iš vertybių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, ir esminė pareiga įgyvendinant jos politiką ir programas.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – privalomos teisės normos, turinčios konkrečių pasekmių

2022 m., reaguodama į didėjančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Europos Sąjungos Taryba priėmė sankcijas, kuriomis siekiama daryti spaudimą Rusijai. Tarp priemonių, kurių imtasi, yra draudimas teikti teisinio konsultavimo paslaugas Rusijos vyriausybei ir Rusijoje įsteigtiems juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms. Belgijos ir Prancūzijos advokatai prašė Europos Sąjungos Bendrojo Teismo panaikinti šį draudimą. Anot jų, jis pažeidžia pagrindines teises, užtikrinančias galimybę pasinaudoti advokato teisinėmis konsultacijomis. Bendrasis Teismas priminė pagrindinę teisę į veiksmingą teisminę gynybą, apimančią teisę gauti advokato konsultacijas ir būti jo atstovaujamam, kai ginčas kilo ar tikėtina, kad kils. Vis dėlto jis pažymėjo, kad šis draudimas neapima teisinio konsultavimo paslaugų, susijusių su teismo procesu, ir netaikomas fiziniams asmenims teikiamoms teisinėms konsultacijoms. Todėl jis atmetė ieškinį.

2024 m. spalio 2 d. sprendimai Ordre néerlandais des avocats du barreau de Bruxelles ir kt. / Taryba, Ordre des avocats à la Cour de Paris ir Couturier / Taryba ir ACE / Taryba (T‑797/22, T‑798/22 ir T‑828/22).
2006 m. laikraštis „Le Monde“ publikavo straipsnį, kuriame Madrido futbolo klubas Real Madrid buvo siejamas su gandais apie dopingo vartojimą. Ispanijoje nuteistas už šmeižtą, laikraštis užginčijo šio sprendimo vykdymą Prancūzijoje, remdamasis spaudos laisve. Prancūzijos Kasacinis Teismas šiuo klausimu kreipėsi į Teisingumo Teismą; šis nusprendė, kad teismo sprendimų tarpusavio pripažinimas gali būti ribojamas, jei dėl to akivaizdžiai pažeidžiamos pagrindinės teisės. Anot Teisingumo Teismo, neproporcingos sankcijos žiniasklaidai, pavyzdžiui, priteistas pernelyg didelis žalos atlyginimas, gali atgrasyti nuo to, kad per spaudą visuomenė būtų informuojama svarbiais klausimais, o tai nesuderinama su Europos Sąjungos demokratinėmis vertybėmis.

2024 m. spalio 4 d. Sprendimas Real Madrid Club de Fútbol (C‑633/22)

Asmens duomenys

Europos Sąjungoje priimta teisės aktų, kuriuose detaliai reglamentuojama asmens duomenų apsauga. Šių duomenų tvarkymas ir saugojimas turi atitikti teisės aktuose nustatytas teisėtumo sąlygas, apsiriboti tik tuo, kas būtina, ir neproporcingai nepažeisti teisės į privatų gyvenimą.

Teisingumo Teismas skaitmeniniame pasaulyje

Vokietijos pilietis Vokietijos teisme ginčijo Vysbadeno miesto atsisakymą išduoti jam naują asmens tapatybės kortelę be įtrauktų pirštų atspaudų. Vokietijos teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą, prašydamas patikrinti, ar galioja Sąjungos reglamentas, pagal kurį į asmens tapatybės korteles turi būti įtraukti dviejų pirštų atspaudai. Teisingumo Teismas nusprendė, kad ši pareiga, pateisinama tikslais kovoti su suklastotų tapatybės kortelių gamyba ir tapatybės pasisavinimu, yra suderinama su pagrindinėmis teisėmis į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą. Vis dėlto jis pripažino šį reglamentą negaliojančiu, nes jis priimtas remiantis netinkamu teisiniu pagrindu, bet paliko galioti jo pasekmes iki 2026 m. gruodžio 31 d., kad būtų galima priimti naują reglamentą. Šis reglamentas buvo klaidingai grindžiamas SESV 21 straipsnio 2 dalimi (laisvas piliečių judėjimas), o ne SESV 77 straipsnio 3 dalimi (laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė), pagal kurią Taryba jį turi priimti vieningai.

2024 m. kovo 21 d. Sprendimas Landeshauptstadt Wiesbaden (C‑61/22)
Bulgarijoje atliekant ikiteisminį tyrimą dėl melagingų parodymų davimo asmuo buvo įtrauktas į policijos registrą. Jis buvo nuteistas vienų metų laisvės atėmimo bausme, atidedant jos vykdymą; atlikęs bausmę šis asmuo paprašė išbraukti jį iš registro. Pagal Bulgarijos teisę asmens duomenys saugomi šiame registre neribotą laiką iki pat jo mirties. Bulgarijos Aukščiausiasis administracinis teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą su klausimu, ar šios teisės normos suderinamos su Sąjungos teise. Šis atsakė, kad bendras ir nediferencijuotas nuteistų asmenų biometrinių ir genetinių duomenų saugojimas iki jų mirties prieštarauja Sąjungos teisei. Nacionalinės teisės nuostatose turi būti numatyta duomenų valdytojo pareiga reguliariai tikrinti, ar toks saugojimas tebėra būtinas, ir, jei nebūtinas, suteikti duomenų subjektui teisę reikalauti ištrinti šiuos duomenis.

2024 m. sausio 30 d. Sprendimas Direktor na Glavna direktsia „Natsionalna politsia“ pri MVR – Sofia (C‑118/22)
Dviejuose atskiruose sprendimuose Teisingumo Teismas pateikė esminių išaiškinimų dėl valdžios institucijų tyrimo įgaliojimų.

Byloje, susijusioje su Prancūzijos dekretu, kuriuo siekiama apsaugoti kūrinius, kuriems taikoma autorių teisių ar gretutinių teisių apsauga, nuo internete padaromų nusikalstamų veikų, Teisingumo Teismas išaiškino, kad valstybės narės gali įpareigoti interneto prieigos teikėjus bendrai ir nediferencijuotai saugoti IP adresus, kad kompetentinga valdžios institucija galėtų nustatyti asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, tapatybę. Vis dėlto šis saugojimas turi neleisti daryti tikslių išvadų apie duomenų subjekto privatų gyvenimą. Tai galima pasiekti taikant saugojimo būdus, kuriais užtikrinamas veiksmingas skirtingų kategorijų asmens duomenų atskyrimas. Netipiniais atvejais, kai nacionalinės procedūros ypatumai, susiejant surinktus duomenis ir informaciją, gali leisti daryti tikslias išvadas apie duomenų subjekto privatų gyvenimą, prieigai prie šių duomenų turi būti taikoma išankstinė teismo arba nepriklausomos administracinės institucijos atliekama kontrolė.

