Prisitaikymo ir teisingumo vykdymo Europoje tęstinumo paženklinti metai

A | Kanclerio įžanga

Vertinant individualiai, 2020 m. visiems buvo išbandymų metai dėl vyravusių ribojimų, ligos ir netikrumo.

Institucijos tarnybų valdymo aspektu šie metai buvo didelis iššūkis, pareikalavęs ryžto, kitokių darbo metodų ir prisitaikymo. Per labai trumpą laiką reikėjo visiškai pakeisti institucijos darbą. Nė viena tarnyba neišvengė būtinybės prisitaikyti, imtis inovacijų ir persitvarkyti.

Laimė, institucija galėjo remtis krizinėms situacijoms skirtomis struktūromis ir procedūromis. Šių struktūrų pagrindas – krizių valdymo grupė, kompetentinga institucijos lygiu priimti svarbius su krize ir jos raida susijusius sprendimus. Ji imasi reikalingų priemonių (nuotolinio darbo režimo, kompleksinių personalo valdymo priemonių ir kt.). Šiuos bendrus sprendimus vėliau įgyvendina krizių valdymo centras (KVC), kurį sudaro visų operatyvinių grupių, užtikrinančių kiekvienos tarnybos veiklos tęstinumą, atstovai. Rengdamas reguliarius susitikimus, KVC taip pat užtikrino atgalinį ryšį su krizių valdymo grupe, kad situacija būtų valdoma.

Šis krizės valdymas, glaudžiai susiejęs institucijos tarnybas ir abu teismus, leido nuosekliai suderinti veiksmus ir siekti trijų vienu metu įgyvendinamų ir tarpusavyje susijusių tikslų: garantuoti darbuotojų ir institucijos patalpose besilankančių asmenų sveikatos apsaugą, užtikrinti teisminės veiklos tęstinumą ir teikti pagalbą darbuotojams.

Siekiant garantuoti sveikatos apsaugą institucijos pastatuose ir apsaugoti darbuotojus nuo pavojaus užsikrėsti, kovo 10 d. nuspręsta, kad užduotis darbuotojai atliks namuose. Šis nuotolinio darbo režimas vėliau buvo pritaikytas bendrai ir nuo kovo 16 d. tapo privalomas, t. y. dar prieš tai, kai nacionalinės valdžios institucijos nusprendė įvesti karantiną. Taigi į Teisingumo Teismo patalpas galėjo patekti tik asmenys, vykdantys svarbias užduotis, kurių negalima atlikti nuotoliniu būdu. Kadangi saugumo ir medicinos tarnybos, bendradarbiaudamos su Liuksemburgo valdžios institucijomis, nuolat sekė sveikatos situacijos ir jos teisinio reglamentavimo pokyčius Liuksemburge ir aplinkinėse šalyse, ši tvarka skirtingais etapais buvo pritaikoma, siekiant sanitarinių sąlygų, patalpose esančių žmonių skaičiaus, teisminės veiklos tolesnio vykdymo ir darbuotojų poreikių pusiausvyros.

Kartu su nuotolinio darbo režimu viena iš pagrindinių žmonių sveikatos apsaugos priemonių buvo tikslių ir griežtų sanitarinių protokolų nustatymas ir įgyvendinimas. Kad teisingumas Sąjungoje būtų ir toliau vykdomas, gegužės 25 d. Teisingumo Teismo posėdžių salės vėl atvėrė duris. Taigi tiek logistikos, tiek sveikatos apsaugos aspektais turėjo būti atsižvelgta į padėtį, kai kasdien patalpose būna ne tik darbuotojai, kurių buvimas būtinas posėdžiams organizuoti, bet ir iš visos Europos Sąjungos atvykstantys advokatai ir valstybių atstovai. Itin griežtų priemonių visuma (įeinant į pastatus matuojama temperatūra, bendrose erdvėse ir per posėdžius privaloma dėvėti kaukę, laikytis fizinio atstumo ir paisyti judėjimo srautų atskyrimo, naudojamos patalpos dezinfekuojamos, įrengti dezinfekcinio skysčio dozatoriai, apsauginiai skydai, taip pat įvairūs informaciniai užrašai ir pranešimai) leido užtikrinti aukščiausio lygio apsaugą visiems asmenims, kartu priimant juos tinkamomis sąlygomis.

