Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kaip ir Europos Sąjungos sutartyje, aiškiai daroma nuoroda į teisinę valstybę, vieną iš Sąjungos valstybėms narėms bendrų vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga. Teisingumo Teismui vis dažniau tenka spręsti klausimą, kaip valstybės narės laikosi teisinės valstybės principo, tiek nagrinėjant Europos Komisijos joms pareikštus ieškinius dėl įsipareigojimų neįvykdymo, tiek nacionalinių teismų prašymus priimti prejudicinį sprendimą. Teisingumo Teismas turi patikrinti, ar šios pamatinės vertybės paisoma nacionaliniu lygmeniu, ypač kiek tai susiję su teismų sistema, o konkrečiai – teisėjų skyrimo procesu ir jiems taikoma drausmine tvarka.
Teisingumo Teismas nusprendė, kad paeiliui atlikti Lenkijos Įstatymo dėl Nacionalinės teisėjų tarybos pakeitimai, panaikinantys šios tarybos sprendimų, kuriais Respublikos Prezidentui teikiami kandidatai eiti Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas, veiksmingą teisminę kontrolę, dėl tokio panaikinimo gali pažeisti Sąjungos teisę. Jis patikslino, kad įrodžius pažeidimą, Sąjungos teisės viršenybės principas reikalauja, kad nacionalinis teismas netaikytų tokių pakeitimų. 2021 m. kovo 2 d. Sprendimas A. B. ir kt. (C‑824/18)
Maltos asociacija, kurios tikslas – skatinti teisingumo ir teisinės valstybės apsaugą, Prim’Awla tal-Qorti Ċivili – Ġurisdizzjoni Kostituzzjonali (Civilinių bylų teismo pirmoji kolegija, įgyvendinanti konstitucinę jurisdikciją, Malta) ginčijo Konstitucijoje numatytą Maltos teisėjų skyrimo tvarką. Teisingumo Teismas nusprendė, kad valstybės narės nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis Ministrui Pirmininkui suteikiami įgaliojimai priimti sprendimus teisėjų skyrimo procedūroje, kartu numatant, kad šioje procedūroje dalyvauja nepriklausoma institucija, atsakinga už kandidatų įvertinimą ir nuomonės teikimą, neprieštarauja Sąjungos teisei. 2021 m. balandžio 20 d. Sprendimas Repubblika / Il-Prim Ministru (C‑896/19)
Teisingumo Teismas priėmė sprendimą dėl kelių Rumunijos teismų sistemos organizavimo reformų magistratams taikomos drausminės tvarkos, taip pat valstybės turtinės atsakomybės ir teisėjų asmeninės atsakomybės dėl padarytos teismo klaidos. Jis teigė, kad šios reformos gali pažeisti Sąjungos teisę daugeliu aspektų, pavyzdžiui, dėl specializuoto prokuratūros padalinio, atsakingo už teisėjams iškeltas bylas, įsteigimo, teisėjų asmeninės atsakomybės sąlygų ir jų procesinių teisių laikymosi, ir priminė, kad pagal Sąjungos teisės viršenybės principą draudžiami nacionalinės teisės aktai, kaip juos išaiškino Konstitucinis Teismas, pagal kuriuos žemesnės instancijos teismas negali savo iniciatyva netaikyti Sąjungos teisei prieštaraujančios nacionalinės teisės nuostatos. 2021 m. gegužės 18 d. Sprendimas Asociaţia „Forumul Judecătorilor din România“ ir kt. / Inspecţia Judiciară ir kt. (C‑83/19 ir kt.)
Teisingumo Teismas atmetė Vengrijos ieškinį dėl Europos Parlamento rezoliucijos, kuria pradėta procedūra dėl nustatymo, ar esama aiškaus pavojaus, kad ši valstybė narė šiurkščiai pažeidžia vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga. Dėl šios procedūros gali būti sustabdytos tam tikros teisės, išplaukiančios iš atitinkamos valstybės narės narystės Sąjungoje. Taikydamas savo Darbo tvarkos taisykles, kuriose numatyta, kad sprendžiant, ar tekstas buvo priimtas, ar atmestas, skaičiuojami tik balsai „už“ ir „prieš“, išskyrus tuos atvejus, kai Sutartyse nustatyta tam tikra balsų dauguma, Parlamentas, apskaičiuodamas balsus dėl aptariamos rezoliucijos, atsižvelgė tik į savo narių balsus „už“ ir „ prieš“, tačiau neatsižvelgė į susilaikymo balsus. Teisingumo Teismas nusprendė, kad, priešingai, nei teigė Vengrija ieškinyje dėl panaikinimo, apskaičiuodamas balsus, atiduotus priimant šią rezoliuciją, Parlamentas pagrįstai neatsižvelgė į susilaikymo balsus. 2021 m. birželio 3 d. Sprendimas Vengrija / Parlamentas (C‑650/18)
Teisingumo Teismas nusprendė, kad Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) teisėjams ir bendrosios kompetencijos teismų teisėjams taikoma drausminė tvarka neatitinka Sąjungos teisės. Europos Komisija Teisingumo Teisme pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad nustačiusi šią naują drausminę tvarką ir ypač įsteigusi Aukščiausiajame Teisme naują drausmės bylų kolegiją, Lenkija pažeidė Sąjungos teisę. Teisingumo Teismas pritarė visiems Komisijos pateiktiems argumentams: atsižvelgdamas į bendras neseniai atliktų svarbių Lenkijos teismų sistemos reformų aplinkybes ir veiksnių, susijusių su šios naujos kolegijos įsteigimu, visumą, jis konstatavo, kad ši tvarka neužtikrina visų nešališkumo ir nepriklausomumo garantijų ir nėra apsaugota nuo tiesioginės ar netiesioginės Lenkijos įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios įtakos. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimas Komisija / Lenkija (C‑791/19)
Teisingumo Teismas nusprendė, kad teisėjo perkėlimas be jo sutikimo į kitą teismą arba iš vieno to paties teismo skyriaus į kitą gali pažeisti teisėjų nepašalinamumo ir nepriklausomumo principus. Be to, nutartis, kuria galutinės instancijos teismas, sudarytas iš vieno teisėjo, atmetė prieš jo valią perkelto teisėjo skundą, turi būti laikoma niekine, jei vienas teisėjas buvo paskirtas akivaizdžiai pažeidžiant pagrindines atitinkamos teismų sistemos sukūrimo ir veikimo taisykles. 2021 m. spalio 6 d. Sprendimas W. Ż. (Aukščiausiojo Teismo išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija – skyrimas) (C‑487/19)
Teisingumo Teismas nustatė, kad šiuo metu Lenkijoje galiojanti tvarka, pagal kurią teisingumo ministras gali deleguoti teisėjus į aukštesnės instancijos baudžiamųjų bylų teismus ir bet kada nemotyvuodamas atšaukti šį delegavimą, gali pakenkti teisėjų nepriklausomumui ir nešališkumui, taip pat nekaltumo prezumpcijai. Kadangi nėra šio delegavimo kriterijų, kyla pavojus, kad teismų sprendimų turinys gali būti politiškai kontroliuojamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad ministras atlieka ir generalinio prokuroro vaidmenį. 2021 m. lapkričio 16 d. Sprendimas Baudžiamosios bylos prieš WB ir kt. (C‑748/19 ir kt.)
Teisingumo Teismas išnagrinėjo kelias bylas, susijusias su tebesitęsiančiomis teismų reformomis kovos su korupcija srityje Rumunijoje. Kilo klausimas, ar taikant keliuose Rumunijos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, suformuotą sprendimuose dėl sukčiavimo ir korupcijos srityse taikytinų baudžiamojo proceso teisės normų, gali būti pažeista Sąjungos teisė. Teisingumo Teismas dar kartą patvirtino, kad pagal Sąjungos teisės viršenybės principą reikalaujama, jog nacionaliniai teismai turėtų teisę netaikyti Sąjungos teisei prieštaraujančio konstitucinio teismo sprendimo, o dėl tokio netaikymo nekiltų teisėjų patraukimo drausminėn atsakomybėn rizikos. Pagal Sąjungos teisę draudžiama taikyti konstitucinio teismo jurisprudenciją, pagal kurią turi būti panaikinti tariamai neteisėtai sudarytų konkrečios sudėties teismo kolegijų nuosprendžiai, nes dėl tokio panaikinimo ir dėl nacionalinių nuostatų dėl senaties kyla sisteminė nebaudžiamumo už sunkius sukčiavimo nusikaltimus rizika. 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimas Euro Box Promotion ir kt., (C‑357/19 ir kt.)
Byloje pagal Vengrijos teismo pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas pareiškė nuomonę dėl Vengrijos teisės aktų suderinamumo su Sąjungos direktyva dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese. Kadangi Vengrijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad kreipimasis į Teisingumo Teismą neteisėtas, Teisingumo Teismas dar kartą patvirtino, kad pagal nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo bendradarbiavimo sistemą nacionaliniam aukščiausiosios instancijos teismui draudžiama pripažinti neteisėta žemesnės instancijos teismo nutartį pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą. Be to, pagal Sąjungos teisę draudžiama kelti drausmės bylą nacionalinio teismo teisėjui dėl to, kad šis kreipėsi į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą: tokios bylos iškėlimo rizika gali atgrasyti visus nacionalinius teismus nuo prašymų priimti prejudicinį sprendimą teikimo, o tai galėtų pakenkti vienodam Sąjungos teisės taikymui. 2021 m. lapkričio 23 d. Sprendimas IS (C‑564/19)
Europos Sąjunga taiko laisvos konkurencijos apsaugos taisykles. Veiksmai, kurių tikslas ar poveikis yra trukdyti, riboti ar iškraipyti konkurenciją vidaus rinkoje, yra draudžiami. Konkrečiau kalbant, pagal Sąjungos teisę draudžiami tam tikri įmonės ir jos konkurentų susitarimai ar keitimasis informacija, kurie gali turėti tokį tikslą ar poveikį, taip pat įmonės piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi tam tikroje rinkoje. O Reglamentu dėl koncentracijų kontrolės siekiama užkirsti kelią tam, kad dėl įmonių įsigijimo ar jų susijungimo būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis.
Bendrasis Teismas paliko galioti Komisijos sprendimą kelioms Japonijos bendrovėms skirti iš viso apie 254 mln. EUR baudą už tai, kad jos skirtingais laikotarpiais nuo 1998 m. iki 2012 m. dalyvavo kartelyje aliuminio ir tantalo elektrolitinių kondensatorių, rinkoje; šie kondensatoriai naudojami beveik visuose elektronikos gaminiuose, kaip antai asmeniniuose kompiuteriuose ir planšetėse. 2021 m. rugsėjo 29 d. Sprendimas NEC / Komisija ir kt. (T‑341/18 ir kt.)
