2020 m. suėjo 20 metų nuo Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) paskelbimo; joje, kaip ir Europos Sąjungos sutartyje, aiškiai daroma nuoroda į teisinės valstybės principą, vieną iš Sąjungos valstybėms narėms bendrų vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga.
Chartijoje visų pirma įtvirtinamas visų asmenų, kaip žmonių, darbuotojų, piliečių ar teismo proceso šalių, orumas, laisvė ir lygybė prieš įstatymą. Joje esantys 54 straipsniai atspindi perėjimą nuo Europos Bendrijos, kurioje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas ekonominiams interesams, prie žmogaus verte grindžiamos Europos Sąjungos.
2020 m. Teisingumo Teismas ne kartą aiškino Chartiją ir teisinės valstybės principą ir atliko lemiamą vaidmenį ginant pagrindines laisves, kovojant su diskriminacija ir siekiant užtikrinti sąžiningą teisingumą.
Išnagrinėjęs Italijos teismo pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą, Teisingumo Teismas išaiškino Direktyvą dėl vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje. Šia direktyva minėtoje srityje įgyvendinamas Chartijoje įtvirtintas bendrasis nediskriminavimo principas. Teisingumo Teismas nusprendė, kad homofobiniai pareiškimai reiškia diskriminaciją užimtumo ir profesinėje srityje, kai juos padaro asmuo, kuris turi lemiamą įtaką darbdavio įdarbinimo politikai. Nacionalinėje teisėje gali būti numatyta, kad asociacija turi teisę pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, net jei nėra nustatyta jokio konkretaus nukentėjusiojo. 2020 m. balandžio 23 d. Sprendimas Associazione Avvocatura per i diritti LGBTI , C-507/18
Flandrijos regiono (Belgija) teisės akte nustatyta pareiga apsvaiginti gyvūnus prieš skerdžiant. Kadangi ši pareiga taikoma skerdimui atliekant religines apeigas, žydų ir musulmonų asociacijos siekė, kad šis teisės aktas būtų panaikintas. Nagrinėdamas Belgijos teismo pateiktą prejudicinį klausimą, Teisingumo Teismas konstatavo, kad nagrinėjamomis teisės normomis, pagal kurias nedraudžiamas grįžtamasis apsvaiginimas, nelemiantis gyvūno mirties, ir netrukdoma išleisti į apyvartą produktų, gautų iš gyvūnų, kurie buvo paskersti atliekant religines apeigas už Flandrijos regiono ribų, užtikrinama Chartijoje garantuojamos religijos laisvės ir SESV nustatytos gyvūnų gerovės teisinga pusiausvyra (žr. skirsnį „Vartotojų apsauga“). 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimas Centraal Israëlitisch Consistorie van België ir kt. , C-336/19
Nagrinėdamas ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, Teisingumo Teismas nusprendė, kad apribojimai, kuriuos Vengrija nustatė pilietinių organizacijų finansavimui, vykdomam ne šioje valstybėje narėje įsisteigusių asmenų, neatitinka Sąjungos teisės. Be kita ko, šie apribojimai pažeidžia valstybių narių įsipareigojimus, kylančius ne tik iš Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytos kapitalo judėjimo laisvės, bet ir iš Chartijos nuostatų, susijusių su asociacijų laisve, teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ir teise į asmens duomenų apsaugą (žr. skirsnį „Asmens duomenų apsauga“). 2020 m. birželio 18 d. Sprendimas Komisija / Vengrija (Asociacijų skaidrumas) , C-78/18
Nagrinėdamas kitą Vengrijai pareikštą ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į Chartiją, analizavo nacionalinį aukštojo mokslo įstatymą. Pagal šį įstatymą aukštojo mokslo įstaigos, kurių buveinė yra už Europos ekonominės erdvės (EEE) ribų, Vengrijoje gali vykdyti laipsnį suteikiančias studijas tik su sąlyga, kad Vengrija ir trečioji valstybė, kurioje yra atitinkamos įstaigos buveinė, yra sudariusios tarptautinę sutartį ir ši įstaiga vykdo švietimo veiklą savo kilmės valstybėje narėje. Teisingumo Teismas pabrėžė, kad tokios sąlygos pažeidžia akademinę laisvę, laisvę steigti aukštojo mokslo įstaigas ir laisvę užsiimti verslu. 2020 m. spalio 6 d. Sprendimas Komisija / Vengrija (Aukštasis mokslas) , C-66/18
Teisingumo Teisme pradėta prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra buvo susijusi su vienodo požiūrio į savo piliečius ir Europos ekonominės erdvės (EEE) piliečius principu. Teisingumo Teismas nurodė, kad Chartija taikoma, kai valstybė narė (šiuo atveju Kroatija) turi priimti sprendimą dėl trečiosios valstybės (šiuo atveju Rusijos) ekstradicijos prašymo, pateikto dėl kitosEEE susitarimo šalimi esančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės (Islandijos) piliečio. Taigi ekstradicijos prašymą gavusi valstybė narė turi patikrinti, ar šis pilietis ekstradicijos prašymą pateikusioje trečiojoje valstybėje nebus nubaustas mirties bausme, kankinamas, nepatirs nežmoniškų ar žeminančių bausmių arba elgesio. 2020 m. balandžio 2 d. Sprendimas Ruska Federacija, C-897/19 PPU
Vykstant dviem prašymų priimti prejudicinį sprendimą skubos tvarka procedūroms, susijusioms su sisteminiais arba bendrais teismų nepriklausomumo trūkumais Lenkijoje, Teisingumo Teismas nusprendė, kad Lenkijos teisminės institucijos išduotą Europos arešto orderį (EAO) galima atsisakyti vykdyti tik tuo atveju, jeigu, atsižvelgiant į atitinkamo asmens asmeninę padėtį, aptariamos baudžiamosios veikos pobūdį ir EAO išdavimo faktines aplinkybes, yra rimtų ir pagrįstų priežasčių manyti, jog šį asmenį perdavus Lenkijos institucijoms kils realus jo pagrindinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, užtikrintos Chartijoje, pažeidimo pavojus.2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimas Openbaar Ministerie , C-354/20 PPU ir kt.
Teisingumo Teismas pripažino nepriimtinais du prašymus priimti prejudicinį sprendimą, pateiktus dėl 2017 m. Lenkijos teisės aktų dėl teisėjams taikomų drausminių procedūrų. Vis dėlto jis pabrėžė, kad nacionalinio teisėjo pateikto prejudicinio klausimo pripažinimas nepriimtinu negali lemti drausminių procedūrų taikymo šiam teisėjui. Jis priminė, kad nacionalinės nuostatos, pagal kurias nacionaliniams teisėjams gali būti taikomos drausminės procedūros dėl to, kad jie pateikė Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą, yra draudžiamos. Tai, kad dėl šios priežasties netaikomos drausminės procedūros ar nuobaudos, yra su teismų nepriklausomumu neatsiejamai susijusi garantija. 2020 m. kovo 26 d. Sprendimas Miasto Łowicz ir Prokurator Generalny , C-558/18 ir C-563/18
Prieglobsčio politika
Migracijos srautų padidėjimas ir migrantų priėmimo valdymo sudėtingumas lėmė, kad Teisingumo Teismas priėmė sprendimus dėl tam tikrų valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių prieglobsčio procedūras, suderinamumo su Sąjungos teisėje numatytais apsaugos mechanizmais. Chartijoje, Procedūrų direktyvoje, Priėmimo direktyvoje, Grąžinimo direktyvoje ir reglamente „Dublinas III“ valstybėms narėms nustatomi tam tikri įpareigojimai, pavyzdžiui, veiksmingos galimybės pasinaudoti prieglobsčio procedūra garantija.
Teisingumo Teismo jurisprudencijoje 2020 m. ir toliau buvo pateikiami konkretūs atsakymai dėl taikytinų teisės aktų įgyvendinimo sąlygų nustatymo, suderinant teisę į prieglobstį ir valstybių narių viešosios tvarkos bei teisėtų interesų apsaugą.