Viešų posėdžių atnaujinimas buvo būtinas teisingumo vykdymo Europoje tęstinumui užtikrinti. Prieš atnaujinant posėdžius, teisminė veikla buvo vykdoma nagrinėjant bylas nuotoliniu būdu, pritaikius procedūrinę tvarką. Šalių atstovai institucijos interneto svetainėje buvo tinkamai informuoti apie krizės įtaką procesui ir apie priemones, kurių ėmėsi teismų kanceliarijos.

Dėl techninio aspekto pasakytina, kad institucijos informacinių technologijų tarnybos nuo vasario mėn. pagreitino aprūpinimo nuotoliniam darbui reikalinga įranga programą. Per pirmąsias savaites nuo pirmojo karantino pradžios interneto linijų pajėgumas padidintas dešimt kartų, labai greitai visoms tarnyboms pateikta naudotis saugi garso, o vėliau ir vaizdo konferencijų sistema.

Kaip išsamiai nurodyta paskesniuose puslapiuose, institucija taikė inovacijas, reaguodama į kai kurių bylų šalių atstovams kilusius sunkumus atvykti. Puikiai bendradarbiaujant tarnyboms, dviem teismams ir jų kanceliarijoms, sukurta unikali dalyvavimo teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu per vaizdo konferenciją sistema, kurioje galimas sinchroninis vertimas iš 24 oficialiųjų Sąjungos kalbų ir į šias kalbas.

Galiausiai, kiek tai susiję su veiksmingu išteklių valdymu, kai kurie darbuotojai, kuriems darbo sumažėjo dėl jų pareigų pobūdžio, buvo laikinai skiriami į tarnybas, kurioms, priešingai, teko didelis darbo krūvis. Toks solidarumas ir abipusis įgūdžių ir patirties įgijimas padėjo susidoroti su sunkumais ir bus labai vertingas, siekiant sėkmingai grąžinti darbuotojus dirbti į institucijos patalpas.

Paskutinis tikslas, kurio siekta valdant krizę, buvo padėti darbuotojams visą šį neįprastą laikotarpį, susiklosčius sudėtingoms asmeninėms situacijoms.

Ypatingas dėmesys buvo skiriamas virusu užsikrėtusiems arba galėjusiems turėti sąlytį su užkratu, izoliuotiems asmenims ar asmenims, kurie turėjo rūpintis namuose esančiais vaikais. Šiems asmenims pagalbą teikė žmogiškųjų išteklių tarnyba, medicinos tarnyboje dirbantys gydytojai bei slaugytojai, taip pat psichologai. Tarnybų vadovai taip pat rūpinosi ir atsižvelgė į šias specifines situacijas, atitinkamiems asmenims pritaikydami jiems tenkančių užduočių vykdymo tvarką.

Pandemijos krizė ir būtinybė rasti sprendimus, siekiant susidoroti su jos pasekmėmis institucijos veiklos organizavimui, lėmė, kad jau vykstantys arba vos prasidėję pokyčiai buvo labai pagreitinti.

Galime didžiuotis, kad kartu išlaikėme beveik tokius pat veiklos rezultatus kaip ankstesniais metais, tęsėme vykdomus projektus ir tuo pat metu užtikrinome geriausias sanitarines sąlygas, be to, šis institucijai neįprastas laikotarpis leido pradėti ilgalaikius teigiamus pokyčius, susijusius su darbo metodais, pačiais darbo santykiais ir virtualiojo dalyvavimo potencialu.

Darbas namuose (visą laiką ar jo dalį) nuo 2020 m. kovo 16 d. yra visų darbuotojų realybė. Dėl tokio aplinkybių nulemto darbo organizavimo pamažu natūraliai atsirado naujų galimybių: skaitmenizuoti ir supaprastinti sprendimų priėmimą, skatinti darbuotojų savarankiškumą ir užtikrinti jų darbo kokybę, peržiūrėti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, jaustis institucijos dalimi, naudojantis naujų technologijų teikiamomis galimybėmis glaudžiau bendradarbiauti su išorės subjektais (institucijomis ir piliečiais).