Bendrasis Teismas atmetė tarptautinės telekomunikacijų ir kabelinės televizijos transliavimo bendrovės Altice Europe Europe ieškinį dėl Komisijos sprendimo, kuriuo jai buvo skirta iš viso 124,5 mln. EUR bauda dėl PT Portugal įsigijimo sandorio. Komisija nurodė, kad Altice Europe nesilaikė pareigos pranešti apie koncentraciją ir nepaisė draudimo vykdyti koncentraciją prieš pranešant apie ją Komisijai ir gaunant Komisijos leidimą ją vykdyti. Vis dėlto Bendrasis Teismas nurodė baudos dalį, skirtą už pareigos pranešti apie koncentraciją, neįvykdymą sumažinti 6,22 mln. EUR. 2021 m. rugsėjo 22 d. Sprendimas Altice Europe / Komisija (T‑425/18)
Bendrasis Teismas paliko galioti Komisijos sprendimus, kuriais leista vykdyti koncentraciją easyJet ir Lufthansa įsigyjant tam tikrą grupės Air Berlin turtą. Jis atmetė oro transporto bendrovės Polskie Linie Lotnicze „LOT“, abiejų bendrovių–koncentracijos šalių konkurentės, ieškinį, visų pirma pabrėžęs, kad Komisija, užuot atskirai nagrinėjusi kiekvieną rinką, kurioje veikė Air Berlin ir atitinkamai Lufthansa ir easyJet, gali nagrinėti visas atitinkamas rinkas pagal miestų poras, siejančias išvykimo ar paskirties oro uostus, kuriems priskirti Air Berlin laiko tarpsniai. 2021 m. spalio 20 d. Sprendimas Polskie Linie Lotnicze „LOT“ / Komisija (T‑240/18 ir T‑296/18)
Bendrasis Teismas paliko galioti Komisijos sprendimą, kuriame konstatuotas Google piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, nes bendrųjų rezultatų tinklalapiuose suteikė pranašumą savo prekių palyginimo paslaugai, palankiau pateikdama ir išdėstydama paieškos rezultatus, palyginti su konkurentų produktų palyginimo paslaugomis. Bendrasis Teismas taip pat paliko galioti Komisijos nustatytą 2,42 mlrd EUR baudą, iš kurių 523,5 mln. EUR skirta Google solidariai su jos patronuojančiąja bendrove Alphabet. 2021 m. lapkričio 10 d. Sprendimas Google ir Alphabet / Komisija (Google Shopping) (T‑612/17)
1997–1999 m. bendrovė Sumal iš Mercedes Benz Trucks España (toliau – MBTE), kuri yra Daimler grupės, kurios patronuojančioji bendrovė yra Daimler AG, patronuojamoji bendrovė, įsigijo du sunkvežimius. 2016 m. sprendime Europos Komisija konstatavo, kad Daimler AG pažeidė kartelius draudžiančias Sąjungos teisės normas, nes laikotarpiu nuo 1997 m. sausio mėn. iki 2011 m. sausio mėn. su keturiolika kitų Europoje įsteigtų sunkvežimių gamintojų sudarė susitarimus dėl sunkvežimių kainų nustatymo ir bendrų (bruto) kainų padidinimo Europos ekonominėje erdvėje (EEE). Priėmus šį sprendimą, Sumal pareiškė MBTE ieškinį dėl žalos atlyginimo reikalaudama atlyginti dėl šio kartelio patirtą žalą. Teisingumo Teismas nusprendė, kad nuo patronuojančiosios bendrovės padaryto Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimo nukentėjęs asmuo gali prašyti, kad jos patronuojamoji bendrovė atlygintų dėl šio pažeidimo atsiradusią žalą, tačiau turi įrodyti, kad tuo metu, kai padarytas pažeidimas, šios dvi bendrovės sudarė vieną ekonominį vienetą, ir kad patronuojamoji bendrovė veikia rinkoje, kurioje padarytas pažeidimas. 2021 m. spalio 6 d. Sprendimas Sumal (C‑882/19)
Aplinka
Augalijos ir gyvūnijos apsauga, oro, dirvožemio ir vandens tarša, taip pat pavojingų medžiagų keliama rizika – tai iššūkiai, kuriuos Europos Sąjunga padeda spręsti priimdama griežtas taisykles.
Nagrinėdamas Komisijos ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, Teisingumo Teismas nusprendė, kad vertindama požeminio vandens ėmimą Donjanos regione (Ispanija), kuriame yra didžiausia Europoje saugoma gamtinė teritorija, Ispanija turėjo atsižvelgti į neteisėtą vandens ėmimą ir miestams aprūpinti skirto vandens ėmimą. Be to, ši valstybė narė nesiėmė tinkamų priemonių, kad būtų išvengta šiame gamtos parke esančių saugomų buveinių trikdymo. 2021 m. birželio 24 d. Sprendimas Komisija / Ispanija (C‑559/19)
Žvejyba naudojant elektros srovę uždrausta 2019 m. Europos Parlamento ir Tarybos priimtomis naujomis nuostatomis. Nyderlandai prašė Teisingumo Teismo panaikinti šias nuostatas, be kita ko, tvirtindami, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas nesivadovavo patikimiausiomis turimomis mokslo rekomendacijomis dėl Šiaurės jūros paprastųjų jūrų liežuvių. išteklių naudojimo ekologinio poveikio aplinkai. Teisingumo Teismas atmetė šį ieškinį ir patvirtino šių teisės normų galiojimą: jis teigė, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas turi plačią diskreciją šioje srityje ir neprivalo savo teisėkūros pasirinkimo grįsti vien mokslo ir techninėmis rekomendacijomis. 2021 m. balandžio 15 d. Sprendimas Nyderlandai / Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas (C‑733/19)
Dėl leidimo medžioti naudojant klijais išteptas lazdeles, Teisingumo Teismas tvirtino, kad valstybė narė (šiuo atveju Prancūzija) negali išduoti leidimo naudoti paukščių gaudymo būdą, lemiantį priegaudą, nes jais atitinkamoms rūšims gali būti padaryta reikšmingos žalos. Vien to, kad toks būdas yra tradicinis, nepakanka nustatyti, kad jis negali būti pakeistas kitu priimtinu sprendimu. Teisingumo Teismas patikslino sąlygas, kuriomis galima nukrypti nuo Paukščių direktyvoje nustatyto draudimo naudoti tam tikrus saugomų paukščių gaudymo būdus. 2021 m. kovo 17 d. Sprendimas One Voice ir Ligue pour la protection des oiseaux (LPO) / Ministre de la Transition écologique et solidaire (C‑900/19)
Nagrinėdamas Komisijos ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, pareikštą Vengrijai dėl sistemingo ir nuolatinio kietųjų dalelių PM10, ribinių verčių viršijimo, Teisingumo Teismas nusprendė, kad ši valstybė narė pažeidė Sąjungos teisės normas, reglamentuojančias aplinkos oro kokybę, ir neįvykdė įsipareigojimų užtikrinti, kad visoje jos teritorijoje būtų laikomasi kietųjų dalelių PM10 paros ribinės vertės ir kad laikotarpis, per kurį ši ribinė vertė viršijama, būtų kuo trumpesnis. 2021 m. vasario 3 d. Sprendimas Komisija / Vengrija (C‑637/18)
Teisingumo Teismas nusprendė, kad 2010-2016 m. Vokietija pažeidė Oro kokybės direktyvą, nes sistemingai ir nuolat viršijo azoto dioksido (NO2) ribines vertes. Be to, Vokietija pažeidė įsipareigojimą laiku imtis tinkamų priemonių, kad būtų užtikrintas kuo trumpesnis šių verčių viršijimo laikotarpis atitinkamose teritorijose. 2021 m. birželio 3 d. Sprendimas Komisija / Vokietija (C‑635/18)
Institucijos
Abu Sąjungos teismai turi jurisdikciją tikrinti, ar Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų aktai (arba tam tikrų aktų nepriėmimas) atitinka Sąjungos teisę. Taigi Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas užtikrina teisės subjektų teisių teisminę apsaugą, kai Sąjungos lygmeniu priimti sprendimai yra tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję. Tačiau tik nacionaliniai teismai yra kompetentingi tikrinti nacionalinių institucijų aktų teisėtumą nacionalinės teisės požiūriu.
