A | Institucijos veikla 2022 m.
1952 m. gruodžio 4 d. pirmieji Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) Teisingumo Teismo nariai davė priesaiką viena iš keturių oficialiųjų EAPB kalbų.
Alfredo Calot Escobar
Teisingumo Teismo kancleris
Teisingumo Teismo pirmininkui pavaldus Kancleris, institucijos generalinis sekretorius, vadovauja administracijos tarnyboms.
1952 m. gruodžio 4 d. pirmieji Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) Teisingumo Teismo nariai davė priesaiką viena iš keturių oficialiųjų EAPB kalbų. Devyni nariai – septyni teisėjai ir du generaliniai advokatai – atstovavo kiekvienos valstybės narės teisinei kultūrai, kad būtų užtikrintas turiningas jų tradicijų dialogas, kanceliarija rūpinosi sklandžia teismo veikla, kalbų tarnyba užtikrino galimybę kreiptis į EAPB teismą be kalbos barjero, o administracija garantavo, kad viešosios lėšos būtų tinkamai panaudotos EAPB teisminės institucijos veiklai: štai toks bendrais bruožais buvo Teisingumo Teismas, kai buvo įsteigtas.
Po 70 metų Teisingumo Teismas gali apžvelgti nueitą kelią ir didžiuotis, kad žengė koja kojon su laiku, tačiau niekada nepamynė savo pagrindinių vertybių.
Nuo įsteigimo dienos Teisingumo Teismas jau priėmė daugiau kaip 43 000 sprendimų, tačiau labiau nei bet kada pagalba teisminei veiklaiišlieka visų šios institucijos tarnybų kelrodis.
2022 m. buvo labai svarbūs, nes padėti vieno iš svarbiausių Teisingumo Teismo projektų pamatai, t. y. pradėta diegti integruota bylų valdymo sistema; ilgainiui ši sistema leis teismams dirbti su visiškai suskaitmenintų, apsaugotų ir integruotų dokumentų srautu nuo bylos gavimo iki pat sprendimo paskelbimo. Šis projektas, kurio esmė – pagerinti teisingumo kokybę ir jį paspartinti, bus įgyvendintas 2024 m., kaip kelerių metų glaudaus teismų, kanceliarijų ir tarnybų bendradarbiavimo rezultatas. Tai bus svarbus teisminės veiklos skaitmeninės pertvarkos etapas, pradėtas prieš kelerius metus įdiegus e-Curia, ir jis dar kartą patvirtins, kad operatyvus technologinių inovacijų naudojimas yra veiksmingumo ir pažangos raktas.
Taip pat dirbama siekiant įgyvendinti kitus institucijos strateginius tikslus. 2022 m. pradėti svarbūs projektai, kai kurie iš jų neabejotinai yra pagrindinių principų, kuriais grindžiama institucijos teisminė veikla nuo pat jos įsteigimo, išraiška.
Jau septynis dešimtmečius vienas iš šių principų yra aukščiausio lygio įgūdžių turinčių ir profesionalumu pasižyminčių darbuotojų iš visų valstybių narių paieška. Poliglotai, aukštos kvalifikacijos ir visiškai atsidavę teisingumu grindžiamos Europos kūrimui šie darbuotojai yra institucijos įgyvendinamo talentų vertinimo ir pritraukimo projekto pagrindas. 2022 m. Teisingumo Teismas pradėjo visuotinę prieinamumo didinimo ir įtraukties iniciatyvą, kuria siekiama skatinti neįgaliųjų įdarbinimą, integraciją ir savirealizaciją ir taip suteikti galimybę kiekvienam visiškai atskleisti savo įgūdžius. Šia iniciatyva, kurioje dalyvauja visa institucija, taip pat siekiama užtikrinti galimybę fiziškai ar virtualiai patekti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą visiems asmenims – ir proceso dalyviams, ir lankytojams.