Pasibaigus pandemijai, institucija turės išlaikyti šių pokyčių vaisius, kai bus grįžtama į profesinį gyvenimą jau naujomis ir praturtintomis sąlygomis. Kliūtys, su kuriomis teko susidurti, taip pat yra patirtis, kuri mus kiekvieną atskirai ir visus kartu sustiprino, dėl jos tapome atsakingesni ir solidaresni. Institucija sėkmingai susidorojo su nepalankiomis aplinkybėmis dėl savo darbuotojų pastangų ir glaudaus bendradarbiavimo, taip pat dėl vadovybės atsidavimo ir rūpesčio. Ateityje institucija gali pasitikėti šiomis savybėmis, ruošdamasi grąžinti darbuotojus į aplinką, kurioje mobilumas ir atsakomybė bus vieni iš atnaujintų veiklos organizavimo aspektų.

C | Teisingumo Teismo veiklos per pandemiją ataskaita

Teisingumo Teismo teisminės veiklos tęstinumas pandemijos laiku pasireiškė priemonėmis, kurių imtasi siekiant užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą Europoje, taip pat siekiant ir toliau informuoti Sąjungos piliečius apie jų teises ir Europos teismų veiklą. Tiek sukūręs sistemą, suteikiančią galimybę dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu, užtikrinant sinchroninį vertimą, tiek vidinės ir išorinės komunikacijos klausimais Teisingumo Teismas pademonstravo iniciatyvą ir gebėjimą prisitaikyti. Kadangi patekti į institucijos pastatus tapo neįmanoma, o vėliau buvo taikomos griežtos sveikatos apsaugos taisyklės, įprasti visuomenės ir specialistų vizitai, taip pat naudojimasis bibliotekos turimais leidiniais jos patalpose neišvengiamai tapo retesni, tačiau buvo rasta alternatyvų..

Laikotarpiu nuo gegužės 25 d. iki gruodžio 22 d. iš viso buvo surengti 252 teismo posėdžiai (viename posėdyje galėjo būti nagrinėjamos kelios bylos, paskirtos tos pačios sudėties teismui). Iš jų 40 Teisingumo Teismo posėdžių bylos šalys (nuo vienos iki keturių) dalyvavo nuotoliniu būdu per vaizdo konferenciją ir 38 Bendrojo Teismo posėdžiuose bylos šalys (nuo vienos iki trijų) dalyvavo nuotoliniu būdu.

Institucijos gyvenimas ir administracinė veikla taip pat nesustojo: nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. atvyko keli nauji nariai. Naujojo generalinio advokato iš Prancūzijos Jean Richard de la Tour pradėjimas eiti pareigas buvo susijęs su naujove: priesaiką jis davė nuotoliniu būdu per vaizdo konferenciją, dalyvaujant pirmininkui K. Lenaerts, pirmajam generaliniam advokatui M. Szpunar ir kancleriui A. Calot Escobar. Vėliau į Teisingumo Teismą duoti priesaikos galėjo atvykti generalinis advokatas iš Graikijos Athanasios Rantos (rugsėjo 10 d.), Teisingumo Teismo teisėjas iš Čekijos Jan Passer ir Teisingumo Teismo teisėja iš Latvijos Ineta Ziemele (spalio 6 d.); taip pat taikytos būtinos sveikatos apsaugos priemonės.

Visos institucijos tarnybos nuo kovo mėn. turėjo pakeisti savo vidaus komunikaciją. Buvo galima susitikti per vaizdo konferenciją ir tęsti veiklą nuotoliniu būdu. Taigi per savaitę vykdavo daugiau kaip 150 vaizdo ar garso konferencijų, skirtų vidaus ar tarpinstituciniams susirinkimams..

Kiek tai susiję su išorės komunikacija, Teisingumo Teismas ėmėsi veiksmų nuotoliniu būdu, naudodamasis socialiniais tinklais ir technologinėmis priemonėmis, kad galėtų pasiekti tiek specialistų ar profesionalų auditoriją, tiek plačiąją visuomenę ir kad jo sprendimai galėtų būti tinkamai skelbiami.

Per visus metus Teisingumo Teismas surengė 29 fizinius protokolinius renginius, laikydamasis itin aukštų reikalavimų, taip pat 5 oficialius vizitus ir 5 iškilmingus posėdžius. Teisingumo Teismas priėmė 171 nacionalinių teismų teisėją. Dauguma šių vizitų vyko iki nustatant apribojimus patekti į patalpas, siekiant kovoti su koronaviruso plitimu, tačiau Teisingumo Teismas galėjo retkarčiais organizuoti svarbius renginius (iškilmingą Europos prokuratūros narių priesaiką rugsėjo 28 d., iškilmingą posėdį teisėjų Inetos Ziemele ir Jan Passer pradėjimo eiti pareigas proga spalio 6 d.), kurių eiga turėjo būti pritaikyta pagal sanitarinius reikalavimus.