Gavęs Vengrijos teismo klausimą, Teisingumo Teismas per prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą nusprendė, kad prieglobsčio prašytojų ar trečiųjų šalių piliečių, dėl kurių priimtas sprendimas grąžinti, apgyvendinimas Roskės tranzito zonoje prie Serbijos ir Vengrijos sienos turi būti laikomas sulaikymu. Jei atlikus teisminę tokio sulaikymo teisėtumo kontrolę nustatoma, kad asmenys buvo sulaikyti be pateisinamos priežasties, bylą nagrinėjantis teismas turi nedelsdamas juos paleisti arba patvirtinti sulaikymui alternatyvią priemonę. 2020 m. gegužės 14 d. Sprendimas FMS ir kt., C-924/19 PPU ir kt.
Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę, kiek tai susiję su tarptautinės apsaugos suteikimo ir neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo procedūromis. Visų pirma galimybės pasinaudoti tarptautinės apsaugos procedūra apribojimas, neteisėtas šios apsaugos prašytojų sulaikymas tranzito zonose ir neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių palydėjimas iki pasienio ruožo nesilaikant grąžinimo procedūrai taikomų garantijų yra Sąjungos teisės pažeidimai. 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimas Komisija / Vengrija, C-808/18
Nagrinėdamas tris ieškinius dėl įsipareigojimų neįvykdymo, Komisijos pareikštus Lenkijai, Vengrijai ir Čekijos Respublikai, Teisingumo Teismas nusprendė, kad atsisakiusios įgyvendinti laikiną tarptautinės apsaugos prašytojų perkėlimo mechanizmą šios trys valstybės neįvykdė įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę. Šios valstybės narės negali remtis nei viešosios tvarkos palaikymu, nei visuomenės saugumo užtikrinimu, nei tariamu perkėlimo mechanizmo neveikimu, siekdamos apskritai neįgyvendinti šio mechanizmo. 2020 m. balandžio 2 d. Sprendimas Komisija / Lenkija, Vengrija ir Čekijos Respublika, C-715/17 ir kt.
Europos Sąjungoje priimta teisės aktų, sudarančių tvirtą ir nuoseklų asmens duomenų apsaugos pagrindą, neatsižvelgiant į jų rinkimo būdą ir aplinkybes (pirkimas internetu, banko paskolos, darbo paieška, valdžios institucijų prašymai pateikti informacijos). Šios normos taikomos asmenims arba viešiesiems ir privatiesiems subjektams, įsisteigusiems Sąjungoje ar už jos ribų, įskaitant įmones, siūlančias įvairias prekes ar paslaugas, kaip antai Facebook arba Amazon, kai jos prašo pateikti arba pakartotinai naudoja Sąjungos piliečių asmens duomenis.
2020 m. Teisingumo Teismas priėmė sprendimų dėl atsakomybės, atsirandančios, kai šiuos duomenis renka ir tvarko nacionalinės institucijos, įskaitant žvalgybos tarnybas.
Teisingumo Teismas panaikino Komisijos sprendimą dėl iš Sąjungos į Jungtines Valstijas perduodamų asmens duomenų apsaugos („privatumo skydo“) mechanizmo tinkamumo. Šis sprendimas priimtas po 2015 m. Sprendimo Schrems (C-362/14), juo Teisingumo Teismas panaikino Komisijos sprendimą, kuriame konstatuota, kad Jungtinės Valstijos užtikrina tinkamą apsaugos lygį („Safe Harbour“). Teisingumo Teismas konstatavo, kad Komisija naujajame sprendime neapribojo JAV valdžios institucijų, įskaitant žvalgybos tarnybas, prieigos prie šių duomenų ir jų naudojimo tuo, kas griežtai būtina. 2020 m. liepos 16 d. Sprendimas Schrems ir Facebook Ireland, C-311/18
Kiek tai susiję su duomenų tvarkymu, Teisingumo Teismas patvirtino, kad pagal Sąjungos teisę iš principo draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos, siekiant kovoti su nusikalstamomis veikomis ar nusikalstamumu, elektroninių ryšių paslaugų teikėjai įpareigojami bendrai ir nediferencijuojant perduoti srauto ir vietos nustatymo duomenis valdžios institucijoms arba juos saugoti. Vis dėlto jis patikslino, kad galimos išimtys, kai kyla didelė grėsmė nacionaliniam saugumui, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais arba siekiant išvengti didelės grėsmės visuomenės saugumui. 2020 m. spalio 6 d. Sprendimas Privacy International, C-623/17, ir 2020 m. spalio 6 d. Sprendimas La Quadrature du Net ir kt., C-511/18 ir kt.
Galiausiai Teisingumo Teismas konstatavo, kad Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę, nes nustatė apribojimus pilietinių organizacijų finansavimui, vykdomam ne šioje valstybėje narėje įsisteigusių asmenų. Vengrijos įstatyme pilietinėms organizacijoms, gaunančioms tam tikrą ribą viršijančią užsienio paramą, nustatytos registravimosi, deklaravimo ir viešumo pareigos ir numatyta taikyti sankcijas už šių pareigų nesilaikymą. Teisingumo Teismas konstatavo, kad šie apribojimai yra diskriminaciniai ir prieštarauja ne tik kapitalo judėjimo ir asociacijos laisvėms, bet ir privataus gyvenimo gerbimo (žr. skirsnį „Žmogaus verte ir teisinės valstybės principu grindžiama Sąjunga“) ir asmens duomenų apsaugos principams.2020 m. birželio 18 d. Sprendimas Komisija / Vengrija (Asociacijų skaidrumas), C-78/18
Vartotojų apsauga
Vartotojų apsauga yra vienas iš pagrindinių Sąjungai rūpimų klausimų. Ja siekiama skatinti vartotojų sveikatą ir saugą, užtikrinti, kad būtų taikomos juos ginančios taisyklės, ir gilinti jų žinias apie turimas teises, neatsižvelgiant į tai, kurioje Sąjungos teritorijos dalyje jie gyvena, keliauja arba apsiperka.
2020 m. Teisingumo Teismas priėmė nemažai sprendimų dėl vartotojų teisių apimties.
Teisingumo Teismas pirmą kartą aiškino Sąjungos reglamentą, skirtą „interneto neutralumui“, dviejose Vengrijoje iškeltose bylose dėl komercinės praktikos, pagal kurią už naudojimąsi tam tikromis „privilegijuotomis“ taikomosiomis programomis taikomas lengvatinis tarifas („nulinis tarifas“), o kitų taikomųjų programų ir paslaugų naudojimui taikomos priemonės, kuriomis blokuojamas arba sulėtinamas srautas. Jis nusprendė, kad tokia praktika prieštarauja interneto naudotojų teisių apsaugos ir nediskriminacinio naudojimosi internetu reikalavimams. 2020 m. rugsėjo 15 d. Sprendimas Telenor Magyarország Zrt, C-807/18 ir C-39/19
Bylose dėl patalpų su baldais nuomos interneto svetainėje Airbnb Teisingumo Teismas nusprendė, kad nacionalinės teisės normos, pagal kurias pakartotinai ir trumpais laikotarpiais teikiamai patalpų nuomai nenuolatiniams klientams, kurie šiose patalpose nuolat negyvena, būtina gauti leidimą, yra suderinamos su Sąjungos teise. Teisingumo Teismas nusprendė, kad kova su ilgalaikei nuomai skirtų būstų stygiumi yra privalomasis bendrojo intereso pagrindas, pateisinantis tokias teisės nuostatas. 2020 m. rugsėjo 22 d. Sprendimas Cali Apartments, C-724/18 ir kt.
Dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais Teisingumo Teismas nusprendė, kad hipoteka užtikrintos paskolos sutartyse esanti sąlyga, pagal kurią numatyta taikyti kintamąją palūkanų normą, grindžiamą Ispanijos taupomųjų bankų indeksu, yra nesąžininga, jei nėra aiški ir suprantama. Jei taip yra, nacionaliniai teismai, siekdami išvengti itin neigiamų padarinių vartotojams, kaip antai paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, gali šią sąlygą pakeisti kitais įstatyme nustatytais kriterijais grindžiama sąlyga. 2020 m. kovo 3 d. Sprendimas Gómez del Moral Guasch, C-125/18
Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad nors nacionalinės teisės aktuose gali būti numatytas vartotojo ieškiniui dėl restitucijos taikomas senaties terminas, šis terminas neturi būti mažiau palankus nei numatytasis panašiems ieškiniams ir dėl jo vartotojui negali tapti neįmanoma ar pernelyg sudėtinga pasinaudoti savo teisėmis.2020 m. liepos 9 d. Sprendimas Raiffeisen Bank, C-698/18 ir kt.
Dėl kosmetikos gaminio ženklinimo Teisingumo Teismas nusprendė, kad iš informacijos apie „funkciją“, kuri privalo būti ant tokio gaminio pirminės ir antrinės pakuočių, vartotojas turi aiškiai suprasti gaminio paskirtį bei naudojimo būdą. Informacija apie konkrečias kosmetikos gaminio naudojimo atsargumo priemones, šio gaminio funkciją ir ingredientus negali būti pateikta įmonės kataloge, į kurį nukreipia ant kosmetikos gaminio pirminės ar antrinės pakuotės esantis ranką su atversta knyga vaizduojantis simbolis.2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimas A. M. / E. M., C-667/19
Vartotojų ir aplinkos apsaugos srityje Teisingumo Teismas nusprendė, kad automobilių gamintojas negali savo transporto priemonėse įdiegti programinės įrangos, galinčios iškreipti tipo patvirtinimo etapu atliekamų dujinių teršalų išmetimo bandymų rezultatus. Vartotojai, patyrę žalos dėl to, kad įsigijo transporto priemones su neteisėtai įdiegta manipuliuojančia įranga, gali pareikšti ieškinį automobilių gamintojui valstybių narių, kuriose jie įsigijo šias transporto priemones, teismuose. Įgijėjo patirta žala atsiranda valstybėje narėje, kurioje jis įsigyja transporto priemonę už didesnę kainą nei jos reali vertė. 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimas CLCV ir kt., C-693/182020 m. liepos 9 d. Sprendimas Verein für Konsumenteninformation, C-343/19
Geresnė vartotojų ir aplinkos apsauga taip pat išplaukia iš Bendrojo Teismo sprendimo, kuriuo atmestas tarptautinės profesinės asociacijos PlasticsEurope, atstovaujančios įmonėms, gaminančioms ir importuojančioms gaminius iš plastiko, ir ginančios jų interesus, ieškinys ir paliktas galioti Europos cheminių medžiagų agentūros sprendimas, pagal kurį bisfenoliui A būtina autorizacija, nes jis yra endokrininę sistemą ardančių savybių turinti ir rimtą poveikį aplinkai galinti daryti cheminė medžiaga.2020 m. gruodžio 16 d. Sprendimas PlasticsEurope, T-207/18
Du 2020 m. paskelbti sprendimai susiję su mėsos vartojimu. Viename iš šių sprendimų Teisingumo Teismas konstatavo, kad pagal Sąjungos teisę nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose įtvirtintas reikalavimas apsvaiginti gyvūnus prieš skerdžiant (žr. skirsnį „Žmogaus verte ir teisinės valstybės principu grindžiama Sąjunga“). Kitame sprendime Bendrasis Teismas atmetė dviejų bendrovių, vienų iš didžiausių pasaulio mėsos gamintojų ir platintojų, ieškinį; juo šios bendrovės siekė, kad būtų panaikintas reglamentas, kuriuo dėl visuomenės sveikatos priežasčių joms uždrausta eksportuoti į Sąjungą tam tikrus gyvūninės kilmės produktus. Nagrinėjamu atveju Brazilijos institucijos nesuteikė garantijų, kad tam tikros nacionalinės įmonės atitinka Sąjungoje keliamus su visuomenės sveikata susijusius reikalavimus. 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimas Centraal Israëlitisch Consistorie van België, C-336/192020 m. liepos 8 d. Sprendimas BRF ir SHB Comercio e Industria de Alimentos, T-429/18
Oro transportas
Praėjusiais metais Teisingumo Teismas turėjo galimybę plėtoti savo jurisprudenciją oro transporto srityje. Pasikartojanti tema yra tam tikrais atvejais keleiviams mokama kompensacija. Vartotojų teisės šioje srityje stiprinamos dėl Teisingumo Teismo teikiamų išaiškinimų.
Teisingumo Teismas nusprendė, kad skrydžio atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju oro transporto keleivis gali reikalauti sumokėti Sąjungos teisėje numatytą kompensaciją savo gyvenamosios vietos nacionaline valiuta. Jis nusprendė, kad pagal Sąjungos teisę tokio keleivio pareikštas reikalavimas negali būti atmestas vien dėl to, kad yra išreikštas šia nacionaline valiuta. Atsisakymas sumokėti būtų nesuderinamas su reikalavimu plačiai aiškinti oro transporto keleivių teises ir vienodo požiūrio į nukentėjusius keleivius principu. 2020 m. rugsėjo 3 d. Sprendimas Delfly, C-356/19
Oro linijų bendrovės TAP ir keleivio ginčas kilo dėl kompensacijos mokėjimo šiam keleiviui už tai, kad skrydis iš Fortalezos (Brazilija) į Oslą (Norvegija) per Lisaboną (Portugalija) vėlavo beveik 24 valandas. Šį vėlavimą lėmė tai, kad per ankstesnį skrydį orlaivis, vykdęs skrydį iš Lisabonos į Oslą, buvo nukreiptas siekiant išlaipinti keleivį, kuris fiziškai užsipuolė kitus. Teisingumo Teismas nusprendė, kad dėl trikdančio oro transporto keleivio elgesio vežėjas gali būti atleistas nuo pareigos mokėti kompensaciją už atitinkamo skrydžio arba jo paties tuo pačiu orlaiviu vykdyto kito skrydžio atšaukimą ar atidėjimą ilgam laikui. 2020 m. birželio 11 d. Sprendimas Transportes Aéreos Portugueses, C-74/19
Keleivį, Kazachstano pilietį, atsisakyta vežti Rumunijos oro transporto bendrovės Blue Air skrydžiu iš Larnakos (Kipras) į Bukareštą (Rumunija). Šis atsisakymas vežti buvo grindžiamas tuo, kad pateikti netinkami kelionės dokumentai. Gavęs Kipro teismo klausimus, Teisingumo Teismas nusprendė, kad oro vežėjas neturi įgaliojimų pats galutinai nustatyti, ar tokie dokumentai yra netinkami, ir kad tuo atveju, kai keleivis ginčija situaciją, nacionalinis teismas turi įvertinti, ar atsisakymas vežti yra pagrįstas. Jei taip nėra, keleivis turi teisę į Sąjungos teisėje numatytą kompensaciją ir pagalbą. 2020 m. balandžio 30 d. Sprendimas Blue Air, C-584/18
Italijos konkurencijos institucija kaltino Ryanair tuo, kad ši savo interneto svetainėje skelbė oro susisiekimo paslaugų kainas, kurios pirmą kartą nurodytos neapima tam tikrų pagrindinių elementų. Gavęs klausimą apie tai, Teisingumo Teismas nusprendė, kad skelbdami kainos pasiūlymus internete oro vežėjai iš karto turi nurodyti nacionalinių skrydžių tarifams taikomą PVM, atsiskaitymo kredito kortele išlaidas ir registracijos mokestį, jei alternatyviai nesiūlomas nemokamas registracijos būdas.2020 m. balandžio 23 d. Sprendimas Ryanair, C-28/19
Gavęs Helsinkio apeliacinio teismo (Suomija) klausimą, Teisingumo Teismas nusprendė, kad oro transporto keleivis, sutikęs su pasiūlymu skristi kitu maršrutu, kurį vykdė tas pats oro vežėjas, turėjęs vykdyti ir atšaukęs pirminį skrydį, turi teisę gauti kompensaciją už skrydžio kitu maršrutu atidėjimą ilgam laikui.2020 m. kovo 12 d. Sprendimas Finnair, C-832/18
Darbuotojai ir socialinė apsauga
Siekdama palengvinti laisvą darbuotojų ir jų šeimų judėjimą, Europos Sąjunga suderino valstybių narių socialinės apsaugos sistemas. Paisant kiekvienos valstybės narės kompetencijos organizuoti savo sistemą, Sąjungos teise, be kita ko, vienodo požiūrio principo pagrindu, siekiama komandiruotų darbuotojų darbo ir įdarbinimo sąlygas kuo labiau suderinti su priimančiojoje valstybėje narėje įsteigtų įmonių įdarbintų darbuotojų darbo ir įdarbinimo sąlygomis. Sąjungos teisės tikslas yra užtikrinti geresnę darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą.