2024 m. balandžio 30 d. Sprendimas La Quadrature du Net II (C‑470/21)
Vienoje Austrijos byloje policija bandė atrakinti siuntinio, kuriame buvo kanapių, gavėjo mobilųjį telefoną. Į Teisingumo Teismą kreiptasi su klausimais dėl tokio tyrimo teisėtumo atsižvelgiant į direktyvą, kurioje reglamentuojama policijos ir teisminių institucijų naudojamų asmens duomenų apsauga; jis nusprendė, kad prieiga prie mobiliajame telefone esančių duomenų galima ne vien kovojant su sunkiais nusikaltimais. Priešingu atveju atsirastų nebaudžiamumo už nusikalstamas veikas rizika, taigi kiltų grėsmė laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimui Sąjungoje. Vis dėlto tokia prieiga yra didelis duomenų subjektų teisių į jų asmens duomenų apsaugą suvaržymas, todėl siejama su reikalavimu gauti išankstinį teismo arba nepriklausomos administracinės institucijos leidimą ir turi būti proporcinga. Nacionalinės teisės aktų leidėjas taip pat turi apibrėžti veiksnius, į kuriuos reikia atsižvelgti suteikiant tokią prieigą, pavyzdžiui, atitinkamų nusikalstamų veikų pobūdį, o telefono savininkas turi būti apie tai informuotas, kai tik šios informacijos atskleidimas nebegali pakenkti tyrimui.

2024 m. spalio 4 d. Sprendimas Bezirkshauptmannschaft Landeck (C‑548/21)

Vienodas požiūris ir darbo teisė

Europos Sąjungoje yra maždaug 200 milijonų darbuotojų. Taigi daugeliui piliečių tiesioginę naudą teikia Sąjungos darbo teisės nuostatos, kuriomis nustatomi minimalūs darbo ir įdarbinimo sąlygų standartai ir taip papildoma valstybių narių vykdoma politika.

Teisingumo Teismas: vienodo požiūrio užtikrinimas ir mažumų teisių apsauga

Išėjęs iš darbo ir norėdamas gauti išankstinę pensiją, Kopertino (Italija) savivaldybės tarnautojas paprašė išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogų dienas. Tačiau pagal Italijos įstatymus viešojo sektoriaus darbuotojai neturi tokios teisės. Teisingumo Teismas, į kurį kreiptasi dėl Darbo laiko direktyvos išaiškinimo, patvirtino, kad darbuotojas turi teisę į finansinę kompensaciją, jei nepasinaudojo visomis atostogomis iki darbo sutarties pabaigos, net ir tuo atveju, kai išeina iš darbo savo noru. Šios teisės atėmimo negalima pateisinti ekonominiais sumetimais, pavyzdžiui, viešųjų išlaidų valdymu. Vis dėlto išimtis galima, jei darbuotojas sąmoningai nepasinaudojo atostogų dienomis ir jeigu darbdavys jį pakankamai informavo apie riziką prarasti atostogas ir skatino jomis pasinaudoti.

2024 m. sausio 18 d. Sprendimas Comune di Copertino (C‑218/22)
Manydamas, kad tam tikros FIFA taisyklės trukdė jį įdarbinti Belgijos klube, buvęs profesionalus Prancūzijos futbolininkas užginčijo šias taisykles Belgijos teismuose. Šiose taisyklėse, įtvirtintose FIFA Žaidėjų statuso ir perėjimo iš klubo į klubo taisyklių sąvade, numatyta, kad žaidėjas ir naujasis klubas turi sumokėti kompensaciją, jei žaidėjas nutraukia sutartį anksčiau laiko be „pateisinamos priežasties“. Pagal tas taisykles taip pat gali būti taikomos sportinės sankcijos, pavyzdžiui, draudimas priimančiajam klubui įdarbinti naujus žaidėjus, ir neleidžiama išduoti tarptautinio perėjimo iš klubo į klubą pažymėjimo, kol vyksta ginčas dėl sutarties nutraukimo. Teisingumo Teismas, į kurį kreipėsi Monso apeliacinis teismas, nusprendė, kad šiomis taisyklėmis nepaisoma darbuotojų judėjimo laisvės ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės.

2024 m. spalio 4 d. Sprendimas FIFA (C‑650/22)

Sąjungos pilietybė

Kiekvienas asmuo, turintis valstybės narės pilietybę, automatiškai yra Europos Sąjungos pilietis. Sąjungos pilietybė ne pakeičia valstybės pilietybę, o ją papildo. Sąjungos piliečiai naudojasi konkrečiomis teisėmis, kurias garantuoja Sąjungos sutartys.

Europos Komisija Teisingumo Teisme pareiškė ieškinius Čekijos Respublikai ir Lenkijai dėl to, kad šios valstybės narės teisę tapti politinės partijos nariais suteikia tik savo piliečiams. Anot Komisijos, dėl tokios padėties Sąjungos piliečiai, gyvenantys šiose valstybėse narėse, bet neturintys jų pilietybės, atsiduria nepalankesnėje padėtyje, kiek tai susiję su teise būti kandidatais vietos savivaldos rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą. Teisingumo Teismas pritarė Komisijai ir nusprendė, kad Čekijos Respublika ir Lenkija neįvykdė įsipareigojimų pagal Sutartis. Tam, kad Sąjungos piliečiai, gyvenantys valstybėje narėje, bet neturintys jos pilietybės, galėtų veiksmingai įgyvendinti savo rinkimų teises, jiems turi būti suteiktos vienodos galimybės kaip ir tos valstybės narės piliečiams, įskaitant narystę politinėje partijoje. Teisingumo Teismas nusprendė, kad tokio skirtingo požiūrio negalima pateisinti pagrindais, susijusiais su Lenkijos ar Čekijos Respublikos nacionalinio savitumo paisymu.