Galiausiai institucijos nariai ir jos darbuotojai gali naudotis bibliotekos fondais; joje yra 285 000 leidinių (iš jų 155 000 leidinių, iš esmės susijusių su Sąjungos teise), daugiau kaip 6 300 elektroninių knygų, 490 spausdinto formato prenumeruojamų periodinių leidinių ir keli šimtai elektroninių prenumeruojamų periodinių leidinių, kuriais galima naudotis per duomenų bazes (jų yra daugiau kaip šimtas). 2020 m. Rinkinyje paskelbta 35 019 jurisprudencijos dokumentų. Nuo 2020 m. kovo 13 d. Informacijos tarnyba suteikė galimybę naudotis dokumentų ištekliais nuotoliniu būdu, kad būtų kompensuota prarasta naudotojų galimybė lankytis skaitykloje (159 prašymai suskaitmeninti ir 724 leidiniai paimti naudojantis leidinių pasiėmimo ir grąžinimo priemone Biblio-drive).

Reaguodama į valstybių narių nustatytus kelionių ribojimus institucija įdiegė vaizdo konferencijų sistemą, leidžiančią bylos šalių atstovams, negalintiems fiziškai atvykti į Liuksemburgą, išimties tvarka dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu, paisant daugiakalbystės. Du šios sistemos naudotojai dalijasi įspūdžiais apie ją.

Dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu

„Man garbė, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) paprašė manęs pasidalyti patirtimi apie vaizdo konferencijos naudojimą per Teisingumo Teismo posėdžius ir įspūdžiais apie šią sistemą.

Pirmiausia reikia pažymėti, kad skaitmeninė transformacija Europos Sąjungoje prasidėjo gerokai anksčiau nei 2020 m. Tačiau šie metai įeis į istoriją ne tik dėl COVID-19 ir jo pasekmių, bet ir kaip lūžio taškas skaitmeninimo srityje dėl vaizdo konferencijos naudojimo per ESTT posėdžius.

Taip yra todėl, kad nors COVID-19 turėjo labai daug neigiamų pasekmių, pandemija suteikė galimybę paprasčiau įgyti skaitmeninių įgūdžių ir pagreitino skaitmeninių sprendimų taikymą kasdienybėje. Įmonės, institucijos ir pavieniai asmenys pradėjo naudotis skaitmeniniais sprendimais, kad pagerintų savo kasdienį gyvenimą, dirbtų geriau ir efektyviau, sklandžiau bendrautų su nacionaliniais teismais ir ESTT.

2020 m. valstybės narės ir ESTT nagrinėjamų bylų šalys turėjo galimybę dalyvauti Teisingumo Teismo posėdžiuose per vaizdo konferenciją. Dėl šios technologijos valstybės narės ir bylos šalys per teismo posėdžius galėjo išreikšti savo nuomonę ir atsakyti ne tik į ESTT pateiktus klausimus, bet ir į kitų bylos šalių ir valstybių narių klausimus bei pastabas. Kaip ir per fizinį teismo posėdį, per vaizdo konferenciją taip pat galima vertimo žodžiu paslauga, ją teikia vertėjai žodžiu, darantys didžiulį darbą sinchroniškai versdami tai, kas kalbama per teismo posėdžius, kad visi dalyviai galėtų suprasti.

Teismo posėdžių eiga nepasikeitė, išskyrus tai, kad valstybių narių ir bylos šalių atstovai gali likti savo šalyje ir dalyvauti nuotoliniu būdu. Žinoma, tokia galimybė suteikia pranašumų, kaip antai patogumą, saugumą ir sutaupytą laiką išvengiant kelionių, bet dėl jos kyla ir nepatogumų, pavyzdžiui, nėra galimybės pajusti ESTT dvasios, o ši patirtis yra nuostabi kaskart atsidūrus ESTT posėdžių salėje, asmeniškai dalyvaujant Teisingumo Teismo posėdyje.

Reikia pažymėti, kad leisdamas naudotis vaizdo konferencija teismo posėdžiuose ESTT įrodė galintis prisitaikyti prie aplinkybių ir kad procesai turi vykti toliau, nepaisant sveikatos krizės.“.

