A | Teisingumo Teismas 2023 m
Į Teisingumo Teismą iš esmės gali būti kreipiamasi:
- pateikiant prašymą priimti prejudicinį sprendimą
Kai nacionaliniam teismui kyla abejonių dėl Sąjungos teisės normos išaiškinimo ar galiojimo, jis sustabdo bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Teisingumo Teismą. Teisingumo Teismui priėmus sprendimą, kuriame pateikiamas išaiškinimas, nacionalinis teismas gali išspręsti savo nagrinėjamą ginčą. Bylose, kuriose atsakymo reikia labai skubiai (pvz., bylose dėl prieglobsčio, sienų kontrolės, vaikų grobimo ir pan.), numatyta prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra (PPU);
-
pareiškiant tiesioginį ieškinį, kuriuo:
- prašoma panaikinti Sąjungos aktą (ieškinys dėl panaikinimo) arba
- siekiama, kad būtų konstatuota, jog valstybė narė nesilaiko Sąjungos teisės (ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo). Jeigu valstybė narė nevykdo teismo sprendimo, kuriuo konstatuota, kad ji neįvykdė įsipareigojimų, gali būti pareiškiamas antras ieškinys, vadinamasis ieškinys dėl dvigubo įsipareigojimų neįvykdymo; šiuo atveju Teisingumo Teismas jai gali paskirti piniginę sankciją;
- pateikiant apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo priimtų sprendimų; jį išnagrinėjęs Teisingumo Teismas gali panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą;
- prašant pateikti nuomonę dėl susitarimo, kurį Sąjunga ketina sudaryti su trečiąja valstybe arba tarptautine organizacija, atitikties Sutartims (tokį prašymą gali pateikti valstybė narė arba Sąjungos institucija).
Teisingumo Teismo veikla ir pokyčiai
Paskutiniais 2023 m. mėnesiais vyko derybos dėl 2022 m. lapkričio mėn. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikto Teisingumo Teismo prašymo dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto, siekiant, pirma, perduoti Bendrajam Teismui Teisingumo Teismo jurisidikciją priimti prejudicinius sprendimus šešiose konkrečiose srityse (pridėtinės vertės mokestis, muitai, Muitinės kodeksas, tarifinis prekių klasifikavimas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, kompensavimas ir pagalba keleiviams bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema) ir, antra, išplėsti apeliacinių skundų dėl Bendrojo Teismo sprendimų išankstinio priėmimo mechanizmo, įsigaliojusio 2019 m. gegužės mėn., taikymo sritį. Šio prašymo tikslas – siekiant teisės subjektų intereso, kad aukštos kokybės teismo sprendimai būtų priimami per protingą terminą, padėti užtikrinti geresnę Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo, kuriame nuo 2022 m. liepos mėn. dirba po du teisėjus iš kiekvienos valstybės narės (t. y. iš viso 54 teisėjai), darbo krūvio pusiausvyrą.
Tai leistų Teisingumo Teismui daugiau dėmesio skirti savo, kaip Sąjungos konstitucinio ir aukščiausiojo teismo, pagrindinėms užduotims. Kaip ir pastaraisiais metais Teisingumo Teismui pagal prašymus priimti prejudicinį sprendimą arba tiesioginius ieškinius (visų pirma ieškinius dėl įsipareigojimų neįvykdymo) pateiktose nagrinėti bylose buvo keliami jautrūs klausimai, kuriuos spręsti reguliariai rinkosi didžioji kolegija; tarp jų paminėtini teisinės valstybės vertybių išsaugojimas vykstant nacionalinėms teismų reformoms, prieglobsčio ir imigracijos politika, asmens duomenų apsauga, konkurencijos taisyklių taikymas skaitmeniniame amžiuje, kova su diskriminacija arba aplinkos, energetikos ir klimato problematika.
Dalinis jurisdikcijos priimti prejudicinius sprendimus perdavimas Bendrajam Teismui grindžiamas dviem pagrindiniais principais, kuriuos lėmė teisinio saugumo, spartos ir skaidrumo sumetimai: „vieno langelio“ principu, pagal kurį visi prašymai priimti prejudicinį sprendimą visuomet turėtų būti adresuojami Teisingumo Teismui, o jis nustatytų, ar byla dėl prejudicinio sprendimo priėmimo priskirtina išimtinai vienai arba kelioms pirma nurodytoms konkrečioms sritims, ir visiško perdavimo principu, pagal kurį perduodamos visos bylos dėl prejudicinio sprendimo, išimtinai susijusios su viena ar kita minėta sritimi. Tačiau jeigu byla nepriskirtina išimtinai toms sritims, nes, pavyzdžiui, joje keliami savarankiški klausimai dėl pirminės teisės arba Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos aiškinimo, ją nagrinės Teisingumo Teismas.
Vis dėlto, net perdavus bylą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo Bendrajam Teismui, jis turės galimybę ją grąžinti Teisingumo Teismui, jeigu manys, kad joje reikia priimti principinį sprendimą, o Teisingumo Teismas galės išimties tvarka peržiūrėti Bendrojo Teismo sprendimą, jeigu kils rimta grėsmė pakenkti Sąjungos teisės vienovei arba darnai.
Po kelis mėnesius trukusios peržiūros ir derybų 2023 m. gruodžio mėn. buvo pasiektas politinis susitarimas dėl šio prašymo dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto. Pagal šį susitarimą, be kita ko, numatyta, kad procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo dalyvavusios šalies pareiškimai ir rašytinės pastabos bus skelbiami Teisingumo Teismo interneto svetainėje per protingą terminą nuo bylos užbaigimo, nebent šalis nesutiks su tokiu skelbimu.
Rašant šį tekstą dar nebuvo galutinai žinomas nei tikslus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto pakeitimų formalaus priėmimo tvarkaraštis, nei šių pakeitimų įsigaliojimo data, ir dar laukia nemažai darbų, visų pirma susijusių su Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo procedūros reglamentų pakeitimais, kurių reikia norint įgyvendinti šią reformą. Vis dėlto šis principinis pritarimas atveria galimybes iš naujo apibrėžti būsimus Sąjungos teismų veikimo kontūrus.