2024 m. lapkričio 19 d. Sprendimas Komisija / Čekijos Respublika (C‑808/21) ir 2024 m. lapkričio 19 d. Sprendimas Komisija / Lenkija (C‑814/21)
Teisingumo Teismas nusprendė, kad valstybė narė negali atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje teisėtai pakeistą vardą ir lytinę tapatybę. Toks atsisakymas yra kliūtis naudotis teise laisvai judėti ir apsigyventi Sąjungoje. Kadangi lytis, kaip ir vardas, yra esminis asmens tapatybės elementas, dėl tokio atsisakymo pripažinti kyla administracinių ir asmeninių nepatogumų, prieštaraujančių Sąjungos teisei.

2024 m. spalio 4 d. Sprendimas Mirin (C‑4/23)

Vartotojai

Sąjungos vartotojų politika siekiama užtikrinti vartotojų sveikatą, saugą, ekonominius ir teisinius interesus, kad ir kur Sąjungoje jie gyvena, keliauja ar apsiperka.

Teisingumo Teismas: ES vartotojų teisių užtikrinimas

Vokietijos vartotojų asociacija Vokietijos teisme užginčijo prekybos centrų tinklo Aldi Süd reklamą apie sumažintą kainą. Asociacijos teigimu, Aldi Süd neturi teisės skaičiuoti sumažintos kainos pagal kainą, buvusią prieš pat pasiūlymą; pagal Europos Sąjungos teisę ji privalo skaičiuoti tokią kainą pagal mažiausią kainą, taikytą per pastarąsias 30 dienų. Teisingumo Teismas, į kurį kreipėsi Vokietijos teismas, patvirtino, kad skelbiamas kainos sumažinimas turi būti apskaičiuojamas pagal mažiausią kainą per pastarąsias 30 dienų. Šitaip prekybininkams užkertamas kelias klaidinti vartotojus padidinant taikomą kainą prieš pranešant apie kainos sumažinimą ir taip nurodyti netikrą kainų sumažinimą.

2024 m. rugsėjo 26 d. Sprendimas Aldi Süd (C‑330/23)

Aplinka

Europos Sąjunga yra įsipareigojusi išsaugoti ir gerinti aplinkos kokybę bei saugoti žmonių sveikatą. Ji remiasi atsargumo ir prevencijos principais, taip pat principu „teršėjas moka“.

Teisingumo Teismas ir aplinkos apsauga

Pagal Sąjungos direktyvą nuo 2019 m. draudžiama tiekti rinkai gaminius, pagamintus iš aerobiškai skaidaus plastiko, kuris susiskaido dėl oksidacijos poveikio. Didžiosios Britanijos bendrovės, gaminančios oksiduojantįjį priedą, kuris, jų teigimu, leidžia plastikui biologiškai suirti greičiau nei aerobiškai skaidus plastikas, kreipėsi į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą. Jos prašė atlyginti žalą, patirtą dėl to, kad draudimas tiekti rinkai aerobiškai skaidų plastiką taikomas ir plastikui, kurį jos laiko „aerobiškai biologiškai skaidžiu“. Bendrasis Teismas atmetė ieškinį, nusprendęs, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas nepadarė akivaizdžios klaidos. Remiantis mokslo tyrimais, plastiko, kurio sudėtyje yra oksiduojančiojo priedo, biologinio skaidumo lygis yra žemas arba jis apskritai nesiskaido. Be to, šios rūšies plastikas negali būti kompostuojamas. Galiausiai pažymėtina, kad problemiška jį perdirbti, nes šiuo metu turimos technologijos neleidžia identifikuoti plastiko, savo sudėtyje turinčio oksiduojantįjį priedą, siekiant jį atskirti nuo įprasto plastiko.

2024 m. sausio 31 d. Sprendimas Symphony Environmental Technologies ir Symphony Environmental / Parlamentas ir kt. (T‑745/20)
Dėl vilkų, pagal Berno konvenciją griežtai saugomos rūšies, Teisingumo Teismas priėmė du sprendimus, juose nagrinėjo Buveinių direktyvą. Austrijoje aplinkos apsaugos organizacijos Tirolio teisme ginčijo laikiną leidimą nušauti maždaug 20 avių papjovusį vilką. Teisingumo Teismas patvirtino, kad draudimas medžioti vilkus šioje valstybėje yra teisėtas, motyvuodamas tuo, kad šios gyvūnų rūšies apsaugos būklė nėra palanki. O Ispanijoje Pirėnų vilkų apsaugos asociacija apskundė Kastilijos ir Leono autonominės srities įstatymą, pagal kurį vilkai priskiriami prie gyvūnų rūšių, kurias galima medžioti į šiaurę nuo Duero upės (ten šiai rūšiai gali būti taikomos tvarkymo priemonės, o į pietus nuo šios upės ji griežtai saugoma). Atsakydamas į Ispanijos teismo klausimus, Teisingumo Teismas nepritarė tam, kad vilkai būtų laikomi rūšimi, kurios individus galima medžioti regioniniu lygmeniu, kai jos apsaugos būklė nacionaliniu lygmeniu yra nepalanki.

2024 m. liepos 11 d. Sprendimas WWF Österreich ir kt. (C‑601/22) ir 2024 m. liepos 29 d. Sprendimas ASCEL (C‑436/22).
Ilva plieno gamykla Tarante, Apulijoje (Pietų Italija), yra viena didžiausių plieno gamyklų Europoje. 2019 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad ši gamykla daro kenksmingą poveikį aplinkai ir vietos gyventojų sveikatai. Nuo 2012 m. buvo numatytos priemonės, skirtos jos poveikiui sumažinti, tačiau jų įgyvendinimo terminai nuolat buvo nukeliami. Daug aplink plieno gamyklą esančios teritorijos gyventojų kreipėsi į Italijos teismus. Teisingumo Teismas, į kurį kreipėsi Milano teismas, nusprendė, kad nesilaikyta svarbių reikalavimų dėl leidimo eksploatuoti išdavimo ir persvarstymo, numatytų Direktyvoje dėl pramoninių išmetamų teršalų. Todėl plieno gamyklos veikla turės būti sustabdyta, jei paaiškės, kad ji kelia didelį ir reikšmingą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai.

2024 m. birželio 25 d. Sprendimas Ilva ir kt. (C‑626/22)

Informacinė visuomenė

Europos Sąjunga atlieka svarbų vaidmenį plėtojant informacinę visuomenę, siekdama sukurti inovacijoms ir konkurencingumui palankią aplinką, kurioje būtų saugomos vartotojų teisės ir užtikrinamas teisinis saugumas. Ji garantuoja, kad skaitmeninės rinkos būtų sąžiningos ir atviros, ir šalina tarpvalstybinių internetinių paslaugų kliūtis vidaus rinkoje, kad būtų užtikrintas laisvas šių paslaugų judėjimas.

