Teisminė veikla

A | Teisingumo Teismas 2022 m.

Teisingumo Teismą iš esmės gali būti kreipiamasi:

pateikiant prašymą priimti prejudicinį sprendimą
Kai nacionaliniam teismui kyla abejonių dėl Sąjungos teisės normos išaiškinimo ar galiojimo, jis sustabdo bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Teisingumo Teismą. Teisingumo Teismui priėmus sprendimą, kuriame pateikiamas išaiškinimas, nacionalinis teismas gali išspręsti savo nagrinėjamą ginčą. Bylose, kuriose atsakymo reikia labai skubiai (pvz., bylose dėl prieglobsčio, sienų kontrolės, vaikų grobimo ir pan.), numatyta prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra (PPU);
pareiškiant tiesioginį ieškinį, kuriuo
- prašoma panaikinti Sąjungos aktą (ieškinys dėl panaikinimo) arba
- siekiama, kad būtų konstatuota, jog valstybė narė nesilaiko Sąjungos teisės (ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo). Jeigu valstybė narė nevykdo teismo sprendimo, kuriuo konstatuota, kad ji neįvykdė įsipareigojimų, gali būti pareiškiamas antras ieškinys, vadinamasis ieškinys dėl „dvigubo įsipareigojimų neįvykdymo“; šiuo atveju Teisingumo Teismas jai gali paskirti piniginę sankciją;
pateikiant apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo priimtų sprendimų; jį išnagrinėjęs Teisingumo Teismas gali panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą;
prašant pateikti nuomonę dėl susitarimo, kurį Sąjunga ketina sudaryti su trečiąja valstybe arba tarptautine organizacija, atitikties Sutartims (tokį prašymą gali pateikti valstybė narė arba Sąjungos institucija).

Teisingumo Teismo veikla ir pokyčiai

2022 m. Teisingumo Teismo sudėtis liko nepakitusi, taip pat nepakeisti jo veiklą reglamentuojantys dokumentai – Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statutas ir Procedūros reglamentas.

Po dvejų metų, kuriuos paveikė sveikatos krizė, 2022 m. darbuotojai grįžo į institucijos patalpas, o institucija – prie įprastų veiklos sąlygų, ypač susijusių su teismo posėdžių organizavimu. Vis dėlto pastaruosius dvejus metus taikytų sveikatos priemonių nulemta technologijų pažanga buvo pasinaudota įgyvendinant svarbius projektus, kuriais siekiama priartinti Europos teisingumą prie piliečių.

Nuo 2022 m. balandžio 26 d. Teisingumo Teismas naudoja posėdžių transliavimo sistemą (streaming), kuria, kaip ir 2021 m. pradėtu nuotolinių vizitų projektu, siekiama sustiprinti Teisingumo Teismo, kaip „Piliečių teismo“, vaidmenį ir padaryti jį prieinamesnį plačiajai visuomenei. Transliacijos skirtos tam, kad visi norintys galėtų stebėti teismo posėdžius tokiomis pačiomis sąlygomis, tarsi fiziškai būtų Liuksemburge, teismo posėdžių salėje, nes teisminiai ginčai sinchroniškai verčiami žodžiu į kalbas, būtinas sklandžiai teismo posėdžio eigai.

Statistikos aspektu 2022 m. buvo dar vieni aktyvios veiklos pilni metai. Teisingumo Teismas gavo 806 bylas. Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia tai buvo prašymai priimti prejudicinį sprendimą ir apeliaciniai skundai (atitinkamai 546 ir 209 bylos), jie sudarė daugiau kaip 93 % visų 2022 m. gautų bylų. Šios bylos susijusios su labai įvairiomis ir opiomis sritimis, pavyzdžiui, pagrindinių Europos Sąjungos vertybių apsauga, asmens duomenų apsauga, vartotojų ir aplinkos apsauga, taip pat mokesčiais, konkurencija ir valstybės pagalba. Yra ir bylų, susijusių su sveikatos krize ar karu Ukrainoje.

Teisingumo Teismas, posėdžiaudamas įvairios sudėties, užbaigė 808 bylas. Nemažai bylų (78) išnagrinėjo didžioji kolegija, dviejose iš jų, kuriose nagrinėta teisinės valstybės principo laikymosi ir Sąjungos biudžeto vykdymo sąsaja, sprendimą priėmė plenarinė asamblėja (bylos Vengrija/Parlamentas ir Taryba C‑156/21) ir Lenkija/Parlamentas ir Taryba (C‑157/21).

Kadangi vis dažniau priimamos nutartys, ypač apeliacinių skundų atveju, bendra proceso trukmė (16,4 mėnesio) išliko panaši kaip ir praėjusiais metais (16,6 mėnesio), tačiau matyti, kad Teisingumo Teismui pateikiami klausimai tapo sudėtingesni, nes pailgėjo vidutinė prejudicinių sprendimų priėmimo trukmė (17,3 mėnesio, palyginti su 16,7 mėnesio 2021 m.).

2022 m. gruodžio 31 d. Teisingumo Teisme nagrinėjamų bylų skaičius buvo 1 111, t. y. tik dviem mažiau nei 2021 m. gruodžio 31 d. (1 113 bylų).

Atsižvelgdamas į šiuos statistinius duomenis ir į tai, kad nuo 2022 m. liepos mėn. Bendrajame Teisme dirba 54 teisėjai (po du iš kiekvienos valstybės narės), nes užbaigta Sąjungos teismų sistemos reforma, dėl kurios nuspręsta 2015 m., Teisingumo Teismas kreipėsi į Sąjungos teisės aktų leidėją su prašymu iš dalies pakeisti Statutą dėl dviejų aspektų. Šių pakeitimų tikslas – sudaryti sąlygas Teisingumo Teismui ne tik išsaugoti gebėjimą priimti kokybiškus sprendimus per protingą terminą, bet ir daugiau dėmesio skirti savo, kaip Sąjungos konstitucinio ir aukščiausiojo teismo, pagrindinėms užduotims.

Pirma, prašoma perduoti Bendrajam Teismui kompetenciją nagrinėti prašymus priimti prejudicinį sprendimą penkiose konkrečiai nustatytose srityse, kuriose retai keliami principiniai klausimai, jau egzistuoja gausi Teisingumo Teismo jurisprudencija, be to, bylų skaičius yra pakankamai didelis, tad numatomas perdavimas realiai paveiktų Teisingumo Teismo darbo krūvį: bendra PVM sistema, akcizai, Muitinės kodeksas ir tarifinis prekių klasifikavimas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, kompensavimas ir pagalba keleiviams bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema.

Bendrojo Teismo kompetencija nagrinėti prašymus priimti prejudicinį sprendimą neturėtų poveikio jo galimybei perduoti bylą Teisingumo Teismui, jeigu jis manytų, kad byloje reikalingas principinis sprendimas, galintis turėti įtakos Sąjungos teisės vienovei ar darnai. Teisingumo Teismas taip pat turėtų galimybę išimties tvarka peržiūrėti Bendrojo Teismo sprendimą tais atvejais, kai kiltų didelis pavojus, kad bus paveikta ši vienovė ar darna.

Antra, atsižvelgiant į didelį apeliacinių skundų dėl Bendrojo Teismo sprendimų ir nutarčių skaičių, siekiant išsaugoti apeliacinio proceso veiksmingumą ir sudaryti sąlygas Teisingumo Teismui sutelkti dėmesį į apeliacinius skundus, kuriuose keliami svarbūs teisės klausimai, prašyme dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto prašoma išplėsti apeliacinių skundų išankstinio priėmimo mechanizmo, įsigaliojusio 2019 m. gegužės 1 d. (Statuto 58a straipsnis), taikymo sritį.

Šis išplėtimas apimtų apeliacinius skundus dėl Bendrojo Teismo sprendimų, priimtų dėl tam tikrų Sąjungos įstaigų ar organų, kurie nebuvo aiškiai nurodyti Statuto 58a straipsnyje šio mechanizmo įsigaliojimo dieną, t. y. 2019 m. gegužės 1 d. (pavyzdžiui, Europos Sąjungos geležinkelių agentūra, Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra, Europos bankininkystės institucija, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija ar Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), nepriklausomų apeliacinių tarybų sprendimų.

Koen Lenaerts

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkas

**806** gautos bylos

**546** prašymai priimti prejudicinį sprendimą iš jų 5 PPU

Pagrindinės valstybės narės, iš kurių gauti prašymai priimti prejudicinį sprendimą:

Vokietija 98

Italija 63

Bulgarija 43

Ispanija 41

Lenkija 39

37 tiesioginiai ieškiniai, iš jų: 35 ieškiniai dėl įsipareigojimų neįvykdymo ir 2 ieškiniai dėl „dvigubo įsipareigojimų neįvykdymo“

**209** apeliaciniai skundai dėl Bendrojo Teismo sprendimų

6 nemokamos teisinės pagalbos prašymai

Bylos šalis, kuri neišgali sumokėti su procesu susijusių išlaidų, gali prašyti suteikti nemokamą teisinę pagalbą.

**808** išnagrinėtos bylos

**546** prašymai priimti prejudicinį sprendimą, iš jų 7 PPU

36 tiesioginiai ieškiniai, iš jų 17 konstatuotų įsipareigojimų neįvykdymo atvejų dėl 12 valstybių narių

**196** apeliaciniai skundai dėl Bendrojo Teismo sprendimų, 38 atvejais Bendrojo Teismo sprendimai buvo panaikinti

1 nuomonė

Vidutinė proceso trukmė: 16,4 mėnesio

Vidutinė prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūros trukmė: 4,5 mėnesio

Nagrinėjamos bylos(2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis): **1 111**

Pagrindinės nagrinėtos sritys:

Valstybės pagalba 58

Konkurencija 64

Institucinė teisė 38

Aplinka 46

Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė 132

Mokesčiai 80

Socialinė politika 73

Intelektinė nuosavybė 33

Vartotojų apsauga 77

Teisės aktų derinimas 89

Žr. detalią Teisingumo Teismo veiklos statistiką

Teisingumo Teismo nariai

Teisingumo Teismą sudaro 27 teisėjai ir 11 generalinių advokatų.

