A | Kanclerio įžanginis žodis
Visus 2023 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ryžtingai vykdė pertvarkas, kad ne tik pasirengtų ateities iššūkiams, bet ir išnaudotų visas jo laukiančias galimybes.
Alfredo Calot Escobar
Teisingumo Teismo kancleris
Teisingumo Teismo pirmininkui pavaldus kancleris, institucijos generalinis sekretorius, vadovauja administracijos tarnyboms.
Visus 2023 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ryžtingai vykdė pertvarkas, kad ne tik pasirengtų ateities iššūkiams, bet ir išnaudotų visas jo laukiančias galimybes.
Kalbant apie teisminę veiklą, ištisus praėjusius metus vyko dalinio jurisdikcijos prejudicinių sprendimų srityje perdavimo Bendrajam Teismui teisėkūros procedūra, o gruodžio mėn. buvo pasiektas politinis susitarimas. Tuo pat metu aktyviai siekta užtikrinti, kad reformos būtų tarpusavyje suderintos ir atėjus laikui sklandžiai įgyvendintos. Tai bus ne tik kertinis dialogo su nacionaliniais teismais momentas per visą istoriją, bet ir svarbus žingsnis ESTT siekiant toliau didinti savo teisminės veiklos našumą.
Teismas ne tik rengėsi tam perdavimui, bet ir sutelkė pastangas, kad veiksmingai ir organizuotai būtų integruotos naujos technologijos. Įsitraukdamas į šį procesą Teismas tapo pirmąja ES institucija, parengusia dirbtinio intelekto (DI) integravimo strategiją; pagal ją buvo įsteigta DI valdyba, kuriai pavesta prižiūrėti etinius dirbtinio intelekto naudojimo institucijoje aspektus ir nustatyti aiškias jo taikymo ribas. Ši iš Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo narių sudaryta valdyba užtikrina, kad institucijos priimti technologiniai sprendimai dėl DI grindžiamų priemonių integravimo būtų etiški ir atitiktų Teismo veiklos principus. Siekdama skatinti atsakingą ir saugų DI priemonių naudojimą, valdyba visų pirma parengė darbuotojams skirtas DI naudojimo gaires.
Be to, DI priemones jau galima įtraukti į būsimą Teismo bylų valdymo sistemą. Tai ne tik leis institucijai kuo geriau pasinaudoti pažangiausiomis technologijomis, bet ir sudarys prielaidas sukurti horizontalią ir visiškai integruotą sistemą, kurios paskirtis – supaprastinti įvairių Teismo darbų eigą ir automatizuoti daugelį pasikartojančių veiksmų. Šis holistinis požiūris leis labiau remti, plėtoti ir panaudoti išskirtinę institucijos darbuotojų kompetencijos įvairovę, todėl jie galės daugiau laiko skirti protinių pastangų reikalaujančioms ir aukštą pridėtinę vertę kuriančioms užduotims.
Vis tik dėlto praėjusiais metais siekta ne tik nutiesti kelią į ateitį; jie taip pat parodė, kad Teismas išliko ištikimas savo pamatinėms vertybėms. Viena iš jų, įsitvirtinusi institucijoje nuo pat jos įsteigimo – tai kultūrų, kalbų ir teisinių tradicijų įvairovė.
Spalvingai Teismo kalbų mozaikai pagerbti vartus atvėrė Daugiakalbystės sodas, simbolizuojantis institucijos įsipareigojimą siekti lygybės ir įvairovės. Vis dėlto šią įvairovę pavyks pasiekti tik sėkmingai pritraukiant talentus iš visų valstybių narių.
Tuo tikslu praėjusiais metais tarpinstituciniu lygmeniu intensyviai diskutuota daugiausia apie tai, kaip galima būtų padaryti Liuksemburgą patrauklesne darbo vieta. Todėl šioje šalyje įsikūrusių ES institucijų ir įstaigų generalinių sekretorių bei administracijos vadovų kolegija ėmėsi pragmatinių priemonių, jomis siekiama skatinti rinktis Liuksemburgą kaip darbo vietą, padėti naujokams ir stažuotojams integruotis, taip pat pašalinti kliūtis, dėl kurių visų valstybių narių piliečiams darbas Didžiojoje Hercogystėje įsikūrusiose ES institucijose gali pasirodyti nepatrauklus.