Taip pat reikia paminėti, kad 2023 m. pasikeitė Teisingumo Teismo sudėtis, nustojus eiti pareigas generaliniam advokatui G. Pitruzzella, kuris buvo paskirtas Italijos Konstitucinio Teismo teisėju.
Statistikos požiūriu Teisingumo Teismo veikla praėjusiais metais, kaip ir anksčiau, buvo intensyvi. 2023 m. Teisingumo Teismas gavo 821 bylą, t. y. keliomis daugiau nei 2022 m., ir baigė nagrinėti 783 bylas, t. y. panašiai, kaip ir per pastaruosius trejus metus. Vidutinė proceso trukmė, skaičiuojant įvairaus pobūdžio bylas, siekė 16,1 mėn., o nagrinėjamų bylų skaičius (iki 2023 m. gruodžio 31 d.) – 1 149.
Koen Lenaerts
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkas
Teisingumo Teismo nariai
Teisingumo Teismą sudaro 27 teisėjai ir 11 generalinių advokatų.
Teisėjai ir generaliniai advokatai yra skiriami valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu, pasikonsultavus su komitetu, įgaliotu pateikti nuomonę dėl siūlomų eiti šias pareigas kandidatų tinkamumo. Jų kadencijos trukmė yra šešeri metai ir ji gali būti atnaujinta.
Jie parenkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina atitinkamos jų šalies reikalavimus, keliamus aukščiausioms teisėjo pareigoms, arba yra pripažintos kompetencijos teisės specialistai.
Teisėjai vykdo savo pareigas visiškai nešališkai ir nepriklausomai.
Teisingumo Teismo teisėjai iš savo tarpo renka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Teisėjai ir generaliniai advokatai šešerių metų kadencijai paskiria kanclerį.
Generalinių advokatų pareiga – visiškai nešališkai ir nepriklausomai teikti teisinę nuomonę, vadinamąją išvadą, dėl pateiktų nagrinėti bylų. Ši išvada neprivaloma, tačiau joje išdėstomas dar vienas požiūris į bylos dalyką.
2023 m. nebuvo paskirta nė vieno naujo Teisingumo Teismo nario.
K. Lenaerts
L. Bay Larsen
A. Arabadjiev
A. Prechal
K. Jürimäe
C. Lycourgos
E. Regan
M. Szpunar
T. von Danwitz
F. Biltgen
N. J. Cardoso da Silva Piçarra
Z. Csehi
O. Spineanu-Matei
J. Kokott
M. Ilešič
J.-C. Bonichot
M. Safjan
S. Rodin
M. Campos Sánchez-Bordona
P. G. Xuereb
L. S. Rossi
I. Jarukaitis
P. Pikamäe
A. Kumin
N. Jääskinen
N. Wahl
J. Richard de la Tour
A. Rantos
I. Ziemele
J. Passer
D. Gratsias
M. L. Arastey Sahún
A. M. Collins
M. Gavalec
N. Emiliou
T. Ćapeta
L. Medina
A. Calot Escobar
Vyresniškumo tvarka nuo 2023 m. lapkričio 15 d.
B | Bendrasis Teismas 2023 m
Bendrasis Teismas kaip pirmoji instancija daugiausia nagrinėja fizinių arba juridinių asmenų, su kuriais aktai konkrečiai ir tiesiogiai susiję (privačių asmenų, įmonių, asociacijų ir kt.), ir valstybių narių pareikštus tiesioginius ieškinius dėl Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų ir tiesioginius ieškinius dėl institucijų ar jų tarnautojų padarytos žalos atlyginimo.
Didelė dalis jo nagrinėjamų ginčų yra ekonominio pobūdžio: intelektinės nuosavybės (Europos Sąjungos prekių ženklai ir pramoninis dizainas), konkurencijos, valstybės pagalbos ir bankų bei finansinės priežiūros srityse.
Bendrasis Teismas taip pat turi jurisdikciją viešosios tarnybos srityje spręsti Europos Sąjungos ir jos tarnautojų ginčus.
Dėl Bendrojo Teismo sprendimų Teisingumo Teismui galima pateikti apeliacinį skundą; jis teikiamas tik dėl teisės klausimų. Bylose, kuriose jau atlikta dviguba kontrolė (iš pradžių nepriklausomos apeliacinės tarybos, vėliau – Bendrojo Teismo), Teisingumo Teismas priima apeliacinį skundą tik jeigu jame keliamas Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai svarbus klausimas.
Bendrojo Teismo veikla ir pokyčiai
Marc van der Woude
Bendrojo Teismo pirmininkas
2023 m. visapusiškai atsiskleidė Bendrojo Teismo reformos, pagal kurią numatyta padvigubinti jo teisėjų skaičių (Reglamentas 2015/2422), poveikis. Tai matyti iš Teismo veiklos statistikos. Bendrasis Teismas baigė nagrinėti 904 bylas, o gavo 868 bylas (neskaičiuojant metų pabaigoje gautų 404 identiškų bylų), taigi nagrinėjamų bylų skaičius sumažėjo. Be to, pavyko išlaikyti patenkinamo lygio proceso trukmę (vidutiniškai 18,2 mėn.), o tai rodo, kad bylos tvarkomos veiksmingai.
Kartu Bendrasis Teismas įtvirtino savo praktiką daugiau bylų perduoti išplėstinėms kolegijoms. 2023 m. 13,6 % bylų baigė nagrinėti išplėstinės kolegijos ir beveik 120 bylų buvo perduota joms nagrinėti. Kai kurių išskirtinės svarbos bylų Bendrasis Teismas nebevengia perduoti nagrinėti didžiajai 15 teisėjų kolegijai. Būtent šios specialios sudėties Bendrasis Teismas priėmė sprendimą byloje Venesuela / Taryba dėl ribojamųjų priemonių, kurių Europos Sąjungos Taryba ėmėsi prieš Venesuelos įmones ir piliečius (T-65/18 RENV; žr. skyrių „Svarbiausių metų sprendimų apžvalga“). Be to, didžiajai kolegijai buvo perduotos nagrinėti keturios bylos, kurias inicijavo keturios Europos teisėjų organizacijos dėl Lenkijos nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (T-530/22–T-533/22), ir dvi bylos, susijusios su ribojamosiomis priemonėmis, kurių Europos Sąjunga ėmėsi prieš Rusiją dėl karo Ukrainoje (bylos T-635/22 ir T-644/22).