Teisingumo Teismo kasmet ne kartą prašoma išaiškinti Sąjungos teisę šioje srityje. 2020 m. nebuvo išimtis.
Gavęs klausimą dėl Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės mokamų šeimos išmokų, Teisingumo Teismas nusprendė, kad valstybė narė, skirianti šeimos išmokas visiems jos teritorijoje gyvenantiems vaikams, negali jos neskirti pasienio darbuotojo sutuoktinio vaikams, su kuriais šio darbuotojo nesieja giminystės ryšys, tačiau kuriuos jis išlaiko. Tokia išmoka yra socialinė lengvata ir socialinės apsaugos išmoka ir jai taikomas pasienio darbuotojams ir netiesiogiai jų šeimos nariams taikomas vienodo požiūrio principas.2020 m. balandžio 2 d. Sprendimas Caisse pour l‘avenir des enfants, C-802/18
Nagrinėdamas Vokietijoje besimokančios moksleivės, gyvenančios Prancūzijoje, ir Reino krašto-Pfalco, kurioje ji lanko vidurinę mokyklą, ginčą Teisingumo Teismas nusprendė, kad mokyklinio transporto išlaidų atlyginimo susiejimas su sąlyga turėti gyvenamąją vietą atitinkamoje federalinėje žemėje yra netiesioginė pasienio darbuotojų ir jų šeimų diskriminacija, iš principo draudžiama pagal Sąjungos teisę. Mokyklinio transporto Reino krašte-Pfalce atveju tokia gyvenamosios vietos sąlyga nepateisinama privalomuoju bendrojo intereso pagrindu, susijusiu su švietimo sistemos organizavimu. 2020 m. balandžio 2 d. Sprendimas Landkreis Südliche Weinstraße / PF ir kt, C-830/18
Teisingumo Teismas atmetė Vengrijos ir Lenkijos pareikštus ieškinius dėl komandiruotų darbuotojų teises stiprinančios direktyvos panaikinimo. Jis nurodė, kad atsižvelgdamas į vidaus rinkos raidą po kelių vienas po kito einančių Sąjungos plėtros etapų Sąjungos teisės aktų leidėjas galėjo iš naujo įvertinti įmonių, kurios naudojasi laisve teikti paslaugas, ir jų darbuotojų, komandiruojamų į priimančiąją valstybę narę, interesus, siekdamas užtikrinti, kad paslaugų teikimas vyktų esant vienodoms šių įmonių ir šioje valstybėje narėje įsisteigusių įmonių konkurencijos sąlygoms. 2020 m. gruodžio 8 d. Sprendimai Vengrija ir Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C-620 ir 626/18
Byloje, susijusioje su Nyderlandų transporto įmone, kurioje dirbo Vokietijos ir Vengrijos kilmės vairuotojai, Teisingumo Teismas nusprendė, kad Direktyva dėl darbuotojų komandiravimo iš principo taikoma krovinių vežimui keliais, taip pat ir tarptautiniam. Taigi priimančiosios valstybės narės kolektyvinės sutartys taikomos į jas komandiruotiems darbuotojams. Vis dėlto to, kad tarptautinio kelių transporto srityje dirbantis vairuotojas, laikinai paskirtas dirbti priimančiojoje valstybėje narėje įsteigtoje įmonėje, gauna nurodymus, susijusius su jo užduotimis, pradeda arba baigia tas užduotis šioje įmonėje, nepakanka, kad būtų galima jį laikyti komandiruotu į šią valstybę narę.2020 m. gruodžio 1 d. Sprendimas Federatie Nederlandse Vakbeweging, C-815/18
Ispanijos oro transporto bendrovė Vueling buvo nuteista baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo socialinės apsaugos srityje Prancūzijoje, nes orlaivių įgulos narius, komandiruotus į Paryžiaus Roissy-Charles De Gaulle oro uostą, apdraudė pagal Ispanijos, o ne Prancūzijos socialinės apsaugos sistemą. Teisingumo Teismo teigimu, ši galutinė išvada dėl sukčiavimo vis dėlto negali būti privaloma Prancūzijos civilinių bylų teismams, nagrinėjantiems prašymus dėl žalos atlyginimo, jeigu pažeista Sąjungos teisė ir prieš prieinant prie tokios išvados nebuvo bendradarbiauta su Ispanijos institucija ir jai nesuteikta galimybė iš naujo išnagrinėti bylos medžiagą ir prireikus panaikinti arba atšaukti pažymas, patvirtinančias, kad darbuotojams taikomi Ispanijos teisės aktai. 2020 m. balandžio 2 d. Sprendimas CRPNPAC ir Vueling Airlines, C-370/17 ir kt.
Dėl teisės į mokamas kasmetes atostogas Teisingumo Teismas patikslino, kad neteisėtai atleistas ir vėliau į darbą grąžintas darbuotojas turi šią teisę už laikotarpį tarp šių dviejų įvykių, net jeigu per šį laikotarpį faktiškai nedirbo. Vis dėlto jeigu per tą laikotarpį darbuotojas dirbo kitą darbą, teise į mokamas kasmetes atostogas už laikotarpį, kai dirbo šį darbą, jis gali remtis tik prieš naująjį darbdavį. 2020 m. birželio 25 d. Sprendimas Varhoven kasatsionen sad na Republika Bulgaria ir Iccrea Banca, C-762/18 ir kt.
Valstybės pagalba
Dėl su valstybės pagalba susijusių problemų kyla strateginių ir sudėtingų Sąjungos teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimų.
2020 m. Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas priėmė sprendimų valstybės pagalbos srityje, susijusių su svarbiais valstybių narių ekonomikos sektoriais. Šios bylos atspindi valstybės pagalbą reglamentuojančių taisyklių taikymo sunkumus tokiose srityse kaip mokesčiai, energetikos politika, aplinkos apsauga ar privalomasis sveikatos draudimas.
Į Austrijos pateiktą klausimą, ar Komisija galėjo patvirtinti valstybės pagalbą Hinklio kyšulio C branduolinės elektrinės statybai Jungtinėje Karalystėje, motyvuodama tuo, kad ji palengvina tam tikros veiklos arba tam tikrų regionų plėtrą, Teisingumo Teismas atsakė teigiamai. Jis taip pat pažymėjo, kad, laikydamasi Sąjungos teisės taisyklių aplinkos apsaugos srityje, Jungtinė Karalystė gali laisvai nustatyti savo energijos šaltinių visumos sudėtį. 2020 m. rugsėjo 22 d. Sprendimas Austrija / Komisija, C-594/18 P
Teisingumo Teismo taip pat buvo prašoma išnagrinėti valstybės išteklių suteikimo dviem sveikatos draudimo įstaigoms, kurių veiklą prižiūri Slovakijos valdžios institucijos pagal privalomojo sveikatos draudimo sistemą, teisėtumą.Jis konstatavo, kad, nepaisant tam tikros įvairių šios sistemos dalyvių – tiek privačiųjų, tiek viešųjų – konkurencijos, šia sistema buvo siekiama socialinio tikslo ir įgyvendinamas solidarumo principas. Taigi jis paliko galioti Komisijos sprendimą ir nusprendė, kad dviem aptariamoms įstaigoms netaikomos Sąjungos teisės normos dėl valstybės pagalbos.2020 m. birželio 11 d. Sprendimas Komisija ir Slovakija / Dôvera zdravotná poistʼovňa, C-262/18 P ir kt.