Nauji nuotolinio vertimo žodžiu iššūkiai

Teismo posėdžiai, kuriuose kai kurios bylos šalys dalyvauja nuotoliniu būdu, labai paveikė vertėjų žodžiu darbą.

Teisingumo Teisme ispanų kalbos kabinoje reguliariai dirbantis laisvai samdomas vertėjas žodžiu paaiškino, ką reiškė 2020 m. dirbti vertėju žodžiu Europos institucijose, konkrečiau kalbant, Teisingumo Teisme.

„2020 m. visiems buvo neįprasti. Vertėjų žodžiu veikla dėl pandemijos iš pradžių visiškai sustojo, nes buvo atšaukti tarptautiniai susitikimai. Atnaujinus veiklą, darbo sąlygos buvo visai kitokios. Laisvai samdomiems vertėjams žodžiu ši nauja „įprasta padėtis“ kėlė klausimų: kaip keliauti, atsižvelgiant į kelionių ribojimus, ir kaip dirbti tinkamomis sanitarinėmis ir techninėmis sąlygomis. Vaizdo konferencija, suteikusi galimybę rengti susitikimus internetu, kėlė daug abejonių dėl ryšio patikimumo ir garso kokybės, kuri retai būna tokia pat kaip salėje. Norint suprasti kalbančius asmenis, reikia dvigubai daugiau pastangų ir pavargstama greičiau nei iki šiol.

Vis dėlto manau, kad Teisingumo Teisme ryšys, jungiantis nuotoliniu būdu, bendrai yra geros kokybės. Žinoma, neįmanoma užtikrinti optimalios kokybės bet kuriuo momentu, tačiau, mano nuomone, daroma viskas, kad kokybė būtų gera, be kita ko, iš anksto atliekant bandomuosius prisijungimus su vertėjais žodžiu. Be to, puikiai komunikuojama, siekiant iš anksto informuoti šalis ir vertėjus žodžiu apie pasikeitimus, susijusius su nauja darbo tvarka ir reikiamais parengiamaisiais darbais. Laisvai samdomiems vertėjams žodžiu apie tai aiškiai pranešama iškart sudarius sutartį.

Institucija įdėjo daug pastangų, kad užtikrintų kuo geresnes darbo sąlygas. Man padarė įspūdį, kaip atsakingai ir kruopščiai laikomasi sveikatos apsaugos priemonių: be to, kas paprastai daroma, vertėjai žodžiu nesidalija nei tais pačiais daiktais (nešiojamaisiais kompiuteriais, ausinėmis), nei kabinetais.

Netgi kabinose sėdime po vieną, taigi dabar yra daug sunkiau bendrauti ar tiesiog girdėti kolegų vertimą. Tai gali kliudyti užtikrinti vartojamos terminijos vienodumą. Turime susiderinti iš anksto. Jei verčiant kyla vienokių ar kitokių sunkumų (terminijos klausimų, techninių problemų ir t. t.), sunkiau padėti vienas kitam. Kai kuriais klausimais bendraujame gestais, dėl kitų – mobiliuoju telefonu ar tikralaikiu pokalbiu.

Šiomis aplinkybėmis pasiruošimui teismo posėdžiui tenka lemiama reikšmė ir Teisingumo Teismas, be kita ko, yra vienintelė institucija, kurioje AIC vertėjai žodžiu tam skiria visą darbo dieną, kaip ir nuolatiniai vertėjai žodžiu. Prasidėjus pandemijai, šiuo aspektu praktiškai niekas nepasikeitė. Mūsų kolegos vis dar taip pat pasiekiami, nors galbūt labiau naudojamasi elektroniniu paštu ir SMS, o neformalių pokalbių koridoriuose nebeliko.

Manau, iš pradžių daugelis buvo sunerimę dėl pasekmių, kurių pandemija gali turėti mūsų profesijai. Tačiau praėjus pirminiam šokui buvo ieškoma sprendimų ir prisitaikėme, kad neliktume aklavietėje.“

2020 m. toliau tęsėsi dialogas su teisės specialistais ir plačiąja visuomene. Nors tradiciniai kanalai išliko, šis dialogas tapo intensyvesnis virtualiojoje aplinkoje, visų pirma naudojantis vaizdo konferencija ir socialiniais tinklais..