Šiuos džiuginančius rezultatus iš dalies lėmė stabili Teismo sudėtis. 2023 m. nustojo pareigas eiti tik du teisėjai – S. Frimodt Nielsen ir V. Valančius, juos pakeitė S. L. Kalėda ir L. Spangsberg Grønfeldt. Norėtume padėkoti jiems už tai, kad prisidėjo prie gero teisingumo vykdymo Europos Sąjungoje. 2023 m. postą taip pat paliko 18 metų gerai ir ištikimai tarnavęs kancleris E. Coulon, o jo pareigas perėmė V. Di Bucci. E. Coulon tarnybos pabaigos proga buvo surengtas jam pagerbti ir aukšto lygio diskusijoms skirtas Sąjungos proceso teisės simpoziumas.
Visus 2023 m. Bendrasis Teismas tęsė modernizavimo procesą, siekdamas visų pirma pagerinti didelės apimties ir kompleksiškų bylų tvarkymą. Šioms – dažniausiai ekonominės ir finansų teisės srities – byloms tikslinga taikyti proaktyvų metodą, pritaikytą atsižvelgiant į paskirtų resursų lygį ir darbo planavimą. Kadangi prie šio metodo prisijungė ir šalių atstovai, tai leis sutrumpinti proceso trukmę ir geriau atitikti šalių lūkesčius.
Be to, siekdamas visiškai patenkinti teisėtus teisės subjektų lūkesčius dėl dalinio jurisdikcijos priimti prejudicinius sprendimus perdavimo tam tikrose konkrečiose srityse ir dėl išankstinio apeliacinių skundų priėmimo mechanizmo išplėtimo, Bendrasis Teismas visus 2023 m. stengėsi atlikti būtinus organizavimo tvarkos pakeitimus ir parengti būsimas procesines nuostatas.
Jurisprudencijos naujovės
Savvas S. Papasavvas
Bendrojo Teismo pirmininko pavaduotojas
Bendrojo Teismo nagrinėjamiems ginčams būdingi nuolatiniai pokyčiai. Kiekvienas sprendimas, priimtas pagal teisės subjektų pareikštą ieškinį, prisideda prie jurisprudencijos kūrimo. 2023 m. nebuvo išimtis: Bendrasis Teismas turėjo ne tik svarstyti naujus klasikinių sričių klausimus, bet ir nubrėžti gaires nagrinėdamas besivystančių sričių ginčus. Be to, didžioji kolegija turėjo galimybę nagrinėti ypatingą su bendra užsienio ir saugumo politika susijusį klausimą.
Nuo pat įsteigimo Bendrajam Teismui buvo pavesta nagrinėti bylas, kuriose jis atlieka konkurencijos taisyklių taikymo kontrolę. Taigi šiuo aspektu jis yra sukaupęs ypatingą patirtį. Vis dėlto šioje srityje, kaip ir kitose, teisinė aplinka nuolat kinta, todėl jam pateikiami spręsti vis nauji klausimai. Kaip pavyzdį galima paminėti 2023 m. gegužės 24 d. Sprendimą Meta Platforms Ireland / Komisija (T-451/20), kuriame Bendrasis Teismas pirmą kartą nagrinėjo prašymo pateikti informacijos taikant paieškos žodžius teisėtumą pagal Reglamentą Nr. 1/2003 ir virtualios duomenų saugyklos procedūros, skirtos dokumentams, kuriuose yra jautrių asmens duomenų, tvarkyti, teisėtumą. Bendrasis Teismas turėjo įsitikinti, kad Komisija pareikalavo pateikti tik tą informaciją, kuri leistų jai patikrinti įtarimus dėl pažeidimų, kuriais grindžiamas vykdomas tyrimas (žr. straipsnį „Focus“).
Be to, Europos Sąjungos deliktinės atsakomybės srityje, nors ji yra klasikinė ir sureglamentuota, kilo įdomių naujų klausimų. Bendrajam Teismui buvo pateiktas ieškinys prašant atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią International Management Group patyrė, kai spaudai buvo nutekinta Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) tyrimo dėl jos teisinio statuso ataskaita. Ieškovė teigė, kad Komisija, su kuria ji buvo sudariusi kelis susitarimus, ir OLAF elgėsi neteisėtai. 2023 m. birželio 28 d. Sprendime IMG / Komisija (T-752/20) Bendrasis Teismas patikslino, kokias sąlygas reikia įvykdyti, kad būtų galima konstatuoti pakankamai aiškų teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimą.
Besivystančių sričių ginčų sąrašo viršuje figūruoja bankininkystės ir finansų bylos. Konkrečiau kalbant, Bendrajam Teismui tenka nagrinėti vis daugiau ieškinių, pareikštų dėl 2014 m. įgyvendinto bendro pertvarkymo mechanizmo. Šis mechanizmas numato bankų krizių valdymo sistemą, skirtą svarbiems tam tikrų valstybių narių bankams pertvarkyti. Svarbus vaidmuo čia tenka Bendrai pertvarkymo valdybai, kurios užduotis – parengti ir įgyvendinti žlungančių arba galinčių žlugti bankų pertvarkymą. Keliuose 2023 m. lapkričio 22 d. priimtuose sprendimuose Bendrasis Teismas pirmą kartą pateikė nuomonę dėl prašymo panaikinti Bendros pertvarkymo valdybos sprendimą dėl galimo žalos atlyginimo dėl pertvarkymo poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams (sujungtos bylos Del Valle Ruíz ir kt. / BPV (T-302/20, T-303/20 ir T-307/20) ir bylos Molina Fernández / BPV (T-304/20), ACMO ir kt. / BPV (T-330/20)irGalván Fernández-Guillén / BPV (T-340/20)).