Nuolat siekdamas teisingo geografinio atstovavimo Teismas nusprendė imtis bandomųjų projektų, kad būtų geriau informuojama apie geografinės pusiausvyros svarbą ir karjeros galimybės būtų pristatytos tiesiogiai valstybėse narėse. Puikus tokio projekto pavyzdys – vizitas į Latviją, kur įvyko rezultatyvios Teismo narių ir vyresniosios vadovybės delegacijos diskusijos, be kita ko, su teismų, vyriausybės, akademinės bendruomenės ir žiniasklaidos atstovais. Siekta pristatyti Teismo misiją, karjeros galimybes ir prisidėti prie institucijos veiklai svarbių teisės ir kalbų mokymų.
Taigi 2023 m. Teismas siekė ne tik nenukrypstamai ir toliau tarnauti visuomenei, bet ir iš naujo atrasti savo potencialą. Institucija turės ne tik iš naujo apibrėžti savo veiklą, bet ir pagalvoti apie tai, kas jos laukia. Ateityje Teismas turėtų ne tik prisitaikyti prie pokyčių, bet ir pats tapti jų varomąja jėga, vedamas tos pačios (visais laikais jam būdingos) meistriškumo, įvairovės, pažangumo ir atsidavimo dvasios.
B | Svarbiausi metų įvykiai
Daugiakalbystė Europos Sąjungos Teisingumo Teisme
Sutartyse įtvirtinta daugiakalbystė yra esminė Europos projekto vertybė. Tai yra būtina Sąjungos institucijų veiklos skaidrumo ir Sąjungos teisės taikymo sąlyga, taip pat didelės pagarbos nacionalinei tapatybei ir kultūrai ženklas.
Daugiakalbystė yra neatsiejama proceso Europos Sąjungos Teisingumo Teisme dalis, ji atitinka demokratinius reikalavimus, nes užtikrina vienodas galimybes kreiptis į Sąjungos teismus, o jurisprudencija dėl daugiakalbystės tampa prieinama visiems Sąjungos piliečiams. Teisingumo Teismo kalbų tarnyba raštu verčia dokumentus ir žodžiu vertėjauja teismo posėdžiuose, todėl Teisingumo Teismas gali dirbti 24 oficialiosiomis Sąjungos kalbomis ir kasdien užtikrinti iki 552 kalbų kombinacijų. Ši visiška daugiakalbyste grindžiama kalbų vartojimo tvarka neturi atitikmens jokiame kitame pasaulio teisme. Daugiakalbystės įgyvendinimas yra nuolatinis veiklos iššūkis, kurį galima įveikti tik tvirtai ir veiksmingai valdant jai reikalingus žmogiškuosius ir techninius išteklius.
Prieš kelerius metus Teisingumo Teismas pradėjo plačiu mastu svarstyti, kaip skleisti ir skatinti daugiakalbystę, kokia praktikuojama šioje institucijoje, todėl imtasi įvairių iniciatyvų, kuriomis siekta didinti informuotumą apie jos svarbą, ypač teisiniame ir akademiniame pasaulyje.
2023 m. gegužės 9 d., Europos dieną, su Teisingumo Teismu besiribojančiame žemės sklype, kuris atsilaisvino nugriovus buvusį Europos Komisijos administracinį kompleksą, buvo iškilmingai atidarytas Daugiakalbystės sodas. Bendradarbiaujant su Liuksemburgo valdžios institucijomis sukurta nauja žalioji erdvė, skirta daugiakalbystei. Ši erdvė yra atvira visuomenei ir skirta kultūriniams renginiams, ji taip pat padeda išsaugoti miesto aplinkos bioįvairovę, nes dėl joje aptinkamų rūšių įvairovės skatinamas biotopų kūrimasis. Kirchbergo plynaukštėje, kur yra kelių Sąjungos institucijų buveinės, esančiame sode pagerbiama Sąjungos kalbų įvairovė, priimančioji šalis Liuksemburgas ir šimtmečius gyvuojanti jos daugiakalbystė.