Teisingumo Teismas taip pat nagrinėjo Prancūzijos suteiktą paramą, pasireiškusią darbuotojų socialinio draudimo įmokų sumažinimu, žvejams ir akvakultūros produktų gamintojams, kuriuos paveikė laivo „Erika“ nuskendimas ir 1999 m. kilusi labai smarki audra. Jis konstatavo, kad šis įmokų sumažinimas buvo susijęs ne su įmonėms, o su jų darbuotojams tenkančiomis išlaidomis. Taigi šis sumažinimas nesuteikė šioms įmonėms jokio pranašumo, todėl esant tokiai situacijai netaikomos Sąjungos teisės normos valstybės pagalbos srityje, kurios skirtos tik įmonėms. Taigi Teisingumo Teismas pripažino Komisijos sprendimą, kuriuo Prancūzija įpareigojama susigrąžinti šią paramą, iš dalies negaliojančiu. 2020 m. rugsėjo 17 d. Sprendimas Ministre de l‘Agriculture et de l‘Alimentation / Compagnie des pêches de Saint-Malo, C-212/19
Teisingumo Teismas nurodė Italijai sumokėti 7,5 mln. EUR vienkartinę sumą ir 80 000 EUR per dieną periodinę baudą už tai, kad ji nesusigrąžino maždaug 13,7 mln. eurų pagalbos, neteisėtai suteiktos viešbučių sektoriui Sardinijoje. Nors 2008 m. Komisija nurodė Italijai susigrąžinti šią pagalbą ir 2012 m. Teisingumo Teismas konstatavo, kad Italija neįvykdė įsipareigojimų šiuo aspektu, ši valstybė narė vis dar nebuvo įvykdžiusi pareigos susigrąžinti pagalbą. Taigi Komisija pareiškė antrą ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, kad būtų skirtos piniginės sankcijos, o Teisingumo Teismas šį ieškinį patenkino. 2020 m. kovo 12 d. Sprendimas Komisija / Italija, C-576/18
Bendrasis Teismas panaikino Komisijos sprendimą dėl Airijos išankstinių sprendimų dėl mokesčių Apple naudai pripažinimo neteisėta valstybės pagalba. Komisijos teigimu, Airija suteikė Apple apie 13 mlrd. EUR neteisėtų mokesčių lengvatų, taigi jas valstybė narė turėjo susigrąžinti iš jų gavėjos. Vis dėlto Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisijai nepavyko pakankamai įrodyti, jog dėl nagrinėjamų išankstinių sprendimų dėl mokesčių Apple suteiktas atrankusis ekonominis pranašumas ir tie sprendimai yra jai suteikta valstybės pagalba. 2020 m. liepos 15 d. Sprendimas Airija / Komisija ir Apple Sales International, T-778/16 ir T-892/16
Bendrasis Teismas taip pat panaikino Komisijos sprendimą, kuriuo Valensijos autonominės srities (Ispanija) pagalba, suteikta Ispanijos futbolo klubams Valencia CF ir Elche CF, pripažinta neteisėta. Komisijos teigimu, ši pagalba pasireiškė su šiais klubais susijusioms asociacijoms suteiktomis garantijomis banko paskoloms, kurias šios asociacijos paėmė siekdamos dalyvauti didinant atitinkamų klubų kapitalą, užtikrinti. Vis dėlto Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisijos sprendime yra įvairių klaidų, be kita ko, susijusių su panašių garantijų buvimu rinkoje. 2020 m. kovo 12 d. Sprendimai Valencia Club de Fútbol ir Elche Club de Fútbol, T-732/16 ir T-901/16
Vis dėlto Bendrasis Teismas atmetė ieškinius dėl Komisijos sprendimo, kuriuo pagalba, Italijos suteikta kelioms Sardinijoje paslaugas teikiančioms oro transporto bendrovėms, pripažinta neteisėta. Ši pagalba, kuria siekiama pagerinti oro transporto paslaugas saloje ir užtikrinti jos, kaip turistinės vietos, reklamą, gavėjams buvo suteikta tarpininkaujant pagrindinių Sardinijos oro uostų valdytojams. Bendrasis Teismas patvirtino, kad pagalba buvo suteikta ne šiems valdytojams, o atitinkamoms oro transporto bendrovėms ir jos turi ją grąžinti. 2020 m. gegužės 13 d. Sprendimai Volotea, Germanwings ir easyJet, T-607/17, T-716/17 ir T-8/18
Bendrasis Teismas taip pat paliko galioti Komisijos sprendimą, pagal kurį tam tikriems laivų statyklų sudarytiems finansinės nuomos susitarimams su ekonominių interesų grupėmis (EIG) taikoma Ispanijos mokesčių sistema, kaip investicinė priemonė, leidžianti gauti mokesčių lengvatų, yra valstybės pagalbos atitinkamų EIG nariams schema. Komisijos teigimu, ši tvarka, pagal kurią laivybos bendrovė įsigyja laivą ne tiesiogiai iš laivų statyklos, o per EIG, iš dalies nesuderinama su vidaus rinka, nes ji taip pat leido laivybos bendrovėms pasinaudoti 20–30 % nuolaida perkant Ispanijos laivų statyklų pastatytus laivus. 2020 m. rugsėjo 23 d. Sprendimas Ispanija / Komisija, T-515/13 RENV ir kt.
Galiausiai Bendrasis Teismas patvirtino sprendimą, kuriame Komisija konstatavo, kad neribota valstybės garantija, kurią Prancūzija suteikė IFP Énergies nouvelles (IFPEN), Prancūzijos viešajai įstaigai, kuriai, be kita ko, pavesta vykdyti tyrimų ir plėtros funkcijas energetikos srityse, iš dalies yra valstybės pagalba. Bendrasis Teismas nusprendė, kad IFPEN ir Prancūzija nepaneigė prezumpcijos, pagal kurią, suteikus tokią garantiją, jos gavėjui suteikiamas ekonominis pranašumas konkurentų atžvilgiu. 2020 m. spalio 5 d. Sprendimas Prancūzija / Komisija ir kt., T-479/11 RENV ir kt.
Konkurencija
Laisva konkurencija padeda pagerinti Sąjungos piliečių gerovę, nes jiems suteikiamas platesnis aukščiausios kokybės prekių ir paslaugų pasirinkimas konkurencingesnėmis kainomis. Kad būtų pasiektas toks rezultatas, Sąjungos teisės aktais siekiama užkirsti kelią konkurencijos vidaus rinkoje apribojimams ir iškraipymams. Svarbiausios šios srities normos įtvirtintos Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo: pagal jas draudžiami karteliai, galintys trukdyti laisvai konkurencijai, ir piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi.
2020 m. Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas aiškino ir taikė šias taisykles daugelyje bylų, susijusių su įvairiais ekonomikos sektoriais.