Bendrasis Teismas panaikino Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) sprendimą nesuteikti galimybės iš dalies susipažinti su galutine ataskaita, pateikta atlikus tyrimą dėl gatvių apšvietimo projektų kuriuos Vengrijoje vykdė bendrovė Elios ir iš dalies finansavo Sąjunga. Kadangi Vengrijos valdžios institucijos jau baigė su šia ataskaita susijusius nacionalinius tyrimus, tikslas apsaugoti tyrimo veiklą nebepateisina atsisakymo leisti susipažinti su prašomu dokumentu. 2021 m. rugsėjo 1 d. Sprendimas Homoki / Komisija (T‑517/19)
Teisingumo Teismas panaikino Tarybos sprendimus dėl 2017 m. lapkričio 26 d. su Armėnija pasirašyto visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimo taikymo. Jis nusprendė, kad, nors Partnerystės susitarimas turi tam tikrų sąsajų su bendra užsienio ir saugumo politika, jo dalių arba pareiškimų apie ketinimus nepakanka, kad jie būtų laikomi savarankiška šio susitarimo sudedamąja dalimi, galinčia pateisinti Tarybos akto skaidymą į du atskirus sprendimus. Dėl šio skaidymo vienam iš šių teisės aktų buvo taikoma vieningo balsavimo taisyklė, o kitam – kvalifikuotos daugumos taisyklė. 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimas Komisija / Taryba (C‑180/20)
Bendrasis Teismas atmetė Rumunijos ieškinį dėl Komisijos sprendimo užregistruoti pasiūlytą Europos piliečių iniciatyvą (EPI) „Sanglaudos politika, skirta regionų lygiateisiškumui ir regionų kultūrai išsaugoti“. Bendrasis Teismas pirmą kartą priėmė sprendimą dėl galimybės ginčyti Komisijos sprendimą registruoti tokį pasiūlymą. Ši EPI pateikta Komisijai 2013 m., bet iš pradžių jos atmesta, motyvuojant tuo, kad ši iniciatyva akivaizdžiai nepatenka į jos įgaliojimus teikti siūlymą dėl Sąjungos teisės akto priėmimo siekiant įgyvendinti Sutartis. Teisingumo Teismas panaikino Komisijos sprendimą, o ji vėliau 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu užregistravo ginčijamą pasiūlytą EPI. 2021 m. lapkričio 10 d. Sprendimas Rumunija / Komisija (T‑495/19)
Bendrasis Teismas priėmė sprendimą dėl ieškinio dėl sprendimo, susijusio su asmeniu, kuriam taikomi Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai, pareiškimo termino eigos pradžios tuo atveju, kai nepavyko įteikti registruoto laiško. Nesant teisės nuostatų, kuriomis reglamentuojamas ieškinio pareiškimo termino skaičiavimo pradžios nustatymas bylose, kurioms taikomi šie nuostatai, kai neatsiimamas registruotas laiškas su gavimo patvirtinimu, Bendrasis Teismas taip pat priminė, kad dėl teisinio saugumo ir būtinybės išvengti bet kokios diskriminacijos ar šališko vertinimo, kiek tai susiję su tinkamu teisingumo vykdymu, negalima preziumuoti, kad laiškas įteiktas tą dieną, kai baigėsi ieškovo gyvenamosios vietos adresu išsiųsto registruoto laiško saugojimo terminas. Galiausiai Bendrasis Teismas nusprendė, kad, kadangi apie sprendimą buvo pranešta elektroniniu paštu (o adresatas nedelsdamas patvirtino, kad jį gavo), ieškinio pareiškimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo elektroninio laiško gavimo dienos. 2021 m. kovo 3 d. Sprendimas Barata / Europos Parlamentas (T‑723/18)
Byloje tarp Moldovos Respublikos ir Ukrainos bendrovės Teisingumo Teismo buvo klausiama, ar su elektros energijos pardavimo sutartimi susijęs skolinis reikalavimas yra „investicija“, kaip tai suprantama pagal Energetikos chartijos sutartį. (ECHS). Jis nusprendė, kad kai ECHS susitariančiosios šalies įmonė įgyja iš elektros energijos tiekimo sutarties, nesusijusios su investicija, kylantį skolinį reikalavimą tos pačios sutarties susitariančiosios šalies valstybės įmonės atžvilgiu, iš valstybės, kuri nėra šios sutarties susitariančioji šalis, įmonės, tai nėra „investicija“, kaip tai suprantama pagal ECHS. Skolinis reikalavimas, kylantis iš paprastos elektros energijos pardavimo sutarties, negali būti laikomas suteiktu ekonominei veiklai energetikos sektoriuje vykdyti. Darytina išvada, kad paprasta elektros energijos, pagamintos kitų veiklos vykdytojų, tiekimo sutartis yra komercinis sandoris, kuris savaime negali būti investicija. 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimas Moldova / Komstroy (C‑741/19)
Europos Parlamento prašymu pateiktoje nuomonėje Teisingumo Teismas nurodė, kad pagal Sutartis nedraudžiama, kad Taryba prieš priimdama sprendimą dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (vadinamos Stambulo konvencija) sudarymo Sąjungos vardu palauktų valstybių narių „bendro sutarimo“, tačiau Taryba negali pakeisti šios konvencijos sudarymo procedūros taip, kad šis sudarymas būtų susietas su sąlyga, kad iš anksto turi būti nustatytas toks „bendras sutarimas“. Teisingumo Teismas nurodė tinkamą materialinį teisinį pagrindą priimti Tarybos aktą dėl Stambulo konvencijos dalies, kuri yra numatyto sudaryti susitarimo dalykas, sudarymo. Jis taip pat patikslino, kad aktas dėl sudarymo gali būti padalytas į du atskirus sprendimus, jei nustatomas objektyvus poreikis tai daryti. 2021 m. spalio 6 d. Nuomonė Stambulo konvencija (1/19)
Mokesčiai
Siekdama užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, Europos Sąjunga suderino tam tikrus netiesioginius mokesčius, pavyzdžiui, akcizus už energetikos produktus. Taigi, nustatant mažiausią, inter alia, degalų apmokestinimo lygį, Sąjungos direktyva siekiama sumažinti nacionalinių apmokestinimo lygių skirtumus. Be to, net ir tiesioginiai mokesčiai, kurie iš esmės priklauso valstybių narių kompetencijai, pavyzdžiui, įmonių apmokestinimas, turi atitikti pagrindines Europos Sąjungos taisykles, pavyzdžiui, valstybės pagalbos draudimą. Kaip ir ankstesniais metais, buvo priimta sprendimų dėl tam tikrų valstybių narių išankstinių mokesčių sprendimų (tax rulings), pagal kuriuos tarptautinėms bendrovėms taikoma speciali apmokestinimo tvarka, Komisijos nuomone, nesuderinama su šiuo draudimu.
Nagrinėdamas Komisijos ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, Teisingumo Teismas konstatavo, kad atleidusi nuo akcizų degalus, naudojamus kaip asmeniniam naudojimui frachtuotų pramoginių laivų degalai, Italija pažeidė Sąjungos teisę. Pagal Sąjungos direktyvą, kurioje nustatytas mažiausias degalų apmokestinimo lygis, leidžiama atleisti nuo mokesčio tik tuo atveju, kai galutinis naudotojas laivą naudoja komerciniais tikslais. Tai, kad frachtavimas yra frachtuotojo komercinė veikla, šiuo aspektu nėra svarbu. 2021 m. rugsėjo 16 d. Sprendimas Komisija / Italija (C‑341/20)
Išnagrinėjęs Liuksemburgo ir Amazon pareikštus ieškinius, Bendrasis Teismas panaikino Komisijos sprendimą, kuriame teigiama, kad 2006-2014 m. Liuksemburgas suteikė tuo metu pagrindinei Amazon prekybos veiklos vykdytojai Europoje Amazon EU, kurios buveinė yra Liuksemburge, Sąjungos teisei prieštaraujančią valstybės pagalbą, pagal išankstinius sprendimus dėl mokesčių (tax rulings) leisdamas jai mokėti gerokai mažesnius mokesčius nei kitoms bendrovėms. Komisijos teigimu, Liuksemburgas iš Amazon turi susigrąžinti maždaug 250 mln. EUR nepagrįstai suteiktų mokesčių lengvatų su palūkanomis. Sprendime Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisija nepakankamai įrodė, jog Amazon EU apmokestinamosios pajamos buvo dirbtinai sumažintos dėl to, kad buvo nustatytas per didelis licencijos mokestis, kurį ji sumokėjo kitai Amazon grupės bendrovei už naudojimąsi tam tikromis intelektinės nuosavybės teisėmis. 2021 m. gegužės 12 d. Sprendimas Liuksemburgas ir Amazon / Komisija (T‑816/17 ir kt.)
Bendrasis Teismas atmetė Liuksemburgo ir energijos tiekėjos Engie ieškinius dėl sprendimo, kuriuo Komisija pripažino, kad Liuksemburgas suteikė bendrovei EngieSąjungos teisei prieštaraujančią valstybės pagalbą pagal išankstinius sprendimus dėl mokesčių (tax rulings) leisdamas dviem šios grupės bendrovėms, Liuksemburgo rezidentėms, išvengti beveik viso pelno apmokestinimo. Komisijos teigimu, Liuksemburgas turi susigrąžinti apie 120 mln. EUR nesumokėtų mokesčių su palūkanomis. Savo sprendime Bendrasis Teismas patvirtino šį Komisijos sprendimą ir pabrėžė, kad Liuksemburgas nenustatė Engie piktnaudžiavimo teise, nors visi kriterijai buvo įvykdyti. 2021 m. gegužės 12 d. Sprendimas Liuksemburgas ir kt. / Komisija (T‑516/18 ir kt.)
Intelektinė nuosavybė
Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas aiškina ir taiko Sąjungos priimtas teisės normas, kuriomis siekiama apsaugoti visas išimtines intelektinės kūrybos teises. Be to, intelektinės (autorių teisės) ir pramoninės (prekių ženklų teisė, dizaino apsauga, patentų teisė) nuosavybės apsauga didina įmonių konkurencingumą, nes skatina kūrybiškumui ir inovacijoms palankią aplinką.
Nagrinėdamas bendrovės Lego ir Vokietijos bendrovės ginčą, Bendrasis Teismas nusprendė, kad Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) nepagrįstai pripažino negaliojančia Lego žaislinio konstruktoriaus konstrukcinių kubelių. dizaino registraciją. Bendrasis Teismas nusprendė, kad EUIPO turėjo tinkamai įvertinti Bendrijos dizaino reglamento išimtis, atsižvelgdama į visas atitinkamo dizaino išvaizdos ypatybes. Bendrasis Teismas priminė, kad dizaino registracija negali būti pripažinta negaliojančia, jei bent viena jo savybė nėra nulemta gaminio techninės funkcijos. 2021 m. kovo 24 d. Sprendimas Lego A/S / EUIPO ir Delta Sport Handelskontor GmbH (T‑515/19)
Bendrasis Teismas pripažino erdvinio prekių ženklo, vaizduojančio lūpų dažų vamzdelio formą, galiojimą. Jis panaikino Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) sprendimą, kuriuo buvo atmesta pirminė paraiška įregistruoti šį žymenį kaip Europos Sąjungos prekių ženklą lūpų dažams. Bendrojo Teismo nuomone, prašomas įregistruoti prekių ženklas turi skiriamąjį požymį, nes labai skiriasi nuo lūpų dažų sektoriaus standartų ir įpročių – nes vamzdelio forma yra apvali, o ne vertikali ir cilindro formos. 2021 m. liepos 14 d. Sprendimas Guerlain (T‑488/20)
