Palydėti instituciją į naują jos istorijos etapą

A | Kanclerio įžanga

Teisingumo Teismo pirmininkui pavaldus kancleris, institucijos generalinis sekretorius, vadovauja administracijos tarnyboms.

L’2021 m. institucijos tarnyboms buvo 2020 m. įdiegtų naujų metodų įtvirtinimo metai, siekiant užtikrinti tinkamo teisingumo vykdymo Europoje tęstinumą ir kokybę, nes tebesitęsė pandemijos krizė, pareikalavusi prisitaikymo tiek instituciniu, tiek individualiu lygiu. Tarp šių pasiekimų visų pirma paminėtini sprendimų priėmimo skaitmenizacija ir supaprastinimas, didesnės atsakomybės darbuotojams suteikimas ir naujos darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros sukūrimas. Taigi puikūs Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo rezultatai, taip pat Europos ombudsmenės skirtas Gero administravimo apdovanojimas, kurį Teisingumo Teismas gavo inovacijų ir transformacijos kategorijoje už projektą „Nuotoliniai teismo posėdžiai“, yra pripažinimas ir motyvacijos šaltinis visoms tarnyboms toliau eiti šiuo keliu.

2021 m. taip pat buvo proga išplėsti ir paspartinti tarnybų veiklos pertvarką, pradėjus įgyvendinti kelis struktūrinius projektus ateičiai.

Pirma, siekiama didesnės pagalbos teismams, kurių darbo krūvis, ypač Teisingumo Teismo, pasiekė neregėtą lygį. Vykdomi projektai, kuriais siekiama sukurti teismų informacines sistemas, skirtas tyrimams ir pagalbai rengiant tekstus, ir padidinti tiesioginę pagalbą teismų narių kabinetams, vykdantiems teisminę veiklą. Taip pat svarstomos įvairios priemonės, visų pirma techninės, leidžiančios greičiau susipažinti su procesiniais dokumentais.

Institucija galės pasinaudoti skaitmeninių priemonių teikiamomis galimybėmis. Pavyzdžių netrūksta: dokumentų srauto ir sprendimų priėmimo tiek administraciniu (baigtas dokumentų valdymo projektas HAN), tiek teisminiu lygmeniu (integruotos teismo bylų valdymo sistemos (SIGA) projektas, dėl kurio glaudžiai bendradarbiauja visos tarnybos, teismų kanceliarijos ir narių kabinetai) skaitmenizacija. Šie du projektai atveria daug galimybių supaprastinti procesus, atlikti teismo procesų stebėseną, imtis tyrimų ir teikti pagalbą nagrinėjant bylas. Kartu IT skyriai stebi technologijas ir išbando įvairias pažangias technologines priemones, pavyzdžiui, susijusias su darbo aplinka ir dirbtiniu intelektu.

Antra, Teisingumo Teismas ir toliau visapusiškai vykdys įsipareigojimą taikyti daugiakalbystę, užtikrindamas visų reikiamų kalbų vartojimą ir teisinio vertimo raštu bei vertimo žodžiu paslaugų kokybę. Ši praktinė patirtis yra unikali pasaulyje ir ją reikia saugoti ir plėtoti naudojantis technologijų raidos galimybėmis, ypač siekiant susidoroti su padidėjusiu darbo krūviu. Sąvoka „daugiakalbystė“ reiškia, kad Teisingumo Tesimas gali su kiekvienu teisės subjektu ir kiekvienu piliečiu bendrauti jo gimtąja kalba. Todėl tai yra ne tik Sąjungos teisingumo sistemos prieinamumo ir legitimumo, bet ir visos Sąjungos kultūrinės ir kalbinės įvairovės išsaugojimo klausimas. Tai yra „Daugiakalbystės iniciatyvos“, kurią Teisingumo Teismas vykdo jau kelerius metus, esmė – imamasi įvairių veiksmų ir organizuojami renginiai, pabrėžiantys daugiakalbystės svarbą ir Teisingumo Teismo įsipareigojimą ją puoselėti. Daugiakalbystės sodas, kurį pradėta įrengti šiais metais, bus viena iš nuolatinių ir matomų šios iniciatyvos įgyvendinimo priemonių, kaip ir kiti būsimi projektai.