Teisėjai ir generaliniai advokatai yra skiriami valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu pasikonsultavus su komitetu, įgaliotu pateikti nuomonę dėl siūlomų eiti šias pareigas kandidatų tinkamumo. Jų kadencijos trukmė yra šešeri metai ir ji gali būti atnaujinta.

Jie parenkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina atitinkamos jų šalies reikalavimus, keliamus aukščiausioms teisėjo pareigoms, arba yra pripažintos kompetencijos teisės specialistai.

Teisėjai vykdo savo pareigas visiškai nešališkai ir nepriklausomai.

Teisingumo Teismo teisėjai iš savo tarpo renka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Teisėjai ir generaliniai advokatai šešerių metų kadencijai paskiria kanclerį.

O. Spineanu-Matei

Teisėjas

T. Ćapeta

Generalinė advokatė

L. Medina

Generalinė advokatė

A. Calot Escobar

Kancleris

Vyresniškumo tvarka nuo 2022 m. spalio 7 d.

B | Bendrasis Teismas 2022 m.

Bendrasis Teismas pirmąja instancija daugiausia nagrinėja fizinių arba juridinių asmenų, su kuriais aktai konkrečiai ir tiesiogiai susiję (privačių asmenų, įmonių, asociacijų ir kt.) ir valstybių narių pareikštus tiesioginius ieškinius dėl Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų ir tiesioginius ieškinius dėl institucijų ar jų tarnautojų padarytos žalos atlyginimo.

Didelė dalis jo nagrinėjamų ginčų yra ekonominio pobūdžio: intelektinės nuosavybės (Europos Sąjungos prekių ženklai ir pramoninis dizainas), konkurencijos, valstybės pagalbos ir bankų bei finansinės priežiūros srityse.

Bendrasis Teismas taip pat turi jurisdikciją viešosios tarnybos srityje spręsti Europos Sąjungos ir jos tarnautojų ginčus.

Dėl Bendrojo Teismo sprendimų Teisingumo Teisme galima pateikti apeliacinį skundą; jis pateikiamas tik dėl teisės klausimų. Bylose, kuriose jau atlikta dviguba kontrolė (iš pradžių nepriklausomos apeliacinės tarybos, vėliau – Bendrojo Teismo), Teisingumo Teismas priima apeliacinį skundą tik jeigu jame keliamas Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai svarbus klausimas.

Bendrojo Teismo veikla ir pokyčiai

2022 m. į mūsų žemyną sugrįžo karas. Šis baisus įvykis buvo akimirka, pažadinusi visų europiečių bendrą suvokimą. Taika niekada negali būti laikoma savaime suprantamu dalyku ir reikalauja visų įsipareigojimo. Mūsų institucija skiria itin daug dėmesio šiam įsipareigojimui. Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo užduotis – užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės normų, ir stengtis apsaugoti žmogaus orumą. Sąjungoje konfliktai sprendžiami ne grasinimais ir ginklais, o diskusijomis ir vadovaujantis teise. Šiomis aplinkybėmis Bendrojo Teismo prašyta (kartais labai greitai) įvertinti Sąjungos patvirtintų ribojamųjų priemonių, taikomų asmenims ar subjektams, susijusiems su Rusijos Federacijos nuo 2022 m. vasario mėn. vykdoma agresija, teisėtumą. Sprendimą byloje RT France/Taryba Bendrojo Teismo didžioji kolegija priėmė pagal pagreitintą procedūrą, praėjus penkiems mėnesiams nuo ieškinio pateikimo. Iki šiol gauta daugiau kaip 70 bylų dėl ribojamųjų priemonių, susijusių su ginkluotu konfliktu. Mūsų Sąjungai garbę daro tai, kad tokios priemonės patvirtintos ne savavališkai, taigi jas gali kontroliuoti nepriklausomi ir nešališki teisma.

Bendrojo Teismo nagrinėjamos bylos labiau nei bet kada anksčiau atspindėjo svarbiausius mūsų žemyno visuomenei aktualius klausimus. Be ribojamųjų priemonių, kurios susijusios ne tik su agresija Ukrainoje, gautos bylos apima ir skaitmeninių gigantų konkurencijos reguliavimą bei valstybės pagalbos reglamentavimą, ypač mokesčių, energetikos ir aplinkos apsaugos sektoriuose. Taip pat gauta bylų, susijusių su bankininkystės ir finansų teise, asmens duomenų apsauga, bendra prekybos politika ir energetikos rinkų reguliavimu. Atsižvelgiant į pastaruoju metu vykusius teisėkūros pokyčius ir vis labiau įtemptą tarptautinę situaciją, Sąjungos institucijų aktų teisėtumo kontrolė gali tapti intensyvesnė.

Bendrasis Teismas kuo puikiausiai suvokia savo atsakomybę. Jis turi išteklių, kad galėtų su tuo susidoroti. Praėjusiais metais teisme pradėjo eiti pareigas aštuoni nauji nariai, ir taip užbaigta Reglamentu 2015/2422 pradėta reforma. Dabar Bendrąjį Teismą sudaro 54 nariai, t. y. jau po du teisėjus iš kiekvienos valstybės narės. Atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo mėn. prasidėjusį naują trejų metų laikotarpį, Bendrasis Teismas taip pat išsamiau apsvarstė savo veiklą ir darbo metodus, daugiausia dėmesio skirdamas teisminės kontrolės stiprinimui, pagalbai ginčo šalims per visą procesą ir proceso trukmei (2022 m. vidutiniškai 16,2 mėnesio). Pasipildęs ir pertvarkytas Bendrasis Teismas nusistatė kryptį: užtikrinti kokybišką, visuomenei suprantamą teisingumą per šiuolaikinio pasaulio lūkesčius atitinkančius terminus.

Sąjungos teismų sistema turi nuolat prisitaikyti prie šių laikų iššūkių. Atsižvelgdamas į tai, Teisingumo Teismas 2022 m. lapkričio mėn. pateikė prašymą dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto; šiuo prašymu visų pirma siekiama apibrėžti konkrečias sritis, kuriose Bendrasis Teismas būtų kompetentingas nagrinėti valstybių narių teismų pateiktus prejudicinius klausimus (SESV 256 straipsnis). Bendrasis Teismas pasirengęs padėti Teisingumo Teismui, kuriam tenka vis didesnis darbo krūvis. Jis aktyviai dalyvavo svarstant šią iniciatyvą ir jau rengiasi ją įgyvendinti.

Marc van der Woude

Bendrojo Teismo pirmininkas

**858** išnagrinėtos bylos

**760** tiesioginių ieškinių, iš jų:

**1 474** nagrinėjamos bylos(2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis)

Pagrindinės nagrinėtos sritys:

Žr. detalią Bendrojo Teismo veiklos statistiką

Jurisprudencijos naujovės

Bendrajame Teisme, kaip ir kitur, naujienos veja viena kitą. Nors nagrinėdamas dėl Covid-19 pandemijos kilusius ginčus Bendrasis Teismas vis dar žengia nepramintais takais, kaip matyti iš 2022 m. balandžio 27 d. Sprendimo Roos ir kt./Parlamentas (T‑710/21, T‑722/21 ir T‑723/21), kuriame pirmą kartą buvo nagrinėjamas tam tikrų Europos Sąjungos institucijų nustatytų apribojimų, skirtų jų darbuotojų sveikatai apsaugoti, teisėtumas, 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos įvykdyta karinė agresija prieš Ukrainą sukėlė naują ginčų bangą. 2022 m. liepos 27 d. Sprendime RT France/Taryba (T‑125/22) Bendrasis Teismas, posėdžiaudamas didžiosios kolegijos sudėties, išnagrinėjęs bylą pagal pagreitintą procedūrą išsakė beprecedentę poziciją dėl Tarybos nustatytų ribojamųjų priemonių, kuriomis draudžiama transliuoti audiovizualinį turinį, teisėtumo.

Vis dėlto, kad ir kokia reikšminga būtų ši naujiena, ji negali užgožti kitos jurisprudencijos pažangos, Bendrojo Teismo padarytos įprastesnėmis aplinkybėmis.

Instituciniais klausimais Bendrasis Teismas 2022 m. sausio 12 d. Sprendime Verelst/Taryba (T‑647/20) pirmą kartą vertino, ar teisėtas Įgyvendinimo sprendimas 2020/1117, kuriuo skiriami Europos prokuratūros Europos prokurorai, priimtas pagal Reglamentą (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas šios prokuratūros įsteigimo srityje. Išnagrinėjęs bylą, Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Taryba turi didelę diskreciją vertinti ir lyginti valstybės narės kandidatų į Europos prokuroro pareigas nuopelnus, ir pridūrė, kad nagrinėjamu atveju pasirinkusi ir paskyrusi laimėjusį kandidatą ji neperžengė šios didelės diskrecijos ribų. Viešųjų pirkimų srityje Bendrasis Teismas 2022 m. sausio 26 d. Sprendime Leonardo/Frontex (T‑849/19) nagrinėjo, ar priimtinas ieškinys dėl panaikinimo, kurį dėl skelbimo apie pirkimą ir jo priedų pareiškė įmonė, nedalyvavusi pagal šį skelbimą apie pirkimą pradėtame konkurse. Bendrojo Teismo išplėstinė kolegija nusprendė, kad įmonė, įrodžiusi, kad jos dalyvavimas viešojo pirkimo procedūroje tapo neįmanomas dėl specifikacijoje numatytų reikalavimų, gali pagrįsti suinteresuotumą pareikšti ieškinį dėl pirkimo dokumentų. Galiausiai konkurencijos srityje 2022 m. liepos 13 d. Sprendime Illumina / Komisija (T‑227/21) Bendrasis Teismas pirmą kartą pareiškė nuomonę dėl Reglamento 139/2004 dėl susijungimų 22 straipsnyje numatyto klausimų perdavimo mechanizmo taikymo koncentracijai, apie kurią nebuvo būtina pranešti valstybėje, prašančioje perduoti klausimo dėl jos svarstymą, tačiau apėmusiai įmonės, kurios svarbos konkurencijai neatspindi jos apyvarta, įsigijimą. Nagrinėjamoje byloje Bendrasis Teismas iš esmės sutiko, kad tokiomis aplinkybėmis Komisija gali pripažinti savo kompetenciją.