Bendrasis Teismas nusprendė, kad garso įrašo rinkmena, kurioje užfiksuotas garsas, sklindantis atidarant gėrimo skardinę, po kurio stoja tyla, o vėliau girdimas šnypštimas, negali būti įregistruota kaip Europos Sąjungos prekių ženklas įvairiems gėrimams, nes ji neturi skiriamojo požymio. Taigi Bendrasis Teismas pritarė EUIPO pozicijai ir priminė, kad garsinis žymuo turi turėti skiriamąjį požymį, kuris leistų vartotojams jį suvokti kaip prekių ženklą, o ne tik kaip tam tikrą funkciją atliekantį elementą ar veiksnį be jam būdingų išskirtinių savybių. 2021 m. liepos 7 d. Sprendimas Ardagh Metal Beverage Holdings (T‑668/19)
Bendrasis Teismas atmetė bendrovės Chanel ieškinį dėl bendrovės Huawei Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) pateiktos paraiškos įregistruoti prekių ženklą, motyvuodamas tuo, kad ginčijami vaizdiniai žymenys nėra panašūs, ir nusprendė, kad prekių ženklai turi būti lyginami tokie, kokie jie buvo įregistruoti arba prašomi įregistruoti, nekeičiant jų išdėstymo. Bendrasis Teismas nurodė, kad vien tai, jog abiejuose aptariamuose prekių ženkluose yra du tarpusavyje susiję elementai, nereiškia, kad prekių ženklai yra panašūs, net jei jų abiejų pagrindinė geometrinė forma yra šiuos elementus supantis apskritimas. 2021 m. balandžio 21 d. Sprendimas Chanel SAS (T‑44/20)
Bendrasis Teismas išsakė savo poziciją dėl galimybės Jungtinės Karalystės advokatui atstovauti jame vykstančio proceso šaliai nagrinėjant ieškinį dėl Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO). sprendimo. Bendrasis Teismas priminė dvi kumuliacines sąlygas, kad asmuo galėtų teisėtai atstovauti šalims, išskyrus valstybes nares ir Sąjungos institucijas, Europos Sąjungos teismuose: pirma, jis turi būti advokatas ir, antra, turi turėti teisę verstis advokato praktika valstybės narės ar kitos valstybės, EEE susitarimo šalies, teisme. Ieškinys buvo pareikštas po 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui iki galutinio Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos, ir neatitiko nė vieno iš Susitarime dėl išstojimo nurodytų atvejų, kai advokatas, turintis teisę verstis advokato praktika Jungtinės Karalystės teismuose ir neįrodęs, kad turi teisę verstis advokato praktika valstybės narės ar kitos valstybės, EEE susitarimo šalies, teisme, gali atstovauti šaliai Sąjungos teismuose. Taigi ieškinys buvo pripažintas nepriimtinu. 2021 m. gruodžio 7 d. Nutartis Daimler / EUIPO (T‑422/21)
Teisingumo Teismas nusprendė, kad, jeigu autorių teisių turėtojas ėmėsi kadravimą (anglų k. „framing“) ribojančių priemonių arba įpareigojo jas taikyti, kūrinio įterpimas į trečiojo asmens tinklalapį naudojant šią techniką yra šio kūrinio padarymas prieinamo naujai visuomenei. Tokiam viešam paskelbimui turi būti gautas autorių teisių turėtojo leidimas. 2021 m. kovo 9 d. Sprendimas VG Bild-Kunst (C‑392/19)
Teisingumo Teismas paaiškino, kokiomis sąlygomis gali kilti interneto platformų (šiuo atveju YouTube ir Cyando) atsakomybė pagal tvarką, galiojusią prieš priimant naują 2019 m. Autorių teisių direktyvą. Jis nusprendė, kad tokių platformų valdytojai iš principo patys viešai nepaskelbia autorių teisių saugomo turinio, kurį į internetą neteisėtai įkelia jų naudotojai. Vis dėlto jų atsakomybė gali kilti už paskelbimą pažeidžiant autorių teises, jei jie ne tik suteikia pačią platformą, bet ir prisideda prie tokio turinio padarymo viešai prieinamo. 2021 m. birželio 22 d. Sprendimas YouTube ir kt. (C‑682/18)
Šioje byloje bendrovės Telenet klientų interneto ryšys buvo naudojamas lygiarangių (peer-to-peer) tinkle dalijantis filmais iš bendrovės Mircom katalogo. Teisingumo Teismas nusprendė, kad intelektinės nuosavybės teisių turėtojo teisių apsauga gali pateisinti sistemingą naudotojų IP adresų registravimą bei jų pavardžių ir pašto adresų atskleidimą intelektinių teisių turėtojui ar trečiajam asmeniui, kad būtų galima pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Tačiau intelektinės nuosavybės teisių turėtojo prašymas suteikti informaciją turi būti pagrįstas ir proporcingas ir juo negali būti piktnaudžiaujama. 2021 m. birželio 17 d. Sprendimas M.I.C.M. (C‑597/19)
Tapų barų Ispanijoje savininkas savo įstaigoms žymėti ir reklamuoti naudojo žymenį CHAMPANILLO. Jo reklamose buvo vaizduojamos dvi putojančio gėrimo pripildytos taurės. Šampano gamintojų interesus ginanti organizacija Comité Interprofessionnel du Vin de Champagne (CIVC) siekė uždrausti vartoti žodį „champanillo“ (ispanų kalba jis reiškia „šampanėlis“), motyvuodama tuo, kad šio žymens naudojimas yra teisių į saugomą kilmės vietos nuorodą (SKVN) „Champagne“ pažeidimas. Teisingumo Teismas išaiškino, kad SKVN turintys produktai saugomi nuo draudžiamų veiksmų, susijusių tiek su prekėmis, tiek su paslaugomis. 2021 m. rugsėjo 9 d. Sprendimas Comité Interprofessionnel du Vin de Champagne (C‑783/19)
Asmens duomenų apsauga
Europos Sąjungoje priimta teisės aktų, sudarančių tvirtą ir nuoseklų asmens duomenų apsaugos pagrindą, neatsižvelgiant į jų rinkimo būdą ir aplinkybes (pirkimas internetu, banko paskolos, darbo paieška, valdžios institucijų prašymai pateikti informacijos). Šios normos taikomos asmenims arba viešiesiems ir privatiesiems subjektams, įsisteigusiems Sąjungoje ar už jos ribų, įskaitant įmones, siūlančias įvairias prekes ar paslaugas, kaip antai Facebook arba Amazon, kai jos prašo pateikti arba pakartotinai naudoja Sąjungos piliečių asmens duomenis.
2021 m. Teisingumo Teismas ne kartą išreiškė savo poziciją dėl atsakomybės, atsirandančios, kai šiuos duomenis renka ir tvarko nacionalinės institucijos ir privačios įmonės.
Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal Sąjungos teisę draudžiamos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias už kelių eismo saugumą atsakinga institucija įpareigojama suteikti galimybę visuomenei susipažinti su duomenimis apie vairuotojams už kelių eismo taisyklių pažeidimus skirtus baudos taškus. Jis nurodė, kad nebuvo įrodyta, jog tokia tvarka būtina siekiant padidinti kelių eismo saugumą. Byla buvo susijusi su Latvijos teisės nuostatomis, reglamentuojančiomis kelių eismą, kuriose numatyta, kad informacija apie transporto priemonių vairuotojams skirtus baudos taškus prieinama visuomenei ir atskleidžiama bet kuriam to paprašiusiam asmeniui, ir šis asmuo neprivalo konkrečiai pagrįsti savo suinteresuotumo gauti šią informaciją. 2021 m. birželio 22 d. Sprendimas Latvijas Republikas Saeima (C‑439/19)
Teisingumo Teismas nusprendė, kad prieiga baudžiamosios bylos tikslais prie visų srauto arba vietos nustatymo elektroninių ryšių duomenų, suteikiančių galimybę daryti tikslias išvadas apie privatų gyvenimą, leidžiama tik siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais arba užkirsti kelią didelėms grėsmėms visuomenės saugumui. Be to, pagal Sąjungos teisę draudžiamos nacionalinės teisės normos, suteikiančios prokuratūrai kompetenciją leisti valdžios institucijos prieigą prie šių duomenų vykdant ikiteisminį tyrimą. 2021 m. kovo 2 d. Sprendimas H. K / Prokuratuur (C‑746/18)
Sprendime, priimtame byloje dėl asmens duomenų apsaugos, kurioje dalyvavo bendrovė Facebook Ireland, Teisingumo Teismas patikslino nacionalinių priežiūros institucijų naudojimosi įgaliojimais dėl tarpvalstybinio duomenų tvarkymo sąlygas, nurodydamas, kad tam tikromis sąlygomis nacionalinė priežiūros institucija gali naudotis įgaliojimais dėl tariamų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidimų kreiptis į valstybės narės teismą, net jeigu šio duomenų tvarkymo atveju ji nėra vadovaujanti institucija. Teisingumo Teismas taip pat teigė, kad Facebook Ireland nepakankamai informavo interneto vartotojus apie informacijos apie juos rinkimą ir naudojimą, todėl jų sutikimas tvarkyti jų duomenis negaliojo. 2021 m. birželio 15 d. Sprendimas Facebook Ireland ir kt. (C‑645/19)
Vartotojų apsauga
Vartotojų teisių, jų klestėjimo ir gerovės skatinimas yra pagrindinės Sąjungos politikos formavimo vertybės. Teisingumo Teismas prižiūri, kaip taikomos vartotojų apsaugos taisyklės, kad būtų užtikrinta vartotojų sveikata, sauga, ekonominiai ir teisiniai interesai, kad ir kur Sąjungoje jie gyvena, keliauja ar apsipirkinėja.
Bendrasis Teismas panaikino Komisijos sprendimą, kuriame konstatuota, kad užstato už tam tikras gėrimų, kuriuos Vokietijos pasienio parduotuvės parduoda Danijoje gyvenantiems klientams pakuotes nerinkimas nėra valstybės pagalba. Priėjusi prie išvados, kad sąlyga dėl valstybės išteklių nebuvo įvykdyta, Komisija padarė teisės klaidą. 2021 m. birželio 9 d. Sprendimas Dansk Erhverv / Komisija (T‑47/19)
Teisingumo Teismas nusprendė, kad perdirbant ekologiškus maisto produktus, kaip antai ekologiškus ryžių bei sojų pagrindu pagamintus gėrimus, siekiant juos papildyti kalciu, draudžiama naudoti jūros dumblį Lithothamnium calcareum (litotamną), ir priminė, kad Sąjungos teisėje numatytos griežtos mineralų, pavyzdžiui, kalcio pridėjimo gaminant ekologiškus maisto produktus taisyklės. Leidimas naudoti šio jūros dumblio miltelius kaip neekologišką žemės ūkio kilmės sudedamąją dalį iš esmės leistų šių maisto produktų gamintojams apeiti šias taisykles. 2021 m. balandžio 29 d. Sprendimas Natumi GmbH / Land Nordrhein-Westfalen (C‑815/19)