Teisingumo Teismas skaitmeniniame pasaulyje

Italijos įstatyme buvo nustatytos administracinės pareigos už Italijos ribų įsisteigusiems internetinių paslaugų teikėjams, pavyzdžiui, Airbnb, Expedia, Google ir Amazon, siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos teisės aktų taikymą. Šie paslaugų teikėjai turi, be kita ko, registruotis specialiame registre, teikti ekonomines ataskaitas ir mokėti pinigines įmokas. Teisingumo Teismas, į kurį kreipėsi Italijos teismas, nusprendė, kad tokios priemonės yra nesuderinamos su Sąjungos teise. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad internetinių paslaugų teikėjams pirmiausia taikomi valstybės narės, kurioje jie yra įsisteigę, šiuo atveju Airijos arba Liuksemburgo, teisės aktai. Valstybėse narėse, kaip antai Italijoje, kur jie vykdo veiklą, turi būti taikomas tarpusavio pripažinimo principas ir paprastai tos valstybės negali nustatyti papildomų pareigų, dėl kurių galėtų būti apribota laisvė teikti šias paslaugas.

2024 m. gegužės 30 d. sprendimai Airbnb Ireland ir Amazon Services Europe (sujungtos bylos C‑662/22 ir C‑667/22), Expedia (C‑663/22), Google Ireland ir Eg Vacation Rentals Ireland (sujungtos bylos C‑664/22 ir C‑666/22), Amazon Services Europe (C‑665/22)
Bytedance Ltd yra bendrovė, per savo patronuojamąsias bendroves įmones teikianti galimybę naudotis internetine socialinio tinklo TikTok platforma. Komisija pagal Sąjungos reglamentą dėl skaitmeninių rinkų (Digital Markets Act) suteikė Bytedance prieigos prie pagrindinės platformos paslaugos valdytojos statusą, kuris reiškia, kad ši bendrovė turi paisyti tam tikrų teisės aktuose nustatytų pareigų, kurių tikslas – suteikti kitoms įmonėms galimybę konkuruoti su prieigos valdytoju ir užkirsti kelią tam tikrai nesąžiningai veiklai. Bytedance dėl tokio sprendimo pareiškė ieškinį Europos Sąjungos Bendrajame Teisme ir šis teismas priminė, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas Sąjungos reglamentą dėl skaitmeninių rinkų priėmė siekdamas pagerinti vidaus rinkos veikimą. Bendrasis Teismas konstatavo, kad šiuo atveju tenkinami šiame reglamente numatyti kriterijai, pirmiausia pasaulinės rinkos vertė ir naudotojų skaičius, ir padarė išvadą, kad Komisija teisingai nusprendė, jog Bytedance yra prieigos valdytoja, todėl atmetė ieškinį.

2024 m. liepos 17 d. Sprendimas Bytedance / Komisija (T‑1077/23)

Konkurencija, valstybės pagalba ir tax rulings

Europos Sąjunga užtikrina, kad būtų laikomasi laisvą konkurenciją saugančių taisyklių. Veiksmai, kurių tikslas ar poveikis yra trukdyti, riboti ar iškraipyti konkurenciją vidaus rinkoje, yra draudžiami ir už juos gali būti skiriamos baudos. Valstybės pagalba yra draudžiama, jeigu ji nesuderinama su vidaus rinka, o Komisijai šiuo klausimu pagal Sutartis patikėta svarbi kontrolės užduotis.

Bendrasis Teismas – Užtikrinimas, kad Sąjungos institucijos laikytųsi Sąjungos teisės

Fėmarno sąsiaurio fiksuotos jungties projektas apima tunelį po Baltijos jūra tarp Danijai priklausančioje Lolando saloje esančio Riodbio ir Putgardeno Vokietijoje. Danijos valstybinė įstaiga Femern A/S yra atsakinga už jungties finansavimą, statybą ir eksploatavimą. Komisija nusprendė, kad finansinės priemonės, kurias Danija suteikė Femern A/S, yra valstybės pagalba, nors ir suderinama su vidaus rinka. Danija ir du keltų operatoriai – Scandlines Danmark ir Scandlines Deutschland – kreipėsi į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą dėl šio sprendimo panaikinimo. Šis teismas atmetė ieškinius, motyvuodamas tuo, kad Femern A/S suteiktas atrankusis pranašumas sustiprino jos padėtį transporto paslaugų rinkoje, palyginti su kitomis šioje rinkoje veikiančiomis įmonėmis, ir daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Vis dėlto fiksuotos jungties projektas yra svarbus bendriems Sąjungos interesams ir jo indėlis yra reikšmingas siekiant Sąjungos transporto politikos tikslų.

2024 m. vasario 28 d. sprendimai Scandlines Danmark ir Scandlines Deutschland / Komisija, Danemark / Komisija ir Scandlines Danmark ir Scandlines Deutschland / Komisija (T‑7/19, T‑364/20 ir T‑390-20)
Icera apkaltino JAV bendrovę Qualcomm, gaminančią lustus telefonams ir planšetiniams kompiuteriams, agresyvia kainodara. Įsigijusi Icera, įmonė Nvidia pateikė naujos informacijos, susijusios su šiais kaltinimais. 2019 m. Europos Komisija skyrė Qualcomm 242 mln. EUR baudą už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, taip pat ją kaltino nuostolingai pardavinėjus lustus bendrovėms Huawei ir ZTE, siekiant pašalinti savo konkurentę Icera. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas atmetė daugumą Qualcomm argumentų, išskyrus dėl baudos apskaičiavimo. Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija nepagrįstai nukrypo nuo savo 2006 m. gairių, ir sumažino baudą iki 238,7 mln. EUR.