Šiais metais taip pat buvo išleistas trijų tomų leidinys, išverstas į visas oficialiąsias Sąjungos kalbas, skirtas daugiakalbystei Teisingumo Teisme ir visoje Sąjungoje. Leidinyje nagrinėjami įvairūs kalbų vartojimo tvarkos institucijoje aspektai ir tai, kaip daugiakalbystė įgyvendinama praktiškai, pasitelkiant vertimo žodžiu ir teisinio vertimo raštu tarnybas. Leidinio antrojoje dalyje „Daugiakalbiai kelionių dienoraščiai“ pateikiami 27 valstybių narių žymiausių savo sričių specialistų – teisėjų, filosofų, filologų ir politikų – straipsniai. Šie dienoraščiai, parašyti visomis Sąjungos kalbomis, kviečia skaitytoją atrasti daugiakalbystės koncepcijas ir iššūkius visoje Europoje. 2024 m. šis leidinys bus pateiktas plačiajai visuomenei, jis taps apmąstymų ir įkvėpimo šaltiniu visiems, besidomintiems kalbomis ir Europos Sąjungos daugiakalbystės mechanizmu. Galiausiai šio leidinio autoriai susitiko su Teisingumo Teismo ir kitų Sąjungos institucijų vadovais konferencijoje, kad kartu padiskutuotų apie „Kokybišką daugiakalbystę sparčios technologijų pažangos akivaizdoje“.
Prieinamumas ir įtrauktis – visų reikalas
Asmenų su negalia teisės ir visų formų diskriminacijos draudimas įtvirtinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, Sutartyse, Europos socialinėje chartijoje ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje, prie kurios Europos Sąjunga prisijungė 2010 m. ir kuri yra neatskiriama Sąjungos teisės dalis.
Lygybės ir nediskriminavimo principo paisymas visada buvo viena iš Teisingumo Teismo, kaip institucijos, vertybių. Vis dar reikia imtis tam tikrų priemonių, kad prieinamumas asmenims su negalia ir jų įtrauktis iš tiesų taptų „visų reikalu“. Teisingumo Teismas pradėjo plataus užmojo kelias tarnybas apimantį projektą, kad kiekvienas galėtų kuo labiau prisidėti prie įtraukios aplinkos kūrimo.
Jau atlikti ir būsimi veiksmai apima labai įvairias sritis: kolegų su negalia ir jų globėjų įdarbinimą, pagalbą jiems, patalpų prieinamumą, skaitmeninį prieinamumą ir prieigą prie informacijos, taip pat komunikaciją, informuotumo didinimą ir mokymą.
Visų pirma Teisingumo Teisme kuriama aiški sistema, pagal kurią negalią turintiems Teisingumo Teismo darbuotojams ir kandidatams į darbo vietą siūlomos jų darbą institucijoje ir galimybę joje įsidarbinti palengvinančios priemonės. Šios pritaikymo priemonės, be kita ko, gali apimti techninius sprendimus, darbo aplinkos pritaikymą, pagalbos priemones arba užduočių ir darbo laiko pertvarką.
Taip pat buvo imtasi įvairių priemonių, kad būtų sudarytos kuo geresnės fizinės galimybės patekti į Teisingumo Teismo patalpas – darbuotojams, advokatams ir atstovams, laisvai samdomiems vertėjams žodžiu ir lankytojams apskritai. Buvo pertvarkyti įėjimai į pastatą ir geriau pritaikyta evakuacijos procedūra. Iš naujo įvertinta konkreti teismo posėdžių salių įranga. Ilgalaikiu veiksmų planu siekiama užtikrinti atitiktį naujiems pastatų prieinamumo standartams.