Teisingumo Teismas nusprendė, kad vien skrydžio nukreipimas į oro uostą, esantį netoli pradinio paskirties oro uosto, nesuteikia teisės į fiksuoto dydžio kompensaciją. Vis dėlto jis nurodė, kad oro transporto bendrovė savo iniciatyva turi pasiūlyti keleiviui padengti kelionės iš faktinio atvykimo oro uosto į iš pradžių numatytą paskirties oro uostą arba, kai taikytina, į kitą netolimą su tuo keleiviu sutartą paskirties vietą išlaidas. Norėdamas, kad būtų atleistas nuo pareigos mokėti keleiviams kompensaciją skrydžio atvykimo atidėjimo ilgam laikui atveju, oro vežėjas gali remtis ypatinga aplinkybe, turėjusia įtakos ne minėtam atidėtam skrydžiui, bet jo paties tuo pačiu orlaiviu vykdytam ankstesniam skrydžiui. 2021 m. balandžio 22 d. Sprendimas WZ / Austrian Airlines AG (C‑826/19)
Teisingumo Teismas nusprendė, kad oro vežėjo darbuotojų profesinės sąjungos surengtas streikas, kuriuo visų pirma siekiama, kad būtų padidintas darbo užmokestis, nėra „ypatinga aplinkybė“, atleidžianti oro vežėją nuo pareigos sumokėti kompensaciją skrydžio atšaukimo ar atidėjimo ilgam laikui atveju. Tai, kad toks streikas, surengtas laikantis nacionalinės teisės aktuose nustatytų sąlygų, nelaikomas tokia aplinkybe, nedaro neigiamo poveikio oro vežėjų laisvei užsiimti verslu, teisei į nuosavybę ir teisei vesti kolektyvines derybas. 2021 m. kovo 23 d. Sprendimas Airhelp Ltd / Scandinavian Airlines System SAS (C‑28/20)
Teisingumo Teismas nusprendė, kad euro zonos valstybė narė gali įpareigoti savo viešojo administravimo įstaigą priimti mokėjimus grynaisiais pinigais. Vis dėlto jis nurodė, kad valstybė narė taip pat gali apriboti tokią mokėjimo galimybę dėl viešojo intereso priežasčių, visų pirma tais atvejais, kai dėl labai didelio mokesčių mokėtojų skaičiaus mokėjimai grynaisiais pinigais gali lemti nepagrįstas viešojo administravimo įstaigos išlaidas. Jis taip pat pažymėjo, kad pareiga priimti banknotus gali būti ribojama dėl viešojo intereso priežasčių, jei tokie apribojimai proporcingi siekiamam viešojo intereso tikslui, o tai reiškia, kad asmenims, turintiems sumokėti mokestį, turi būti suteikta galimybė pasinaudoti kitomis teisėtomis priemonėmis piniginėms skoloms padengti. 2021 m. sausio 26 d. Sprendimas Johannes Dietrich ir Norbert Häring / Hessischer Rundfunk (C‑422/19 ir C‑423/19)
Teisingumo Teismas nusprendė, kad Vengrijos teisės aktai, pagal kuriuos draudžiama panaikinti paskolos užsienio valiuta sutartį dėl to, kad joje yra nesąžininga sąlyga, susijusi su valiutos keitimo kursų skirtumu, yra suderinami su Sąjungos teise, jei pagal juos leidžiama leidžia atkurti teisinę ir faktinę padėtį, kurioje būtų vartotojas, jeigu nebūtų šios nesąžiningos sąlygos, net jei sutarties nutraukimas vartotojui būtų buvęs naudingesnis. Be to, suinteresuotojo vartotojo išreikšta valia negali būti viršesnė už nacionalinio teismo atliekamą vertinimą, ar Vengrijos nacionalinės teisės aktai leidžia veiksmingai atkurti teisinę ir faktinę šio vartotojo padėtį. 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimas OTP Jelzálogbank ir kt. (C‑932/19)
Byloje, kurioje Airijos laivybos bendrovė Irish Ferries turėjo atšaukti visą 2018 m. reisų sezoną, nes dėl vėlavimo pristatyti naują laivą negalėjo pradėti eksploatuoti pakaitinio laivo, Teisingumo Teismas išaiškino įvairias nuostatas, reglamentuojančias jūrų ir vidaus vandenų maršrutais vykstančių keleivių teises (atšaukimą, kompensaciją, bilieto kainą ir t. t.). Pirmiausia jis nusprendė, kad pareigos nukreipti kitu maršrutu ir sumokėti kompensaciją vežimo paslaugos atšaukimo atveju yra proporcingos šioje srityje taikomu reglamentu siekiamam tikslui. 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimas Irish Ferries (C‑570/19)
Teisingumo Teismas išsakė savo poziciją dėl vadinamosios „nulinio tarifo“ už internetą pasirinkties. Tai yra komercinė praktika, kai interneto prieigos teikėjas taiko „nulinį tarifą“ ar geresnės kainos tarifą visam duomenų srautui, susijusiam su šio prieigos teikėjo partnerių siūloma konkrečia taikomąja programa ar jų kategorija, arba šio srauto daliai. Teisingumo Teismas nusprendė, kad tokios tarifų pasirinktys prieštarauja reglamentui dėl atviros interneto prieigos, kaip ir pralaidumo, dalijimosi ryšiu ar naudojimosi tarptinkliniu ryšiu ribojimai dėl to, kad buvo aktyvuota tokia pasirinktis. 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimai Vodafone ir Telekom Deutschland (C‑854/19 ir kt.)
Šeimos teisė
Europos Sąjunga nustato bendras šeimos teisės normas, kad Sąjungos piliečiams nebūtų trukdoma naudotis savo teisėmis dėl to, kad jie gyvena skirtingose Sąjungos valstybėse narėse arba dėl to, kad per savo gyvenimą kėlėsi iš vienos valstybės narės į kitą.
Tarpvalstybinius vaikų ir jų tėvų ginčus reglamentuojančios nuostatos įtvirtintos reglamente „Briuselis IIa“, kuris yra Sąjungos teismų bendradarbiavimo santuokos ir tėvų pareigų klausimais pagrindas.
Teisingumo Teismas priėmė sprendimą dėl tarptautinio vaikų grobimo nagrinėdamas bylą dėl prašymo grąžinti į Švediją iraniečių poros vaiką, kuris buvo išvežtas į Suomiją. Jis nusprendė, kad neteisėtu išvežimu arba neteisėtu negrąžinimu negali būti laikoma tokia situacija, kai vienas iš tėvų be kito iš tėvų sutikimo išvežė vaiką, iš nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės į kitą Sąjungos valstybę narę po to, kai imigracijos srityje kompetentinga gyvenamosios vietos valstybės institucija išreiškė nuomonę, kad vaiko ir atitinkamo vieno iš tėvų prieglobsčio prašymai turi būti nagrinėjami būtent toje kitoje valstybėje narėje. 2021 m. rugpjūčio 2 d. Sprendimas A (C‑262/21)
Teisingumo Teismui buvo pateikta byla dėl nepilnamečio vaiko, kuris yra Sąjungos pilietis ir kurio gimimo liudijime, išduotame priimančiosios valstybės narės, kaip jo tėvai nurodyti du tos pačios lyties asmenys. Teisingumo Teismas nusprendė, kad valstybė narė, kurios pilietis yra šis vaikas, privalo jam išduoti asmens tapatybės kortelę arba pasą nereikalaudama, kad jos valdžios institucijos prieš tai parengtų gimimo liudijimą. Ši valstybė narė taip pat privalo pripažinti priimančiosios valstybės narės išduotą dokumentą, suteikiantį šiam vaikui teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje su kiekvienu iš šių dviejų asmenų. 2021 m. gruodžio 14 d. Sprendimas Stolichna obshtina, rayon „Pancharevo“ (C‑490/20)
Socialinė apsauga
Europos Sąjungos teisės normomis siekiama koordinuoti nacionalines socialinės apsaugos sistemas, užtikrinti, kad į kitą Sąjungos valstybę narę persikėlę asmenys neprarastų socialinės apsaugos (pvz., teisės į pensiją ir sveikatos priežiūrą) ir visada žinotų, kokios nacionalinės teisės nuostatos jiems taikomos. Kitaip tariant, nė vienas asmuo, kuris naudojasi teise laisvai judėti Sąjungoje, negali būti blogesnėje padėtyje nei asmuo, kuris visada gyveno ir dirbo vienoje valstybėje narėje. Remdamasis šiomis teisės normomis ir principais, Teisingumo Teismas siekia užtikrinti Sąjungos piliečių socialinę apsaugą, derindamas ją su priimančiosios valstybės narės viešųjų finansų apsauga.
Byloje dėl pilietybės ir priklausymo nacionalinei socialinės apsaugos sistemai. Teisingumo Teismas patvirtino ekonomiškai neaktyvių Sąjungos piliečių, gyvenančių ne savo kilmės valstybėje narėje, teisę būti apdraustiems pagal priimančiosios valstybės narės valstybinę sveikatos draudimo sistemą. Tačiau jis nurodė, kad įtraukimas į šią sistemą nebūtinai turi būti nemokamas. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimas A (Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos) (C‑535/19)
Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės teisės aktuose buvo nustatyta nauja Sąjungos piliečiams taikoma tvarka, pagal kurią teisė gyventi šalyje nesiejama su sąlyga turėti išteklių. Tačiau pagal ją Sąjungos piliečiams neskiriamos socialinės paramos išmokos, vadinamos universaliuoju kreditu. Teisingumo Teismas nusprendė, kad šie teisės aktai yra suderinami su Sąjungos teisėje garantuojamu vienodo požiūrio principu. Vis dėlto kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos turi patikrinti, ar, atsisakius skirti tokias socialinės paramos išmokas, nekyla pavojus Sąjungos piliečiui ir jo vaikams, kad bus pažeistos jų pagrindinės teisės, ypač teisė į žmogaus orumą. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimas The Department for Communities in Northern Ireland (C‑709/20)
Teisingumo Teismas patikslino kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar laikinojo įdarbinimo įmonė įsisteigimo valstybės narės teritorijoje paprastai vykdo „didelę veiklos dalį, išskyrus vien tik vidaus valdymo veiklą“. Teisingumo Teismo nuomone, tam, kad laikinojo įdarbinimo įmonė būtų laikoma „paprastai vykdančia savo veiklą“ valstybėje narėje, didelė jos darbuotojų paskyrimo laikinai dirbti veiklos dalis turi būti skirta įmonėms laikinojo darbo naudotojoms, įsisteigusioms ir savo veikla besiverčiančioms minėtos valstybės narės teritorijoje. Vien to, kad laikinojo įdarbinimo įmonės laikinųjų darbuotojų atrankos ir įdarbinimo veikla vykdoma jos įsisteigimo valstybėje narėje, nepakanka, kad ši įmonė būtų laikoma vykdančia joje „didelę veiklos dalį“. 2021 m. birželio 3 d. Sprendimas Team Power Europe (C‑784/19)
Vienodas požiūris
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinta visų asmenų, kaip žmonių, darbuotojų, piliečių ar teismo proceso šalių, lygybė prieš įstatymą. Visų pirma Direktyvoje 2000/78 įtvirtinti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendrieji pagrindai ir užtikrinama apsauga nuo diskriminacijos dėl religijos ar įsitikinimų, amžiaus, negalios ar seksualinės orientacijos šiose srityse. Teisingumo Teismas išnagrinėjo nemažai bylų, susijusių su galima tiesiogine ar netiesiogine diskriminacija, ir pabrėžė, kad būtina laikytis proporcingumo principo, kai ginčijamomis taisyklėmis siekiamas tikslas vertinamas atsižvelgiant į vienodo požiūrio principą.