2024 m. rugsėjo 18 d. Sprendimas Qualcomm / Komisija (T‑671/19)
2017 m. Europos Komisija bendrovei Google skyrė maždaug 2,4 mlrd. EUR dydžio baudą už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi keliose nacionalinėse paieškos internete rinkose. Komisija nustatė, kad 13-oje Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių paieškos rezultatuose Google teikė pirmenybę savo prekių palyginimo paslaugos rezultatams, palyginti su konkurentų prekių palyginimo paslaugos rezultatais. Google rezultatai buvo pateikiami viršuje, išskirti patraukliuose „langeliuose“, o konkurentų rezultatai buvo rodomi tik kaip paprasti bendrieji rezultatai, dėl algoritmų dažnai nustumti į blogesnę padėtį. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas iš esmės patvirtino šį sprendimą, o Teisingumo Teismas atmetė Google ir Alphabet apeliacinį skundą ir paliko galioti baudą.

2024 m. rugsėjo 10 d. Sprendimas Google ir Alphabet / Komisija (Google Shopping) (C‑48/22 P)
2003 m. Google pristatė savo reklamos platformą AdSense. Ši platforma suteikia galimybę interneto svetainių rengėjams gauti pajamų rodant reklamą, susietą su naudotojų paieška internete. Tam, kad galėtų naudotis šia paslauga, kai kurie interneto svetainių rengėjai turėjo pasirašyti sutartis su Google, kuriose buvo numatytos sąlygos, neleidžiančios rodyti konkurentų reklamų arba ribojančios jų rodymą. 2019 m. Europos Komisija, gavusi kelių bendrovių, tarp jų Microsoft ir Expedia, skundus, skyrė Google 1,49 mlrd. EUR už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Išnagrinėjęs dėl šio sprendimo pareikštą ieškinį Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija padarė klaidų, vertindama sutarties sąlygų galiojimo trukmę ir jų apimamą rinkos dalį, todėl neteisingai nustatė piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi faktą. Taigi Bendrasis Teismas panaikino visą sprendimą.

2024 m. rugsėjo 18 d. Sprendimas Google AdSense / Komisija (T‑334/19)
2021 m. Komisija nustatė, kad bankai Deutsche Bank, Bank of America, Crédit Agricole ir Credit Suisse (dabar – UBS Group), keisdamiesi slapta informacija ir derindami prekybos strategijas, dalyvavo kartelyje JAV doleriais išleistų viršvalstybinių obligacijų, valstybinių obligacijų ir agentūrų obligacijų (toliau – „SSA Bonds“) sektoriuje. Komisija skyrė baudas Bank of America (12,6 mln. EUR), Credit Suisse (11,9 mln. EUR) ir Crédit Agricole (3,9 mln. EUR), o Deutsche Bank už bendradarbiavimą buvo atleistas nuo baudos. Išnagrinėjęs Crédit Agricole ir Credit Suisse ieškinį, Europos Sąjungos Bendrasis Teismas patvirtino Komisijos nustatytą pažeidimą ir paliko galioti 2021 m. skirtas baudas.

2024 m. lapkričio 6 d. Sprendimas Crédit Agricole ir Crédit Agricole Corporate and Investment Bank / Komisija ir UBS Group ir Credit Suisse Securities (Europe) / Komisija (T‑386/21 ir T‑406/21)
2018 m. Didžiosios Britanijos telekomunikacijų bendrovė Vodafone pranešė Europos Komisijai apie ketinimą įsigyti Liberty Global telekomunikacijų veiklą Vokietijoje, Čekijos Respublikoje, Vengrijoje ir Rumunijoje. 2019 m. Europos Komisija pritarė šiam įsigijimui, bet nustatė tam tikras sąlygas. Baimindamosi Vodafone dominuojančios padėties tam tikrose rinkose, trys Vokietijos bendrovės kreipėsi į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą su ieškiniu dėl Komisijos sprendimo panaikinimo. Bendrasis Teismas atmetė šiuos ieškinius, tvirtindamas, kad Komisija pagrįstai nusprendė, jog koncentracijos šalys nėra konkurentės atitinkamose rinkose, t. y. mažmeninėje televizijos signalų perdavimo paslaugų teikimo rinkoje Vokietijoje.

2024 m. lapkričio 13 d. sprendimai NetCologne / Komisija, Deutsche Telekom / Komisija ir Tele Columbus / Komisija (T‑58/20, T‑64/20 ir T‑69/20)
Tiesioginiai mokesčiai iš esmės yra valstybių narių kompetencija. Vis dėlto šie mokesčiai turi atitikti pagrindinius Europos Sąjungos teisės principus, kaip antai valstybės pagalbos draudimą. Taigi Sąjunga kontroliuoja valstybių narių priimamų išankstinių mokesčių sprendimų (tax rulings), pagal kuriuos bendrovėms taikoma speciali apmokestinimo tvarka, teisėtumą. 2016 m. Europos Komisija nustatė, kad 1991–2014 m. tam tikros Apple grupės bendrovės naudojosi mokesčių lengvatomis, kurios yra Airijos suteikta valstybės pagalba. Ši pagalba buvo susijusi su iš Apple veiklos už JAV ribų gauto pelno mokestiniu vertinimu. 2020 m. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas panaikino Komisijos sprendimą, nes manė, kad ji nepakankamai įrodė, jog šioms bendrovėms buvo suteiktas atrankusis pranašumas. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, Teisingumo Teismas panaikino Bendrojo Teismo sprendimą ir priėmė galutinį sprendimą byloje, patvirtindamas Komisijos sprendimą. Airija suteikė Apple su vidaus rinka nesuderinamą pagalbą, taikydama šiai bendrovei apmokestinimo tvarką, kuria nukrypstama nuo Airijos teisės normų dėl bendrovių nerezidenčių pelno apmokestinimo. Taigi ši valstybė narė privalo susigrąžinti šią pagalbą.

2024 m. rugsėjo 10 d. Sprendimas Komisija / Airija ir kt. (C‑465/20 P)

Intelektinė nuosavybė

Europos Sąjungos priimti teisės aktai siekiant apsaugoti intelektinę nuosavybę (autorių teisės) ir pramoninę nuosavybę (prekių ženklų teisė, dizaino apsauga, patentų teisė) didina įmonių konkurencingumą, nes skatina kūrybiškumui ir inovacijoms palankią aplinką.