Bendrasis Teismas iš dalies panaikino Komisijos sprendimus atlikti patikrinimą, priimtus įtariant kelių Prancūzijos įmonių antikonkurencinius veiksmus platinimo sektoriuje. Jis teigė, kad Komisija neįrodė turinti pakankamai svarių įrodymų, leidžiančių įtarti, jog buvo keičiamasi informacija apie aptariamų įmonių būsimas prekybos strategijas. 2020 m. spalio 5 d. Sprendimai Casino ir kt., T-249/17, T-254/17 ir T-255/17
Bendrasis Teismas patvirtino Komisijos įrodytą kelių įmonių, derinusių savo kainų politiką, sudarytą kartelį kortelių lustų rinkoje. Vis dėlto Bendrasis Teismas sumažino baudą, kurią Komisija skyrė bendrovei Infineon, atsižvelgdamas į ribotą jos antikonkurencinių ryšių su konkurentais skaičių ir į tai, kad vienas iš Komisijos nurodytų ryšių nepakankamai įrodytas. 2020 m. liepos 8 d. Sprendimas Infineon Technologies, T-758/14 RENV
Pirmą kartą Bendrojo Teismo buvo paprašyta pareikšti nuomonę dėl vienos iš tarptautinių sporto federacijų priimtų taisyklių teisėtumo. Bendrasis Teismas nusprendė, kad International Skating Union (Tarptautinė čiuožimo sąjunga) taisyklėse, kuriose sportininkams, dalyvaujantiems jos nepripažintose greitojo čiuožimo varžybose, numatytos sankcijos, ribojama laisva konkurencija. Bendrasis Teismas nusprendė, kad iš nagrinėjamose taisyklėse įtvirtintos išankstinio leidimo sistemos kylantys apribojimainegali būti pateisinami sporto sąžiningumo apsaugos tikslu.2020 m. gruodžio 16 d. Sprendimas International Skating Union, T-93/18
Bendrasis Teismas paliko galioti Komisijos sprendimą, kuriuo konstatuotas Lietuvos nacionalinės geležinkelių bendrovės Lietuvos geležinkeliai AB (toliau – LG) piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi Lietuvos krovinių vežimo geležinkeliu rinkoje. LG sudarė susitarimą su bendrove Orlen dėl krovinių vežimo geležinkeliais, kad naftos produktai būtų gabenami į Vakarų Europą. Kilus ginčui su LG, Orlen norėjo patikėti krovinių vežimą Latvijos nacionalinei geležinkelių bendrovei. LG panaikino geležinkelio liniją, jungiančią vietą Lietuvoje, iš kurios išgabenamos prekės, su Latvija, ir taip sutrukdė konkuruojančiai Latvijos įmonei sudaryti sutartį su Orlen. Toks elgesys buvo pripažintas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi. 2020 m. lapkričio 18 d. Sprendimas Lietuvos geležinkeliai AB, T-814/17
Byloje, kurioje nagrinėtas Vokietijoje viešbutį valdančios bendrovės ir pagal Nyderlandų teisę įsteigtos bendrovės Booking.com BV, eksploatuojančios apgyvendinimo paslaugų teikimo platformą, ginčas, Teisingumo Teismas, į kurį kreipėsi Vokietijos teismas, nusprendė, kad viešbutis, naudojantis Booking.com platformą, gali pareikšti ieškinį prieš šią bendrovę valstybės narės, kurioje šis viešbutis įkurtas, teisme, siekdamas įpareigojimo nutraukti galimą piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.Booking.com savo ruožtu teigė, kad ieškinys prieš ją turi būti pareikštas valstybės narės, kurioje yra jos buveinė, teisme, tačiau Teisingumo Teismas šiam teiginiui nepritarė. 2020 m. lapkričio 24 d. Sprendimas Wikingerhof GmbH & Co. KG / Booking.com BV., C-59/19
Dėl dominuojančios padėties elektroninių ryšių rinkoje ir žiniasklaidos paslaugų rinkoje gali kilti pavojus informacijos pliuralizmui. Ši išvada paskatino priimti Italijos teisės normas, pagal kurias didelę įtaką elektroninių ryšių rinkoje turinčioms įmonėms draudžiama įgyti svarbų ekonominį vaidmenį žiniasklaidos paslaugų rinkoje. Dėl Italijos bendrovės Mediaset akcijų priešiško perėmimo kampanijos, kurią pradėjo Prancūzijos bendrovė Vivendi, ir po jos kilusio ginčo Teisingumo Teismas vis dėlto nusprendė, kad tokios teisės normos yra draudžiama įsisteigimo laisvės kliūtis, jeigu jomis negalima apsaugoti informacijos pliuralizmo.2020 m. rugsėjo 3 d. Sprendimas Vivendi SA, C-719/18
Įmonių susijungimo srityje Bendrasis Teismas panaikino Komisijos sprendimą neleisti įgyvendinti Hutchison 3G UK vykdomo Telefónica UK pirkimo projekto. Jis nusprendė, kad Komisija neįrodė, jog dėl tokio pirkimo kiltų rimtų kliūčių veiksmingai konkurencijai Didžiosios Britanijos mobiliojo ryšio telefonijos rinkoje. Jis taip pat pažymėjo, kad Komisija neįrodė, jog dėl tokio sandorio padidėtų paslaugų kainos ir suprastėtų jų kokybė. 2020 m. gegužės 28 d. Sprendimas CK Telecoms UK Investments, T-399/16
Bankų sektorius ir mokesčiai
Sąjungos vidaus rinkos taisyklės („viena rinka“) suteikia galimybę laisvai prekiauti prekėmis ir paslaugomis Sąjungoje. Be kita ko, siekdamos išvengti konkurencijos tarp įmonių iškraipymo, valstybės narės sutarė suderinti savo taisykles prekių ir paslaugų apmokestinimo srityje. Sąjungos lygiu taip pat buvo imtasi priemonių, siekiant tam tikru mastu koordinuoti ekonominę politiką ir bendrovių bei pajamų apmokestinimo taisykles, kad jos taptų teisingos, veiksmingos ir sudarytų sąlygas augimui. Vis dėlto privačių asmenų sumokėta mokesčių suma ir būdas, kaip gautos mokesčių sumos yra išleidžiamos, priklauso valstybių narių kompetencijai.
Byloje, susijusioje su bendrove Google Ireland, Teisingumo Teismas nusprendė, kad Vengrijos teisės aktai, pagal kuriuos kitoje valstybėje narėje įsteigtiems reklamos paslaugų teikėjams nustatyta pareiga deklaruoti jų apmokestinimo Vengrijos reklamos mokesčiu tikslais, yra suderinami su Sąjungos teise, konkrečiau kalbant, su laisvės teikti paslaugas principu. Tačiau jis nurodė, kad šis principas ir proporcingumo principas draudžia kitus Vengrijos teisės aktus, pagal kuriuos paslaugų teikėjams, neįvykdžiusiems pareigos deklaruoti, skiriamos baudos, kurių bendras dydis per kelias dienas gali siekti kelis milijonus eurų. 2020 m. kovo 3 d. Sprendimas Google Ireland, C-482/18
Kitoje su Vengrija susijusioje byloje Teisingumo Teismas nusprendė, kad Vengrijoje taikomi specialūs mokesčiai už telekomunikacijų įmonių apyvartą ir mažmeninės prekybos sektoriuje veikiančių įmonių apyvartą yra suderinami su Sąjungos teise. Šios įmonės, kurių didžioji dalis akcijų priklauso kitų valstybių narių fiziniams ar juridiniams asmenims, gauna didžiausią apyvartą atitinkamose Vengrijos rinkose, todėl daugiausiai moka šiuos specialius mokesčius. Vis dėlto Teisingumo Teismas nusprendė, kad ši aplinkybė atspindi šių rinkų ekonominę realybę ir nėra šių įmonių diskriminacija.2020 m. kovo 3 d. Sprendimai Vodafone Magyarország, C-75/18, ir Tesco-Global Áruházak, C-323/18
2020 m. Bendrasis Teismas priėmė pirmuosius keturis sprendimus dėl Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimų skirti pinigines sankcijas vykdydamas riziką ribojančią kredito įstaigų priežiūrą. Jis iš dalies panaikino tris sprendimus, nes jie buvo nepakankamai motyvuoti. Nebuvo patikslinta, kokią metodiką ECB taikė nustatydamas skirtų sankcijų dydį. 2020 m. liepos 8 d. Sprendimai VQ / ECB, T-203/18,T-576/18,T-577/18,T-578/18
Intelektinė nuosavybė
Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas užtikrina teisės aktų, kuriuos Sąjunga priėmė siekdama apsaugoti ir ginti intelektinę nuosavybę (autorių teisės, prekių ženklų teisė, dizaino apsauga, patentų teisė), aiškinimą ir taikymą, kad būtų pagerintas įmonių konkurencingumas.
2020 m. abu Sąjungos teismai ne kartą priėmė sprendimus šioje srityje ir patikslino atsakomybės už intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą ribas ir sąlygas, kuriomis intelektinė nuosavybė yra saugoma, prekių ženklų srityje ypatingą dėmesį skirdami sąvokoms „skiriamasis požymis“ ir „galimybė supainioti“.