Trečia, svarbu dar labiau priartinti Teisingumo Teismą prie piliečių, padaryti jį prieinamesnį ir žinomesnį. Teisingumo Teismo labiau nei bet kada anksčiau prašoma priimti sprendimus, darančius didelę politinę ir socialinę įtaką valstybėms narėms ir piliečiams: ekonominė ir pinigų politika, teisinė valstybė, prieglobsčio teisė, kova su terorizmu, pagrindinės teisės. Šių sprendimų, kurie dažnai būna kompleksiški, pasekmių mastas reikalauja komunikacijos ir paaiškinimo, kad piliečiai galėtų juos suprasti ir įvertinti esminį Sąjungos teismų vaidmenį. Norint sėkmingai pasiekti šį tikslą, svarbūs ir paminėtini du novatoriški projektai.

Šiuo metu vykdomas projektas netrukus turėtų sudaryti galimybę eksperimentiniu būdu užtikrinti tam tikrų didžiosios kolegijos posėdžių transliavimą internetu, taip suteikiant posėdžio viešumo principui naują, šiuolaikines technologines priemones atitinkantį aspektą. Kiekvienas teisės studentas, žurnalistas, nacionalinio teismo teisėjas ar suinteresuotas pilietis, kad ir kur jis gyvena, galės dalyvauti Teisingumo Teismo posėdžiuose neatvykdamas į Liuksemburgą ir pasirinkti bet kurią iš kalbų, į kurias verčiama žodžiu tame posėdyje. Ši priemonė suteiktų galimybę visam pasauliui susipažinti su kasdienėmis teisminės veiklos realijomis.

Be to nuotolinių vizitų projektas, kurio bandomasis etapas 2021 m. buvo vykdomas su kelių Europos šalių vidurinių mokyklų klasėmis, leis paįvairinti lankytojų priėmimo galimybes: dauguma Sąjungos piliečių, kurie negali atvykti į Liuksemburgą, galės apsilankyti Teisingumo Teisme kuo panašesnėmis sąlygomis į tas, kokios siūlomos fiziškai atvykstantiems lankytojams. Dėl šios naujovės išnyksta su geografiniu atstumu susiję suvaržymai ir tam tikros visuomenės dalies įspūdis, kad Teisingumo Teismas yra nepasiekiamas. Dėl naujų technologijų Teisingumo Teismas pagaliau gali virtualiai pasiekti visus valstybių narių piliečius.

Galiausiai, ketvirta, be šių būsimų projektų, bus vykdomas ir ambicingas darbuotojų valdymas, kuris yra svarbiausias Teisingumo Teismo vykdomos žmogiškųjų išteklių politikos elementas. Privačios ar valstybinės, nacionalinės ar Europos organizacijos stengiasi reaguoti į naujas aplinkybes, kurioms būdingas nuotolinio darbo plitimas, darbuotojų siekis būti savarankiškesniems ir jaunosios kartos lūkesčiai. Siekdamas sklandžiai įgyvendinti užsibrėžtus projektus, Teisingumo Teismas prisijungia prie šio judėjimo, kad galėtų kaip ir iki šiol pasikliauti atsidavusiais ir talentingais darbuotojais. Tam reikalingas visapusiškas požiūris į žmogiškųjų išteklių valdymą, pradedant įdarbinimo metodais, įgūdžių ugdymu per pirminį ir tęstinį mokymą, darbo stebėjimu ir mentoryste, taip pat karjeros valdymu ir judumo institucijų viduje ir tarp institucijų galimybėmis ir baigiant pasirengimu išeiti į pensiją. Kad ir toliau pasiektų puikių rezultatų, Teisingumo Teismas turi sukurti skatinamąsias ir dinamiškas darbo sąlygas. Tai apima pagrindinį požiūrį, kuriuo nuolat turi vadovautis tarnybų administracijos: į visą institucijos gyvenimą integruoti visus su įvairove ir įtrauktimi susijusius klausimus.

Susitiksime kitais metais, kai apžvelgsime 2022 m., kuriais Teisingumo Teismas, seniausia Sąjungos institucija, švęs 70-metį!