Skaitmeninis prieinamumas ir prieiga prie informacijos skirti tiek institucijos darbuotojams, tiek išorės naudotojams. Tobulinama CVRIA interneto svetainės struktūra, funkcionalumas ir turinys, o į skaitmeninę Teisingumo Teismo darbo aplinką nuo pat pradžių numatyta įtraukti prieinamumą asmenims su negalia. Galiausiai nuo 2021 m. Teisingumo Teismo praktikos rinkinyje jau laikomasi prieinamumo rekomendacijų ir jį galima skaityti naudojant pagalbines technologijas.
Siekiant skatinti įtrauktį, abipusę pagarbą ir bendradarbiavimą, taip pat palaikyti asmenis su negalia ir jų globėjus, nuolat vykdomos informuotumo didinimo, informavimo ir mokymo iniciatyvos.
Katia Vermeire
Tyrimų ir dokumentacijos skyriaus asistentė
„Kai tik buvo pradėtas įgyvendinti Teisingumo Teismo projektas, skirtas prieinamumui asmenims su negalia ir jų įtraukčiai, pareiškiau norą prisidėti prie jo, nes mūsų standartizuotoje visuomenėje į negalią vis dar nepakankamai atsižvelgiama. Šis projektas man ypač artimas. Pati turiu negalią, todėl norėčiau, kad mano potyriai ir patirtis pasitarnautų panašioje padėtyje atsidūrusiems žmonėms.
Svarbu didinti visų piliečių ir mūsų kolegų informuotumą. Prieš pati tapdama riboto judumo asmeniu, neįsivaizdavau, su kokiomis kliūtimis susiduria asmenys su negalia ir jų globėjai.
Būkime solidarūs. Jei visi prisidėsime, galėsime sukurti ne tik prieinamą, bet ir teisingą darbo aplinką“.
Dirbtinis intelektas: priimta jo naudojimo Teisingumo Teisme strategija
Teisingumo Teismas jau daug metų stebi pokyčius dirbtinio intelekto ir besiformuojančių technologijų srityse. Tai daroma siekiant nustatyti, kokios technologijos galėtų padidinti institucijos veiklos efektyvumą.
Nuo 2019 m. Informacinių technologijų direktorato Innovation Lab (Inovacijų laboratorija) padeda Teisingumo Teismui vykdyti skaitmeninę pertvarką. Inovacijų laboratorija kartu su suinteresuotomis tarnybomis nustato, analizuoja ir išbando įvairių priemonių funkcijas ir mechanizmus. Ateityje naudojant šias priemones bus paisoma konfidencialumo, saugumo ir asmens duomenų apsaugos. Nuo Inovacijų laboratorijos įkūrimo buvo pateikta apie trisdešimt idėjų, apie dvidešimt jų buvo išbandytos, o kai kurios jau įgyvendintos arba įgyvendinamos.
Kad galėtų visapusiškai išnaudoti perspektyvias besiformuojančių technologijų funkcijas ir pasirengti jas integruoti, 2023 m. birželio mėn. Teisingumo Teismas priėmė Dirbtiniu intelektu grindžiamų priemonių integravimo į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo veiklą strategiją. Naudojantis šiomis priemonėmis turi būti užtikrinama ne tik duomenų kontrolė, bet ir pagrindinių teisių paisymas bei etikos laikymasis.
Teisingumo Teismas pirmasis iš Sąjungos institucijų priėmė tokią strategiją ir padarė tai dar gerokai prieš priimant pasiūlymą dėl Sąjungos dirbtinio intelekto akto (AI Act); Teisingumo Teismas nustatė tris pagrindinius tikslus:
-
didinti administracinių ir teisminių procesų veiksmingumą,
-
pagerinti teismo sprendimų kokybę ir nuoseklumą,
-
pagerinti Sąjungos piliečių galimybes kreiptis į teismą ir skaidrumą jų atžvilgiu.