Dėl asmenų ir bendrovių atsakomybės už Sąjungos prekių ženklo suteikiamų teisių pažeidimą Teisingumo Teismas nusprendė, kad vien tai, jog Amazon savo internetinėje prekybos platformoje (Amazon-Marketplace) sandėliuoja prekes, kuriomis pažeidžiamos teisės į prekių ženklą, nereiškia, kad Amazon pažeidė šias teises. Iš tiesų įmonė, kuri trečiojo asmens, parduodančio suklastotas prekes, vardu sandėliuoja prekes, nežinodama, ar buvo pažeistos teisės į prekių ženklą, pati neteisėtai nenaudoja šio prekių ženklo, išskyrus atvejus, kai ji, kaip ir pardavėjas, siekia tikslo siūlyti šias prekes arba pateikti jas rinkai. 2020 m. balandžio 2 d. Sprendimas Coty Germany, C-567/18
Dėl skiriamojo požymio, kuris yra būtina prekių ženklo galiojimo sąlyga, Bendrasis Teismas priminė, kad forma, kurią prašoma įregistruoti kaip erdvinį prekių ženklą, neturi šio požymio, jeigu ji iš esmės nesiskiria nuo atitinkamo sektoriaus standartų ar įpročių. Batraiščio atveju jis nurodė, kad vien jo formos naujumo ir gražaus dizaino nepakanka, kad būtų galima padaryti išvadą apie skiriamojo požymio buvimą. Prekių ženklo funkcija yra nurodyti prekės komercinę kilmę ir taip leisti vartotojams susieti tam tikras prekes su tam tikra įmone. 2020 m. vasario 5 d. Sprendimas Hickies, T-573/18
Vadovaudamasis tuo pačiu principu, nagrinėdamas vaizdinį prekių ženklą Bendrasis Teismas nurodė, kad liūto galvos, apsuptos grandinių, vaizdas yra paplitusi ir tipinė sagų ir bižuterijos gaminių forma, taigi, kiek tai susiję su šiomis prekėmis, neturi skiriamojo požymio. Kitoje byloje, priešingai, jis teigė, kad vertindama prekių ženklo, kurį sudaro languoto rašto, skirto krepšiams ir lagaminams, vaizdas,dėl naudojimo įgytą skiriamąjį požymį EUIPO neatsižvelgė į tam tikrus įrodymus. 2020 m. vasario 5 d. Sprendimai Pierre Balmain, T-331/19 ir T-332/192020 m. birželio 10 d. Sprendimas Louis Vuitton Malletier, T-105/19
Žodinis prekių ženklas taip pat neturi skiriamojo požymio, jeigu apibūdina tik prekės, kuriai prašoma jį įregistruoti, savybę. Bendrasis Teismas nusprendė, kad žodinis prekių ženklas WAVE, skirtas akvariumo lempoms, gali turėti skiriamąjį požymį, nes žodis „wave“ neapibūdina šių lempų savybės.2020 m. rugsėjo 23 d. Sprendimas Tetra GmbH, T-869/19
Būtent dėl dviejų ragą vaizduojančių žymenų, skirtų pašto paslaugoms, silpno skiriamojo požymio Bendrasis Teismas atmetė galimybę juos supainioti. Nacionaliniai pašto paslaugas teikiantys subjektai Sąjungoje tradiciškai naudoja pašto ragą, dažnai geltoname fone. Taigi visuomenė pašto ragą ar geltoną spalvą susieja ne su konkrečia įmone, bet apskritai su neapibrėžtu skaičiumi nacionalinių pašto paslaugas teikiančių subjektų. 2020 m. lapkričio 11 d. Sprendimas Deutsche Post, T-25/20
Dėl galimybės supainioti du prekių ženklus, šį kartą prašomus įregistruoti sporto prekėms ir sporto drabužiams, Teisingumo Teismas nusprendė, kad futbolininko Lionel Messi reputacija gali pašalinti bet kokią galimybę supainioti jo prekių ženklą MESSI su ankstesniu prekių ženklu MASSI, priklausančiu Ispanijos bendrovei. 2020 m. rugsėjo 17 d. Sprendimas Messi, C-449/18 ir kt.
Kitoje byloje, susijusioje su galimybės supainioti vertinimu, Bendrasis Teismas taip pat pabrėžė, kad to paties žodžio buvimo dviejuose prekių ženkluose (nagrinėtu atveju žodis „Teruel“ prekių ženkluose AIRESANO BLACK El IBERICO DE TERUEL ir JAMON DE TERUEL CONSEJO REGULADOR DE LA DENOMINACION DE ORIGEN) nepakanka, kad atsirastų galimybė supainioti.2020 m. gegužės 28 d. Sprendimas Consejo Regulador, T-696/18
Dėl dviejų prekių ženklų panašumo kriterijaus Bendrasis Teismas konstatavo, kad žodinis prekių ženklas LOTTOLAND, kurį prašyta įregistruoti pramonės paslaugoms, labai panašus į ankstesnius vaizdinius prekių ženklus LOTTO, kuriuos prašyta įregistruoti azartiniams lošimams. Vis dėto jis pažymėjo, kad, atsižvelgiant, be kita ko, į skirtingą paslaugų ir atitinkamos visuomenės pobūdį, nėra jokio ryšio tarp šio prekių ženklo ir kitų prekių ženklų. Dėl šio ryšio nebuvimo naudojant prekių ženklą LOTTOLAND nesąžiningai nepasinaudojama ankstesnių prekių ženklų skiriamuoju požymiu ar reputacija ir nekyla pavojus, kad jiems bus pakenkta.2020 m. lapkričio 11 d. Sprendimas Lottoland, T-820/19
Kartais ginčas dėl skiriamųjų ženklų kyla ne tarp privačių asmenų ar įmonių, bet tarp valstybių narių, kaip antai dėl žodžio „Teran“ vartojimo Slovėnijoje ir Kroatijoje naudojamai vyninių vynuogių veislei nurodyti. 2004 m. Slovėnijai įstojus į Sąjungą, šis pavadinimas pripažintas saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN). 2017 m. viename iš reglamentų nustatyta, kad nuo Kroatijos įstojimo į Sąjungą 2013 m. pavadinimas „Teran“ taip pat gali būti nurodytas ant tam tikrų Kroatijos vynų. Bendrasis Teismas atmetė Slovėnijos prašymą panaikinti šį reglamentą, pagal kurį leidžiama SKVN taikiai egzistuoti kartu, nepažeidžiant teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų.2020 m. rugsėjo 9 d. Sprendimas Slovėnija / Komisija, T-626/17
Europos institucijų veikimas
Abu Sąjungos teismai turi jurisdikciją tikrinti, ar Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų aktai (arba tam tikrų aktų nepriėmimas) atitinka Sąjungos teisę. Taigi Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas užtikrina teisės subjektų teisių teisminę apsaugą, kai Sąjungos lygmeniu priimti sprendimai yra tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję. Tačiau tik nacionaliniai teismai yra kompetentingi tikrinti nacionalinių institucijų aktų teisėtumą pagal nacionalinę teisę.