2021 m. liepos mėn. Teisingumo Teismas nusprendė, kad valstybės narės teisės nuostatos, kuriose numatyta, kad įkalinimo įstaigos pareigūnas, kurio klausos lygis neatitinka minimalaus klausos lygio, visiškai negali eiti pareigų, nesudarant galimybės įvertinti, ar toks pareigūnas galėtų atlikti savo pareigas, prieštarauja Sąjungos teisei. Teisingumo Teismo nuomone, šiomis teisės nuostatomis įtvirtinama tiesioginė diskriminacija dėl negalios. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimas Tartu Vangla (C‑795/19)
Dvi bylos buvo susijusios su musulmonų tikėjimą išpažįstančiomis darbuotojomis, nusprendusiomis darbo vietoje dėvėti religinius galvos apdangalus. Teisingumo Teismo nuomone, darbdavio nustatytas draudimas darbo vietoje nešioti bet kokius matomos politinių, filosofinių ar religinių įsitikinimų išraiškos formos simbolius gali būti pateisinamas realiu darbdavio poreikiu susikurti neutralų įvaizdį klientų atžvilgiu arba užkirsti kelią socialiniams konfliktams. Vis dėlto derindami nagrinėjamas teises nacionaliniai teismai gali atsižvelgti į savo valstybei narei būdingas aplinkybes ir visų pirma į palankesnes nacionalines nuostatas, susijusias su religijos laisvės apsauga. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimas WABE ir MH Müller Handel (C‑804/18 ir C‑341/19)
Valstybės pagalba ir covid 19
2020 m. birželio mėn. Portugalija pranešė Komisijai apie valstybės pagalbą oro transporto bendrovei Transportes Aereos Portugueses SGPS S.A., kuri yra TAP Air Portugal patronuojančioji bendrovė ir kuriai priklauso 100 % šios bendrovės akcijų; pagalbą sudaro paskola, kurios maksimali suma yra 1,2 mlrd. EUR. Bendrasis Teismas panaikino Komisijos sprendimą, kuriuo pagalba pripažįstama suderinama su vidaus rinka, atsižvelgiant į Covid-19 pandemiją, motyvuodamas tuo, kad sprendimas nebuvo pakankamai motyvuotas. Vis dėlto dėl tų pačių aplinkybių panaikinimo padariniai buvo sustabdyti, kol Komisija priims naują sprendimą. 2021 m. gegužės 19 d. Sprendimas Ryanair DAC / Komisija (TAP – Covid-19) (T‑465/20)
2020 m. balandžio mėn. Vokietija pranešė Komisijai apie individualią pagalbą oro transporto bendrovei Condor Flugdienst GmbH – dvi valstybės garantuojamas 550 mln. EUR paskolas kartu su subsidijuojamomis palūkanomis. Bendrasis Teismas panaikino Komisijos sprendimą, patvirtinantį šią pagalbą, dėl nepakankamo motyvavimo. Vis dėlto atsižvelgdamas į Covid-19 pandemijos nulemtas ekonomines ir socialines aplinkybes jis sustabdė sprendimo panaikinimo padarinius, kol Komisija priims naują sprendimą. 2021 m. birželio 9 d. Sprendimas Ryanair / Komisija (Condor – Covid-19) (T‑665/20)
Bendrasis Teismas nusprendė, kad Švedijos valstybės pagalbos schema, kurią sudaro paskolų garantijų sistema oro transporto bendrovėms, turinčioms Švedijos veiklos licenciją, ir kuri skirta dideliems šios valstybės narės ekonominiams sutrikimams per Covid-19 pandemiją atitaisyti, atitinka Sąjungos teisę. Ši sistema konkrečiai taikoma oro transporto bendrovėms, kurios 2020 m. sausio 1 d. turėjo licenciją vykdyti komercinę veiklą oro transporto srityje, išskyrus oro transporto bendroves, vykdančias nereguliarius skrydžius. 2021 m. vasario 17 d. Sprendimas Ryanair DAC / Komisija (T‑238/20)
Bendrasis Teismas patvirtino Prancūzijos nustatytą valstybės pagalbos schemą – mokesčių mokėjimo moratoriumą, taikomą oro transporto bendrovėms, turinčioms Prancūzijos licenciją. Jis nusprendė, kad ši pagalbos schema, susijusi su kas mėnesį mokamų civilinio aviacijos mokesčio ir solidarumo mokesčio už oro transporto bilietus mokėjimu nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn., yra tinkama, siekiant atitaisyti Covid-19 pandemijos sukeltą ekonominę žalą, ir ji nėra Sąjungos teisei prieštaraujanti diskriminacija. 2021 m. vasario 17 d. Sprendimas Ryanair DAC / Komisija (T‑259/20)
Bendrasis Teismas patvirtino pagalbos priemones – dvi atnaujinamąsias kredito linijas, kurių kiekvienos maksimali suma yra 1,5 mlrd. Švedijos kronų (SEK), kurias Švedija ir Danija taikė bendrovei SAS dėl žalos, atsiradusios dėl skrydžių atšaukimo ar jų tvarkaraščio pakeitimo nustačius su Covid-19 pandemija susijusius kelionių apribojimus. Jis teigė, kad, atsižvelgiant į tai, kad šiose dviejose valstybėse narėse SAS užima gerokai didesnę rinkos dalį nei jos artimiausias konkurentas, pagalba nėra neteisėta diskriminacija. 2021 m. balandžio 14 d. sprendimai Ryanair DAC / Komisija (T‑378/20 ir T‑379/20)
Bendrasis Teismas nusprendė, kad Suomijos garantija oro transporto bendrovei Finnair, kuria siekta padėti jai gauti iš pensijų fondo 600 mln. EUR paskolą, skirtą apyvartinio kapitalo poreikiams patenkinti įvykus Covid-19 pandemijai, atitinka Sąjungos teisę. Garantija buvo būtina, nes Finnair grėsė bankrotas dėl staigaus veiklos sumažėjimo, kurį sukėlė Covid-19 pandemija, ir negalėjimo patenkinti savo likvidumo poreikių, naudojantis kredito rinkomis. 2021 m. balandžio 14 d. Sprendimas Ryanair DAC / Komisija (T‑388/20)
Bendrasis Teismas patvirtino Komisijos sprendimą pritarti Ispanijos sukurtam paramos fondui, kuriuo siekiama užtikrinti ne finansų įmonių, kurios įsteigtos ir turi savo pagrindinius veiklos centrus Ispanijoje ir yra laikomos sisteminėmis ar strateginėmis Ispanijos ekonomikai ir kurios patyrė laikinų sunkumų dėl Covid-19 pandemijos, mokumą. Jis pabrėžė, kad nagrinėjama priemonė, pagal kurią patvirtinamos rekapitalizavimo priemonės ir kuriai numatytas 10 mlrd. EUR biudžetas, yra valstybės pagalbos schema, tačiau proporcinga ir nediskriminacinė. 2021 m. gegužės 19 d. Sprendimas Ryanair DAC / Komisija (T‑628/20)
Valstybės pagalba
Nagrinėjant, ar valstybių narių ūkio subjektams suteiktos subsidijos atitinka Sąjungos teisę, gali prireikti sudėtingo ir nuodugnaus aplinkybių, dėl kurių valdžios institucijos kišosi į konkurenciją, įvertinimo. 2021 m. Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas nemažai bylų, susijusių su sudėtingais ekonominiais uždaviniais, tikrino Komisijos, prižiūrinčios, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės normų valstybės pagalbos srityje, atliktą šių nacionalinių priemonių vertinimą.
Vokietijoje esančiame Nürburgring komplekse yra automobilių lenktynių žiedinė trasa ir pramogų parkas. Po to, kai jo savininkės, viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos, tapo nemokios, kompleksas buvo parduotas privačiai bendrovei. Nors kiti ūkio subjektai teigė, kad parduota už mažesnę nei rinkos kainą ir pardavimo procedūra buvo diskriminacinė, tačiau Komisija nusprendė nepradėti oficialios tyrimo procedūros. Gavęs apeliacinius skundus šioje byloje, Teisingumo Teismas panaikino Komisijos sprendimą ir jį patvirtinantį Bendrojo Teismo sprendimą ir nurodė Komisijai iš naujo išnagrinėti, ar Nürburgring komplekso pardavimas buvo susijęs su valstybės pagalbos teikimu. 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimas Ja zum Nürburgring ir kt. / Komisija (C‑647/19 P ir kt.)
Komisija įvairiuose sprendimuose konstatavo, kad arbitražo sprendimu, kuriuo nustatytas tariamai lengvatinis elektros energijos tarifas, kurį aliuminio gamintoja Mytilinaios turi mokėti DEI (Graikijos elektros energijos gamintojai ir tiekėjai), iš tikrųjų nebuvo suteiktas pranašumas. Bendrasis Teismas panaikino šiuos sprendimus motyvuodamas tuo, kad Komisija turėjo kruopščiai, pakankamai ir išsamiai išnagrinėti galimą pranašumo suteikimą Mytilinaios minėtu arbitražo sprendimu ir tuo tikslu atlikti kompleksiškus ekonominius ir techninius vertinimus. 2021 m. rugsėjo 22 d. Sprendimas DEI / Komisija (T‑639/14 ir kt.)
Ieškinius dėl Komisijos sprendimo neteikti prieštaravimų dėl pagalbos, susijusios su pirmųjų jūros vėjo elektrinių parkų įrengimu Prancūzijoje, pareiškė kooperatyvas ir žvejybos įmonių savininkai. Bendrasis Teismas konstatavo, kad šie asmenys neturėjo teisės pareikšti tokių ieškinių, nes, viena vertus, jie nekonkuravo su šių vėjo jėgainių parkų valdytojais ir, kita vertus, neįrodė konkretaus aptariamos pagalbos poveikio jų padėčiai pavojaus. 2021 m. rugsėjo 15 d. Sprendimas CAPA ir kt. / Komisija (T‑777/19)
Socialinė teisė
2021 m. Teisingumo Teismo prašyta išaiškinti Sąjungos teisę socialinės politikos srityje, visų pirma kiek tai susiję su darbo sąlygomis ir darbuotojų socialine apsauga. Šiuo aspektu Sąjungos teisės aktų leidėjas nustatė minimalias taisykles, kurių valstybės narės privalo laikytis. Darbo laiko organizavimo srityje Sąjungos teisėje nustatyti būtiniausi sveikatos ir saugos reikalavimai, suteikiant darbuotojams teisę į minimalų poilsio laiką. Siekiant užtikrinti profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo pusiausvyrą, taip pat numatytos vaiko priežiūros atostogas reglamentuojančios normos. Galiausiai koordinuojamos socialinės apsaugos sistemos, siekiant užtikrinti vienodo požiūrio į visus Sąjungos darbuotojus principo įgyvendinimą. Teisingumo Teismo taip pat prašyta patikslinti sąlygas, kuriomis trečiųjų šalių darbuotojai turi teisę į nacionalines išmokas.