Savvas S. Papasavvas

Bendrojo Teismo pirmininko pavaduotojas

Bendrojo Teismo nariai

Bendrąjį Teismą sudaro po du teisėjus iš kiekvienos valstybės narės

Teisėjai parenkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina aukštoms teisėjo pareigoms keliamus reikalavimus. Jie skiriami valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu, pasikonsultavus su komitetu, įgaliotu pateikti nuomonę dėl kandidatų tinkamumo eiti teisėjo pareigas. Jų kadencijos trukmė yra šešeri metai ir ji gali būti atnaujinta. Iš savo narių jie trejiems metams renka teismo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Jie paskiria Kanclerį šešerių metų kadencijai.

Teisėjai vykdo savo pareigas visiškai nešališkai ir nepriklausomai.

2022 m. sausio mėn. Bendrojo Teismo teisėjų pareigas pradėjo eiti Ioannis Dimitrakopoulos (Graikija), Damjan Kukovec (Slovėnija) ir Suzanne Kingston (Airija).

2022 m. liepos mėn. Bendrojo Teismo teisėjų pareigas pradėjo eiti Tihamér Tóth (Vengrija) ir Beatrix Ricziová (Slovakija).

Focus

Reglamentas, pagal kurį Sąjungos lėšoms gauti nustatyta sąlyga, kad būtina laikytis teisinės valstybės principo, galioja

2022 m. vasario 16 d. sprendimai Vengrija/Parlamentas ir Taryba ir Lenkija/Parlamentas ir Taryba (C‑156/21 ir C‑157/21)

Teisinė valstybė

Tai viena iš pagrindinių Sąjungos vertybių, kuri apima:

teisėtumo principą, kuris reiškia skaidrų, atskaitingą, demokratinį ir pliuralistinį teisės aktų priėmimo procesą,
teisinio saugumo principą,
vykdomosios valdžios savavališkumo draudimo principą,
veiksmingos teisminės gynybos principą (galimybę kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą),
valdžių atskyrimo principą,
nediskriminavimo ir lygybės prieš įstatymą principą.

Siekdama apsaugoti Sąjungos biudžetą ir finansinius interesus nuo teisinės valstybės principo, kaip pagrindinės vertybės, kuria grindžiama Sąjunga, pažeidimų poveikio, Sąjunga nustatė naują sąlygų režimą.

Pagal šį režimą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu 2020/2092, lėšoms iš Sąjungos biudžeto gauti nustatyta sąlyga, kad valstybės narės turi laikytis teisinės valstybės principo. Pagal šį reglamentą Tarybai leidžiama, remiantis Komisijos atliktu tyrimu, patvirtinti priemones, pavyzdžiui, sustabdyti mokėjimus arba atlikti finansines pataisas, siekiant apsaugoti Sąjungos biudžetą ir jos finansinius interesus, kai dėl tokių pažeidimų kyla rizika jiems pakenkti.

Vengrija ir Lenkija šį reglamentą užginčijo Teisingumo Teisme. Dėl išskirtinės svarbos bylas nagrinėjo Teisingumo Teismo plenarinė sesija

2022 m. vasario 16 d. Teisingumo Teismas atmetė Vengrijos ir Lenkijos ieškinius.

Teisingumo Teismas pabrėžė, kad Sąjunga grindžiama valstybėms narėms bendromis vertybėmis, tarp kurių yra ir teisinės valstybės principas. Šiomis bendromis vertybėmis apibrėžiama pati Sąjungos, kaip bendros teisės sistemos, tapatybė, ir stodamos į Sąjungą visos valstybės narės sutiko jų laikytis. Taigi teisinės valstybės principo laikymasis yra valstybių narių pareiga pasiekti rezultatą, tiesiogiai kylanti iš jų narystės Sąjungoje. Tai yra išankstinė sąlyga, kad šios valstybės galėtų naudotis visomis kitomis teisėmis, suteikiamomis taikant Sutartis.

Sąjungos finansiniams interesams gali būti smarkiai pakenkta dėl valstybėje narėje padarytų teisinės valstybės principų pažeidimų. Patikimą finansų valdymą valstybės narės gali užtikrinti tik tuo atveju, jeigu valdžios institucijos veikia laikydamosi teisės, jeigu už teisės pažeidimus veiksmingai persekiojama ir jeigu nepriklausomi ir nešališki teismai gali atlikti veiksmingą savavališkų ar neteisėtų valdžios institucijų sprendimų teisminę kontrolę. Taigi Sąjunga turi galėti ginti savo finansinius interesus, visų pirma pasitelkdama Sąjungos biudžeto apsaugos priemones. Teisingumo Teismas konstatavo, kad ginčijamame reglamente nustatytas mechanizmas patenka į finansinio pobūdžio taisyklių, pirmiausia nurodančių Sąjungos biudžeto vykdymo tvarką (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 322 straipsnis), sąvoką. Vadinasi, reglamentas buvo teisingai priimtas remiantis šiuo teisiniu pagrindu.

Atsakydamas į kai kuriuos Vengrijos ir Lenkijos argumentus Teisingumo Teismas taip pat paaiškino, kad sąlygų mechanizmu neapeinama Europos Sąjungos sutarties (ESS) 7 straipsnyje numatyta procedūra. Šiomis dviem procedūromis siekiama skirtingų tikslų ir jų objektas skirtingas. Konkrečiai kalbant, ESS 7 straipsnis sudaro galimybes reaguoti į šiurkščius ir nuolatinius vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga, pažeidimus arba akivaizdų tokio pažeidimo pavojų, o ginčijamas reglamentas taikomas tik teisinės valstybės principų pažeidimams ir tik tuo atveju, kai yra pagrįstų priežasčių manyti, kad tokie pažeidimai daro poveikį biudžetui.

Teisingumo Teismas taip pat atmetė argumentą, kad teisinės valstybės principai Sąjungos teisėje neturi konkretaus materialinio turinio. Šie principai buvo išsamiai išplėtoti jo jurisprudencijoje, taigi patikslinti Sąjungos teisės sistemoje. Jie kyla iš bendrų vertybių, kurias valstybės narės taip pat pripažįsta ir taiko savo teisės sistemose. Vadinasi, valstybės narės gali pakankamai tiksliai nustatyti kiekvieno iš šių principų turinį ir reikalavimus.

Galiausiai tam, kad būtų taikomas sąlygų mechanizmas, reikia nustatyti realų ryšį tarp teisinės valstybės principo pažeidimo ir poveikio patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui arba didelės rizikos, kad toks poveikis bus daromas. Be to, taikydama šį mechanizmą Komisija turi laikytis griežtų procedūrinių reikalavimų. Taigi Vengrija ir Lenkija neturi pagrindo teigti, kad Komisijai ir Tarybai suteikti įgaliojimai yra pernelyg platūs. Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad ginčijamas reglamentas atitinka teisinio saugumo principo reikalavimus.

ESS 7 straipsnis

Šioje nuostatoje aprašoma procedūra, leidžianti sustabdyti tam tikras valstybės narės teises, suteikiamas taikant jai Sutartis, jei ši valstybė narė šiurkščiai ir nuolat pažeidžia ESS 2 straipsnyje nurodytas bendras valstybėms narėms vertybes, tarp kurių yra ir teisinės valstybės principas. Vengrija ir Lenkija teigė, kad Sąlygų reglamentu įtvirtinus lygiagrečią procedūrą neteisėtai leista apeiti konkrečias ESS 7 straipsnyje nustatytas sąlygas, kad valstybei narei būtų galima taikyti sankcijas.

Su teisinės valstybės principo laikymusi susiję nemažai Teisingumo Teismo sprendimų, be kita ko, šie:

2018 m. vasario 27 d. Sprendimas Associação Sindical dos Juízes Portugueses (Teisėjų nepriklausomumas – Atlyginimų mažinimas nacionaliniame viešosios tarnybos sektoriuje) (C‑64/16) ;
2021 m. liepos 15 d. Sprendimas Komisija/Lenkija (Teisėjams taikoma drausminė tvarka – Nacionalinių teismų teisės ir pareigos pateikti Teisingumo Teismui prašymus priimti prejudicinį sprendimą apribojimas) (C‑791/19) ;
2021 m. balandžio 20 d. Sprendimas Repubblika (Valstybės narės teisėjų nepriklausomumas – Skyrimo tvarka – Ministro Pirmininko įgaliojimai – Teisėjų skyrimo komiteto dalyvavimas) (C‑896/19).

Teisinio saugumo principas

Pagal šį principą reikalaujama, kad teisės normos būtų aiškios ir tikslios, o jų taikymas nuspėjamas teisės subjektams, visų pirma kai jos gali turėti neigiamų pasekmių. Taigi teisės norma turi leisti suinteresuotiesiems asmenims aiškiai žinoti savo teises ir pareigas ir imtis atitinkamų veiksmų.