Įsteigtas Etikos komitetas „AI Management Board“ (AIMB), kurio pagrindinė užduotis – apibrėžti dirbtiniu intelektu grindžiamų priemonių naudojimo gaires ir nustatyti tokio naudojimo ribas. Šis komitetas prižiūri, kad tokios priemonės būtų įsigyjamos, tobulinamos ir naudojamos laikantis strategijoje nustatytų principų. Tarp šių principų yra teisingumo, nešališkumo, nediskriminavimo, skaidrumo, atsekamumo, informacijos konfidencialumo, privataus gyvenimo ir asmens duomenų gerbimo, žmogaus vykdomos stebėsenos ir nuolatinio tobulėjimo principai.
Šiame kontekste 2023 m. Teisingumo Teismas priėmė dirbtinio intelekto technologijomis pagrįstų priemonių naudojimo gaires.
Sąjungos teismų bendradarbiavimo stiprinimas: partnerystė su Europos teisėjų mokymo tinklu
Dialogas ir bendradarbiavimas su nacionaliniais teismais yra labai svarbus Teisingumo Teismo uždavinys. Konkretus tokio bendradarbiavimo pavyzdys yra jau daugiau kaip 15 metų palaikomi ryšiai su Europos teisėjų mokymo tinklu (ETMT). Įkurtas 2000 m., kad padėtų sukurti Europos teisingumo erdvę, apie kurią paskelbė Tamperės (Suomija) Europos Vadovų Taryba, tinklas tapo nepakeičiamas teisingumo specialistų, ypač teisėjų ir prokurorų, mokymus rengiantis subjektas. Tinklas jungia visus Europos teisėjų mokymo centrus. Siekdamas pabrėžti partnerystės su šiuo tinklu svarbą, Teisingumo Teismas 2023 m. priėmė deklaraciją „Parama Europos teisėjų mokymo tinklui, siekiant sukurti tvarią Europos teismų kultūrą“.
Parama Europos teisėjų mokymo tinklui (ETMT) formuojant ilgalaikę Europos teisminę kultūrą
Visus praėjusius 70 metų Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) nuolat siekė dialogo su nacionaliniais teismais.
Šiam įsipareigojimui įgyvendinti buvo užmegzta tvirta partnerystė su Europos teisėjų mokymo tinklu (ETMT). Tai yra pagrindinė ES teismų sistemos platforma, skirta keistis žiniomis įvairiose (visų pirma – ES teisės) srityse. ETMT jau daugiau kaip du dešimtmečius organizuoja tarpvalstybinius mokymus nacionaliniams teisingumo srities specialistams ir taip padeda jiems gerinti ES teisės žinias.
Jau tapo tradicija, kad ETMT ir ESTT bendradarbiauja kasmet rengdami seminarus, pažintinius vizitus, forumus, be to, keičiamasi mokymo medžiaga. Nuo 2007 m. abi institucijos taip pat kasmet organizuoja ilgalaikius mokymus nacionalinių teismų teisėjams ir prokurorams – jie kviečiami 6 arba 12 mėnesių dalyvauti teisėjų ir generalinių advokatų kabinetų teisminėje veikloje. Kartu tai unikali galimybė susipažinti su ESTT darbo metodais, padedanti smarkiai pagerinti ES teisės žinias ir nuodugniau susipažinti su Sąjungos procedūromis.
Ši sėkminga ir ilgalaikė partnerystė yra naudinga, nes veikia bent trimis skirtingais lygmenimis. Pirmiausia nacionaliniu lygmeniu ji padeda į savo šalį grįžusiems teisingumo srities specialistams geriau atlikti savo pareigas, nes jie geriau supranta, kaip turėtų taikyti ES teisę. Be to, atvykę į ESTT nacionalinių teismų teisėjai ir prokurorai prisideda prie teisinių kultūrų įvairovės, o ši visada buvo itin svarbi institucijai. Galiausiai, vertinant plačiau, toks bendradarbiavimas padeda skatinti Sąjungos ir nacionalinių teismų teisėjų dialogą, o tai užtikrina vienodą Sąjungos teisės taikymą visoje ES.