Pirmą kartą Europos Sąjungos istorijoje Sąjungos valstybių narių konstitucinių teismų teisėjai ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nariai susitiko aptarti bendrų Sąjungos teisės tradicijų ir jų derinimo su valstybių narių konstitucinėmis tradicijomis ir nacionaliniu identitetu aspektų. Konferencija vadinosi „Suvienyta įvairovės: tarp bendrų konstitucinių tradicijų ir nacionalinio identiteto». Ją kartu organizavo Latvijas Republikas Satversmes tiesa (Latvijos Respublikos Konstitucinis Teismas ) ir Teisingumo Teismas, ji vyko 2021 m. rugsėjo 2-3 d. Rygoje (Latvija). Idėją surengti bendrą konferenciją, kurioje būtų užmegztas konstitucinių teismų ir Teisingumo Teismo dialogas, 2019 m. pasiūlė Ineta Ziemele, kuri tuo metu buvo Latvijos Konstitucinio Teismo pirmininkė, ir ją visiškai palaikė Teisingumo Teismo pirmininkas Koen Lenaerts. Prireikė dvejų metų, kol ši idėja buvo įgyvendinta; iš dalies tai lėmė Covid-19 pandemijos sukeltos kliūtys.

Ypatinga konferencijos struktūra ir galimybė pagaliau susitikti asmeniškai buvo labai maloni ir suteikė renginiui dinamiškumo, dėl to jis buvo sėkmingas tiek organizaciniu, tiek dalykiniu aspektu. Visi dalyvavę teismų atstovai aktyviai dalyvavo atvirose ir nuoširdžiose diskusijose, per kurias buvo išsakyta puikių pastabų ir išvadų, vėliau paskelbtų rinkinyje.

Jau vien tai, kad pavyko pasiekti bendrą sutarimą dėl būtinybės pradėti tokį dialogą ir tęsti jį ateityje, yra savaime labai svarbu.

Renginį plačiai nušvietė nacionalinė ir tarptautinė žiniasklaida bei socialinė žiniasklaida (#RigaJusticeConference). Be to, siekdamas pabrėžti dialogo svarbą, Latvijos Konstitucinis Teismas pristatė pirmąjį savo tinklalaidės Tversme epizodą, kurio garbės svečias buvo Teisingumo Teismo pirmininkas Koen Lenaerts.

Džiaugiuosi turėdama galimybę pasidalyti savo įspūdžiais iš 2021 m. lapkričio 20-22 d. Liuksemburge vykusio Europos teisėjų forumo. Forumo programoje buvo numatytos darbo grupės labai skirtingomis temomis, todėl kalbėsiu apie seminarus, kuriuose dalyvavau pati.

Kai kurie pranešimus skaičiusių teisėjų iškelti ir dalyvių aptarti klausimai yra labai įdomus indėlis vykdant teisminę veiklą. Konkrečiai norėčiau paminėti svarstymus dėl teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnio vaidmens ir jo aprėpties pirmiausia teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir teisės į tai, kad bylą nagrinėtų nešališkas teismas, aspektais. Forume buvo išsamiai apžvelgta Teisingumo Teismo jurisprudencijos dėl šios normos raida ir teisinis pagrindas, kuriuo jis rėmėsi savo naujausioje jurisprudencijoje nuo 2018 m. (žr. bylą C 64/16, Associação Sindical dos Juízes Portugueses). Šiuose sprendimuose įvairios Europos Sąjungos sutarties (ESS) normos derinamos su Chartijos 47 straipsniu: vienoje iš jų numatyta, kad „Valstybės narės numato teisių gynimo priemones, būtinas užtikrinant veiksmingą teisminę apsaugą Sąjungos teisei priklausančiose srityse“ (ESS 19 straipsnio 1 dalis), kitoje įtvirtintos Sąjungos vertybės, tarp kurių yra teisinė valstybė (2 straipsnis), valstybių narių lojalaus bendradarbiavimo principas (4 straipsnio 3 dalis), taip pat atsižvelgiama į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas (6 ir 13 straipsnius). Visi mes, Europos magistratai, teisėjai, dalyvaujantys kuriant Sąjungos teisę, galėjome pasisemti naudingos patirties taikant Chartijos 47 straipsnio nuostatas nacionaliniu lygmeniu.