Focus

Aplinkos apsaugos asociacijų teisė kreiptis į teismą

2022 m. lapkričio 8 d. Sprendimas Deutsche Umwelthilfe (Variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimas) (C‑873/19)

Siekiant saugoti aplinką ir pagerinti oro kokybę, pagal Europos Sąjungos reglamentą dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo draudžiama naudoti įtaisus, mažinančius išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos veiksmingumą (vadinamuosius valdiklius). Vis dėlto taikomos trys šio draudimo išimtys, visų pirma tais atvejais, kai „įtaiso būtinumas pateisinamas dėl variklio apsaugos nuo pažeidimo ar avarijos ir jis būtinas saugiam transporto priemonės naudojimui“.

Vokietijos aplinkos apsaugos asociacija Deutsche Umwelthilfe mano, kad Vokietijos federalinė variklinių transporto priemonių tarnyba nesilaikė šio draudimo, nes tam tikrose Volkswagen markės transporto priemonėse leido naudoti programinę įrangą, ribojančią dujinių teršalų, ypač azoto oksido (NOx), recirkuliaciją. Šia programine įranga nustatytas „temperatūros intervalas“ leido pritaikyti išmetamųjų dujų valymo lygį atsižvelgiant į lauko temperatūrą. Dėl šios programinės įrangos dujinių teršalų recirkuliacija buvo visiškai veiksminga tik aplinkos temperatūrai esant aukštesnei nei 15°C. 2018 m. vidutinė metinė temperatūra Vokietijoje buvo 10,4°C.

Deutsche Umwelthilfe Vokietijos teisme užginčijo leidimą naudoti tokią programinę įrangą. Teisingumo Teismo paprašyta išaiškinti du klausimus.

1. Vokietijos teismas pažymėjo, kad pagal Vokietijos teisę Deutsche Umwelthilfe negali pareikšti ieškinio dėl Federalinės tarnybos išduoto leidimo, nes Sąjungos reglamentu, kuriuo ji remiasi, nesiekiama apsaugoti pavienių piliečių. Vokietijos teismas klausė Teisingumo Teismo, ar tokios galimybės nesuteikimas yra suderinamas su Orhuso konvencija ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje garantuojama teise į veiksmingą teisinę gynybą.

2022 m. lapkričio 8 d. sprendime Teisingumo Teismas konstatavo, kad pagal Orhuso konvenciją, siejamą su Chartija, iš aplinkos apsaugos asociacijos, turinčios teisę kreiptis į teismą, negali būti atimta galimybė nacionaliniame teisme prašyti patikrinti, kaip laikomasi tam tikrų Sąjungos aplinkos teisės normų. Taigi tokia asociacija turi turėti galimybę teisme ginčyti leidimą naudoti valdiklius.

2. Vokietijos teismas taip pat klausė, ar įtaiso, kuriuo nustatytas „temperatūros intervalas”, „būtinumas“, kuriuo išimtiniais atvejais galima pateisinti jo įrengimą dėl variklio apsaugos arba siekiant užtikrinti saugų jo veikimą, turi būti vertinamas atsižvelgiant į leidimo išdavimo dieną egzistavusius techninius sprendimus, o gal reikėtų atsižvelgti į kitas aplinkybes.

Teisingumo Teismas nurodė, kad toks valdiklis, kaip „temperatūros intervalas“, išimties tvarka gali būti pateisinamas, jei tenkinamos šios sąlygos:

įtaisas turi būti griežtai būtinas siekiant išvengti didelės tiesioginės grėsmės varikliui dėl pažeidimo ar avarijos, kurią sukelia netinkamas išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistemos sudedamosios dalies veikimas,
pažeidimas turi kelti konkretų pavojų vairuojant transporto priemonę,
šio įtaiso ar transporto priemonės, kurioje jis įrengtas, tipo patvirtinimo momentu nėra jokio kito techninio sprendimo, kuris leistų išvengti tokios grėsmės.

Galiausiai, net ir konstatavus tokį būtinumą, valdiklis bet kuriuo atveju turi būti draudžiamas, jeigu sukonstruotas taip, kad įprastomis eismo sąlygomis veiktų didžiąją metų dalį. Tokiu atveju išimtis būtų taikoma dažniau nei draudimas, o taip būtų neproporcingai pažeistas pats išmetamo azoto oksidų (NOx) kiekio ribojimo principas.

Teisingumo Teismas reguliariai nagrinėja bylas aplinkosaugos srityje. Naujausios bylos yra šios:

2022 m. sausio 13 d. Sprendimas Ville de Paris ir kt. (Variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimas –Išmetamų azoto oksidų kiekio vertės – Įprastomis važiavimo sąlygomis išmetamo teršalų kiekio bandymai) (C‑177/19 P ir kt.) ,
2022 m. liepos 14 d. sprendimai GSMB Invest, Volkswagen ir Porsche Inter Auto ir Volkswagen (Dyzelinės transporto priemonės – Išmetamas azoto oksidų (NOx) kiekis – Draudžiami valdikliai – Temperatūros intervalas) (C‑128/20 ir kt.) ,
2022 m. gruodžio 22 d. Sprendimas Komisija / Ispanija (Ribinės vertės – NO₂) (C‑125/20) ,
2022 m. gruodžio 22 d. Sprendimas Ministre de la Transition écologique ir Premier ministre (Valstybės atsakomybė už oro taršą) (C‑61/21).

Focus

Teisė būti pamirštam ir teisė gauti informaciją

2022 m. gruodžio 8 d. Sprendimas Google (Nuorodų į tariamai netikslų turinį pašalinimas) (C‑460/20)

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR)

2018 m. įsigaliojusiu BDAR piliečiams suteikiama daugiau galimybių kontroliuoti savo asmens duomenis ir nustatoma juos turinčių subjektų atsakomybė.

Tarp BDAR įtvirtintų teisių yra šios:

teisė gauti informaciją apie duomenų tvarkymą,
teisė susipažinti su turimais duomenimis,
teisė reikalauti ištaisyti netikslius ar neišsamius duomenis,
teisė ištrinti duomenis, kurie buvo tvarkomi neteisėtai arba kurių nebereikia tvarkyti atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus (geriau žinoma kaip „teisė būti pamirštam“),
teisė į duomenų perkeliamumą (gauti duomenų valdytojui pateiktus duomenis).

Asmens duomenų apsauga Europos Są jungos lygiu reglamentuojama Bendrajame duomenų apsaugos reglamente

Vis dėlto teisė į asmens duomenų apsaugą nėra absoliuti. Ji turi būti lyginama su kitomis pagrindinėmis teisėmis, laikantis proporcingumo principo. Tarp šių kitų pagrindinių teisių yra teisė į informacijos laisvę.

2022 m. gruodžio 8 d. paskelbtame Sprendime Google Teisingumo Teismas priminė šio lyginimo svarbą ir taikė jį atsakydamas į Vokietijos Federalinio Teismo klausimą dėl teisės būti pamirštam.

Ginčas kilo, kai du vienos investicinių bendrovių grupės vadovai paprašė Google iš paieškos, atliktos pagal jų vardus ir pavardes, rezultatų pašalinti kai kurias nuorodas. Tarp šios paieškos rezultatų buvo nuorodos į straipsnius, kuriuose išreikšta kritika dėl šios grupės investavimo modelio. Abu vadovai teigė, kad tuose straipsniuose yra netikslių teiginių. Be to, jie paprašė iš rezultatų sąrašo pašalinti jų nuotraukas, rodomas miniatiūrų pavidalu (thumbnails) nenurodant konteksto.

Google atsisakė tenkinti šiuos prašymus, remdamasi minėtų straipsnių ir nuotraukų profesiniu kontekstu ir teigdama nežinanti, ar straipsniuose pateikta informacija yra tiksli, ar ne.

Šią bylą nagrinėjęs Vokietijos Federalinis Teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą su prašymu išaiškinti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Reglamente aiškiai nustatyta, kad teisė būti pamirštam netaikoma, kai asmens duomenis tvarkyti būtina siekiant įgyvendinti teisę į informacijos laisvę.

Teisingumo Teismas pabrėžė, kad teisės į privataus gyvenimo apsaugą ir į asmens duomenų apsaugą paprastai yra viršesnės už teisėtą interneto naudotojų, suinteresuotų susipažinti su atitinkama informacija, interesą. Tačiau ši pusiausvyra gali priklausyti nuo šios informacijos pobūdžio ir jos jautrumo, galinčio turėti įtakos duomenų subjekto privačiam gyvenimui. Ji taip pat priklauso nuo visuomenės intereso susipažinti su informacija. Šis interesas gali skirtis, nelygu asmens vaidmuo viešajame gyvenime.

Vis dėlto į teisę į saviraiškos ir informacijos laisvę negali būti atsižvelgiama, kai paaiškėja, kad nurodomame turinyje esanti informacija, kuri nėra mažareikšmė, yra netiksli.