Galiausiai, kalbant apie praeitų metų jurisprudencijos naujienas, negalima nepaminėti 2023 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Venesuela / Taryba (T-65/18 RENV; žr. skyrių „Svarbiausių metų sprendimų apžvalga“). Bendrojo Teismo didžioji kolegija pareiškė nuomonę dėl ribojamųjų priemonių, trečiajai valstybei – šiuo atveju Venesuelai – skirtų dėl nuolat blogėjančios demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių padėties, teisėtumo. Taigi Bendrasis Teismas turėjo spręsti keblius klausimus, susijusius su šios trečiosios valstybės teise būti išklausytai ir jos nurodytais tariamais tarptautinės teisės pažeidimais.
Bendrojo Teismo nariai
Bendrąjį Teismą sudaro po du teisėjus iš kiekvienos valstybės narės.
Teisėjai parenkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina aukštoms teisėjo pareigoms keliamus reikalavimus. Jie skiriami valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu, pasikonsultavus su komitetu, įgaliotu pateikti nuomonę dėl kandidatų tinkamumo eiti teisėjo pareigas. Jų kadencijos trukmė yra šešeri metai ir ji gali būti atnaujinta. Iš savo narių jie trejiems metams renka teismo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Jie paskiria kanclerį šešerių metų kadencijai.
Teisėjai vykdo savo pareigas visiškai nešališkai ir nepriklausomai.
M. van der Woude
S. S. Papasavvas
D. Spielmann
A. Marcoulli
F. Schalin
R. da Silva Passos
J. Svenningsen
M. J. Costeira
K. Kowalik-Bańczyk
A. Kornezov
L. Truchot
O. Porchia
M. Jaeger
H. Kanninen
J. Schwarcz
M. Kancheva
E. Buttigieg
V. Tomljenović
S. Gervasoni
L. Madise
N. Półtorak
I. Reine
P. Nihoul
U. Öberg
C. Mac Eochaidh
G. De Baere
R. Frendo
T. R. Pynnä
J. C. Laitenberger
R. Mastroianni
J. Martín y Pérez de Nanclares
G. Hesse
M. Sampol Pucurull
M. Stancu
P. Škvařilová-Pelzl
I. Nõmm
G. Steinfatt
R. Norkus
T. Perišin
D. Petrlík
M. Brkan
P. Zilgalvis
K. Kecsmár
I. Gâlea
I. Dimitrakopoulos
D. Kukovec
S. Kingston
T. Tóth
B. Ricziová
E. Tichy-Fisslberger
W. Valasidis
S. Verschuur
S. L. Kalėda
L. Spangsberg Grønfeldt
V. Di Bucci
Vyresniškumo tvarka nuo 2023 m. rugsėjo 27 d.
C | Jurisprudencija 2023
- Focus Asmens duomenų apsaugos ir konkurencijos teisės sąveika
- Focus FIFA ir UEFA reglamentavimo įgaliojimai ir Sąjungos teisė
- Focus Asmens duomenų apsauga ir kova su įmonių tarpusavio konkurencijos pažeidimais
- Focus Sąjungos įmonių apsauga nuo JAV nustatytų ekstrateritorinių sankcijų
- Svarbiausių metų sprendimų apžvalga
Focus
Asmens duomenų apsaugos ir konkurencijos teisės sąveika
2023 m. liepos 4 d. Sprendimas Meta Platforms ir kt. (C-252/21)
Vokietijos federalinė konkurencijos institucija uždraudė Meta grupės bendrovėms Vokietijoje gyvenančių naudotojų naudojimąsi socialiniu tinklu Facebook susieti su jų Off Facebook duomenų tvarkymu ir tvarkyti šiuos duomenis be jų sutikimo. Ji teigė, kad toks duomenų tvarkymas neatitinka Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR), todėl tai yra Meta grupės piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi.
Gavęs Meta grupės skundą dėl šio draudimo, Vokietijos teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą ir šis nusprendė, kad atlikdama tyrimą dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi valstybės narės konkurencijos institucija turi teisę konstatuoti BDAR pažeidimą. Vis dėlto ji turi lojaliai bendradarbiauti su šiuo reglamentu įsteigtomis specialiomis priežiūros institucijomis. Jei dėl nagrinėjamo elgesio jau yra priimtas šių institucijų arba Teisingumo Teismo sprendimas, konkurencijos institucijai yra privalomas jų vertinimas dėl BDAR.
Teisingumo Teismas taip pat sprendė klausimą, ar vadinamųjų „jautrių“ duomenų tvarkymas, kuris iš esmės draudžiamas pagal BDAR, gali būti išimties tvarka leidžiamas tais atvejais, kai duomenų subjektas tokius duomenis akivaizdžiai paskelbė viešai. Jis nusprendė, kad vien aplinkybė, kad naudotojas apsilankė interneto svetainėse ar taikomosiose programėlėse, kurios gali atskleisti tokius jautrius duomenis, kaip rasinė ar etninė kilmė, politinės pažiūros, religiniai įsitikinimai ar seksualinė orientacija, nereiškia, kad jis akivaizdžiai viešai paskelbia savo duomenis, kaip tai suprantama pagal BDAR. Tas pats pasakytina ir tuo atveju, kai naudotojas įkelia duomenis arba aktyvuoja integruotus atrankos mygtukus, nebent jis aiškiai iš anksto išreiškė pasirinkimą šiuos duomenis padaryti viešai prieinamus neribotam asmenų skaičiui.
Tai, kad tinklo operatorius užima dominuojančią padėtį, netrukdo naudotojui teisėtai ir laisva valia duoti sutikimą tvarkyti jo duomenis. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad dominuojanti padėtis gali paveikti šių naudotojų pasirinkimo laisvę, ji yra svarbus veiksnys nustatant, ar sutikimas iš tikrųjų buvo duotas teisėtai. Teisingumo Teismas pridūrė, kad operatorius turi įrodyti tokio sutikimo buvimą.
BDAR
Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) suvienodinama ir nustatoma bendra Sąjungos asmens duomenų apsaugos teisinio reguliavimo tvarka.
Pagal BDAR nustatomi įpareigojimai bet kuriai viešajai ar privačiai įstaigai, renkančiai asmens duomenis Sąjungos teritorijoje. Įstaigoms, nesilaikančioms BDAR nustatytų įpareigojimų, taikomos įvairių rūšių sankcijos.