Kad šis bendradarbiavimas būtų dar labiau sustiprintas, ESTT ir toliau tikisi tvirtos Europos Parlamento ir Tarybos paramos pagal Reglamentą (ES) 2021/693, kuriuo nustatoma Teisingumo programa. Teisingumo Teismui svarbus ir Europos Komisijos palaikymas; pastaroji institucija yra atsakinga už Teisingumo programos įgyvendinimą pagal savo darbo programą ir savo 2021–2024 m. Europos teisėjų mokymo strategijoje (Komunikatas COM(2020) 713) pripažino, kad ETMT tenka „išskirtinis vaidmuo“ ES teisėjų mokymo srityje.
Be to, ESTT mano, kad organizuojant ilgalaikius nacionalinių teismų teisėjų ir prokurorų mokymus ir užtikrinant, kad šioje srityje būtų atstovaujama visų šalių teisinėms tradicijoms, svarbi geografinė pusiausvyra. Todėl visose valstybėse narėse siekiama remti informuotumo didinimo iniciatyvas ir geriau informuoti apie ESTT rengiamus ilgalaikius mokymus. Bendromis ESTT, valstybių narių ir ETMT pastangomis tikimasi skatinti Sąjungos ir nacionalinių teismų bendradarbiavimą, pabrėžiant, kuo jis naudingas visiems dalyviams.
Nuo pat ESTT įsteigimo viena svarbiausių šios institucijos savybių buvo glaudžių santykių su nacionalinių teismų teisėjais palaikymas; bendradarbiavimas su ETMT smarkiai prisideda prie šios svarbios misijos įgyvendinimo. Šią partnerystę būtina stiprinti, nes ji ne tik suteikia dalyviams išsamesnių ES teisės žinių, bet ir prisideda prie tikros Europos teisminės kultūros plėtojimo ir tvirtos ES teisėjų bendrystės – tiek Sąjungos, tiek ir nacionaliniu lygmeniu.
Teisingumo Teismas ir tinklas ėmėsi naujų veiksmų savo bendradarbiavimui stiprinti, pirmiausia padidino nacionalinių teismų teisėjų, kuriems suteikiama galimybė atlikti ilgalaikę stažuotę Teisingumo Teisme, skaičių. Šiuo tikslu planuojama imtis dviejų priemonių. Pirma, didinamas valstybių narių teisingumo specialistų informuotumas apie galimybes atlikti ilgalaikes stažuotes Teisingumo Teisme, kad kandidatų būtų kuo daugiau. Antra, siekiama pašalinti kalbinio pobūdžio kliūtis atlikti tokias stažuotes, suteikiant ETMT Teisingumo Teismo parengtą mokomąją medžiagą ir dalijantis patirtimi kalbų mokymo klausimais.
Ingrid Derveaux
ETMT generalinė sekretorė
„ETMT yra pasiryžęs skatinti svarbų Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų, kurie taip pat yra „bendrąją Sąjungos teisę“ taikantys teismai, dialogą. Džiaugiamės, kad Teisingumo Teismas palaiko šias pastangas, inicijuodamas įvairius veiksmus, kuriais siekiama toliau skatinti Sąjungos valstybių narių teisėjus dalyvauti Teisingumo Teismo stažuočių programoje. Tikimės, kad 2024-aisiais šis itin svarbus ir rezultatyvus bendradarbiavimas ir toliau stiprės!"
Diana-Daniela Popel
Teisėja stažuotoja teisėjos Ineta Ziemele kabinete
„Stažuotė Teisingumo Teisme buvo puiki galimybė susipažinti su institucijos veikla, pagilinti Sąjungos teisės žinias dalyvaujant kasdieniame Teisingumo Teismo darbe, taip pat susipažinti su neeiliniais teisės specialistais. Atsižvelgdama į ypatingą nacionalinių teismų vaidmenį įgyvendinant Sąjungos teisę, galiu tik primygtinai rekomenduoti tokią stažuotę visiems valstybių narių teismuose dirbantiems teisėjams, kurie norėtų įgyti nepaprastai turiningos profesinės ir asmeninės patirties. Nuoširdžiai dėkoju visiems kabineto nariams už puikų priėmimą ir pagalbą, taip pat esu dėkinga ir ETMT komandai!“