Komunikacijos direktoratas ir toliau naudojosi įprastomis komunikacijos priemonėmis, tačiau didesnis dėmesys skirtas intensyvesniam socialinių tinklų naudojimui. Nuo 2020 m. kovo 16 d. iki gruodžio 22 d. paskelbti 142 pranešimai spaudai. Teisingumo Teismo paskyros Twitter ir LinkedIn (prancūzų ir anglų kalbomis) dažnai naudotos pranešti apie Teisingumo Teismo aktualijas: Twitter tinkle išsiųstos 668 žinutės, siekiant informuoti sekėjus. Šios žinutės pirmiausia buvo skirtos atkreipti dėmesį į pagrindines bylas, kurios bus nagrinėjamos kitą savaitę, ir pranešti apie pranešimų spaudai paskelbimą.

Vizitų organizavimas yra svarbi Teisingumo Teismo veikla, įgyvendinant jo atvirumo politiką ir skleidžiant žinias ne tik teisės profesionalams ir teisės studentams, bet ir Sąjungos piliečiams. Dėl nuo 2020 m. kovo mėn. patvirtintų sveikatos apsaugos priemonių tokių vizitų organizavimas ir lankytojų priėmimas pristabdytas. Nors bendras skaičius – 127 grupės, iš viso 3 729 lankytojai – neišvengiamai yra mažesnis nei praėjusiais metais (2019 m. apsilankė 18 099 asmenys), Teisingumo Teismas vis dėlto rado naujų galimybių savo pastatus ir veiklą padaryti prieinamus nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, jis siūlė susitikimus skaitmeninėse platformose su Teisingumo Teismo darbuotojais, suteikiančius galimybę virtualiai apsilankyti Rūmų pastatų komplekse, taip pat organizavo pritaikytus dviejų dienų internetinius seminarus, kuriuose dalyvavo Teisingumo Teismo nariai, referentai ir administratoriai. Šie internetiniai seminarai suteikė galimybę 798 asmenims pažiūrėti pristatymus per 21 virtualųjį vizitą.

Teisingumo Teismas per Komunikacijos direktoratą išsiuntė 173 pranešimus spaudai (iš viso 2 292 kalbines versijas), siekdamas informuoti specialistus ir plačiąją visuomenę (3 366 adresatai, įtraukti į informacijos elektroniniu paštu gavėjų sąrašus) apie savo sprendimus ir institucijai reikšmingus įvykius. Interneto svetainėje curia.europa.eu užfiksuota daugiau kaip 6,6 mln. apsilankymų ir peržiūrėta daugiau kaip 27 milijonai puslapių.

Institucija išliko aktyvi socialiniuose tinkluose ir savo dviejose Twitter paskyrose prancūzų ir anglų kalbomis paskelbė 702 žinutes. 273 pranešimai paskelbti LinkedIn.

Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo galima organizuoti tokių renginių kaip kasmetinė atvirų durų diena, nuspręsta visuomenę visame pasaulyje informuoti apie Teisingumo Teismo veiklą naudojantis socialinių tinklų teikiamomis galimybėmis. Suorganizuoti trys virtualieji renginiai, vykę tik socialiniuose tinkluose – Europos diena (gegužės 9 d.), Europos teisingumo diena (spalio 24 d.) ir Teisingumo Teismo įsteigimo metinės (gruodžio 4 d.): pristatyti Teisingumo Teismo sprendimai, pateikti pristatymai įvairiomis jurisprudencijoje nagrinėtomis temomis, atsakymai į klausimus. Dėl šių renginių Teisingumo Teismo sekėjų skaičius visus metus nuolat augo ir dabar viršija 90 000 sekėjų LinkedIn ir 100 000 sekėjų Twitter. Šie trys renginiai Twitter tinkle iš viso susilaukė 1 713 000 „parodymų“ (tiek kartų naudotojai pamatė žinutę), o LinkedIn – 258 000.

Žurnalistams skelbti pranešimai internete apie procesines aktualijas. 11 pranešimų perskaitė iš viso 94 žurnalistai.

Pagal taikytinus teisės aktus Teisingumo Teismas 103 kartus suteikė galimybę susipažinti su jo administraciniais dokumentais ir istoriniais archyvais. Teisingumo Teismas taip pat atsakė į 17 174 piliečių prašymus suteikti informacijos apie nagrinėjamas bylas ar jurisprudenciją, taip pat jo veiklą ir jurisdikciją.