Noras išlikti dėmesingai piliečiams ir supaprastinti bendravimą su plačiąja visuomene ilguoju laikotarpiu taip pat daro įtaką institucijos komunikacijos ir informavimo politikai. Šiais jubiliejiniais metais bent kelios iniciatyvos buvo skirtos tokiam priartėjimui, viena iš jų – bandomasis teismo posėdžių transliavimo internetu projektas, plačiau apibūdintas šioje apžvalgoje. Pasinaudodama per pandemiją sukaupta patirtimi institucija taip pat tęsia nuotolinių vizitų projektą, skirtą valstybių narių vyresniųjų klasių moksleiviams, taip jiems suteikdama galimybę aplankyti institucijos pastatus, klausyti pranešimų ir tiesiogiai pabendrauti su vienu iš narių savo kalba net neišeinant iš klasės. Ši puiki iniciatyva, kuria jau pasinaudojo keli šimtai moksleivių skirtingose valstybėse narėse, suteikia jaunimui, iki šiol dėl atstumo, išlaidų ar sudėtingos kelionės negalėjusiam atvykti į Teisingumo Teismą, naujų galimybių mus aplankyti ir geriau suprasti Sąjungos teisminės institucijos vaidmenį.
2022 m. vykdytų projektų sąrašas, kaip ir kasmet, yra toks ilgas ir įvairus, kad būtų galima vardyti nesustojant. Vis dėlto organizacijos kultūrą ir vertybes geriausiai apibūdina ne metiniai pasiekimai, o gebėjimas prisiimti jai tenkančią atsakomybę Europą užklupus neramumams.
Teisingumo Teismas atliko savo vaidmenį priimdamas Ukrainos Aukščiausiojo Teismo atstovus, kad paskatintų taika ir progresu grindžiamą teisingumą, išimties tvarka atverdamas savo didžiosios posėdžių salės duris teatro spektakliui, skirtam teisėjų, paaukojusių gyvybę už teisinę valstybę, nuolat primenamą mūsų jurisprudencijoje, atminimui, naudodamasis visomis esamomis technologijomis, kad galėtų pasiekti tuos, kurie toli, ir užtikrindamas lygybę ir įtrauktį, kad kiekvienas rastų savo vietą ir galėtų tobulėti dirbdamas šioje institucijoje.
2022 m. Teisingumo Teisme, kaip ir kitur, šildymas ir apšvietimas buvo sumažinti siekiant prisidėti prie energijos tausojimo, tačiau mūsų misiją kurstanti liepsna dar niekada nešvietė taip skaisčiai!
Alfredo Calot Escobar
Teisingumo Teismo kancleris
B | Svarbiausi metų įvykiai
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 70-metis: jubiliejinių metų apžvalga
„Teisingumas arčiau piliečių“
Visus 2022 m. institucija šventė savo 70-metį, kurio tema – „Teisingumas arčiau piliečių“. Šventiniuose renginiuose buvo kviečiama prisiminti, kaip toli nueita nuo tada, kai 1952 m. Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) įkūrėjai padėjo pirmąjį akmenį, nuo kurio prasidėjo Europos integracija. Kol užpūtė 70 žvakučių, ši teisminė institucija per ilgus metus įveikė įvairių iššūkių. Viena po kitos sekusios Sutartys, Bendrojo Teismo įsteigimas 1989 m., naujų įgaliojimų suteikimas, plėtros etapai, taip pat „Brexitas“, laipsniškas oficialiųjų kalbų ir generalinių advokatų skaičiaus didėjimas, dvigubai padidėjęs Bendrojo Teismo teisėjų skaičius – visi šie įvykiai buvo svarbūs šiame kelyje ir lydėjo Teisingumo Teismą jam vykdant savo užduotį: užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės ir ji būtų aiškinama ir taikoma vienodai. Prieš žvelgdami į ateitį, apžvelkime pagrindinius šių ypatingų metų įvykius.
Metų pradžioje pirmininkas pristatė 70-mečio logotipą, kuris pirmą kartą papuošė Teisingumo Teismą. Kaip šių jubiliejinių metų simbolis jis pateiktas ant visų šiais metais pasirodžiusių leidinių. Jis buvo pritvirtintas prie pastato ir matomas iš Liuksemburgo miesto centro, kad atkreiptų gyventojų dėmesį. Per atvirų durų dieną lankytojai galėjo siųsti atvirlaiškius su šiuo logotipu į bet kurią Sąjungos vietą ir pranešti savo artimiesiems apie dalyvavimą šiame šventiniame renginyje.