Intelektinė nuosavybė Europos Sąjungos Bendrajame Teisme

2021 m. rugsėjo mėn. bendrovė Escobar Inc (Puerto Rikas, Jungtinės Valstijos) pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) paraišką įregistruoti žodinį žymenį „Pablo Escobar“ kaip Sąjungos prekių ženklą. Kolumbietis Pablo Escobar, miręs 1993 m., laikomas narkotikų baronu ir narkoteroristu, įkūrusiu Medeljino (Kolumbija) kartelį. EUIPO atsisakė įregistruoti prekių ženklą, manydama, kad jis prieštarauja viešajai tvarkai ir pripažintiems moralės principams. Escobar dėl šio atsisakymo pareiškė ieškinį Europos Sąjungos Bendrajame Teisme; šis teismas paliko galioti EUIPO sprendimą, nurodęs, kad Pablo Escobar vardas siejamas su prekyba narkotikais ir narkoterorizmu, todėl prekių ženklas būtų suvokiamas kaip prieštaraujantis pagrindinėms moralės normoms, taip pat nedalomoms ir visuotinėms vertybėms, kuriomis grindžiama Sąjunga.

2024 m. balandžio 17 d. Sprendimas Escobar / EUIPO (Pablo Escobar) (T‑255/23)
Europos Sąjungos prekių ženklas „Big Mac“ buvo įregistruotas 1996 m. kaip priklausantis JAV prekybos tinklui McDonald's. Manydamas, kad šis prekių ženklas nebuvo faktiškai naudojamas tam tikroms prekėms ir paslaugoms, 2017 m. Airijos greitojo maisto tinklas Supermac's kreipėsi į EUIPO su prašymu panaikinti šio prekių ženklo registraciją. EUIPO tenkino Supermac‘s prašymą, tačiau tik iš dalies. Nepatenkintas tokiu sprendimu Supermac‘s kreipėsi į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą. Bendrasis Teismas dar labiau apribojo apsaugą, kuria bendrovė McDonald's naudojasi dėl prekių ženklo „Big Mac“. JAV prekybos tinklas neteko teisės naudoti šį prekių ženklą maisto produktams iš paukštienos ir sumuštiniams su vištiena, restoranų ir užvažiuojamųjų restoranų paslaugoms bei patiekalų išsinešti ruošimo paslaugoms. Bendrasis Teismas nusprendė, kad McDonald's neįrodė, jog Sąjungoje penkerius metus nepertraukiamai faktiškai naudojo prekių ženklą „Big Mac“ šioms prekėms ir paslaugoms.

2024 m. birželio 5 d. Sprendimas Supermac's / EUIPO McDonald's International Property (BIG MAC) (T‑58/23)
2022 m. vasario 24 d., pirmąją plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą dieną, Ukrainos sienos apsaugos pareigūnas Roman Gribov Juodosios jūros Gyvatės saloje ištarė karo šūkį, skirtą Rusijos laivams: „Русский военный корабль, иди на **й" (anglų k. „Russian warship, go f**k yourself“). Administration of the State Border Guard Service of Ukraine kreipėsi į EUIPO, prašydama įregistruoti prekių ženklą, kurį sudaro šis karo šūkis ir jo vertimas į anglų kalbą, kaip Europos Sąjungos prekių ženklą. EUIPO šį prašymą atmetė. Ukrainos administracija pareiškė ieškinį Europos Sąjungos Bendrajame Teisme, šis teismas patvirtino prašymo atmetimą. Jis teigė, kad frazė, tapusi Ukrainos kovos su Rusijos agresija simboliu, nebūtų suvokiama kaip nurodanti komercinę kilmę.

2024 m. lapkričio 13 d. Sprendimas Administration of the State Border Guard Service of Ukraine / EUIPO (RUSSIAN WARSHIP, GO F**K YOURSELF) (T‑82/24)
2016 m. Vokietijos bendrovė Puma EUIPO įregistravo sportinių batelių Bendrijos dizainą. Nyderlandų bendrovė Handelsmaatschappij J. Van Hilst prašė EUIPO pripažinti dizaino registraciją negaliojančia, teigdama, kad likus dvylikai mėnesių iki registracijos paraiškos pateikimo dainininkė Rihanna, naujai paskirta Puma meno vadovė, „Instagram“ paskelbė nuotraukas, kuriose avėjo panašaus dizaino batus. EUIPO nusprendė, kad šitaip dizainas buvo paviešintas iki paraiškos jį įregistruoti pateikimo, o tai pateisina jo registracijos panaikinimą. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas atmetė Puma ieškinį dėl EUIPO sprendimo ir patvirtino, kad iš aptariamos „Instagram“ paskyros paimtų nuotraukų pakanka įrodyti ankstesnio dizaino atskleidimą, nes iš jų galima nustatyti visus esminius jo požymius.

2024 m. kovo 6 d. Sprendimas Puma / EUIPO – Handelsmaatschappij J. Van Hilst (Batai) (T‑647/22)

Prekybos politika

Bendroji prekybos politika yra išimtinė Europos Sąjungos kompetencija, pagal kurią ji sudaro tarptautinius prekybos susitarimus. Tai, kad pasaulinėje arenoje Sąjunga gali kalbėti vienu balsu, sustiprina jos padėtį tarptautinės prekybos srityje. Vis dėlto Sąjungos veiksmai šioje srityje turi atitikti Sąjungos konstitucinę sistemą.

2019 m. ES ir Maroko susitarimų dėl žvejybos ir žemės ūkio produktų taikymo sritis buvo išplėsta įtraukiant Vakarų Sacharos teritoriją be aiškaus jos gyventojų sutikimo. Polisario frontas, JTO pripažintas privilegijuotu Vakarų Sacharos tautos atstovu, Europos Sąjungos Bendrajame Teisme užginčijo Europos Sąjungos Tarybos sprendimus, kuriais buvo patvirtinti šie susitarimai; šis teismas panaikino tuos sprendimus. Išnagrinėjęs apeliacinius skundus dėl Bendrojo Teismo sprendimų, Teisingumo Teismas nusprendė, kad susitarimai pažeidžia tarptautinę teisę, nes nebuvo tinkamai konsultuotasi su Vakarų Sacharos tauta, turinčia apsisprendimo teisę. Jos sutikimo taip pat nebuvo galima preziumuoti, nes susitarimai nebuvo konkrečiai naudingi Vakarų Sacharos tautai, kadangi jai nebuvo numatyta proporcingos finansinės kompensacijos forma už Vakarų Sacharos gamtos išteklių ir greta jos esančių vandenų eksploatavimą.