Europos Sąjungos teisminio tinklo, įsteigto 2017 m. kovo mėn. minint Romos sutarčių pasirašymo 60-ąsias metines ir jungiančio valstybių narių konstitucinius ir aukščiausiuosius teismus, susitikimai surengti kelis kartus per vaizdo konferenciją; susitiko dvi teminės grupės – inovacijų ir teisinės terminijos. Per šiuos susitikimus keistasi informacija apie naujų technologijų naudojimą teisminėje veikloje ir pasidalyta vertimo šaltiniais, kuriais gali naudotis nacionaliniai teismai.

Daugiakalbystė yra Teisingumo Teisme vykstančių teismo procesų vienas iš kertinių akmenų. Jeigu taip nebūtų, piliečiai negalėtų kreiptis į Sąjungos teismus ir susipažinti su jų jurisprudencija, nors taip jiems sukuriama teisių ir pareigų. Staiga ištikus sveikatos krizei, Daugiakalbystės generalinis direktoratas (DGM) turėjo užtikrinti jam patikėtų užduočių vykdymą, paisydamas darbuotojų saugumo.

Konkrečiai kalbant, nepaisant pandemijos, pirmieji metų mėnesiai praėjo sklandžiai. Vasario pabaigoje DGM pradėjo veikti operatyvinė krizių valdymo grupė ir parengtas veiklos tęstinumo planas, glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis Teisingumo Teismo tarnybomis ir teisėjų bei generalinių advokatų kabinetais.

Kovo 13 d., likus trims dienoms iki nacionaliniu mastu paskelbto karantino pradžios, visiems darbuotojams pranešta, kad jie negalės dirbti Teisingumo Teismo pastatuose. Absoliuti pirmenybė teikiama kolegų sveikatos apsaugai ir viruso plitimo prevencijai. Pasiekus šiuos du tikslus, DGM veiksmai buvo orientuoti į tarnybos veiklos tęstinumą. Iš pradžių reikėjo lankstumo ir kūrybiškumo, siekiant suvaldyti specifinius šios krizės aspektus, o vėliau, atsižvelgiant į nenumatytą ir, beje, vis dar neapibrėžtą šios krizės trukmę, prireikė ištvermės.

Kalbant konkrečiai apie teisinį vertimą raštu, pažymėtina, kad karantino pradžioje ir kol buvo reikalinga pagal situaciją, tiek kolektyviniai, tiek individualūs tikslai buvo keliami atsižvelgiant į generalinio direktorato darbuotojų asmeninę situaciją (izoliacija, vaikai namuose ir kt.). Kadangi krizė buvo visuotinė, laikiną pajėgumų sumažėjimą kompensavo sumažėjęs vertimų raštu poreikis. Vėliau organizacinės priemonės ir darbuotojų pastangos, taip pat nuolatinių investicijų į naujas technologijas ir optimizuotą išorės išteklių pasitelkimą teikiama nauda leido atkurti darbo pajėgumus, todėl tarnybos veiklos tęstinumui nebuvo pakenkta nė vienu laikotarpiu.

Vertimo žodžiu atveju tęstinumo klausimas buvo kitoks. Posėdžius teko atšaukti arba atidėti po gegužės 25 d. Taigi laikotarpis nuo kovo 13 d. iki gegužės 25 d. buvo panaudotas rengiant posėdžių protokolą, siekiant užtikrinti visų juose dalyvausiančių asmenų sveikatos apsaugą, pavyzdžiui, nustatant, kad vienoje kabinoje gali būti tik vienas vertėjas žodžiu. Atsižvelgiant į judėjimo sunkumus, su kuriais vis dar susidurdavo bylos šalių atstovai, buvo įdiegta dalyvavimo posėdžiuose nuotoliniu būdu sistema, daugeliu atvejų leidusi išvengti posėdžių atidėjimo. Ši naujovė buvo didelis techninis, kognityvinis ir organizacinis iššūkis ir jį sėkmingai įveikėme. Galiausiai vertimo žodžiu tarnyba taip pat prisitaikė prie to, kad posėdžiai laikinai nevyksta, ir skyrė laiko mokymuisi ir profesiniam tobulėjimui (kalbų kursams, vertimo žodžiu pratyboms ir lingvistiniams mainams internetu), taip pat vertėjo žodžiu teisės srityje darbo populiarinimui (internetiniai seminarai ir kalbų moduliai).

DGM pasitelkė darbuotojų pastangas ir atsakingumą, tarpusavio pagalbą ir labai svarbų naujų technologijų indėlį, kad būtų užtikrintas teisinio vertimo raštu ir vertimo žodžiu tęstinumas.

