Taigi mūsų institucija turi pasimokyti iš pandemijos valdymo patirties ir įtvirtinti pasiektus laimėjimus savo veikloje, bendraudama su nacionaliniais teismais ir visuomene visoje Europos Sąjungoje.
2021 m. Teisingumo Teismas ir jo darbuotojai turėjo taikytis prie vis dar galiojusių sveikatos apsaugos priemonių ir ribojimų, skirtų paskesnėms Covid-19 pandemijos bangoms suvaldyti. Nepaisant visko, Teisingumo Teismo darbuotojai sugebėjo užtikrinti Sąjungos teisingumo sistemos veiklos tęstinumą, naudodamiesi nuo pandemijos pradžios 2020 m. įgyta patirtimi bei naujais įpročiais ir nuotolinėmis darbo ir bendravimo priemonėmis. Šiomis aplinkybėmis institucija gali pasidžiaugti, kad pastangos sukurti ir įgyvendinti vaizdo konferencijų sistemą, leidžiančią abiejuose teismuose rengti posėdžius nuotoliniu būdu, užtikrinant juose sinchroninį vertimą žodžiu, buvo įvertintos Europos ombudsmenės skirtu Gero administravimo apdovanojimu už puikius rezultatus inovacijų ir transformacijos srityse.
2021 m. taip pat įvyko svarbus Teisingumo Teismo sudėties dalinis atnaujinimas – pareigas pradėjo eiti devyni nauji nariai. Mano kolegos vėl išreiškė pasitikėjimą manimi ir perrinko mane pirmininku, o teisėjas L. Bay Larsen buvo išrinktas pirmininko pavaduotoju, nes Silva de Lapuerta baigė eiti pareigas. 2021 m. taip pat pradėjo eiti pareigas penki nauji Bendrojo Teismo teisėjai.
Be to, šiais metais padidėjo abiejuose teismuose gautų bylų skaičius (2021 m. gauta 1720 bylų, o 2020 m. – 1584 bylos) ir baigtų bylų skaičius (2021 m. baigtos 1723 bylos, o 2020 m. – 1540 bylų). Priimtų sprendimų dėl teisinės valstybės, aplinkosaugos, asmens duomenų apsaugos, socialinės apsaugos ar dėl sveikatos krizės suteiktos valstybės pagalbos įvairovė ir poveikis rodo, kad institucijos veikla yra labai susijusi su šiuolaikinėmis realijomis ir konkrečiai veikia Europos Sąjungos piliečių ir įmonių gyvenimą. Šie teiginiai suponuoja kelis iššūkius.
Pirma, ši realybė reikalauja, kad Teisingumo Teismas labiau priartėtų prie piliečių, didindamas savo veiklos skaidrumą. Šiuo tikslu vykdomas projektas, pagal kurį didžiosios kolegijos posėdžiai eksperimentiniu būdu bus transliuojami internetu. Skaitmenizacija buvo svarbiausia priemonė, padėjusi Teisingumo Teismui puikiai valdyti sveikatos krizę ir reaguoti į su pandemija susijusius judėjimo apribojimus. Techninės žinios buvo pagilintos, įveikėme skaitmeninį barjerą – tai tapo norma. Taigi dėl šių technologinių ir socialinių pokyčių atėjo metas Teisingumo Teismui tapti prieinamam visai Europai.
Antra, institucija toliau svarstys, kaip būtų galima iš naujo subalansuoti darbo krūvį, skirstant jį Teisingumo Teismui, kurį sudaro po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės, ir Bendrajam Teismui, kuriame nuo rugsėjo mėn. dirba po du teisėjus iš kiekvienos valstybės narės.
Trečia, pastebima paplitusi tendencija kvestionuoti teismų sprendimų autoritetą, o kai kuriose valstybėse narėse – kvestionuoti Europos integracijos projektą ir jo pamatines vertybes bei principus. Ši tendencija reikalauja nuolatinio budrumo, kiek tai susiję su Teisingumo Teismo sprendimų kokybe, jų paaiškinimu visuomenei ir šio teismo veiklos skaidrumu. Tai būtina, kad teisingumas Sąjungoje būtų teisingai suvokiamas, t. y. taip, kad jis bet kokiomis aplinkybėmis užtikrina tik teisės normos laikymąsi.
Taigi mūsų institucija turi pasimokyti iš pandemijos valdymo patirties ir įtvirtinti pasiektus laimėjimus savo veikloje, bendraudama su nacionaliniais teismais ir visuomene visoje Europos Sąjungoje. Šių tikslų bus siekiama 2022 m. – Teisingumo Teismo 70-čio paminėjimo metais – įgyvendinant įvairius projektus ir organizuojant renginius.