Skaitmeniniame amžiuje Sąjunga įtvirtino BDAR tokias asmenų teises, kaip teisė į informaciją, teisė būti pamirštam, teisė susipažinti su surinktais asmens duomenimis arba teisė reikalauti, kad jie būtų ištrinti; visos šios teisės padeda stiprinti privataus gyvenimo apsaugą. Šios duomenų apsaugos taisyklės laikomos griežčiausiomis pasaulyje.
Off Facebook duomenys
Meta Platforms Ireland valdo internetinio socialinio tinklo Facebook pasiūlą Sąjungoje. Užsiregistravę Facebook, jo naudotojai sutinka su šios bendrovės nustatytomis bendrosiomis sąlygomis, apimančiomis duomenų naudojimo ir slapukų politiką. Vadovaudamasi šia politika Meta Platforms Ireland renka duomenis, susijusius su naudotojų veikla socialiniame tinkle ir už jo ribų, ir juos susieja su atitinkamų naudotojų Facebook paskyromis. Šie duomenys, dar vadinami Off Facebook duomenimis, visų pirma apima duomenis, susijusius su lankymusi trečiųjų asmenų interneto svetainėse ir taikomosiose programėlėse, taip pat duomenis, susijusius su naudojimusi kitomis Meta grupei priklausančiomis internetinėmis paslaugomis (įskaitant Instagram ir WhatsApp). Taip surinkti duomenys leidžia asmeniškai pritaikyti Facebook naudotojams skirtas reklamas.
Focus
FIFA ir UEFA reglamentavimo įgaliojimai ir Sąjungos teisė
2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimas European Superleague Company (C-333/21)
FIFA ir UEFA yra tarptautinės futbolo federacijos, Europoje reglamentuojančios profesionalų futbolą. Jos priėmė taisykles, kuriomis joms suteikiami įgaliojimai išduoti leidimą rengti Europos tarpklubines futbolo varžybas ir eksploatuoti įvairias atitinkamas žiniasklaidos teises. UEFA taip pat organizuoja Europos klubų varžybas, pavyzdžiui, Čempionų lygą.
Dvylika Europos futbolo klubų norėjo įsteigti naujų futbolo varžybų projektą – Superleague. Tas projektas gali daryti įtaką UEFA tarpklubinių varžybų eigai ir atitinkamų žiniasklaidos teisių eksploatavimui. FIFA ir UEFA nepritarė projektui ir pagrasino skirti sankcijas klubams ir žaidėjams, kurie nuspręstų jose dalyvauti.
Už projektą atsakinga įmonė European Superleague Company užginčijo FIFA ir UEFA taisykles Madrido teisme, o šis Teisingumo Teismui pateikė klausimą dėl jų suderinamumo su Sąjungos teise, pagal kurią draudžiama kliudyti laisvai konkurencijai ir laisvam paslaugų teikimui.
Laikydamasis Sprendime Bosman suformuotos jurisprudencijos Teisingumo Teismas pažymėjo, kad sporto varžybų organizavimas ir atitinkamų žiniasklaidos teisių eksploatavimas yra ekonominė veikla, kuriai taikoma Sąjungos teisė.
Jis nusprendė, kad reglamentavimo, kontrolės ir sankcijų skyrimo įgaliojimais, kuriuos FIFA ir UEFA turi galimai konkuruojančių futbolo varžybų, kaip antai Superleague projekto, organizavimo atžvilgiu, turi būti naudojamasi skaidriai, objektyviai, nediskriminuojant ir proporcingai, nes kitaip antraip būtų pažeista Sąjungos konkurencijos teisė ir laisvė teikti paslaugas.
Beje, Teisingumo Teismas nusprendė, kad FIFA ir UEFA taisyklės dėl žiniasklaidos teisių eksploatavimo prieštarauja Sąjungos konkurencijos teisei, jeigu jos neteikia naudos įvairiems su futbolu susijusiems subjektams, pavyzdžiui, užtikrindamos solidarų gautų pajamų perskirstymą. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad tos taisyklės gali daryti žalos Europos futbolo klubams, žiniasklaidos rinkose veikiančioms įmonėms, taip pat vartotojams ir televizijos žiūrovams, neleisdamos jiems mėgautis naujomis galbūt naujoviškomis ar įdomiomis varžybomis.
Sprendime Bosman suformuota jurisprudencija
Istoriniame 1995 m. gruodžio 15 d. Sprendime Bosman (C-415/93) Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal bendrąją taisyklę sporto veikla yra ekonominė veikla, kuriai taikoma Sąjungos teisė. Jis taip pat nusprendė, kad su laisvu darbuotojų judėjimu yra nesuderinamos:
- sporto federacijų priimtos nuostatos dėl pilietybės, pagal kurias sporto klubai gali registruoti tik ribotą kitų valstybių narių pilietybę turinčių profesionalių žaidėjų skaičių, ir
- tų futbolo federacijų nustatytos perėjimo iš klubo į klubą nuostatos, pagal kurias kitos valstybės narės pilietybę turintis profesionalus futbolo žaidėjas, pasibaigus sutarčiai su klubu, gali būti įdarbintas kitos valstybės narės klube tik tuo atveju, jei šis klubas sumokėjo ankstesniam klubui kompensaciją.
Teisingumo Teismas ir sportas
Nuo to laiko, kai buvo priimtas Sprendimas Bosman, Teisingumo Teismas kelis kartus turėjo progos spręsti dėl sporto veiklos sąlygų atsižvelgdamas į Sąjungos ekonomikos teisę:
- Sprendime Bosman nurodytos nuostatos dėl pilietybės, kiek tai susiję su valstybių narių piliečiais, taip pat negali būti taikomos sportininkams iš valstybės, su kuria Sąjunga sudarė asociacijos ar partnerystės sutartį (2003 m. gegužės 8 d. Sprendimas Deutscher Handballbund (C-438/00) ir 2005 m. balandžio 12 d. Sprendimas Simutenkov (C-265/03)),
- Tarptautinio olimpinio komiteto antidopingo taisyklėms taikoma Sąjungos konkurencijos teisė, tačiau jos jai neprieštarauja, nes tas reglamentavimas reikalingas siekiant užtikrinti tinkamą sporto varžybų eigą (2006 m. liepos 18 d. Sprendimas Meca-Medina ir Majcen / Komisija (C-519/04 P)),
- futbolo klubai gali reikalauti proporcingos parengimo kompensacijos už jų parengtus jaunus žaidėjus, jeigu tie žaidėjai pirmąją profesionalaus žaidėjo sutartį nori sudaryti su kitos valstybės narės klubu (2010 m. kovo 16 d. Sprendimas Olympique Lyonnais (C-325/08)).