Kai asmuo kreipiasi dėl nuorodos pašalinimo, paieškos sistemos operatoriui tenka šios pareigos:

Jis turi patikrinti, ar turinys ir toliau gali būti įtrauktas į paieškos, atliktos per jo paieškos sistemą, rezultatų sąrašą. Jei prašymui pagrįsti pateikiama pakankamai įrodymų, paieškos sistemos operatorius privalo tenkinti prašymą.
Jei iš prašyme pateiktų įrodymų nėra akivaizdu, kad informacija yra netiksli, paieškos sistemos operatorius neprivalo ištrinti duomenų. Tačiau tokiu atveju prašymą pateikęs asmuo turi turėti galimybę kreiptis į duomenų apsaugos priežiūros instituciją arba teisminę instituciją, kad šios atliktų reikiamus patikrinimus ir prireikus nurodytų šiam operatoriui imtis privalomų priemonių.
Jis privalo įspėti interneto naudotojus apie administracinę procedūrą ar teismo procesą dėl tariamo turinio netikslumo.
Jis turi patikrinti, ar nuotraukų rodymas miniatiūrų pavidalu (thumbnails) yra būtinas, kad interneto naudotojai, potencialiai suinteresuoti susipažinti su šiomis nuotraukomis, galėtų pasinaudoti teise į informacijos laisvę. Asmens nuotraukų rodymas gali ypač riboti šio asmens teises į jo privataus gyvenimo apsaugą. Tai, kad galimybė susipažinti su tokiomis nuotraukomis yra indėlis į bendrojo intereso diskusiją, laikoma svarbiausia aplinkybe, į kurią reikia atsižvelgti lyginant konkuruojančias pagrindines teises.

Teisingumo Teisme nagrinėjama daug bylų, susijusių su asmens duomenų apsauga.

Kai kurie naujausi sprendimai, susiję su informacinių ir ryšių technologijų raida:

2020 m. liepos 16 d. Sprendimas Facebook Ireland ir Schrems dėl apsaugos lygio, kuris turi būti užtikrintas asmens duomenų perdavimo į trečiąją šalį atveju (C‑311/18),
2020 m. spalio 6 d. Sprendimas La Quadrature du Net ir kt. dėl draudimo nacionalinės teisės normose nustatyti įpareigojimą bendrai ir nediferencijuotai perduoti ar saugoti srauto ir vietos nustatymo duomenis (C‑511/18 ir kt.),
2021 m. kovo 2 d. Sprendimas Prokuratuur dėl valdžios institucijų prieigos prie srauto ar vietos nustatymo duomenų siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais (C‑746/18) ,
2021 m. birželio 15 d. Sprendimas Facebook Ireland ir kt. dėl nacionalinių priežiūros institucijų įgaliojimų (C‑645/19) ,
2022 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija dėl viešojo sektoriaus darbuotojų ar vadovų privačių interesų deklaracijų skaidrumo (C‑184/20).

Focus

Karas Ukrainoje: tam tikrų prorusiškų žiniasklaidos priemonių transliavimo veiklos draudimas ir saviraiškos laisvė

2022 m. liepos 27 d. Sprendimas RT France/Taryba (T‑125/22)

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra

Laukdama galutinio Bendrojo Teismo sprendimo RT France2022 m. kovo 8 d. kreipėsi į Bendrojo Teismo pirmininką su prašymu nedelsiant sustabdyti sprendimo uždrausti transliavimo veiklą vykdymą. Kovo 30 d. šis prašymas, dėl kurio vykdyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra, buvo atmestas. Visų pirma Bendrojo Teismo pirmininkas nusprendė, kad RT France neįrodė, jog draudimas jai padarė nepataisomą žalą. Taigi nebuvo jokios ypatingos skubos, pateisinančios tokį vykdymo sustabdymą, kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje.

2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacija pradėjo agresijos karą prieš Ukrainą. Vykdydama bendrą užsienio ir saugumo politiką Europos Sąjunga reagavo į šį tarptautinės teisės pažeidimą, visų pirma nustatydama sankcijas Rusijos Federacijai. 2022 m. kovo 1 d. Europos Sąjungos Taryba, siekdama kovoti su Rusijos propaganda, uždraudė tam tikrų žiniasklaidos priemonių transliavimo veiklą Sąjungoje arba į ją.

Draudimas taikytas ir iš Rusijos valstybės biudžeto finansuojamam televizijos kanalui RT France, 2022 m. kovo 8 d. jis Europos Sąjungos Bendrajam Teismui pateikė ieškinį dėl šio Tarybos sprendimo panaikinimo.

Atsižvelgdamas į bylos svarbą ir skubą Bendrasis Teismas, posėdžiavęs didžiosios kolegijos sudėties (15 teisėjų), pirmą kartą savo iniciatyva taikė pagreitintą procedūrą, kuri leido priimti sprendimą per mažiau nei penkis mėnesius.

Liepos 27 d. sprendimu Bendrasis Teismas atmetė visą ieškinį. Sprendimas grindžiamas trimis esminiais elementais.

Taryba turi plačią diskreciją nustatyti ribojamąsias priemones bendros užsienio ir saugumo politikos srityje. Ji gali laikinai užrausti transliuoti tam tikrų žiniasklaidos priemonių, finansuojamų iš Rusijos valstybės biudžeto, turinį, jei šios žiniasklaidos priemonės palaiko Rusijos karinę agresiją. Vienodas tokio draudimo įgyvendinimas geriau užtikrinamas Sąjungos, o ne nacionaliniu lygmeniu.
Draudimas transliuoti, dėl kurio buvo nuspręsta prieš tai neišklausius RT France, nėra teisės į gynybą pažeidimas. Išimtinės aplinkybės, susijusios su ypatinga skuba dėl prasidėjusio karo prie Sąjungos sienų, reikalavo greitos reakcijos. Siekiant užtikrinti karinę agresiją palaikančios propagandos draudimo veiksmingumą, jį reikėjo įgyvendinti nedelsiant.
Žodžio laisvė yra vienas iš esminių demokratinės visuomenės pagrindų. Ši laisvė taikoma ne tik idėjoms, kurios priimamos palankiai arba nelaikomos įžeidžiančiomis, bet ir idėjoms, kurios įžeidžia, šokiruoja arba trikdo. Tai kyla iš pliuralizmo, tolerancijos ir atvirumo reikalavimų, be kurių neįmanoma demokratinė visuomenė.

Vis dėlto demokratinėje visuomenėje gali būti būtina bausti už tų formų saviraišką, kuria propaguojama, pateisinama ar skatinama neapykanta, grindžiama netolerancija, smurto naudojimu ir šlovinimu.

RT France taikomu draudimu siekiama būtent šio tikslo. Taip siekiama apsaugoti Sąjungos viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, kuriems kelia grėsmę Rusijos įgyvendinama sisteminė propagandos kampanija, ir daryti spaudimą Rusijos valdžios institucijoms, kad jos nutrauktų karinę agresiją. Ši priemonė taip pat yra proporcinga, nes ji tinkama ir būtina siekiamiems tikslams įgyvendinti. Yra pakankamai konkrečių, tikslių ir nuoseklių įrodymų, patvirtinančių, kad RT France aktyviai palaikė destabilizuojančią ir agresyvią Rusijos Federacijos politiką, galiausiai lėmusią didelio masto karinį įsiveržimą į Ukrainą. RT France pateikti įrodymai nepatvirtina, kad apskritai išlaikydama pusiausvyrą ji nušvietė vykstantį karą, laikydamasi audiovizualinės žiniasklaidos „pareigų ir atsakomybės“ srityje taikomų principų.

Ribojamosios priemonės arba sankcijos

Tai yra priemonės, kuriomis gali pasinaudoti Europos Sąjunga, siekdama savo bendros užsienio ir saugumo politikos tikslų. Šie tikslai pirmiausia yra apsaugoti ES vertybes, pagrindinius interesus ir saugumą, stiprinti ir remti demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir tarptautinės teisės principus, palaikyti taiką, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą.

Šios priemonės gali būti skirtos trečiųjų šalių vyriausybėms arba nevalstybiniams subjektams (pvz., įmonėms) ir asmenims (pvz., teroristinėms grupuotėms). Daugeliu atvejų šios priemonės taikomos asmenims arba subjektams ir apima turto įšaldymą bei draudimą keliauti ES.

Bendrasis Teismas nagrinėja daug bylų, susijusių su ribojamosiomis priemonėmis: daugiausia dėl sankcijų, taikomų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, taip dėl pat atsižvelgiant į situaciją Sirijai, Baltarusijai arba Kongo Demokratinei Respublikai taikomų sankcijų.

Focus

Bendrovei Google skirta rekordinė 4,125 mlrd. eurų bauda už Android mobiliųjų įrenginių gamintojams taikomus apribojimus

2022 m. rugsėjo 14 d. Sprendimas Google ir Alphabet/Komisija (Google Android) (T‑604/18)

Google yra informacinių ir ryšių technologijų bendrovė, kurios specializacija – su internetu susijusios prekės ir paslaugos. Didžiąją dalį pajamų ji gauna iš savo pagrindinio produkto – Google paieškos sistemos. Jos verslo modelis grindžiamas įvairių produktų ir paslaugų, dažniausiai nemokamai siūlomų naudotojams, ir internetinės reklamos paslaugų, teikiamų naudojantis iš šių naudotojų surinktais duomenimis, sąveika. Google taip pat siūlo operacinę sistemą Android, kuri, Europos Komisijos duomenimis, 2018 m. liepos mėn. buvo įdiegta maždaug 80 % išmaniųjų mobiliųjų įrenginių Europoje.

Gavusi skundų, 2015 m. Komisija pradėjo procedūrą prieš Google. Ši procedūra baigta 2018 m.; Google buvo skirta 4,343 mlrd. eurų bauda už neteisėtų apribojimų Android mobiliųjų įrenginių gamintojams ir mobiliojo ryšio tinklų operatoriams nustatymą. Šie apribojimai – tai mobiliųjų įrenginių gamintojams nustatytos tokios sąlygos:

norint gauti licenciją naudoti „Play Store“, būtina iš anksto įdiegti programas „Google Search“ ir „Chrome“,
nepardavinėti įrenginių, kuriuose įdiegtos Google nepatvirtintos Android versijos,
atsisakyti iš anksto įdiegti konkuruojančią paieškos sistemą, kad galėtų gauti dalį Google iš reklamos gaunamų pajamų.