Twitter tinkle vyko informacijos kampanija, skirta piliečiams supažindinti su institucijos istorija ir jos veikla. 70-yje žinučių šiame tinkle buvo apžvelgta Teisingumo Teismo veikla nuo 1952 m. iki šių dienų; jas perskaitė 146 000 sekėjų.
Tęsdamas kelis dešimtmečius trunkančią tradiciją – po pašto ženklų, išleistų Rūmų atidarymo proga 1973 m., Teisingumo Teismo 35-mečio proga 1987 m., 50-mečio proga 2002 m. ir 60-mečio proga 2012 m. – Liuksemburgo paštas išleido pašto ženklą institucijos 70-mečio proga. Taip pat buvo išleista proginė knyga apie Teisingumo Teismo istoriją: ji leis dalytis žiniomis apie mūsų instituciją per oficialius vizitus ir protokolinius priėmimus. Visuomenei skirtas leidinys bus išleistas 2023 m.
Gruodžio pradžioje šventiniai renginiai pasiekė kulminaciją: į neeilinį teisėjų forumą Teisingumo Teismas sukvietė valstybių narių konstitucinių ir aukščiausiųjų teismų, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos laisvosios prekybos asociacijos teismo pirmininkus. Šis svarbus kasmetinis renginys, kuris 2022 m. buvo surengtas specialiu formatu, yra galimybė visų valstybių narių teisėjams, generaliniams advokatams ir magistratams keistis informacija, siekiant skatinti teisminį dialogą. Renginys buvo skirtas temai „Teisingumas arčiau piliečių“; jo pradžioje didžiojoje posėdžių salėje buvo parodytas naujas filmas, skirtas Teisingumo Teismo 70-mečiui, kuriame pasakojama apie šios institucijos istoriją ir vaidmenį kuriant Sąjungos teisės sistemą. Šį plačiajai visuomenei prieinamą filmą parengė Teisingumo Teismo tarnybos; jame kalbinami Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo nariai, taip pat akademinio pasaulio atstovai, rodoma daug archyvinių nuotraukų.
Gruodžio 6 d. vykusiame Teisingumo Teismo iškilmingame posėdyje dalyvavo Jo Prakilnybė Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės sosto įpėdinis Guillaume, Europos Parlamento pirmininko pirmasis pavaduotojas Othmar Karas, Čekijos Respublikos teisėkūros ministras ir Teisėkūros tarybos pirmininkas Michal Šalomoun, Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Věra Jourová ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės kultūros ir teisingumo ministrė Sam Tanson.
Europos statytojai: Teisingumo Teismas atveria duris jaunimui
70-mečiui skirti šventiniai renginiai baigėsi gruodžio 6 d. konferencija „Europos statytojai“ – specialiu Sąjungos institucijų vadovų ir Europos jaunimo susitikimu.
„Sveiki atvykę į savo namus, į savo Teisingumo Teismą!“
Šiais žodžiais prieš pradėdamas kalbėti apie Teisingumo Teismo vaidmenį ir jo įtaką kasdieniam piliečių gyvenimui pirmininkas Koen Lenaerts kreipėsi į 240 vyresniųjų klasių moksleivių iš dešimties valstybių narių, dalyvavusių renginyje didžiojoje posėdžių salėje ir nuotoliniu būdu. Pirmininkas K. Lenaerts, Othmar Karas ir Věra Jourová papasakojo apie individualų kelią ir apie tai, ką kiekvienas jų veikia institucijoje, pabrėždami skirtingos savo kilmės svarbą, nes tai atspindi įvairovę suvienijusią Europą: „Iš kitur kilęs, kitą religiją išpažįstantis arba kitą nuomonę turintis žmogus gali būti tiek pat teisus, kiek ir aš“, teigė O. Karas. V. Jourová priminė moksleiviams, kad tokios vertybės, kaip demokratija ir teisinė valstybė, egzistavo ne visada: ji papasakojo pirmuosius ryškius savo gyvenimo prisiminimus, kai 1968 m. per Prahos pavasarį pasirodė sovietų tankai
Paskui K. Lenaerts, O. Karas ir V. Jourová atsakė į jaunųjų svečių užduotus klausimus. Europos integracijos privalumai, Rytų Europos šalių įstojimo į Sąjungą reikšmė, didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduria Sąjunga, jos veiksmai reaguojant į jos teisės ir vertybių nepaisymą, įvairi Sąjungai skirta kritika ir didėjantis euroskepticizmas, klimato atšilimas ir diskriminacija dėl lyties ar seksualinės orientacijos – visomis šiomis temomis jaunieji lankytojai norėjo išgirsti pranešėjų nuomonę.