Focus
Asmens duomenų apsauga ir kova su įmonių tarpusavio konkurencijos pažeidimais
2003 m. gegužės 24 d. Sprendimas Meta Platforms Ireland / Komisija (T-451/20)
Komisijos įgaliojimai atlikti tyrimą
Europos Sąjungos konkurencijos taisyklėmis draudžiami įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti prekybą tarp valstybių narių ir kurie gali trukdyti konkurencijai vidaus rinkoje, ją riboti ar iškraipyti (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 101 straipsnis). Jomis taip pat draudžiama dominuojančią padėtį rinkoje užimančioms bendrovėms piktnaudžiauti ta padėtimi, pavyzdžiui, nustatyti nesąžiningas kainas, riboti gamybą arba atsisakyti diegti naujoves ir taip pakenkti vartotojams (SESV 102 straipsnis).
ES reglamentas Nr. 1/2003 atlieka labai svarbų vaidmenį įgyvendinant konkurencijos taisykles. Pagal jį Europos Komisijai suteikiami platūs įgaliojimai atlikti tyrimą. Visų pirma Komisija gali atlikti patikrinimus ir apklausti asmenis, galinčius turėti svarbios informacijos.
2020 m. atlikdama tyrimą dėl įtariamo Facebook grupės antikonkurencinio elgesio naudojant asmens duomenis ir valdant socialinio tinklo platformą, Komisija pareikalavo, kad Meta Platforms Ireland pateiktų jai visus dokumentus, kuriuos parengė arba gavo trys jos vadovai ir kuriuose yra vienas ar daugiau konkrečių paieškos žodžių.
Tarp šių žodžių buvo žodžių junginiai „big question“ (didelis klausimas), „for free“ (nemokamai), „not good for us“ (mums nenaudinga) ir „shut* down“ (uždaryti).
Nepateikus šios informacijos, Meta galėjo būti skirta 8 mln. EUR bauda per dieną.
Europos Sąjungos Bendrajame Teisme Meta ginčijo Europos Komisijos prašymo pateikti informacijos teisėtumą. Anot Meta, tokie paieškos žodžiai akivaizdžiai yra pernelyg neaiškūs ir pernelyg bendri ir priskiriami prie didelio masto „atsitiktinės paieškos“.
Kartu Meta pateikė laikinųjų apsaugos priemonių prašymą, kad būtų sustabdytas Komisijos prašymo nagrinėjimas, kol Bendrasis Teismas priims sprendimą dėl bylos esmės.
2020 m. spalio 29 d. Bendrojo Teismo pirmininkas priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašymo. Jis nurodė sustabdyti Europos Komisijos sprendimo vykdymą, kol bus nustatyta speciali prašomų dokumentų, kurie nėra susiję su Meta komercine veikla ir kuriuose, be kita ko, yra jautrių asmens duomenų („saugomi dokumentai“), pateikimo procedūra. Vadovaudamasi šia nutartimi, Komisija šiems saugomiems dokumentams nustatė virtualios duomenų saugyklos procedūrą. Pagal šią procedūrą dokumentai galėjo būti pridėti prie tyrimo medžiagos tik po to, kai juos šioje virtualioje saugykloje išnagrinėjo ribotas skaičius tyrimo grupės narių ir Meta advokatų.
2023 m. gegužės 24 d. Bendrasis Teismas priėmė sprendimą dėl bylos esmės. Jis atmetė visą Meta ieškinį.
Savo sprendime Bendrasis Teismas priminė plačius Europos Komisijos įgaliojimus atlikti tyrimus siekiant kontroliuoti, ar įmonės laikosi konkurencijos taisyklių. Šiomis aplinkybėmis gali būti naudinga naudoti konkrečius paieškos žodžius.
META
Meta yra tarptautinė technologijų bendrovė, įsikūrusi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Be Instagram ir WhatsApp, vienas iš jos pagrindinių produktų yra socialinis tinklas Facebook, kuriame registruoti naudotojai gali kurti profilius, įkelti nuotraukas ir vaizdo įrašus, siųsti žinutes ir palaikyti ryšius su kitais asmenimis. Meta taip pat siūlo skelbimų internete paslaugą, vadinamą Facebook Marketplace, suteikiančią naudotojams galimybę pirkti ir parduoti prekes.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Laikinųjų apsaugos priemonių prašymo tikslas – nedelsiant sustabdyti institucijos akto vykdymą, kol bus išnagrinėtas ieškinys ir priimtas galutinis sprendimas. Tam, kad Bendrojo Teismo pirmininkas galėtų taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę, ieškinys prima facie negali atrodyti neturintis rimto pagrindo. Prašymą pateikęs asmuo taip pat turi įrodyti, kad, nesustabdžius vykdymo, jis patirtų didelę ir nepataisomą žalą. Galiausiai pažymėtina, kad priimant sprendimą prašymą pateikusio asmens interesai turi būti suderinti su kitų šalių interesais ir viešuoju interesu.
Atsakydamas į Meta argumentą, kad tyrimas naudojant paieškos žodžius yra kišimasis į atitinkamų darbuotojų privatų gyvenimą, Bendrasis Teismas teigė, kad tai yra tinkama priemonė siekiant bendrojo intereso tikslų, t. y. išsaugoti Sąjungos Sutartyse įtvirtintą konkurencijos sistemą.
