2004 m. į Europos Sąjungą įstojo dešimt naujų valstybių narių. Pasitikėjimą Europos integracija parodė Čekijos Respublika, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija. Po dviejų dešimtmečių Praėjus dviem dešimtmečiams kartu su šiomis valstybėmis narėmis švęsime jų įstojimo į Sąjungą 20-ąsias metines. Didžiausia kada nors įvykusi Sąjungos plėtra tiek pagal gyventojų, tiek pagal šalių skaičių atvėrė mūsų akiratį. Ji pakeitė Sąjungos bendrą teisinę erdvę, suteikdama šiai erdvei naujos kultūrinės ir intelektinės įvairovės. Atsižvelgiant į 2004 m. Sąjungoje pasiektą integracijos lygį ir į dešimties naujųjų valstybių narių ekonominę, istorinę ir kalbinę įvairovę, tai buvo didelis iššūkis Sąjungai. Šis įstojimas pareikalavo didelių valstybių narių pastangų ir nepalaužiamo ryžto įgyvendinti būtinas politines, ekonomines ir teisines reformas. Teisingumo Teisme vienu metu prisijungus dešimčiai valstybių narių įvyko esminių ir ilgalaikių darbo tvarkos pokyčių.
Šio svarbaus įvykio sukakčiai paminėti Teisingumo Teismas 2024 m. gegužės mėn. organizuoja konferenciją „Teisingumo Teismas švenčia dešimties valstybių narių narystės Europos Sąjungoje 20-metį: naujas konstitucinis momentas Europai“, ji bus skirta plėtros ir Europos integracijos stiprinimo patirčiai įvertinti. Konferencijoje daugiausia dėmesio bus skiriama 2004 m. plėtros poveikiui tiek pačiai Sąjungai, tiek dešimčiai naujųjų valstybių narių politiniu, teisiniu ir ekonominiu aspektais. Konkrečiau kalbant, konferencijoje bus nagrinėjamas dešimties naujųjų valstybių narių indėlis į Sąjungos, kaip „vertybių sąjungos“, grindžiamos tokiomis bendromis vertybėmis, kaip demokratija, teisinė valstybė, pagrindinės teisės ir pagarba mažumoms, raidą.
Be to, 2024 m. bus įgyvendintas 2023 m. pasiektas politinis susitarimas dėl dalies Teisingumo Teismo jurisdikcijos priimti prejudicinius sprendimus perdavimo Bendrajam Teismui. Įgyvendinant šį susitarimą, be kita ko, bus iš dalies pakeisti Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo procedūros reglamentai, taip pat keisis įvairūs abiejų teismų darbo tvarkos ir kasdienės institucijos veiklos aspektai, pavyzdžiui, bus pritaikytos informacinių technologijų sistemos.
Be to, tęsdama skaitmeninę pertvarką, institucija sieks prisitaikyti prie būsimų naujų iššūkių ir galimybių, daugiausia dirbtinio intelekto ir kibernetinio saugumo srityse. Siekiant padėti abiem teismams vykdyti savo pareigas ir optimizuoti teisminius procesus, kuriamos ir išbandomos naujos priemonės, ypač pagrįstos dirbtinio intelekto metodais. Naudojant šias priemones turi būti užtikrinta duomenų kontrolė, pagrindinių teisių ir etikos principų paisymas. Reglamentas 2023/2841, kuriuo siekiama užtikrinti aukštą bendrą kibernetinio saugumo lygį visose Sąjungos institucijose, turi tiesioginį poveikį Teisingumo Teismui, nes, be kita ko, turi būti sukurta su kibernetiniu saugumu susijusių rizikų valdymo vidaus sistema, taip pat reguliariai atliekamas šių priemonių veiksmingumo vertinimas, atsižvelgiant į rizikos pokyčius.