Anot Komisijos, šiais apribojimais buvo siekiama įtvirtinti Google paieškos sistemos dominuojančią padėtį ir užsitikrinti pajamas, gaunamas iš su šiomis paieškomis susijusių reklaminių skelbimų.

Kas yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi?

Dominuojanti padėtis – tai situacija, kai įmonė turi ekonominę galią, suteikiančią jai galimybę kliudyti išlaikyti veiksmingą konkurenciją ir elgtis pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir galutinių vartotojų.

Pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo įmonėms draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi siekiant apriboti ar iškreipti konkurenciją, pavyzdžiui, nustatant nesąžiningas kainas, kai sudaromos išskirtinės pardavimo sutartys ar skiriamos lojalumo premijos, skirtos tiekėjams nuo konkurentų nuvilioti.

Tai didžiausia kada nors konkurencijos institucijos paskirta bauda Europoje. Google Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį dėl Komisijos sprendimo.

Bylos Google ir Alphabet medžiagą sudarė daugiau nei 100 000 puslapių. Teismo posėdyje dalyvavo 72 advokatai ir atstovai, atstovaujantys 13 skirtingų šalių (ieškovė Google ir Alphabet, atsakovė Europos Komisija ir 11 įstojusių į bylą šalių, palaikančių ieškovės arba atsakovės reikalavimus). Teismo posėdis vyko penkias dienas.

Byla buvo užbaigta 2022 m. rugsėjo 14 d. Sprendimu Google ir Alphabet/Komisija. Bendrasis Teismas didžiąja dalimi patvirtino Komisijos sprendimą ir iš esmės atmetė ieškinį. Vis dėlto Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija nepakankamai įrodė, jog tam tikri Google veiksmai gali riboti konkurenciją, ir kad ji neturėjo atimti iš Google galimybės būti išklausytai ir pateikti savo argumentus šiuo klausimu. Įvertinęs visas aplinkybes Bendrasis Teismas galiausiai sumažino Google skirtą baudą iki 4,125 mlrd. eurų.

Bendrasis Teismas turi tikrinti faktus ir tinkamai taikyti teisę

Bendrajame Teisme nagrinėjamos konkurencijos bylos dažnai būna sudėtingos ir didelės apimties. Bendrasis Teismas priima sprendimą kaip pirmoji instancija: jis ne tik išnagrinėja, ar Komisija teisingai taikė teisę, bet ir tai, ar faktinės aplinkybės yra pakankamai įrodytos. Bylų medžiagoje gali būti įrodymų ir išsamių ekonominių tyrimų, įrodančių arba paneigiančių įmonių veiksmų poveikį rinkai.

2022 m. birželio 15 d. Sprendimas Qualcomm/Komisija (T‑235/18)

Kitoje byloje dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi Bendrasis Teismas panaikino visą 2022 m. birželio 15 d. Komisijos sprendimą skirti bendrovei Qualcomm maždaug 1 mlrd. eurų baudą už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi LTE lustų rinkinių (elektroninių komponentų, esančių išmaniuosiuose telefonuose ir planšetiniuose kompiuteriuose) rinkoje. Anot Komisijos, piktnaudžiavimas pasireiškė susitarimais, kuriuose buvo numatytos skatinamosios išmokos ir pagal kuriuos Apple turėjo įsigyti LTE lustų rinkinius tik iš Qualcomm. Bendrasis Teismas konstatavo, kad įvairūs procedūriniai pažeidimai, pirmiausia tai, kad atliekant tyrimą nebuvo įrašyti kai kurie pokalbiai, turėjo įtakos Qualcomm teisei į gynybą. Bendrasis Teismas taip pat nurodė, kad analizuodama susitarimų antikonkurencinį poveikį Komisija neatsižvelgė į visas svarbias faktines aplinkybes, ypač į tai, kad Apple neturėjo techninės alternatyvos LTE lustų rinkiniams.

Svarbiausių metų sprendimų apžvalga

Aplinka

Teisingumo Teismas ir aplinka
Žr. vaizdo įrašą YouTube kanale

Augalijos ir gyvūnijos apsauga, oro, dirvožemio ir vandens tarša, taip pat pavojingų medžiagų keliama rizika – tai iššūkiai, kuriuos Europos Sąjunga padeda spręsti priimdama griežtas taisykles. Pavyzdžiui, nustatydama išmetamųjų teršalų ribines vertes, visų pirma aglomeracijose.

Vykdydama pažeidimo tyrimo procedūrą prieš Italiją Komisija prašė Teisingumo Teismo pripažinti, kad ši valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų, nes sistemingai ir nuolat nesilaikė azoto dioksido (NO₂) išmetamųjų teršalų ribinių metinių verčių įvairiose zonose, be kita ko, Turino, Milano, Bergamo, Brešos, Genujos, Florencijos, Romos ir Katanijos miestuose. Savo sprendime Teisingumo Teismas patenkino Komisijos ieškinį ir konstatavo, kad Italija neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvą 2008/50, nes neužtikrino, kad būtų išvengta sistemingo ir nuolatinio nustatytų azoto dioksido metinių ribinių verčių viršijimo. Italija taip pat neįvykdė įsipareigojimų, nes nuo 2010 m. birželio 11 d. nepatvirtino priemonių, kuriomis būtų užtikrintas NO₂ ribinių verčių laikymasis atitinkamose teritorijose, pavyzdžiui, planų, geriau pritaikytų oro kokybei gerinti, arba specialiųjų papildomų priemonių, kurias taikant siekiama apsaugoti pažeidžiamų gyventojų grupes
2022 m. gegužės 12 d. Sprendimas Komisija/Italija (NO₂ ribinės vertės) (C‑573/19)
2002 m. lapkričio mėn. prie Galisijos (Ispanija) krantų nuskendus naftos tanklaiviui „Prestige“, išsiliejo didelis kiekis naftos ir padaryta žala Ispanijos ir Prancūzijos pakrantėse. Tai didžiausia Ispanijos patirta ekologinė nelaimė. Byloje dėl nuskendus šiam tanklaiviui ir išsiliejus naftai padarytos žalos Teisingumo Teismas nusprendė, kad Jungtinės Karalystės teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas pasibaigus Jungtinėje Karalystėje inicijuotai arbitražo procedūrai priimtas sprendimas, negali būti kliūtis pripažinti Ispanijos teismo sprendimą, kuriuo draudikui nurodoma atlyginti šią žalą. Jis konstatavo, kad arbitražo sprendimas gali būti kliūtis pripažinti kitų valstybių narių teismų sprendimus tik tuomet, jeigu dėl jo turinio taip pat galėjo būti priimtas teismo sprendimas, nepažeidžiant Reglamento Nr. 44/2001. Nagrinėjamu atveju Teisingumo Teismas nepripažino, kad Jungtinės Karalystės teismo sprendimas gali kliudyti pripažinti Ispanijoje priimtą teismo sprendimą dėl nukentėjusiojo pareikšto tiesioginio ieškinio draudikui siekiant veiksmingo patirtos žalos atlyginimo.
2022 m. birželio 20 d. Sprendimas London Steam-Ship Owners’ Mutual Insurance Association (C‑700/20)

Tyrimų ir dokumentacijos direktoratas rengia teisininkams skirtą „Svarbiausių sprendimų rinkinį“, kuris rengiamas kaip Santraukų rinkinio dalis, ir Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo „Mėnesinius jurisprudencijos biuletenius“.

Energetika

Kilus karui Ukrainoje ir atsižvelgdama į Europos žemyno energetinę priklausomybę nuo likusio pasaulio, Europos Sąjunga savo teritorijoje užtikrina energijos tiekimą ir saugumą. Ji padeda užtikrinti energetikos rinkos veikimą ir susidoroti su labai išaugusiomis energijos, ypač dujų ir elektros, kainomis. Be to, ji užtikrina valstybių narių energijos tinklų sujungimą. Sąjunga taip pat skatina atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą ir priklausomybės nuo iškastinio kuro energetikos mažinimą. Kadangi valstybių narių investicijos gali neigiamai paveikti konkurenciją energetikos rinkoje, jų suderinamumą su Sąjungos teise vertina Bendrasis Teismas.

Austrija apskundė Komisijos sprendimą, kuriuo patvirtinta Vengrijos suteikta investicinė pagalba valstybinei įmonei dviem statomiems branduoliniams reaktoriams įrengti Pakšo atominėje elektrinėje. Bendrasis Teismas išnagrinėjo Austrijos argumentus, kuriais ji visų pirma teigė, kad pagalba neproporcingai iškraipo konkurenciją ir dėl jos atsiranda nevienodas požiūris, o dėl to atsinaujinančiosios energijos gamintojai išstumiami iš elektros energijos rinkos. Jis padarė išvadą, kad Komisijos atlikta analizė buvo teisinga, išsami ir leidžianti konstatuoti suteiktos valstybės pagalbos suderinamumą su Sąjungos teise. Naujųjų reaktorių pagaminama elektra bus skaidriai prieinama didmeninėje rinkoje visiems rinkos dalyviams. Todėl nėra jokios rizikos, jog bendrovės Paks II pagaminama elektra bus monopolizuota pagal ilgalaikes sutartis, nes tokio tipo sutartys kelia pavojų rinkos likvidumui.
2022 m. lapkričio 30 d. Sprendimas Austrija/Komisija (T‑101/18)
2015 m. Vengrijos dujų perdavimo sistemos operatorė (FGSZ) pradėjo regioninio bendradarbiavimo projektą, kurio paskirtis – padidinti energetinį nepriklausomumą naudojant šioje sistemoje Juodosios jūros dujas. Vykdant šį projektą buvo numatyta padidinti pajėgumus, ypač tarp Vengrijos ir Austrijos. 2018 m. Austrijos reguliavimo institucija patvirtino Austrijos dujų perdavimo sistemos operatorės (GCA) pasiūlymą, susijusį su šia projekto dalimi, o Vengrijos reguliavimo institucija (MEKH) priėmė priešingą sprendimą dėl FGSZ pasiūlymo. 2019 m. rugpjūčio mėn., nesant suderinto atitinkamų nacionalinių reguliavimo institucijų sprendimo, Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER) pasiskelbė esanti kompetentinga šiuo klausimu ir patvirtino GCA pasiūlytą projekto dalį. Išnagrinėjęs du MEKH ir FGSZ pareikštus ieškinius dėl ACER sprendimo Bendrasis Teismas pripažino, kad Reglamento 2017/459 nuostatos dėl dujų perdavimo didinamųjų pajėgumų sukūrimo netaikytinos. Taigi ACER nebuvo kompetentinga priimti sprendimą dėl patvirtinimo, todėl Bendrasis Teismas jį panaikino.
2022 m. kovo 16 d. Sprendimas MEKH ir FGSZ/ACER (sujungtos bylos T‑684/19 ir T‑704/19)