2024 m. spalio 4 d. sprendimai Komisija ir Taryba / Front Polisario (sujungtos bylos C‑778/21 P ir C‑798/21 P; sujungtos bylos C‑779/21 P ir C‑799/21 P)
Prancūzijos ūkininkų sąjunga Prancūzijos valdžios institucijoms pateikė skundą dėl Vakarų Sacharoje užaugintų melionų ir pomidorų ženklinimo. Šie produktai buvo eksportuojami į Europos Sąjungą kaip kilmės šalį nurodant Maroką, o tai, anot Confédération paysanne, yra klaidinanti ir tarptautinei teisei prieštaraujanti informacija. Ji paragino naudoti specialųjį ženklinimą, nurodantį tikrąją produktų kilmę. Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal Sąjungos teisę Vakarų Sachara yra atskira nuo Maroko teritorija. Dėl šios priežasties, siekiant užtikrinti skaidrią informaciją ir išvengti vartotojų klaidinimo, ant produktų iš šios teritorijos turi būti nurodyta tikroji jų kilmė, t. y. Vakarų Sachara. Vis dėlto Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad valstybės narės, pavyzdžiui, Prancūzija, negali vienašališkai priimti draudimų importuoti netinkamai paženklintus produktus. Tai yra išimtinė Europos Sąjungos kompetencija įgyvendinant jos bendrą prekybos politiką.

2024 m. spalio 4 d. Sprendimas Confédération paysanne (Melionai ir pomidorai iš Vakarų Saharos) (C‑399/22)

Migracija ir prieglobstis

Europos Sąjunga yra priėmusi teisės normų rinkinį, kuriuo siekiama sukurti veiksmingą, humanišką ir saugią Europos migracijos politiką. Bendroje Europos prieglobsčio sistemoje nustatyti minimalieji požiūrio į visus prieglobsčio prašytojus ir visų prieglobsčio prašymų nagrinėjimo standartai visoje Sąjungoje.

Pagal Priskyrimo direktyvą asmenims, įregistruotiems Jungtinių Tautų paramos ir darbų agentūroje Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), pabėgėlio statusas Europos Sąjungoje nesuteikiamas. Tačiau šie asmenys iš esmės turi gauti pabėgėlio statusą, jei nutrūksta šios įstaigos teikiama pagalba ar apsauga. Nagrinėdamas ginčą, susijusį su Palestinos kilmės asmenimis be pilietybės, Bulgarijos teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą ir prašė išaiškinti kriterijus, kuriais remiantis galima laikyti, kad nutrūko ši pagalba. Teisingumo Teismas pabrėžė, kad, atsižvelgiant į Gazos ruože susiklosčiusią situaciją, UNRWA negalėjimas užtikrinti orumo nežeminančių gyvenimo sąlygų ar būtinų saugumo sąlygų atitinkamoje teritorijoje laikomas nutrūkusia pagalba.

2024 m. birželio 13 d. Sprendimas Zamestnik-predsedatel na Darzhavna agentsia za bezhantsite (Pabėgėlio statusas – iš Palestinos kilęs asmuo be pilietybės) (C‑563/22)
Teisingumo Teismas nurodė Vengrijai sumokėti 200 mln. EUR vienkartinę sumą ir 1 mln. EUR periodinę baudą už kiekvieną dieną dėl to, kad nevykdė 2020 m. gruodžio mėn. priimto sprendimo dėl prieglobsčio. Vengrija neįvykdė įsipareigojimų, susijusių su galimybe pasinaudoti tarptautinės apsaugos procedūra, prašytojų sulaikymu tranzito zonose ir neteisėtai šalyje esančių piliečių išsiuntimu. Dėl to, kad tyčia vengė įgyvendinti Sąjungos bendrąją politiką, ji šiurkščiai pažeidė valstybių narių solidarumo principą ir Sąjungos teisės vienovę. Dėl šio beprecedenčio ir ypač sunkaus įsipareigojimų nevykdymo kitoms valstybėms narėms nepagrįstai perkeliama atsakomybė už prieglobsčio prašytojų priėmimą ir valdymą.

2024 m. birželio 13 d. Sprendimas Komisija / Vengrija (Tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimas II) (C‑123/22)

Teismų bendradarbiavimas

Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė apima priemones, skirtas valstybių narių teismų bendradarbiavimui skatinti. Šis bendradarbiavimas grindžiamas teismų sprendimų tarpusavio pripažinimu ir siekiu suderinti valstybių narių teisės aktus, padedant kovoti su tarptautiniu nusikalstamumu ir užtikrinant aukų, įtariamųjų ir sulaikytųjų teisių apsaugą Sąjungoje.

Italijos teismas buvusią partnerę nužudžiusiam vyrui nurodė sumokėti kompensaciją aukos šeimos nariams. Vis dėlto, kadangi nužudymą įvykdęs asmuo buvo nemokus, Italijos valstybė sumokėjo kompensaciją, bet tik aukos vaikams ir sutuoktiniui. Tuomet aukos tėvai, sesuo ir vaikai kreipėsi į Italijos teismą dėl „teisingos ir tinkamos“ kompensacijos. Teisingumo Teismas, į kurį kreiptasi dėl Direktyvos dėl kompensacijos nusikaltimų aukoms išaiškinimo, nusprendė, kad nacionalinė tvarka, pagal kurią tam tikriems šeimos nariams automatiškai neskiriama jokios kompensacijos vien dėl to, kad yra kitų šeimos narių, neužtikrina „teisingos ir tinkamos kompensacijos“ netiesiogiai nuo nusikaltimo nukentėjusiems asmenims. Turi būti atsižvelgiama į kitas aplinkybes, pavyzdžiui, materialines pasekmes šiems šeimos nariams dėl atitinkamo asmens mirties arba į tai, kad jie buvo mirusiojo išlaikomi.

2024 m. lapkričio 7 d. Sprendimas Burdene (C‑126/23)
Prancūzijos policijai pavyko įsiskverbti į šifruotų telekomunikacijų paslaugą EncroChat, kuri visame pasaulyje naudojama mobiliuosiuose telefonuose, kai vykdant neteisėtą prekybą narkotinėmis medžiagomis reikalingas šifruotas ryšys. Per Europolo serverį Vokietijos federalinė kriminalinės policijos tarnyba galėjo susipažinti su perimtais duomenimis, susijusiais su EncroChat naudotojais Vokietijoje. Gavęs Vokietijos prokuratūros išduotus Europos tyrimo orderius, Prancūzijos teismas leido perduoti šiuos duomenis ir juos naudoti baudžiamajame procese Vokietijoje. Berlyno apygardos teismas suabejojo šių orderių teisėtumu. Teisingumo Teismas atsakė, kad prokuroras tam tikromis sąlygomis gali išduoti Europos tyrimo orderį, kad būtų perduoti kitos valstybės narės jau surinkti įrodymai. Išduodant šį orderį nereikalaujama laikytis įrodymų rinkimui išduodančiojoje valstybėje taikomų reikalavimų. Tačiau turi būti įmanoma paskesnė teisminė kontrolė, ar paisyta atitinkamų asmenų pagrindinių teisių.