Susitikimo pabaigoje pirmininkas K. Lenaerts moksleiviams priminė Roberto Šumano deklaraciją: „Europos negalima sukurti vienu mostu arba pagal vienintelį planą. Ji bus sukurta pasiekus konkrečių laimėjimų, kurie pirmiausia sudarys sąlygas atsirasti tikram solidarumui“. Susitikimui pasibaigus, moksleiviai džiaugėsi, kad turėjo galimybę pabendrauti su Sąjungos institucijų vadovais.
„Tai, kad turime galimybę dalyvauti ir užduoti klausimus aukščiausio lygio lyderiams, tikrai įkvepia!“
„Mūsų mokyklai teko privilegija užduoti klausimus Sąjungos institucijų vadovams: buvau ne žiūrovas, o konferencijos dalyvis“.
Teismo posėdžių transliacijos – dar vienas Teisingumo Teismo žingsnis arčiau piliečių
Norėdamas teismo posėdžių skaidrumo ir viešumo principui suteikti modernumo Teisingumo Teismas nuo šių metų transliuoja teismo posėdžius CVRIA interneto svetainėje, tai yra bandomasis projektas. Šia naujove Teisingumo Teismas siekia būti arčiau Sąjungos piliečių. 2022 m. balandžio mėn. įdiegta sistema suteikia galimybę asmenims, dėl įvairių priežasčių (išlaidų, atstumo, ribotų galimybių keliauti) negalintiems atvykti į Liuksemburgą, stebėti didžiosios kolegijos posėdžius tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir fiziškai salėje esantiems asmenims. Kadangi daugiakalbystė yra vienas iš esminių institucijos veiklos aspektų, piliečiai gali stebėti teisminius ginčus pasirinkta kalba, transliacijoje pasirinkę atitinkamą vertimo žodžiu kanalą.
Siekiant užtikrinti teisminių ginčų sklandumą ir išvengti techninių problemų, teismo posėdžiai, kuriuose vyksta žodinis bylos nagrinėjimas, transliuojami ne tiesiogiai, o kiek vėliau. Ryte vykę teismo posėdžiai transliuojami po pietų, o po pietų vykusius posėdžius galima žiūrėti kitos dienos rytą. Teismo posėdžiai, kuriuose skelbiami Teisingumo Teismo sprendimai ir skaitomos generalinių advokatų išvados, transliuojami tiesiogiai. Kad būtų lengviau suprasti bylą, prieš pat teismo posėdžio transliaciją ekrane pateikiama audiovizualinė informacija įvairiomis kalbomis, kurią pristato atstovas spaudai ir kurioje supažindinama su byla.
Sébastien Servais
multimedijos skyriaus vadovas
„Nors sprendimas įdiegti transliavimo sistemą priimtas visai neseniai, mūsų skyrius tam ruošėsi kelerius metus. Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susidūrėme pradėję transliacijas, iš pradžių buvo techninis, nes reikėjo daug IT įrangos ir teko iš pagrindų pakeisti mūsų konferencijų sistemas, ypač siekiant užtikrinti daugiakalbystę. Reikėjo skirti daug dėmesio ir kitiems dalykams: vaizdinės medžiagos naudojimui per teismo posėdžius, įvairiems klausimams, susijusiems su paties posėdžio nuoseklumu ir jame dalyvaujančių asmenų asmens duomenų apsauga. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas filmavimo kokybei ir kamerų valdymui, kad vaizdas būtų aukštos kokybės. Šią transliacijos paslaugą ilgainiui papildys naujos išorinės komunikacijos priemonės, kurios leis padidinti mūsų institucijos darbo matomumą, kartu išlaikant kuo didesnį skaidrumą piliečių atžvilgiu. Tikriausiai tai tik pirmas etapas, tačiau pirmas žingsnis visada yra sudėtingiausias“.