Gavęs Rumunijos teismo pateiktus klausimus dėl direktyvos dėl darbo laiko organizavimo išaiškinimo, Teisingumo Teismas nagrinėjo pagal kelias darbo sutartis Academia de Studii Economice din București (ASE) įdarbintų ekspertų padėtį: jų darbo laikas tam tikromis dienomis apėmė ne tik pagrindinį darbo laiką, t. y. aštuonias valandas per dieną, bet ir valandas, skirtas projektams įgyvendinti. Teisingumo Teismas nusprendė, kad, kai darbuotojas su tuo pačiu darbdaviu yra sudaręs kelias darbo sutartis, minimalų kasdienio poilsio laiką reikia taikyti visoms toms darbo sutartimis bendrai, o ne kiekvienai iš jų atskirai. 2021 m. kovo 17 d. Sprendimas Academia de Studii Economice din Bucureşti / Organismul Intermediar pentru Programul Operaţional Capital Uman – Ministerul Educaţiei Naţionale (C‑585/19)
Nagrinėdamas buvusio Slovėnijos kariuomenės seržanto ir Gynybos ministerijos ginčą dėl atlygio už budėjimo laikotarpį, Teisingumo Teismas patikslino, kokiais atvejais Direktyva dėl darbo laiko organizavimo netaikoma karių vykdomai veiklai. Pagal šią direktyvą nedraudžiama, jog už budėjimo laikotarpį, per kurį karys turi likti kareivinėse, į kurias jis paskirtas, bet jose faktiškai nedirba, būtų atlyginama kitaip, nei už budėjimo laikotarpį, per kurį jis faktiškai dirba. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimas Ministrstvo za obrambo (C‑742/19)
Byloje pagal Liuksemburgo teismo prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas išaiškino direktyvą, kuria įgyvendinamas patikslintas Bendrasis susitarimas dėl vaiko priežiūros atostogų. Jis nurodė, kad valstybė narė negali teisės į vaiko priežiūros atostogas susieti su sąlyga, kad vaiko gimimo ar įvaikinimo dieną vienas iš tėvų turi turėti darbą. Tačiau ši valstybė narė gali reikalauti, kad vienas iš tėvų būtų nepertraukiamai dirbęs ne trumpiau kaip dvylika mėnesių iki pat tokių vaiko priežiūros atostogų pradžios. 2021 m. vasario 25 d. Sprendimas XI / Caisse pour l’avenir des enfants (C‑129/20)
Italijoje keliems trečiųjų šalių piliečiams, turintiems vieną darbo leidimą, išduotą pagal Italijos teisės aktus, kuriais perkeliama Sąjungos direktyva, buvo atsisakyta skirti vaiko gimimo ir motinystės išmokas motyvuojant tuo, kad šie asmenys neturėjo ilgalaikio gyventojo statuso. Corte costituzionale (Konstitucinis Teismas, Italija) kreipėsi į Teisingumo Teismą ir šis nurodė, kad šie trečiųjų šalių piliečiai turėjo teisę gauti tokias išmokas, kaip numatyta Italijos teisės aktuose. 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimas O. D. ir kt. / Istituto nazionale della previdenza sociale (INPS) (C‑350/20)
Bankų sąjunga
Bankų sąjunga yra esminė Sąjungos ekonominės ir pinigų sąjungos, sukurtos reaguojant į 2008 m. finansų krizę ir po jos kilusią euro zonos valstybių skolos krizę, sudedamoji dalis. Bankų sąjungos tikslas – užtikrinti, kad euro zonos ir visos Europos Sąjungos bankų sektorius būtų stabilus, saugus ir patikimas, taip prisidedant prie bendro finansinio stabilumo, kad bankai galėtų atlaikyti finansų krizes ir kad žlungančių bankų problemos būtų sprendžiamos nenaudojant Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigų ir darant kuo mažesnį poveikį Sąjungos ekonomikai. Euro zonos valstybės narės priklauso bankų sąjungai, o tos, kurios jai nepriklauso, gali joje dalyvauti glaudžiai bendradarbiaudamos su Europos Centriniu Banku. Teisingumo Teismui ir Bendrajam Teismui nuolat tenka nagrinėti su bankų sąjunga susijusius klausimus.
2018 m. birželio mėn. Latvijos prokuratūra pareiškė kaltinimus Latvijos centrinio banko valdytojui dėl įvairių korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Kaip Latvijos centrinio banko valdytojas, jis taip pat buvo Europos Centrinio Banko (ECB) bendrosios tarybos ir valdančiosios tarybos narys. Atsižvelgiant į šį ypatumą, bylą nagrinėjusiam Latvijos teismui kilo klausimas, ar suinteresuotasis asmuo gali naudotis imunitetu pagal Protokolą dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pagal kurį Sąjungos pareigūnai ir kiti tarnautojai turi imunitetą nuo jurisdikcijos dėl visų veiksmų, kuriuos atliko eidami pareigas. Teisingumo Teismas nusprendė, kad, jeigu teisėsaugos institucija konstatuoja, kad valstybės narės centrinio banko valdytojo veiksmai akivaizdžiai nėra tokie, kuriuos šis valdytojas atliko eidamas pareigas, imunitetas netaikomas. Sukčiavimas, korupcija ar pinigų plovimas nėra veiksmai, kuriuos centrinio banko valdytojas atlieka eidamas pareigas. 2021 m. lapkričio 30 d. Sprendimas LG Ģenerālprokuratūra (C‑3/20)
2016 m. Europos bankininkystės institucija (toliau – EBI) priėmė Mažmeninės bankininkystės produktų priežiūros ir valdymo gaires. Autorité de contrôle prudentiel et de résolution (Rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros ir pertvarkymo institucija, Prancūzija; toliau – ACPR) savo interneto svetainėje paskelbė pranešimą, kad laikosi šių gairių, taigi jos taikomos visoms jos kontroliuojamoms finansų įstaigoms. Tada Fédération bancaire française (Prancūzijos bankų federacija; toliau – FBF) pateikė Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija) prašymą dėl ACPR pranešimo panaikinimo, tvirtindama, kad EBI neturėjo kompetencijos priimti tokias gaires. Conseil d’État (Valstybės Taryba) kreipėsi į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl teisių gynimo priemonių, kuriomis galima naudotis siekiant užtikrinti ginčijamų gairių teisėtumo kontrolę, ir dėl šių gairių galiojimo. Teisingumo Teismas nurodė, kad prašymo priimti prejudicinį sprendimą procedūra gali būti naudojama siekiant patikrinti tokių gairių galiojimą ir kad nagrinėjamu atveju gairės galioja. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimas FBF (C‑911/19)
Ribojamosios priemonės ir užsienio politika
Ribojamosios priemonės arba „sankcijos“ yra esminė Europos Sąjungos bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) priemonė. Jos naudojamos kaip integruoto ir visapusiško politikos metodo, apimančio, be kita ko, politinį dialogą, dalis. Sąjunga jas taiko pirmiausia siekdama apsaugoti savo vertybes, pagrindinius interesus ir saugumą, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą. Sankcijomis siekiama priversti asmenis ar subjektus, kuriems jos taikomos, pakeisti politiką ar elgesį, kad būtų palaikomi BUSP tikslai.
„Antrinės sankcijos» grindžiamos JAV vyriausybės galimybe pasinaudoti savo finansų sistemos viršenybe, kad priverstų užsienio subjektus susilaikyti nuo teisėtų sandorių su asmenimis, kuriems taikomos sankcijos. Pagal Sąjungos teisę draudžiama šiems subjektams paisyti tokių sankcijų, išskyrus atvejus, kai suteikiamas Europos Komisijos leidimas, kai užsienio teisės aktų nesilaikymas labai pakenktų šių subjektų interesams. Deutsche Telekom vienašališkai nutraukė paslaugų teikimo sutartis su Irano valstybei priklausančio banko Melli Vokietijos filialu, nenurodžiusi jokių priežasčių ir negavusi Komisijos pritarimo. Teisingumo Teismas nusprendė, kad Sąjungos teisėje numatytu draudimu paisyti antrinių sankcijų, kurių Jungtinės Amerikos Valstijos ėmėsi prieš Iraną, galima remtis vykstant civiliniam procesui net ir nesant konkretaus Jungtinių Amerikos Valstijų administracinės ar teisminės institucijos įsakymo ar nurodymo. Vokietijos teismas, į kurį kreipėsi Irano bankas, turi įvertinti šiuo draudimu siekiamą tikslą ir tikimybę, kad Deutsche Telekom patirs ekonominių nuostolių, tuo atveju, jei nenutrauks komercinių santykių su šiuo banku, ir galimų nuostolių dydį. 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimas Bank Melli Iran (C‑124/20)
Atsižvelgdama į pablogėjusią žmogaus teisių, teisinės valstybės ir demokratijos padėtį Venesueloje, 2017 m. Europos Sąjungos Taryba priėmė reglamentą, kuriuo nustatytos ribojamosios priemonės Venesuelai. Tada ši valstybė kreipėsi į Bendrąjį Teismą prašydama panaikinti tas priemones, bet jis nusprendė, kad Venesuela neturi teisės pareikšti ieškinio dėl tokio reglamento. Apeliacinėje instancijoje Teisingumo Teismas, priešingai, nusprendė, kad ši valstybė turi teisę pareikšti ieškinį dėl reglamento, kuriuo jai nustatytos ribojamosios priemonės, todėl grąžino bylą Bendrajam Teismui, kad ieškinys dėl panaikinimo būtų išnagrinėtas iš esmės. 2021 m. birželio 22 d. Sprendimas Venesuela / Taryba (C‑872/19)
Europos baudžiamosios teisės erdvė
Europos baudžiamosios teisės erdvė grindžiama keliais ramsčiais: teismo sprendimų tarpusavio pripažinimu, valstybių narių baudžiamosios teisės aktų derinimu, integruotų bendradarbiavimo subjektų steigimu ir galiausiai tarptautinio bendradarbiavimo šioje srityje stiprinimu. Europos Sąjungos tikslas tapti laisvės, saugumo ir teisingumo erdve lėmė tai, kad ekstradicija tarp valstybių narių buvo panaikinta ir pakeista perdavimo tarp teisminių institucijų tvarka. Europos arešto orderis yra pirmoji priemonė, kuria baudžiamosios teisės srityje sukonkretinamas tarpusavio pripažinimo principas, laikomas valstybių narių teismų bendradarbiavimo kertiniu akmeniu. Tai yra valstybės narės teisminis sprendimas, kad prašomas perduoti asmuo būtų suimtas kitoje valstybėje narėje ir perduotas, siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą arba laisvės atėmimo bausmę, arba sprendimą dėl įkalinimo. Sprendimai dėl Europos arešto orderio vykdymo turi būti pakankamai kontroliuojami nacionaliniu lygmeniu ir kartais iškyla sunkumų dėl išaiškinimo, taigi kreipiamasi į Teisingumo Teismą, kad šis pašalintų šiuos sunkumus.