2024 m. balandžio 30 d. Sprendimas M. N. (EncroChat) (C‑670/22)

Bendra užsienio ir saugumo politika

Ribojamosios priemonės arba „sankcijos“ yra esminė Europos Sąjungos bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) priemonė, jos naudojamos kaip integruoto ir visapusiško politikos metodo, apimančio, be kita ko, politinį dialogą, dalis. Sąjunga jas taiko pirmiausia siekdama apsaugoti savo vertybes, pagrindinius interesus ir saugumą, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą. Sankcijomis siekiama priversti asmenis ar subjektus, kuriems jos taikomos, pakeisti politiką ar elgesį, kad būtų palaikomi BUSP tikslai.

2008 m. Europos Sąjunga įsteigė civilinę misiją Eulex Kosovo, jai buvo pavesta atlikti tyrimą dėl 1999 m. Kosove padarytų nusikaltimų, asmenų dingimo ir nužudymo. Kitais metais ji įsteigė specialią grupę, kuriai pavesta nagrinėti skundus dėl Eulex Kosovo įgyvendinant savo įgaliojimus padarytų žmogaus teisių pažeidimų. Išnagrinėjusi KS ir KD, Kosove dingusių arba nužudytų asmenų artimų šeimos narių, skundus, ši grupė nustatė, kad buvo pažeistos įvairios pagrindinės teisės. Vėliau KS ir KD kreipėsi į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą ir prašė atlyginti žalą, kaip teigiama, susijusią su per Eulex Kosovo misiją atliktais tyrimais. Bendrasis Teismas pripažino akivaizdžiai neturintis jurisdikcijos nagrinėti ieškinio.

Išnagrinėjęs apeliacinius skundus, Teisingumo Teismas išaiškino Sąjungos teismų jurisdikciją bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) srityje. Jis nusprendė, kad turi jurisdikciją vertinti į BUSP sritį patenkančių veiksmų ar neveikimo, kurie nėra tiesiogiai susiję su politiniais ar strateginiais pasirinkimais (pavyzdžiui, veiksmai, susiję su Eulex Kosovo darbuotojų įdarbinimu), teisėtumą arba juos aiškinti. Teisingumo Teismas pabrėžė, kad toks griežtas jo jurisdikcijos BUSP srityje išimties aiškinimas suderinamas su teise į veiksmingą teisminę gynybą, ir šiuo aspektu rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Taigi Teisingumo Teismas iš dalies panaikino Bendrojo Teismo sprendimą ir nusprendė, kad Sąjungos teismai turi jurisdikciją priimti sprendimus dėl kai kurių veiksmų ar elgesio, kuriuos apeliantai nurodė savo ieškinyje dėl žalos atlyginimo.

2024 m. rugsėjo 10 d. Sprendimas KS ir KD / Taryba ir kt. (sujungtos bylos C‑29/22 P ir C‑44/22 P)
Taip pat BUSP srityje Europos Sąjungos Bendrasis Teismas patvirtino Europos Sąjungos Tarybos nustatyto draudimo teikti teisines konsultacijas Rusijos vyriausybei ir Rusijoje įsteigtiems juridiniams asmenims, subjektams ir įstaigoms teisėtumą (dėl to paties sprendimo taip pat žr. skirsnį „Pagrindinės teisės“ ir skyrių „Jurisprudencijos naujovės“).

Sprendimas Ordre néerlandais des avocats du barreau de Bruxelles ir kt. / Taryba (T‑797/22, T‑798/22, T‑828/22)

Tyrimų ir dokumentacijos direktoratas kaip Santraukų rinkinio dalį rengia teisininkams skirtą „Svarbiausių sprendimų apžvalgą“, taip pat Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo „Mėnesinius jurisprudencijos biuletenius“.

Teisminė veikla

A | Teisingumo Teismas 2024 m. B | Bendrasis Teismas 2024 m. C | Jurisprudencija 2024 m.

A | Teisingumo Teismas 2024 m

Teisingumo Teismo veikla ir pokyčiai

Koen Lenaerts

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkas

Teisingumo Teismo nariai

In memoriam

K. Lenaerts

T. von Danwitz

F. Biltgen

K. Jürimäe

C. Lycourgos

I. Jarukaitis

M. L. Arastey Sahún

M. Szpunar

S. Rodin

A. Kumin

N. Jääskinen

D. Gratsias

M. Gavalec

J. Kokott

A. Arabadjiev

M. Campos Sánchez-Bordona

E. Regan

N. J. Cardoso da Silva Piçarra

J. Richard de la Tour

A. Rantos

I. Ziemele

J. Passer

N. Emiliou

Z. Csehi

O. Spineanu-Matei

T. Ćapeta

L. Medina

B. Smulders

D. Spielmann

M. Condinanzi

F. Schalin

A. Biondi

S. Gervasoni

N. Fenger

R. Frendo

R. Norkus

A. Calot Escobar

B | Bendrasis Teismas 2024 m

Bendrojo Teismo veikla ir pokyčiai

Marc van der Woude

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo pirmininkas

Jurisprudencijos naujovės

Savvas Papasavvas

Bendrojo Teismo pirmininko pavaduotojas

Bendrojo Teismo nariai

M. van der Woude

S. Papasavvas

A. Marcoulli

R. da Silva Passos

J. Svenningsen

M. J. Costeira

K. Kowalik-Bańczyk

A. Kornezov

L. Truchot

O. Porchia

R. Mastroianni

P. Škvařilová-Pelzl

M. Jaeger

H. Kanninen

J. Schwarcz

M. Kancheva

E. Buttigieg

V. Tomljenović

L. Madise

N. Półtorak

I. Reine

P. Nihoul

U. Öberg

C. Mac Eochaidh

G. De Baere

T. Pynnä

J. Laitenberger

A | Teisingumo Teismas 2024 m.
B | Bendrasis Teismas 2024 m.
C | Jurisprudencija 2024 m.