Vartotojai

Ką Teisingumo Teismas daro dėl mūsų?
Žr. vaizdo įrašą YouTube kanale
Teisingumo Teismas: Europos Sąjungos vartotojų teisių užtikrinimas
Žr. vaizdo įrašą YouTube kanale

Vartotojų teisių paisymas, jų klestėjimas ir gerovė yra pagrindinės Sąjungos politikos formavimo vertybės. Teisingumo Teismas prižiūri, kaip taikomos vartotojų apsaugos taisyklės, kad būtų užtikrinta vartotojų sveikata, sauga, ekonominiai ir teisiniai interesai, kad ir kur Sąjungoje jie gyvena, keliauja ar apsiperka.

Pagal Sąjungos teisę vartotojas, sudaręs sutartį su verslininku internetu arba telefonu, iš esmės turi teisę per 14 dienų atsisakyti sutarties ir neprivalo nurodyti savo sprendimo priežasčių. Vis dėlto ši teisė atsisakyti sutarties netaikoma kultūros ar sporto renginiams, siekiant apsaugoti organizatorius nuo neparduotų bilietų rizikos. Teisingumo Teismas išaiškino, kad ši išimtis taip pat taikoma internetu perkant bilietus į koncertą iš bilietų pardavimo paslaugų teikėjo, kai ekonominė rizika tenka koncerto organizatoriui.
2022 m. kovo 31 d. Sprendimas CTS Eventim (C‑96/21)
Teisingumo Teismas nusprendė, kad ne ES oro vežėjas (nagrinėjamu atveju United Airlines), kuris su keleiviais nesudarė vežimo sutarties, bet vykdė skrydį, gali būti įpareigotas sumokėti keleiviams kompensaciją, jei skrydis buvo atidėtas ilgam laikui. Iš tiesų oro vežėjas, kuris, vykdydamas keleivių vežimo veiklą, nusprendžia įvykdyti konkretų skrydį, laikytinas skrydį vykdančiu oro vežėju. Laikoma, kad šis vežėjas veikia sutartį sudariusio oro vežėjo (Lufthansa) vardu. Vis dėlto Teisingumo Teismas pažymėjo, kad skrydį vykdantis oro vežėjas (United Airlines), kuris privalo išmokėti kompensaciją keleiviui, išsaugo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš bet kurio asmens, įskaitant trečiuosius asmenis, pagal taikytiną nacionalinę teisę.
2022 m. balandžio 7 d. Sprendimas United Airlines (C‑561/20)
Kadangi skrydis iš Niujorko į Budapeštą buvo atidėtas ilgiau nei trims valandoms, keleiviai kreipėsi į Vengrijos instituciją, atsakingą už reglamento dėl oro keleivių teisių taikymą, kad ši įpareigotų skrydį vykdžiusią vežėją LOT išmokėti tame reglamente nustatytą kompensaciją. Ši institucija konstatavo reglamento pažeidimą ir įpareigojo LOT kiekvienam suinteresuotajam keleiviui išmokėti 600 EUR dydžio kompensacijas. Šį sprendimą LOT užginčijo Vengrijos teisme. Šis teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą, prašydamas atsakyti, ar aptariama institucija gali įpareigoti oro vežėją išmokėti kompensaciją, ar tai yra nacionalinių teismų prerogatyva. Teisingumo Teismas nusprendė, kad nacionalinė institucija, atsakinga už reglamento taikymą, gavusi individualų skundą gali įpareigoti vežėją išmokėti keleiviams kompensacijas, jeigu atitinkama valstybė narė jai yra suteikusi kompetenciją šioje srityje.
2022 m. rugsėjo 29 d. Sprendimas LOT (Administracinės institucijos nustatyta kompensacija) (C‑597/20)
Byloje pagal Lietuvos teismo pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas išaiškino Direktyvą dėl valstybių narių įstatymų, skirtų produktams, kurie, atrodydami kitokie, nei yra iš tikrųjų, kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai, suderinimo. Ši byla buvo susijusi su įvairių rūšių putojančiais tirpiais vonios sūkuriais, kurie atrodė kaip maisto produktai ir vartotojams, ypač vaikams, kėlė pavojų apsinuodyti. Teisingumo Teismas nusprendė, kad, esant tam tikroms sąlygoms, valstybė narė gali riboti kosmetikos gaminių, kurie gali būti painiojami su maisto produktais, nes atrodo kaip maisto produktai, ir dėl to gali kelti pavojų sveikatai, platinimą. Jis nurodė, kad interesas apsaugoti vartotojų sveikatą ir užtikrinti saugą gali būti svarbesnis už teisę prekiauti tam tikrais kosmetikos gaminiais.
2022 m. birželio 2 d. Sprendimas Get Fresh Cosmetics (C‑122/21)

Vienodas požiūris

Teisingumo Teismas: vienodo požiūrio užtikrinimas ir mažumų teisių apsauga
Žr. vaizdo įrašą YouTube kanale

Europos Są jungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinta visų asmenų, kaip žmonių, darbuotojų, piliečių ar teismo proceso šalių, lygybė prieš įstatymą. Visų pirma Direktyvoje 2000/78 įtvirtinti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendrieji pagrindai ir draudžiama diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų, amžiaus, negalios ar seksualinės orientacijos. Teisingumo Teismas išnagrinėjo nemažai bylų, susijusių su galima tiesiogine ar netiesiogine diskriminacija, ir pabrėžė, kad būtina laikytis proporcingumo principo, kai ginčijamomis nuostatomis siekiamas tikslas vertinamas atsižvelgiant į vienodo požiūrio principą.