Tina Omahen
vertėja žodžiu
„Iš pradžių vertėjai žodžiu turėjo prisitaikyti prie didelių savo darbo pokyčių dėl sveikatos krizės, o dabar jie susidūrė su kita naujove: turi įgarsinti audiovizualinę informaciją, pateikiamą prieš transliuojamus teismo posėdžius. Skirtingai nei vertimas žodžiu, įgarsinimas turi būti atliekamas beveik idealiai sinchroniškai su kalbėtoju. Turėjome ne tik pritaikyti įprastą atkūrimo techniką prie šio kitokio reikalavimo, bet ir išmokti naudotis naujomis įrašymo priemonėmis. Kai kuriems kolegoms, kurie ruošdamiesi darbui daugiausia naudojosi ranka rašytais dokumentais, perėjimas prie skaitmeninių dokumentų buvo nelengvas iššūkis. Vis dėlto kiek paprakaitavę susikūrėme stabilią rutiną šiai naujai užduočiai vykdyti“.
Marc-André Gaudissart
Teisingumo Teismo kanclerio pavaduotojas
„Nors apie teismo posėdžių transliavimą internetu buvo teiraujamasi jau kelerius metus – labiausiai tai rūpėjo žurnalistams, akademikams ir parlamentų nariams, – Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas to vis neįgyvendindavo ne tik dėl problemų, susijusių su teismo proceso valdymu ir sklandžia posėdžių eiga, bet ir dėl techninių ar kalbinių apribojimų, nes daugiakalbio posėdžio transliavimas be sinchroninio vertimo žodžiu Sąjungos piliečiams neduotų naudos. Tai buvo prieš sveikatos krizę...
Per tą laikotarpį Teisingumo Teismas dėjo daug pastangų, ypač siekdamas sudaryti galimybę šalims, kurios kartais susidurdavo su labai griežtais kelionių ribojimais, nuotoliniu būdu dalyvauti Liuksemburge vykstančiuose teismo posėdžiuose – jis įsigijo reikiamų techninių priemonių, šiuo metu leidžiančių transliuoti teismo posėdžius internetu. Šiuo metu ši naujovė taikoma tik Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos posėdžiams. Vis dėlto tai svarbus žingsnis siekiant didesnio teisingumo skaidrumo piliečių atžvilgiu, taip pat neabejotina pažanga nacionaliniams teismams, pateikusiems Teisingumo Teismui prejudicinį klausimą dėl Sąjungos teisės išaiškinimo ar galiojimo, nes dabar jie gali nuotoliniu būdu stebėti teismo posėdyje vykstančias diskusijas ir taip geriau suprasti Teisingumo Teismo atsakymą. Šiuo metu, kai kartais abejojama pačiomis Europos integracijos vertybėmis ir pagrindais, tai yra puiki priemonė“.
Teatralizuotas pasirodymas Teisingumo Teismo didžiojoje posėdžių salėje
Paskutinė vasara – Falcone ir Borsellino po trisdešimties metų
Minint 30-ąsias Italijos teisėjų Giovanni Falcone ir Paolo Borsellino žūties metines, Teisingumo Teismo didžioji posėdžių salė virto teatro scena, kurioje buvo vaidinama Claudio Fava pjesė „L’Ultima estate – Falcone e Borsellino trent’anni dopo“, režisuota Chiara Callegari; pasirodymą stebėjo Teisingumo Teismo pirmininkas K. Lenaerts ir daug kitų svarbių asmenų. Claudio Fava – žurnalistas ir rašytojas, buvęs Italijos parlamento ir Europos Parlamento narys, dabartinis Commissione Antimafia della Regione Sicilia pirmininkas. Jo kūrinys pasakoja apie paskutinius dviejų Italijos teisėjų gyvenimo mėnesius dešimtajame dešimtmetyje.