Šiuo aspektu Bendrasis Teismas pabrėžė, kad buvo imtasi papildomų priemonių. Saugomi dokumentai turėjo būti perduoti Komisijai atskiroje elektroninėje laikmenoje ir perkelti į virtualią duomenų saugyklą. Prie šios saugyklos prieiga buvo suteikta tik ribotam skaičiui grupės, kuriai pavesta atlikti tyrimą, narių. Į bylą įtrauktini dokumentai turėjo būti atrinkti dalyvaujant Meta advokatams. Tuo atveju, jei liktų nesutarimų dėl dokumento kvalifikavimo, taip pat numatyta ginčų sprendimo sistema.
Byla T-452/20
Tuo pačiu metu kaip ir byloje T451/20 nagrinėtu atveju Komisija pateikė Meta Platforms Ireland prašymą pateikti informacijos, atlikdama lygiagretų tyrimą dėl tam tikrų veiksmų, susijusių su Facebook Marketplace platforma. Meta Platforms Ireland pareikštą ieškinį dėl šio sprendimo panaikinimo Bendrasis Teismas atmetė tos pačios dienos sprendimu byloje T-452/20.
Meta pateikė Teisingumo Teismui apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimų bylose T-451/20 ir T-452/20 (nagrinėjamos bylos C-497/23 P ir C-496/23 P).
Focus
Sąjungos įmonių apsauga nuo JAV nustatytų ekstrateritorinių sankcijų
2023 m. liepos 12 d. Sprendimas IFIC Holding / Komisija (T-8/21)
Trečiųjų šalių priimtų įstatymų ekstrateritorialus poveikis
Teisės akto eksteritorialumas apibrėžiamas kaip teisės akto poveikis už jį priėmusios valstybės ribų. Europos Sąjungos blokavimo statutu (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2271/96) Sąjungos ūkio subjektai saugomi nuo trečiųjų šalių įstatymų eksteritorialaus taikymo. Europos Sąjunga šį statutą priėmė 1996 m., siekdama apsaugoti Sąjungos įmones, į kurių komercinę veiklą su Kuba, Iranu ar Libija taikėsi JAV.
2018 m., reaguodama į JAV pasitraukimą iš Irano branduolinės sutarties, Sąjunga atnaujino savo Blokavimo statutą ir į jį įtraukė vėl iš naujo įvestas JAV ekstrateritorines sankcijas. Šis žingsnis yra Sąjungos paramos tolesniam ir visapusiam Irano branduolinio susitarimo įgyvendinimui išraiška, visų pirma palaikant Sąjungos ir Irano prekybos ir ekonominius santykius.
2018 m. JAV pasitraukė iš Irano branduolinės programos sutarties, kurios tikslas – kontroliuoti Irano branduolinę programą ir panaikinti Iranui taikomas ekonomines sankcijas. Dėl šio pasitraukimo JAV vėl įvedė sankcijas Iranui ir tam tikriems į sąrašą įtrauktiems asmenims; šių asmenų turtas buvo įšaldytas. Taip pat vėl uždrausta palaikyti komercinius santykius su bet kuriuo asmeniu ar subjektu, įtrauktu į JAV valdžios institucijų sudarytą sąrašą. Šis draudimas buvo taikomas ir už JAV teritorijos ribų įsteigtoms įmonėms, įskaitant Sąjungos įmones.
Reaguodama į šį pakartotinį sankcijų įvedimą, Europos Sąjunga atnaujino savo vadinamąjį „Blokavimo statutą“, kad apsaugotų savo įmonių interesus. Siekiant apsaugoti Sąjungos įmones nuo JAV sankcijų eksteritorialaus taikymo poveikio, joms buvo uždrausta laikytis šių sankcijų, išskyrus atvejus, kai tai daryti leido Europos Komisija. Pažymėtina, kad toks leidimas gali būti suteiktas, kai užsienio sankcijų nesilaikymas gali padaryti didelę žalą atitinkamos įmonės ar Sąjungos interesams.
IFIC Holding AG yra Vokietijos bendrovė, kurios akcijos netiesiogiai priklauso Irano valstybei ir kuri į sąrašą įtraukta 2018 m. Dėl šio įtraukimo Clearstream Banking AG, vienintelis vertybinių popierių bankas depozitoriumas, turintis leidimą Vokietijoje, nutraukė IFIC dividendų, jos gautų iš įvairių Vokietijos įmonių, kurių akcijų turėjo, mokėjimą ir užblokavo juos atskiroje sąskaitoje.
Clearstream taip pat paprašė Komisijos leidimo laikytis JAV sankcijų, kiek tai susiję su IFIC vertybiniais popieriais ar lėšomis. Iš pradžių Komisija 2020 m. balandžio mėn. šį leidimą suteikė 12 mėnesių, vėliau 2021 ir 2022 m. jo galiojimą pratęsė. IFIC šiuos sprendimus apskundė Bendrajam Teismui, pateikdama ieškinį dėl panaikinimo.
Bendrasis Teismas atmetė IFIC ieškinį ir leido Clearstream Banking AG laikytis Iranui nustatytų JAV sankcijų. Bendrasis Teismas nusprendė, kad nors Komisija privalėjo atsižvelgti į leidimo prašančios įmonės (Clearstream) interesus, ji neprivalėjo atsižvelgti į IFIC (į sąrašą įtrauktos įmonės) interesus ar išnagrinėti kitas, mažiau ją ribojančias galimybes. Jis taip pat nusprendė, kad tikslai, kurių Europos Sąjunga siekia trečiosios šalies nustatytų ekstrateritorinių sankcijų aplinkybėmis, pateisina IFIC teisės būti išklausytai per sprendimų priėmimo procedūrą, kuriai pasibaigus Komisija suteikia atitinkamą leidimą, apribojimą.
Ieškinys dėl panaikinimo
Ieškiniu dėl panaikinimo siekiama panaikinti Sąjungos teisei prieštaraujančius Sąjungos institucijų teisės aktus. Tam tikromis sąlygomis valstybės narės, Sąjungos institucijos ir asmenys Teisingumo Teisme arba Bendrajame Teisme gali pareikšti ieškinį dėl panaikinimo. Jeigu ieškinys pagrįstas, teisės aktas panaikinamas. Atitinkama institucija turi užpildyti teisės spragą, kuri gali atsirasti panaikinus teisės aktą.