Kitas 2021 m. forume išsamiai aptartas klausimas – teismų nepriklausomumo sąvoka; šis klausimas susijęs ne tik su kiekvienos Sąjungos valstybės narės teismų sistema, bet ir su kiekvienu šių valstybių teisminės valdžios nariu. Buvo priminta, kad nepakanka, jog teisminė institucija būtų įsteigta pagal įstatymą, bet taip pat turi būti užtikrinta, kad ji neturi jokių institucinių ar funkcinių ryšių su valdžia, kurią turi prižiūrėti. Kaip pavyzdį nagrinėjome su Europos arešto orderiu susijusį atvejį: Teisingumo Teismas nustatė, kad valstybių narių tarpusavio pripažinimo ir tarpusavio pasitikėjimo principai gali būti ribojami išimtinėmis aplinkybėmis, o tai reiškia, kad pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar valstybėje, reikalaujančioje iš kitos valstybės perduoti asmenį, yra teismų sistemos trūkumų, susijusių su teismų nepriklausomumo principu. Ši diskusija buvo labai naudinga, nes labai praktiška – ji padės nacionalinių teismų teisėjams apsispręsti kilus abejonėms, o jų vis dažniau kyla priimant sprendimus.

Su kolegomis taip pat aptarėme mūsų profesijos sąlygas, pabrėždami ne tik nešališkumo pareigą, bet ir teisę būti apsaugotiems nuo išorinio spaudimo. Aptarėme keliose valstybėse narėse priimtas įvairias teisės normas, darančias poveikį teisėjų karjerai, pavyzdžiui, reglamentuojančias drausmines procedūras ar teisėjų atsakomybę, ir neatitinkančias Sąjungos teisės principų.

Galiausiai per 2021 m. forumą turėjome galimybę dalyvauti didžiosios kolegijos posėdyje byloje kaip tik dėl valstybės narės priimtų teisės normų, reglamentuojančių teisėjams taikomą drausminę procedūrą, atitikties Sąjungos teisei. Visiems 2021 m. forumo dalyviams šis praktinis užsiėmimas Sąjungos teisės srityje leido susipažinti su Sąjungos teisingumo sistemos veikimu, ypač dėl klausimų, kuriuos šalių atstovams uždavė didžiosios kolegijos nariai. Jų klausimai atskleidė teisinio mąstymo procesą, kurio reikia laikytis sprendžiant tokio sudėtingo pobūdžio problemą.

Man dalyvavimas 2021 m. forume buvo labai naudingas. Jame įgytos žinios padeda man aiškintis įvairias teisines sąvokas, kurios labai praverčia kasdieniame darbe, kur stebiu, kaip Teisingumo Teismo indėlis tampa vis svarbesnis. Po 2021 m. forumo išvykau labai patenkinta, kad esu Europos Sąjungos, kuri mums suteikia teisines taisykles, leidžiančias taikiai sugyventi skirtingiems žmonėms ir šalims, narė ir kad galėjau užmegzti ryšį su jos teismine institucija, kuri, aiškindama ir taikydama teisę, padeda mums kurti Sąjungos pilietybės idėją.

Dėl sklandžios organizacijos 2021 m. forumas buvo puiki galimybė teisingumo srities specialistams susitikti ir diskutuoti, per šį renginį galėjau stebėti glaudų dalyvių ir institucijos narių, kurie aktyviai prisidėjo prie šio renginio sėkmės, bendravimą.

Dėl 2020 ir 2021 m. buvusios sveikatos krizės, sukėlusios Europos Sąjungos piliečiams sunkumų, ypač susijusių su kelionėmis, Teisingumo Teismas sustiprino ryšių su visuomene veiklą. Taigi krizė buvo lemiamas veiksnys, sąlygojęs naujų komunikacijos formų diegimą ir paspartinęs prieš pandemiją pradėtų projektų įgyvendinimą. Teisingumo Teismas vykdo atvirumo piliečiams politiką, kad jie geriau žinotų savo teises, susipažindami su abiejų institucijos teismų jurisprudencija. Ši politika vykdyta intensyviau, tiek naudojant tradicines komunikacijos priemones, tiek pateikiant naujus pasiūlymus visuomenei.

2020 m. atsiradę nuotoliniai posėdžiai, kuriais siekiama užtikrinti teisingumo vykdymo Europoje tęstinumą, yra naujovė, už kurią 2021 m. institucija gavo Europos ombudsmenės skiriamą Gero administravimo apdovanojimą už puikius rezultatus inovacijų ar transformacijos srityje. 2021 m. vaizdo konferencija buvo naudojama 131 Bendrojo Teismo ir Teisingumo Teismo posėdyje. Šie nuotoliniai posėdžiai suteikė galimybę artimoje ateityje transliuoti teismo posėdžius.