Stalas, dvi kėdės, dokumentų segtuvas minimalistinėje aplinkoje – režisierė Ch. Callegari norėjo pabrėžti, kad svarbu įsipareigoti bendram tikslui ir būtina išlikti budriems, nes ir šiandien kyla grėsmė teisinei valstybei ir vykdomi ekonominiai nusikaltimai be sienų. Meninė kalba sukuria erdvę valdyti žiūrovų emocijas ir atkreipti jų dėmesį į teisingumo vertybes. Teisingumo Teismas priminė, koks svarbus yra atminimas, ir norėjo pagerbti šiuos du Italijos teisėjus, siekusius apsaugoti teisinę valstybę.
Chiara Callegari, Simone Luglio ir Giovanni Santangelo
„Spektaklyje „L’Ultima Estate – Falcone e Borsellino trent’anni dopo“ atkuriama unikali dviejų kovai su mafija atsidavusių Italijos teisėjų istorija. Jis buvo sukurtas 2021 m., visiems išgyvenant didžiulį netikrumą, kai žmonės visame pasaulyje kovojo su bendra grėsme. Esant tokiai nežinomybei, buvo keista ir sudėtinga galvoti, kaip perkelti į sceną šių dviejų vyrų, kuriems teko vieniems kovoti su ribų nepripažįstančia pabaisa – mafija, gyvenimą. Pagerbti šias asmenybes tokioje aplinkoje, kaip Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, buvo privilegija.
Kad galėtų pasakoti istorijas, aktoriui reikia žiūrovų. Teisingumo Teisme radome ne tik daug žiūrovų – tiek salėje, tiek stebėjusių transliaciją, – bet ir vietą, kuri dėl savo pobūdžio ir misijos skleidžia visų Sąjungos piliečių balsą.
Ši vieta suteikė mūsų pjesei naują kontekstą ir pakylėjo pasirodymą į kitą lygį. Aktorių tariamų žodžių svoris pasikeitė ir įgijo kitą dimensiją. Turėjome apsiprasti su faktu, kad buvome pirmieji, vaidinę Teisingumo Teisme, vienai dienai tapusiame teatro sale.
Pjesę pristatė Teisingumo Teismo pirmininkas Koen Lenaerts ir Italijos teisingumo ministrė Marta Cartabia. Tada žodis buvo suteiktas mums! Susidūrę su iššūkiu vaidinti šią jaudinančią pjesę labai simboliškoje teisingumo erdvėje, turėjome susiimti.
„Buvo pasirinkta diena – vienas gegužės šeštadienis“, – šie žodžiai nuskambėjo didžiosios posėdžių salės tyloje ir prasidėjo mūsų pasakojimas apie dviejų teisingumo tarnų žmogiškąją avantiūrą.
Visada prisiminsime šiltą priėmimą, organizatorių ir techninės komandos pagalbą ir kompetenciją, taip pat bendrą entuziazmą, užplūdusį šią nuostabią Sąjungos teisės šventovę“.
C | Ryšiai su visuomene
Komunikacijos direktorato spaudos atstovų, kurie pagal išsilavinimą yra teisininkai, užduotis – visų valstybių narių žurnalistams ir įvairiems suinteresuotiesiems asmenims paaiškinti sprendimus, nutartis ir išvadas, taip pat nagrinėjamas bylas. Jie yra atsakingi už šiems asmenims skirtų renginių organizavimą ir komunikacijos medžiagos, kurią galima užsisakyti, rengimą.
page-s3.sub-3.region-2.graph-1.paragraph-1
page-s3.sub-3.region-2.graph-1.paragraph-2
2022 m., kurių tema buvo „Teisingumas arčiau piliečių“, dialogas su teisės specialistais ir plačiąja visuomene buvo gerokai aktyvesnis. Kaip ir ankstesniais metais, informacinių technologijų naudojimas tiek pagal naują nuotolinių vizitų programą, tiek per socialinius tinklus, yra pagrindinė priemonė siekiant padidinti Teisingumo Teismo veiklos prieinamumą ir skaidrumą, ypač pilietinės visuomenės atžvilgiu. 70-metis buvo proga pabrėžti vieną iš pagrindinių Teisingumo Teismo vertybių: tarnauti piliečiams ir teisinės valstybės principu grindžiamai Sąjungai.