Galiausiai DGM gebėjimą prisitaikyti parodo dokumentų perdavimo srautų skaitmenizacija, nuotoliniu būdu vykstantys mokymai ir susirinkimai, be kita ko, siekiant išlaikyti visų gerovei būtiną gerą atmosferą ir socialinius ryšius, taip pat reguliaraus darbuotojų informavimo politika, generalinio direktoriaus vykdoma elektroniniais laiškais arba informaciniais pranešimais.

Rezultatas atitinka įdėtas pastangas. 2020 m. dėl visų susijusių asmenų pastangų suplanuotuose teismo posėdžiuose galėjo būti užtikrintas vertimas žodžiu ir atlikti reikalingi vertimai raštu; šiais itin sudėtingais metais tiek teisės subjektų, tiek piliečių labui daugiakalbystė buvo visiškai užtikrinta beveik taip pat, kaip įprastai.

Informacinių technologijų direktoratui (DTI) 2020 m. buvo įsimintini kaip istoriniai ypatingo reagavimo ir prisitaikymo metai.

Prasidėjus bendram nuotolinio darbo režimui, svarbiausias prioritetas buvo Teisingumo Teismo tarnyboms suteikti galimybę nepaisant karantino kuo efektyviau tęsti darbą.

Dar prieš tai, kai 2020 m. kovo 13 d. buvo priimtas nurodymas darbuotojams dirbti namuose, savo IT pagalbos tarnybą jau buvome aprūpinę įranga, leidžiančia atsiliepti į skambučius iš namų. Jau kelias dienas iki sprendimo nustatyti bendrą nuotolinio darbo režimą visiems Teisingumo Teismo darbuotojams priėmimo pusė pagalbos tarnybos dirbo iš namų, o tai leido patikrinti, ar pagalba tinkamai veikia nuotoliniu būdu ir ar esame pasirengę padėti naudotojams, turintiems staiga pakeisti darbo vietą. Tam, kad visi Teisingumo Teismo darbuotojai galėtų turėti darbo vietą, leidžiančią dirbti namuose kaip biure, nuo vasario mėn. pagreitinome jau pradėtą mobilumo programą ir suteikėme reikalingą įrangą visiems, kurie jos dar neturėjo.

Praėjus kelioms dienoms nuo karantino pradžios 10 kartų padidinome savo interneto linijų pajėgumą, reaguodami į staiga išaugusį Teisingumo Teismo ryšio su išore poreikį. Tai galėjome padaryti mobilizavę atitinkamas tarnybas, kurios padarė viską, kad ši operacija būtų įgyvendinta per itin trumpą laiką.

Komunikacija ir bendradarbiavimas buvo mūsų veiklos raktiniai žodžiai vykstant COVID-19 krizei, kiek tai susiję tiek su teismų, tiek su administraciniu darbu, tiek vidaus, tiek išorės klausimais. Labiausiai matomi darbai – nauja saugios vaizdo konferencijos paslauga, leidusi organizuoti kolegijų pasitarimus ir posėdžius (15 per savaitę), taip pat institucijos direktoratų susirinkimus (150 per savaitę). Ši paslauga taip pat suteikė galimybę Teisingumo Teismui ir Bendrajam Teismui surengti 77 posėdžius, kuriuose bylos šalys dalyvavo nuotoliniu būdu.

Su COVID-19 susijusi krizė sukėlė iššūkių, tačiau suteikė ir galimybę pagreitinti institucijoje jau vykusią skaitmeninę transformaciją. Pirmiausia sutelkėme savo išteklius ir pagrindinį dėmesį skyrėme informacinių technologijų ir telekomunikacijų paslaugų stabilumui krizės sąlygomis, o vėliau įprastu tempu grįžome prie kitos veiklos ir projektų, kartu juos pritaikydami prie naujų krizės nulemtų poreikių, pavyzdžiui, padidinti naudotojų savarankiškumą naudojantis nuotolinio darbo priemonėmis. Nepaisant krizės, toliau įgyvendinome veiksmų planą skaitmeninės transformacijos srityje, visų pirma vykdydami integruotos teismo bylų valdymo sistemos (SIGA) projektą, ir veiklos stabilumo programų srityje.

Taigi 2020 m. DTI buvo ne status quo išlaikymo metai, o prisitaikymo ir vystymosi metai.