Pranešimų spaudai, skirtų realiuoju laiku informuoti žurnalistus ir specialistus apie Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo sprendimus, kai tik jie paskelbiami, kad visuomenė apie juos sužinotų, skaičius 2021 m. gerokai išaugo. 2021 m. paskelbtas 231 pranešimas spaudai; skaičiuojant visas kalbines versijas, paskelbtas interneto svetainėje ir išsiųstas suinteresuotiems asmenims, iš viso paskelbti 3 206 pranešimai spaudai.

Komunikacijos direktorato atstovai spaudai įdėjo daug pastangų ir pasitelkė įgūdžius aiškindami teismo sprendimus, nutartis ir išvadas, taip pat nagrinėjamas bylas, kartu bendraudami su daug valstybių narių žurnalistų, kad suteiktų jiems informacijos iš pirmų lūpų, informuotų apie svarbias bylas ir paaiškintų, kaip teismai išsprendė bylose iškeltus teisinius klausimus. Teisingumo Teismo atstovai spaudai išplatino 601 naujienlaiškį, daugiausia žurnalistams, bet taip pat ir teisininkams, ir išsiuntė 630 „greitųjų pranešimų“ apie bylas, dėl kurių nebuvo skelbta pranešimų spaudai. Be to, kaip prašymai suteikti konkrečią informaciją apie institucijos veiklą arba apie bylas 2021 m. buvo gauti ir atsakyti 12 538 elektroniniai laiškai ir 7 182 telefono skambučiai (kiekvieno prašytojo kalba), taip pat pagal taikytinus teisės aktus Teisingumo Teismas 110 kartų suteikė galimybę susipažinti su savo administraciniais dokumentais ir savo istoriniais archyvais.

Pradėjusi 2013 m., institucija ir toliau naudojasi socialiniu tinklu Twitter, kad informuotų plačiąją visuomenę per dvi savo paskyras (viena prancūzų kalba, o kita – anglų kalba), kurios iš viso turi 127 700 sekėjų. Buvo paskelbtos 962 žinutės daugiausia apie svarbiausius Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo priimtus sprendimus ir reikšmingus institucijos gyvenimo įvykius. Institucija taip pat dalyvauja profesinėje platformoje LinkedIn, ten ji savo 132 000 sekėjų paskelbė 365 pranešimus.

Teisininkai gali susipažinti su ‘Teminiais biuleteniais» ir ‘Mėnesiniais jurisprudencijos biuleteniais’, kuriuose pateikiamas Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo sprendimų ir nutarčių, kuriuose nagrinėjami teisės klausimai nusipelno ypatingo dėmesio, santraukų rinkinys. Šie Tyrimų ir dokumentacijos direktorato parengti dokumentai leidžia teisininkams susipažinti su bendrai arba konkrečioje Europos Sąjungos teisės srityje aktualia jurisprudencija.

Teisingumo Teismas išbandė ir naudojo veiksmingiausias technologines priemones, kad pasiektų kuo platesnę auditoriją. Sąjungos teisminė institucija ėmėsi daugiau visuomenei skirtų iniciatyvų: paskelbė Metinio pranešimo dalį „Metų apžvalga“ html formatu Bibliotekos direktoratas suteikė naujų priemonių naudotis bibliotekos paslaugomis, rengti nuotoliniai vizitai Teisingumo Teisme vyresniųjų klasių mokinių grupėms.

Vizitų organizavimas yra svarbi Teisingumo Teismo veikla, įgyvendinant jo atvirumo politiką ir skleidžiant žinias ne tik teisės profesionalams ir teisės studentams, bet ir Sąjungos piliečiams. Nors 2021 m. su sveikatos krize susijusios sąlygos buvo ne tokios griežtos kaip 2020 m., vis dėlto buvo ribojami apsilankymai ir lankytojų priėmimas. Tačiau Teisingumo Teismas pagal galimybes vėl atvėrė duris ir jo pastatuose apsilankė 1 843 lankytojai. Pagal įprastą fizinių apsilankymų modelį sukurti nuotoliniai vizitai buvo toliau plėtojami – surengtos 87 virtualių vizitų programos, kuriose dalyvavo 3 210 asmenų.