Laipsniškai panaikinus dėl pandemijos atsiradusius ribojimus, 2022 m. pamažu daugėjo lankytojų.
Po dvejų metų, per kuriuos susibūrimai buvo negalimi, gegužės 9 d., Europos dieną, Teisingumo Teisme surengta pirmoji atvirų durų diena.Per šį renginį Teisingumo Teismo buveinėje pagal išankstinę registraciją organizuotos ekskursijos su gidu keliomis kalbomis, per jas pristatyta institucijos veikla: supažindinta su Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo užduotimis, bylos eiga, parodytos pasitarimų ir didžioji posėdžių salės. Tuo pat metu Eše prie Alzeto, 2022 m. Europos kultūros sostinėje, gražią pavasario dieną Teisingumo Teismas įrengė savo stendą. Iš institucijos darbuotojų ir narių sudaryta komanda susitiko su piliečiais, siekdama artimiau supažindinti juos su Sąjungos teisminės institucijos vaidmeniu. Spalio 8 d. Teisingumo Teismas nusprendė vėl atverti savo duris ir surengti dar didesnį renginį nei pavasarį. Išskirtinis dėmesys skirtas institucijos tarnyboms ir daugeliui profesijų. Šia unikalia galimybe susipažinti su Teisingumo Teismu iš vidaus iš viso pasinaudojo daugiau kaip 2 700 žmonių.
Per metus CVRIA interneto svetainėje Teisingumo Teismas paskelbė 216 pranešimų spaudai, skirtų žurnalistams ir teisininkams informuoti apie Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo sprendimus iškart, kai tik jie paskelbiami. Skaičiuojant visas interneto svetainėje pateiktas kalbines versijas, suinteresuotiesiems asmenims valstybėse narėse buvo išsiųsti 2 856 pranešimai spaudai.
Spaudos atstovai suinteresuotiesiems asmenims, daugiausia žurnalistams, bet taip pat teisininkams, išplatino 551 naujienlaiškį ir 568 „greituosius pranešimus“ apie bylas, dėl kurių nebuvo skelbta pranešimų spaudai. 2022 m. taip pat buvo gauta ir atsakyta į daugiau kaip 10 000 elektroninių laiškų ir beveik 5 000 telefono skambučių, susijusių su piliečių prašymais suteikti informaciją (kiekvieno prašytojo kalba).
Institucija intensyviau naudojasi socialiniais tinklais, kad informuotų plačiąją visuomenę per dvi savo paskyras Twitter tinkle (viena prancūzų kalba, o kita anglų kalba), jos iš viso turi 146 000 sekėjų. 2022 m. buvo paskelbtos 1 868 žinutės, t. y. dvigubai daugiau nei praėjusiais metais. Surengta speciali kampanija Twitter tinkle 70-mečio renginiams paminėti: specialiai šiai progai skirtose 70 žinučių, kuriose pasakojama apie 70 institucijos metų, sekėjai galėjo susipažinti su Teisingumo Teismo istorija. Teisingumo Teismas taip pat turi paskyrą LinkedIn profesiniame tinkle, ten jis paskelbė 313 pranešimų savo 178 000 sekėjų. Per vienus metus Teisingumo Teismo sekėjų skaičius šiame tinkle padidėjo daugiau nei trečdaliu, o šis pokytis rodo, kad institucija šioje platformoje yra matoma.
page-s3.sub-3.region-2.graph-2.paragraph-1
page-s3.sub-3.region-2.graph-2.paragraph-2
Taigi Teisingumo Teismas siekia skaidrumo, kad sustiprintų visuomenės pasitikėjimą šia institucija. Šiame procese labai svarbus veiksnys yra jo vaidmens ir teisminės veiklos suvokimas. Šį siekį būti arčiau piliečių rodo ir 2021 m. pradėtas įgyvendinti nuotolinių vizitų projektas. Iš pradžių šis projektas vyko prancūzų, italų, latvių ir vengrų kalbomis, paskui, kadangi labai pasiteisino, pradėtas vykdyti ir kitomis kalbomis. Nuotoliniai vizitai taip pat vyko čekų, graikų, lenkų ir rumunų kalbomis. 2023 m. tikslas – tęsti šią plėtrą ir išplėsti programą įtraukiant kitas oficialiąsias kalbas.