Byloje dėl Europos arešto orderio, kurį Jungtinė Karalystė išdavė prieš išstodama iš Europos Sąjungos, vykdymo Airijoje Teisingumo Teismas nusprendė, kad Susitarimo dėl išstojimo nuostatos dėl Europos arešto orderio sistemos taikymo Jungtinei Karalystei ir dėl Europos Sąjungos ir šios trečiosios valstybės prekybos ir bendradarbiavimo susitarime numatytos naujos perdavimo tvarkos yra privalomos Airijai. Šių nuostatų įtraukimas į šiuos susitarimus nėra priežastis nurodyti papildomą teisinį pagrindą jiems sudaryti, susijusį su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, taigi pagal šias nuostatas nereikalaujama, kad Airijai būtų suteikta galimybė pasirinkti, ar šios nuostatos jai bus privalomos. 2021 m. lapkričio 16 d. Sprendimas Governor of Cloverhill Prison ir kt. (C‑479/21 PPU)
B | Svarbiausi teisminę veiklą apibūdinantys skaičiai
Teisingumo Teismas
Į Teisingumo Teismą iš esmės gali būti kreipiamasi:
pateikiant prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kai nacionaliniam teismui kyla abejonių dėl Sąjungos institucijos priimto teisės akto aiškinimo ar galiojimo. Tuomet nacionalinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Teisingumo Teismą, o šis priima sprendimą dėl to, kaip turi būti aiškinamos atitinkamos nuostatos, arba dėl jų galiojimo. Teisingumo Teismui priėmus sprendimą, kuriame pateikiamas išaiškinimas, nacionalinis teismas gali išspręsti savo nagrinėjamą ginčą. Bylose, kuriose atsakymo reikia labai skubiai (pvz., bylose dėl prieglobsčio, sienų kontrolės, vaikų grobimo ir pan.), numatyta prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra (PPU);
pateikiant apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo priimtų sprendimų; tai teisių gynimo priemonė, kuria naudojantis Teisingumo Teismas gali panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą;
pareiškiant tiesioginį ieškinį, kuriuo visų pirma:
prašoma panaikinti Sąjungos aktą (ieškinys dėl panaikinimo) arba
siekiama, kad būtų konstatuota, jog valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę (ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo). Jeigu valstybė narė nevykdo teismo sprendimo, kuriuo konstatuota, kad ji neįvykdė įsipareigojimų, gali būti pareiškiamas antras ieškinys, vadinamasis ieškinys dėl „dvigubo įsipareigojimų neįvykdymo“; šiuo atveju Teisingumo Teismas gali paskirti piniginę sankciją;
prašant pateikti nuomonę dėl susitarimo, kurį Sąjunga ketina sudaryti su trečiąja valstybe arba tarptautine organizacija, atitikties Sutartims. Tokį prašymą gali pateikti valstybė narė arba Europos Sąjungos institucija (Parlamentas, Taryba ar Komisija).
838 gautos bylos
Pprašymai priimti prejudicinį sprendimą: 567 iš jų 9 PPU
Pagrindinės valstybės narės, iš kurių gauti prašymai priimti prejudicinį sprendimą: Vokietija 106 Bulgarija 58 Italija 46 Rumunija 38 Austrija 37
Tiesioginiai ieškiniai: 29 iš jų 22 ieškiniai dėl įsipareigojimų neįvykdymo ir 1 ieškinys dėl „dvigubo įsipareigojimų neįvykdymo“
232 apeliaciniai skundai dėl Bendrojo Teismo sprendimų
12 nemokamos teisinės pagalbos prašymų
Bylos šalis, kuri negali sumokėti su procesu susijusių išlaidų, gali prašyti suteikti nemokamą teisinę pagalbą.
772 išnagrinėtos bylos
prašymai priimti prejudicinį sprendimą
547 iš jų 9 PPU
30 tiesioginių ieškinių
(konstatuoti įsipareigojimų neįvykdymo atvejai)
1 prašymas pateikti nuomonę
183 apeliaciniai skundai dėl Bendrojo Teismo sprendimų
iš jų 23 skundų atveju panaikintas Bendrojo Teismo priimtas sprendimas
Vidutinė proceso trukmė: 16.6 mėnesio
Prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūros trukmė 3.7 mėnesio
1 113 Nagrinėjamos bylos (2021 m. gruodžio 31 d.)
Pagrindinės nagrinėtos sritys:
Žemės ūkis 24
Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė 136
Vartotojų apsauga 63
Muitų sąjunga 17
Aplinka 45
Judėjimo bei įsisteigimo laisvės ir vidaus rinka 77
Intelektinė ir pramoninė nuosavybė 49
Socialinė teisė 64
Valstybės pagalba ir konkurencija 115
Mokesčiai 80
Transportas 61
Teisingumo Teismo nariai
Teisingumo Teismą sudaro 27 teisėjai ir 11 generalinių advokatų.
Teisėjai ir generaliniai advokatai yra skiriami valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu pasikonsultavus su komitetu, įgaliotu pateikti nuomonę dėl siūlomų eiti šias pareigas kandidatų tinkamumo. Jų kadencija yra šešeri metai ir gali būti atnaujinta.
Teisėjai ir generaliniai advokatai parenkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina atitinkamos jų šalies reikalavimus, keliamus aukščiausioms teisėjo pareigoms, arba yra pripažintos kompetencijos teisės specialistai.
K. Lenaerts
pirmininkas
L. Bay Larsen
pirmininko pavaduotojas
A. Arabadjiev
pirmosios kolegijos pirmininkas
A. Prechal
antrosios kolegijos pirmininkė
K. Jürimäe
trečiosios kolegijos pirmininkė
C. Lycourgos
ketvirtosios kolegijos pirmininkas
E. Regan
penktosios kolegijos pirmininkas
M. Szpunar
pirmasis generalinis advokatas
S. Rodin
devintosios kolegijos pirmininkas
I. Jarukaitis
dešimtosios kolegijos pirmininkas
N. Jääskinen
aštuntosios kolegijos pirmininkas
I. Ziemele
šeštosios kolegijos pirmininkė
J. Passer
septintosios kolegijos pirmininkas
J. Kokott
generalinė advokatė
M. Ilešič
teisėjas
J.-C. Bonichot
teisėjas
T. von Danwitz
teisėjas
M. Safjan
teisėjas
F. Biltgen
teisėjas
M. Campos Sánchez-Bordona
generalinė advokatė
P. G. Xuereb
teisėjas
N. J. Cardoso da Silva Piçarra
teisėjas
L. S. Rossi
teisėja
G. Pitruzzella
generalinis advokatas
P. Pikamäe
generalinis advokatas
A. Kumin
teisėjas
N. Wahl
teisėjas
J. Richard de la Tour
generalinis advokatas
A. Rantos
generalinis advokatas
D. Gratsias
teisėjas
M. L. Arastey Sahún
teisėja
A. M. Collins
generalinis advokatas
M. Gavalec
teisėjas
N. Emiliou
generalinis advokatas
Z. Csehi
teisėjas
O. Spineanu-Matei
teisėja
T. Ćapeta
generalinė advokatė
L. Medina
generalinė advokatė
A. Calot Escobar
kancleris
Teisingumo Teismo sudėtis
(Vyresniškumo tvarka 2021 m. gruodžio 31 d.)
Pirmoje eilėje iš kairės į dešinę:
Pirmasis generalinis advokatas M. Szpunar, kolegijos pirmininkas C. Lycourgos, kolegijos pirmininkė A. Prechal, pirmininko pavaduotojas L. Bay Larsen, pirmininkas K. Lenaerts, kolegijos pirmininkas A. Arabadjiev, kolegijos pirmininkė K. Jürimäe, kolegijų pirmininkai E. Regan ir S. Rodin
Antroje eilėje iš kairės į dešinę:
Teisėjai T. von Danwitz ir M. Ilešič, kolegijų pirmininkai J. Passer, N. Jääskinen ir I. Jarukaitis, kolegijos pirmininkė I. Ziemele, generalinė advokatė J. Kokott, teisėjas J.-C. Bonichot
Trečioje eilėje iš kairės į dešinę:Trečioje eilėje iš kairės į dešinę:
Generalinis advokatas P. Pikamäe, teisėja L. S. Rossi, teisėjai P. G. Xuereb, F. Biltgen ir M. Safjan, generalinis advokatas M. Campos Sánchez-Bordona, teisėjas N. J. Piçarra, generalinis advokatas G. Pitruzzella
Ketvirtoje eilėje iš kairės į dešinę:
Teisėja M. L. Arastey Sahún, generalinis advokatas A. Rantos, teisėjai N. Wahl ir A. Kumin, generalinis advokatas. J. Richard de la Tour, teisėjas D. Gratsias, generalinis advokatas A. M. Collins
Penktoje eilėje iš kairės į dešinę:
Generalinė advokatė L. Medina, teisėja O. Spineanu-Matei, generalinis advokatas N. Emiliou, teisėjai M. Gavalec ir Z. Csehi, generalinė advokatė T. Ćapeta, kancleris A. Calot Escobar
Bendrasis Teismas
Bendrasis Teismas pirmąja instancija nagrinėja fizinių arba juridinių asmenų (įmonių, asociacijų ir kt.) ir valstybių narių pareikštus tiesioginius ieškinius dėl Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų ir tiesioginius ieškinius dėl institucijų ar jų tarnautojų padarytos žalos atlyginimo. Didelė dalis jo nagrinėjamų ginčų yra ekonominio pobūdžio: intelektinės nuosavybės (Europos Sąjungos prekių ženklai ir pramoninis dizainas), konkurencijos, valstybės pagalbos ir bankų bei finansinės priežiūros srityse.
Bendrasis Teismas taip pat turi jurisdikciją viešosios tarnybos srityje spręsti Europos Sąjungos ir jos tarnautojų ginčus.
Dėl Bendrojo Teismo sprendimų Teisingumo Teisme galima pateikti apeliacinį skundą; jis pateikiamas tik dėl teisės klausimų. Bylose, kuriose jau atlikta dviguba kontrolė (iš pradžių nepriklausomos apeliacinės tarybos, vėliau – Bendrojo Teismo), Teisingumo Teismas priima apeliacinį skundą tik jeigu jame keliamas Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai svarbus klausimas.
882 gautos bylos
785 tiesioginiai ieškiniai
iš jų 80 valstybės pagalbos ir konkurencijos srityje (įskaitant 4 valstybių narių pareikštus ieškinius)
308 Intelektinės ir pramoninės nuosavybės srityje
81 ES viešosios tarnybos srityje
316 kitų tiesioginių ieškinių (įskaitant 11 valstybių narių pareikštų ieškinių)
70 nemokamos teisinės pagalbos prašymų
Bylos šalis, kuri negali sumokėti su procesu susijusių išlaidų, gali prašyti suteikti nemokamą teisinę pagalbą.
951 išnagrinėta byla
836 tiesioginiai ieškiniai
including 81 valstybės pagalbos ir konkurencijos srityje
307 intelektinės ir pramoninės nuosavybės srityje
128 ES viešosios tarnybos srityje
320 kiti tiesioginiai ieškiniai
Vidutinė proceso trukmė: 17.3 mėnesio
29 % Sprendimų, dėl kurių pateiktas apeliacinis skundas Teisingumo Teisme, procentinė dalis
1 428 nagrinėjamos bylos (2021 m. gruodžio 31 d.)
Pagrindinės nagrinėtos sritys
Galimybė susipažinti su dokumentais 44
Žemės ūkis 23
Konkurencija 96
Ekonominė ir pinigų politika 179
Aplinka 16
Intelektinė ir pramoninė nuosavybė 320
Viešieji pirkimai 25
Ribojamosios priemonės 51
ES pareigūnų tarnybos nuostatai 133
Valstybės pagalba 273
Bendrojo Teismo nariai
Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą sudaro po du teisėjus iš kiekvienos valstybės narės. Teisėjai skiriami bendru valstybių narių sutarimu 6 metų kadencijai ir gali būti perrinkti kitai kadencijai. Teismo pirmininką ir jo pavaduotoją teisėjai renka iš savo tarpo 3 metų kadencijai, jie gali būti perrinkti kitai kadencijai. Jie veikia visiškai nešališkai.
.jpg)