Į Sąjungos teismus kelis kartus kreipėsi Gobierno autonómico de Cataluña (Katalonijos autonominės srities vyriausybė, Ispanija) pirmininko pavaduotojas O. Junqueras i Vies dėl jo išrinkimo į Europos Parlamentą. 2019 m. Bendrojo Teismo pirmininko pavaduotojas, o vėliau, vykstant apeliaciniam procesui, – Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotoja atmetė jo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų apsaugotas jo parlamentinis imunitetas. Bendrasis Teismas taip pat pripažino nepriimtinu jo prašymą panaikinti Europos Parlamento sprendimą, kuriame konstatuojama, kad jo vieta yra laisva. Iš tiesų ši institucija negalėjo kvestionuoti Ispanijos valdžios institucijų sprendimų, kuriais pagal nacionalinę teisę pripažintas O. Junqueras i Vies Europos Parlamento nario mandato netekimas ir paskelbta apie laisvą Parlamento nario vietą. 2020 m. kovo 3 d. Nutartis Junqueras i Vies, T-24/20 R 2020 m. spalio 8 d. Nutartis Junqueras i Vies, C-201/20 P(R)2020 m. gruodžio 15 d. Nutartis Junqueras i Vies, T-24/20
Bendrasis Teismas atmetė ieškinį, kuriuo prašyta pripažinti, kad Europos Vadovų Taryba neteisėtai atsisakė neleisti Čekijos Respublikos Ministrui Pirmininkui dalyvauti šios institucijos susitikimuose, susijusiuose su Sąjungos 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos patvirtinimu, dėl nurodomo interesų konflikto. Bendrasis Teismas nusprendė, kad tik valstybės narės yra kompetentingos nustatyti, ar Europos Vadovų Tarybos susitikimuose joms atstovaus jų valstybės, ar vyriausybės vadovas, ir identifikuoti priežastis, dėl kurių vienas iš šių asmenų negali joms atstovauti šios institucijos susitikimuose. 2020 m. liepos 17 d. Nutartis Wagenknecht, T-715/19
H. Shindler ir kiti Jungtinės Karalystės piliečiai jau ilgą laiką gyvena Italijoje ir Prancūzijoje. Todėl jiems nebuvo leista dalyvauti nei referendume dėl Brexit, nei 2017 m. vykusiuose parlamento rinkimuose, nors balsavimas juose turėjo lemiamą reikšmę jų, kaip Sąjungos piliečių, statuso išlaikymui. Taigi jie kreipėsi į Bendrąjį Teismą su ieškiniu, prašydami „pripažinti Komisijos neveikimą“, nes ji „neteisėtai neišlaikė Europos Sąjungos pilietybės“. Bendrasis Teismas atmetė ieškinį ir nusprendė, kad Komisija neturi kompetencijos priimti privalomo akto, kuriuo po Jungtinės Karalystės išstojimo būtų išlaikyta tam tikrų Jungtinės Karalystės piliečių Europos Sąjungos pilietybė. 2020 m. liepos 14 d. Nutartis Shindler, T-627/19
B | Svarbiausi teisminę veiklą apibūdinantys skaičiai
Teisingumo Teismas
Į Teisingumo Teismą iš esmės gali būti kreipiamasi:
pateikiant prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kai nacionaliniam teismui kyla abejonių dėl Sąjungos institucijos priimto teisės akto aiškinimo ar galiojimo. Tuomet nacionalinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Teisingumo Teismą, o šis priima sprendimą dėl to, kaip turi būti aiškinamos atitinkamos nuostatos, arba dėl jų galiojimo. Teisingumo Teismui priėmus sprendimą, kuriame pateikiamas išaiškinimas, nacionalinis teismas gali išspręsti nagrinėjamą ginčą. Bylose, kuriose atsakymo reikia labai skubiai (pvz., bylose dėl prieglobsčio, sienų kontrolės, vaikų grobimo ir pan.), numatyta prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra (PPU);
pateikiant apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo priimtų sprendimų; tai teisių gynimo priemonė, kurią įgyvendinus Teisingumo Teismas gali panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą;
pareiškiant tiesioginį ieškinį, kuriuo visų pirma:
prašoma panaikinti Sąjungos aktą (ieškinys dėl panaikinimo) arba
siekiama, kad būtų konstatuota, jog valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę (ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo). Jeigu valstybė narė nevykdo teismo sprendimo, kuriuo konstatuota, kad ji neįvykdė įsipareigojimų, gali būti pareiškiamas antras ieškinys, vadinamasis ieškinys dėl „dvigubo įsipareigojimų neįvykdymo“; šiuo atveju Teisingumo Teismas gali paskirti piniginę sankciją;
prašant pateikti nuomonę dėl susitarimo, kurį Sąjunga ketina sudaryti su trečiąja valstybe arba tarptautine organizacija, atitikties Sutartims. Tokį prašymą gali pateikti valstybė narė arba Europos Sąjungos institucija (Parlamentas, Taryba ar Komisija).
735 gautos bylos
556 prašymai priimti prejudicinį sprendimą iš jų 9 PPU
Pagrindinės valstybės narės, iš kurių gauti prašymai priimti prejudicinį sprendimą: Vokietija: 139 Austrija: 50 Italija: 44 Lenkija: 41 Belgija: 36
37 tiesioginiai ieškiniaiiš jų 2 ieškiniai dėl „dvigubo įsipareigojimų neįvykdymo“
131 apeliacinis skundas dėl Bendrojo Teismo sprendimų
1 prašymas pateikti nuomonę
8 nemokamos teisinės pagalbos prašymai
Bylos šalis, kuri negali sumokėti su procesu susijusių išlaidų, gali prašyti suteikti nemokamą teisinę pagalbą.
792 išnagrinėtos bylos
534 prašymai priimti prejudicinį sprendimą
iš jų 9 PPU
tiesioginiai ieškiniai 37
iš jų 26 konstatuoti įsipareigojimų neįvykdymo atvejai prieš 14 valstybių narių
iš jų 3 sprendimai dėl „dvigubo įsipareigojimų neįvykdymo“2
204 apeliaciniai skundai dėl Bendrojo Teismo sprendimų
iš jų 40 skundų atveju panaikintas Bendrojo Teismo priimtas sprendimas
Vidutinė proceso trukmė: 15,4 mėnesio
Prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra: 3,9 mėnesio
1 045 nagrinėjamos bylos 2020 m. gruodžio 31 d.
Pagrindinės nagrinėtos sritys:
Aplinka 48
Intelektinė ir pramoninė nuosavybė 27
Judėjimo bei įsisteigimo laisvės ir vidaus rinka 96
Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė 119
Mokesčiai 95
Muitų sąjunga 24
Socialinė teisė 56
Transportas 86
Valstybės pagalba ir konkurencija 104
Vartotojų apsauga 56
Žemės ūkis 26
Bendrasis Teismas
Bendrasis Teismas pirmąja instancija nagrinėja fizinių arba juridinių asmenų (įmonių, asociacijų ir kt.) ir valstybių narių pareikštus tiesioginius ieškinius dėl Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų ir tiesioginius ieškinius dėl institucijų ar jų tarnautojų padarytos žalos atlyginimo. Didelė dalis jo nagrinėjamų ginčų yra ekonominio pobūdžio: dėl intelektinės nuosavybės (Europos Sąjungos prekių ženklai ir pramoninis dizainas), konkurencijos, valstybės pagalbos ir bankų bei finansinės priežiūros srityse.
Bendrasis Teismas taip pat turi jurisdikciją viešosios tarnybos srityje spręsti Europos Sąjungos ir jos tarnautojų ginčus.
Dėl Bendrojo Teismo sprendimų Teisingumo Teisme galima pateikti apeliacinį skundą; jis pateikiamas tik dėl teisės klausimų. Bylose, kuriose jau atlikta dviguba kontrolė (iš pradžių nepriklausomos apeliacinės tarybos, vėliau – Bendrojo Teismo), Teisingumo Teismas priima apeliacinį skundą, tik jeigu jame keliamas Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai svarbus klausimas.
847 gautos bylos
729 tiesioginiai ieškiniai
iš jų: 69 valstybės pagalbos ir konkurencijos srityje (įskaitant 2 valstybių narių pareikštus ieškinius)
282 intelektinės ir pramoninės nuosavybės srityje
118 ES viešosios tarnybos srityje
260 kitų tiesioginių ieškinių (įskaitant 10 valstybių narių pareikštų ieškinių)
75 teisinės pagalbos prašymai
Bylos šalis, kuri negali sumokėti su procesu susijusių išlaidų, gali prašyti suteikti nemokamą teisinę pagalbą.
748 išnagrinėtos bylos
631 tiesioginis ieškinys
iš jų: 41 valstybės pagalbos ir konkurencijos srityje
237 intelektinės ir pramoninės nuosavybės srityje
79 ES viešosios tarnybos srityje
274 kiti tiesioginiai ieškiniai
Vidutinė proceso trukmė: 15,4 mėnesio
Sprendimai, dėl kurių pateiktas apeliacinis skundas Teisingumo Teisme: 23 %