Byla Bank Melli Iran (C-124/20)
Šioje byloje Irano valstybinis bankas BMI rėmėsi Blokavimo statutu Vokietijos teismuose, siekdamas ginčyti JAV sankcijų taikymą Vokietijoje. Teisingumo Teismas, pirmą kartą nagrinėjęs bylą dėl Europos Sąjungos blokavimo statuto, nusprendė, kad Sąjungos teisėje įtvirtintu draudimu laikytis Jungtinių Amerikos Valstijų Iranui taikomų sankcijų galima remtis nacionaliniuose teismuose vykstant civiliniam procesui.
Svarbiausių metų sprendimų apžvalga
Vartotojai
Sąjungos vartotojų politika siekiama užtikrinti vartotojų sveikatą, saugą, ekonominius ir teisinius interesus, kad ir kur Sąjungoje jie gyvena, keliauja ar apsiperka.
Teisingumo Teismas: ES vartotojų teisių užtikrinimas
Aplinka
Sąjunga yra įsipareigojusi išsaugoti ir gerinti aplinkos kokybę bei saugoti žmonių sveikatą. Ji remiasi atsargumo ir prevencijos principais, taip pat principu „teršėjas moka“.
Teisingumo Teismas ir aplinkos apsauga
Asmens duomenys
Europos Sąjungoje priimta teisės aktų, sudarančių tvirtą ir nuoseklų asmens duomenų apsaugos pagrindą. Tokių duomenų tvarkymas ir saugojimas turi atitikti teisės aktuose nustatytas teisėtumo sąlygas, visų pirma apsiriboti tik tuo, kas būtina, ir neproporcingai nepažeisti teisės į privatų gyvenimą.
Teisingumo Teismas skaitmeniniame pasaulyje
Vienodas požiūris ir darbo teisė
Europos Sąjungoje yra daugiau nei 240 milijonų darbuotojų. Taigi daugeliui piliečių tiesioginę naudą teikia Sąjungos darbo teisės nuostatos, kuriomis nustatomi minimalūs darbo ir įdarbinimo sąlygų standartai ir taip papildoma valstybių narių vykdoma politika.
Teisingumo Teismas: vienodo požiūrio užtikrinimas ir mažumų teisių apsauga
Teisingumo Teismas ir jūsų darbo vieta – kaip saugomos darbuotojų teisės
Sąjungos pilietybė
Kiekvienas asmuo, turintis Sąjungos valstybės narės pilietybę, automatiškai yra Europos Sąjungos pilietis. Sąjungos pilietybė ne pakeičia valstybės pilietybę, o ją papildo. Europos Sąjungos piliečiai naudojasi konkrečiomis teisėmis, kurias garantuoja Sąjungos sutartys.
Migracija
Europos Sąjunga yra priėmusi teisės normų rinkinį, kuriuo siekiama sukurti veiksmingą, humanišką ir saugią Europos migracijos politiką. Bendroje Europos prieglobsčio sistemoje nustatyti minimalieji požiūrio į visus prieglobsčio prašytojus ir visų prieglobsčio prašymų nagrinėjimo standartai visoje Sąjungoje.
Teisinė valstybė
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kaip ir Europos Sąjungos sutartyje, aiškiai daroma nuoroda į teisinę valstybę, vieną iš valstybėms narėms bendrų vertybių. Teismų nepriklausomumas ir nešališkumas yra vienas iš esminių teisinės valstybės elementų.
Teisinės valstybės apsauga Europos Sąjungoje
Intelektinė nuosavybė
Sąjungos priimti teisės aktai siekiant apsaugoti intelektinę (autorių teisės) ir pramoninę (prekių ženklų teisė, dizaino apsauga, patentų teisė) nuosavybę didina įmonių konkurencingumą, nes skatina kūrybiškumui ir inovacijoms palankią aplinką.
Intelektinė nuosavybė Bendrajame Teisme
Ribojamosios priemonės ir užsienio politika
Ribojamosios priemonės arba „sankcijos“ yra viena iš esminių Europos Sąjungos bendros užsienio ir saugumo politikos priemonių, skirtų jos saugumui, vertybėms ir pagrindiniams interesams apsaugoti. Sankcijomis siekiama priversti asmenis ar subjektus, kuriems jos taikomos, pakeisti politiką ar elgesį.
Prekybos politika
Prekybos politika priklauso išimtinei ES kompetencijai. Sąjunga priima teisės aktus prekybos klausimais ir sudaro tarptautinius prekybos susitarimus. Veikdama vieningai ir pasaulinėje arenoje kalbėdama vienu balsu, Sąjunga užsitikrina tvirtą poziciją tarptautinės prekybos srityje.
Tax rulings
Tiesioginiai mokesčiai iš esmės priklauso valstybių narių kompetencijai. Vis dėlto šie mokesčiai turi atitikti pagrindines Europos Sąjungos nuostatas, kaip antai valstybės pagalbos draudimą. Taigi Sąjunga kontroliuoja valstybių narių priimtų išankstinių mokesčių sprendimų (tax rulings), pagal kuriuos bendrovėms taikoma speciali apmokestinimo tvarka, teisėtumą.
Konkurencija
Europos Sąjunga užtikrina, kad būtų laikomasi laisvą konkurenciją saugančių taisyklių. Veiksmai, kurių tikslas ar poveikis yra trukdyti, riboti ar iškraipyti konkurenciją vidaus rinkoje, yra draudžiami ir už juos gali būti skiriamos baudos.
Galimybė susipažinti su dokumentais
Viešojo gyvenimo skaidrumas yra vienas pagrindinių Sąjungos principų. Bet kuris Sąjungos fizinis ar juridinis asmuo iš esmės gali susipažinti su institucijų dokumentais. Vis dėlto tam tikrais atvejais gali būti atsisakyta leisti su jais susipažinti, jei toks atsisakymas pagrįstas.
Tyrimų ir dokumentacijos direktoratas kaip Santraukų rinkinio dalį rengia teisininkams skirtą „Svarbiausių sprendimų apžvalgą“, taip pat Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo „Mėnesinius jurisprudencijos biuletenius“.