Po dvejų metų, kuriuos labai paveikė pandemija, vėl padaugėjo įprastesnių fizinių apsilankymų. Iš viso pastatus aplankė 9 683 lankytojai. Kiti pasirinko virtualų formatą – šiemet tokių lankytojų buvo apie 15 %. Šis formatas turi potencialo ateityje plėstis, nes taip Teisingumo Teismas tampa pasiekiamas ir toliau nuo Liuksemburgo esantiems Sąjungos piliečiams. Ši atvirumo politika ne tik mažina anglies dioksido pėdsaką, panaikina atstumus ir sąnaudas, bet ir sukuria pridėtinę vertę siekiant skaidrumo ir supratimo apie instituciją.
Nuotolinių vizitų tikslas – supažindinti 15–18 metų moksleivius su Sąjungos teismų vaidmeniu. Teisingumo Teismo jurisprudencijos poveikį jų kasdieniam gyvenimui ir teisminę veiklą pristato teisininkas. Moksleiviai virtualiai apsilanko pastatuose, jiems parodomi du šiai programai sukurti trumpametražiai filmai. Jie gali susitikti su teisėju arba generaliniu advokatu ir užduoti jiems klausimus. Programos tikslas – didinti jaunuolių ir jų mokytojų informuotumą apie demokratines vertybes ir aktualias teisines problemas.
Mr Dimitrios Gratsias,
Teisingumo Teismo teisėjas
„Galimybė dalyvauti nuotoliniame vizite Teisingumo Teisme graikų kalba mane sužavėjo nuo pat projekto pradžios. Vis dėlto turiu pripažinti, kad turėjau abejonių. Kaip kalbėti apie Teisingumo Teismą su moksleiviais, pernelyg nesileidžiant į technines smulkmenas, bet ir nesudarant klaidingo įspūdžio viską supaprastinus? Be to, šiuose vizituose nelieka spontaniškumo, paprastai būdingo bendraujant per fizinius apsilankymus. Paaiškėjo, kad mano abejonės buvo nepagrįstos. Nemažai dalyvių klausimus pateikė iš anksto ir jie buvo vienas už kitą įdomesni. Savo pristatyme pirmiausia atsakiau į bendro pobūdžio klausimus, tuomet perėjau prie specifiškesnių ir net asmeninių klausimų. Per susitikimą užduoti klausimai ne tik padėjo gyvai diskutuoti, ir tai nekelia nuostabos, kai lankosi tokie žmonės, bet ir turiningai pabendrauti, ir manau, kad tai padėjo susidaryti tikrą vaizdą apie Teisingumo Teismo veiklą ir iššūkius, su kuriais jis susiduria. Ar pakartočiau šią patirtį? Tikrai taip, be jokios abejonės!“
Varvara Efkarpidou,
Pirėjo (Graikija) Žanos d‘Ark mokyklos, kurioje dėstoma graikų ir prancūzų kalbomis, baigiamosios klasės moksleivė
„Su klasės draugais turėjome galimybę nuotoliniu būdu apsilankyti Europos Sąjungos Teisingumo Teisme ir pabendrauti su jo nariais. Galimybė dalyvauti ekskursijoje su gidu po Teisingumo Teismą būnant tokio amžiaus, kai galvojame apie ateitį ir labai svarbu suvokti, ko norime ir į kokią profesiją linkstame, yra unikali proga. Ne visada vyrauja optimizmas: socialinės ir finansų krizės, taip pat augantis mūsų tėvų susirūpinimas skatina kelti klausimus. Susitikimas su Teisingumo Teismo nariais buvo naudinga galimybė, o kai kuriems – svajonės pradžia. Atsakymai į mūsų klausimus ir visa ekskursija sudomino visus moksleivius ir pažadino smalsumą. Šį vizitą prisiminsime ilgai. Dėkojame organizatoriams ir savo mokyklai už šią gražią iniciatyvą“.