Byloje pagal Ispanijos teismo pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas sprendė dėl nacionalinės teisės aktų, reglamentuojančių socialinio draudimo išmokas namų ūkio darbuotojams, suderinamumo su Sąjungos direktyva dėl lygybės socialinės apsaugos srityje. Speciali Ispanijos socialinės apsaugos sistema, taikoma namų ūkio darbuotojams, neapėmė apsaugos nuo nedarbo. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad namų ūkio darbuotojos daugiausia yra moterys, ir nusprendė, kad pagal direktyvą draudžiama tokia išimtis, dėl kurios darbuotojos moterys atsiduria ypač nepalankioje padėtyje, palyginti su darbuotojais vyrais, ir tai yra netiesioginė diskriminacija dėl lyties. Be to, ji nepateisinama objektyviais veiksniais, nesusijusiais su diskriminacija dėl lyties.
2022 m. vasario 24 d. Sprendimas TGSS (Namų ūkio darbuotojų nedarbas) (C‑389/20)
Byloje pagal Portugalijos teismo pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas priėmė sprendimą dėl nacionalinės teisės aktų, reglamentuojančių kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas apskaičiavimą, atitikties Sąjungos direktyvai dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones. Teisingumo Teismas nusprendė, kad dėl šios kompensacijos ir su tuo susijusių atostoginių apskaičiavimo būdo, numatyto laikiniesiems darbuotojams taikomoje specialioje tvarkoje, tokie darbuotojai atsidūrė nepalankioje padėtyje, kiek tai susiję su mokamų atostogų dienų skaičiumi ir atostoginių suma. Ši kompensacija turi būti bent jau tokia pati, kokia būtų mokama darbuotojams, jei įmonė laikinojo darbo naudotoja juos būtų įdarbinusi tiesiogiai tam pačiam laikotarpiui ir į tą pačią darbo vietą.
2022 m. gegužės 12 d. Sprendimas Luso Temp (C‑426/20)
Tribunal du travail francophone de Bruxelles (Prancūzų kalba bylas nagrinėjantis Briuselio darbo bylų teismas) kreipėsi į Teisingumo Teismą su klausimu, ar direktyvoje dėl vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje esantys žodžiai „religija ar įsitikinimai“ turi būti aiškinami kaip du to paties saugomo kriterijaus aspektai, ar kaip du atskiri kriterijai. Jis taip pat klausė Teisingumo Teismo, ar bendrovės darbo tvarkos taisyklėse įtvirtintas draudimas dėvėti galvos apdangalą yra tiesioginė diskriminacija dėl religijos. Ginčas kilo dėl to, kad nebuvo apsvarstytas jaunos musulmonės L. F. savo iniciatyva pateiktas prašymas atlikti mokomąją praktiką, nes per pokalbį ji nurodė, jog nesutiks neryšėti galvos apdangalo, kaip numatyta pagal darbo tvarkos taisyklėse propaguojamą neutralumo politiką.
Savo sprendime Teisingumo Teismas konstatavo, kad religija ir įsitikinimai (įskaitant ir filosofinius ar dvasinius įsitikinimus) yra tik vienas diskriminacijos pagrindas. Įmonės darbo tvarkos taisyklių nuostata, draudžianti dėvėti matomą religinio, filosofinio ar dvasinio pobūdžio simbolį ar aprangą, nėra tiesioginė diskriminacija, jei taikoma bendrai ir nediferencijuotai visiems darbuotojams. Vis dėlto tai gali būti netiesioginė diskriminacija, jei nustatoma, kad dėl taisyklėje įtvirtintos, atrodo, neutralios pareigos iš tikrųjų tam tikrą religiją išpažįstantys ar turintys tam tikrų įsitikinimų asmenys patenka į gerokai prastesnę padėtį. Tačiau ši netiesioginė diskriminacija tam tikromis sąlygomis gali būti pateisinama teisėtu tikslu. Vertindamas, ar toks pateisinimas galimas, nacionalinis teismas, derindamas konkuruojančius interesus, gali suteikti didesnę reikšmę religijos ar įsitikinimų interesams nei interesams, kylantiems, be kita ko, iš laisvės užsiimti verslu, jei tai numatyta nacionalinėje teisėje.
2022 m. spalio 13 d. Sprendimas S. C. R. L. (Apranga su matomais religiniais simboliais) (C‑344/20)
Italijos teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą su klausimu, ar nacionalinėje teisėje nustatyta 30 metų amžiaus riba, kaip maksimali amžiaus riba taikoma norint dalyvauti viešajame konkurse į policijos komisarų pareigas, yra suderinama su Sąjungos teise, ypač su nediskriminavimo principu. Teisingumo Teismas nusprendė, kad šis ribojimas yra skirtingas požiūris dėl amžiaus, tačiau paliko nacionaliniam teismui patikrinti, ar jis pateisinamas įprastu ir lemiamu profesiniu reikalavimu, pavyzdžiui, reikalavimu turėti konkrečių fizinių pajėgumų, susijusių su policijos komisaro faktiškai atliekamomis funkcijomis. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat turi patikrinti, ar tuo pačiu ribojimu siekiama teisėto tikslo ir ar jis proporcingas šiam tikslui, visų pirma įvertindamas, ar konkurse numatytas eliminuojamasis fizinio pasirengimo testas yra tinkama ir mažiau ribojanti priemonė.
2022 m. lapkričio 17 d. Sprendimas Ministero dell’Interno (Amžiaus riba įdarbinant policijos komisarus) (C‑304/21)
1993 m. A buvo išrinkta darbuotojų organizacijos pirmininke. Vis dėlto šios pasitikėjimu grindžiamos politinės pareigos turėjo tam tikrų darbo požymių. A dirbo visą darbo laiką, gaudavo mėnesinį atlyginimą ir jai buvo taikomas Įstatymas dėl mokamų atostogų. Ji buvo perrenkama kas ketverius metus ir šios organizacijos pirmininkės pareigas ėjo iki 2011 m., kai, sulaukusi 63 metų, viršijo numatytą kandidatavimo pirmininko rinkimuose, kurie turėjo vykti tais pačiais metais, amžiaus ribą. Ligebehandlingsnævnet (Vienodo požiūrio komisija), veikianti A vardu, Danijos teisme pareiškė ieškinį HK/Danmark ir HK/Privat, o šis teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą su klausimu, ar šiai situacijai taikytina Direktyva dėl vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje. Teisingumo Teismas nusprendė, kad darbuotojų organizacijos įstatuose numatyta amžiaus riba, taikoma renkant į šios organizacijos pirmininko pareigas, patenka į šios direktyvos taikymo sritį. Nei politinis šių pareigų pobūdis, nei įdarbinimo būdas (rinkimai) neturi jokios įtakos direktyvos taikymui šiomis aplinkybėmis.
2022 m. birželio 2 d. Sprendimas HK/Danmark ir HK/Privat (C‑587/20)

Šeima

Europos Sąjunga nustato socialinės apsaugos teisės normų derinimo taisykles, kad Sąjungos piliečiams nebūtų trukdoma naudotis savo teisėmis dėl to, kad jie gyvena skirtingose Sąjungos valstybėse narėse, arba dėl to, kad per savo gyvenimą kėlėsi iš vienos valstybės narės į kitą. Reglamente „Briuselis IIa“ reglamentuojamas Sąjungos teismų bendradarbiavimas santuokos ir tėvų pareigų klausimais.

Byloje pagal prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos perkėlimo iš Švedijos į Rusiją Teisingumo Teismas nusprendė, kad valstybės narės teismas neišsaugo jurisdikcijos priimti sprendimą vaiko globos bylose pagal reglamentą „Briuselis IIa“, kai vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta vykstant procesui buvo teisėtai perkelta į trečiosios valstybės, kuri yra 1996 m. Hagos konvencijos šalis, teritoriją.
2022 m. liepos 14 d. Sprendimas CC (Vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos perkėlimas į trečiąją valstybę) (C‑572/21
Vokietijos pilietybės neturinčiai Sąjungos pilietei Vokietijos valdžios institucijos atsisakė mokėti šeimos išmoką pirmuosius tris mėnesius nuo apsigyvenimo Vokietijoje. Atsisakymas buvo grindžiamas tuo, kad ji Vokietijoje negavo jokių pajamų. Kadangi šis reikalavimas netaikomas Vokietijos piliečiams, grįžusiems į Vokietiją po to, kai pagyveno kitoje valstybėje narėje, Sąjungos pilietė šį atsisakymą apskundė Vokietijos teisme, o jis kreipėsi į Teisingumo Teismą. Teisingumo Teismas nusprendė, kad toks skirtingas požiūris yra pagal Sąjungos teisę draudžiama diskriminacija. Tačiau jis pabrėžė, kad iš Sąjungos teisės normų matyti, jog, priešingai nei tuo atveju, kai (kaip šioje byloje) asmuo nuolat gyvena atitinkamoje valstybėje narėje, vien laikino buvimo nepakanka, kad būtų galima reikalauti tokio vienodo požiūrio.
2022 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimas Familienkasse Niedersachsen-Bremen (C‑411/20)
2019 m. sausio mėn. Austrija įvedė tikslinimo mechanizmą, skirtą fiksuoto dydžio šeimos išmokų ir įvairių mokesčių lengvatų, kurias ji suteikė darbuotojams, kurių vaikai nuolat gyvena kitoje valstybėje narėje, sumai apskaičiuoti. Tikslinimas galėjo būti atliekamas didinant arba mažinant atitinkamą sumą, atsižvelgiant į bendrą kainų lygį atitinkamoje valstybėje narėje. Komisija manė, kad šis tikslinimo mechanizmas ir dėl jo atsiradęs skirtingas požiūris į darbuotojus migrantus, palyginti su Austrijos piliečiais, prieštarauja Sąjungos teisei. Todėl ji Teisingumo Teisme pareiškė Austrijai ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo. Savo sprendime Teisingumo Teismas konstatavo, kad šis tikslinimo mechanizmas, pagal kurį atsižvelgiama į darbuotojų vaikų gyvenamosios vietos valstybę, prieštarauja Sąjungos teisei, nes tai yra nepateisinama netiesioginė diskriminacija dėl darbuotojų migrantų pilietybės.
2022 m. birželio 16 d. Sprendimas Komisija/Austrija (C‑328/20)

Asmens duomenys

Teisingumo Teismas skaitmeniniame pasaulyje
Žr. vaizdo įrašą YouTube kanale

Europos Sąjungoje priimta teisės aktų, sudarančių tvirtą ir nuoseklų asmens duomenų apsaugos pagrindą, neatsižvelgiant į jų rinkimo, saugojimo, tvarkymo ir perdavimo būdą ir aplinkybes. Teisingumo Teismas užtikrina, kad asmens duomenys būtų tvarkomi ir saugomi tik tiek, kiek būtina, ir nebūtų neproporcingai pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą.

Belgijos telekomunikacijų paslaugų teikėja Proximus taip pat leidžia viešąsias telefono abonentų knygas, kuriose pateikiami įvairių telefonijos paslaugų teikėjų abonentų asmenvardžiai, adresai ir telefono numeriai. Operatoriai reguliariai perduoda Proximus šių abonentų kontaktinius duomenis, išskyrus tų abonentų, kurie išreiškė pageidavimą nebūti įtraukti į šias abonentų knygas. Nagrinėdamas prašymą dėl abonento sutikimo atšaukimo Belgijos teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą su klausimu dėl Proximus, kaip duomenų valdytojos, pareigų. Teisingumo Teismo nuomone, toks duomenų valdytojas turi imtis tinkamų techninių ir organizacinių priemonių, kad informuotų kitus duomenų valdytojus apie duomenų subjekto sutikimo atšaukimą. Šie kiti duomenų valdytojai yra tie, kurie jam pateikė tokius duomenis arba kuriems jis juos pateikė. Duomenų valdytojas taip pat privalo imtis pagrįstų veiksmų, kad informuotų interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjus apie duomenų subjekto pateiktą prašymą ištrinti duomenis.
2022 m. spalio 27 d. Sprendimas Proximus (Viešosios elektroninės abonentų knygos) (C‑129/21)
Teisingumo Teismas dar kartą išsakė poziciją dėl valstybės galimybės nustatyti elektroninių ryšių paslaugų teikėjams pareigą bendrai ir nediferencijuotai saugoti srauto ir vietos nustatymo duomenis. Jis pažymėjo, kad net jei, kaip numatyta Vokietijos įstatyme, srauto duomenys saugomi tik dešimt savaičių, o vietos nustatymo duomenys – tik keturias savaites, dėl didelio surinktų duomenų kiekio vis dėlto galima nustatyti išsamų duomenų subjektų profilį. Toks didelis privatumo suvaržymas gali būti leidžiamas tik tais atvejais, kai kyla didelė ir reali grėsmė nacionaliniam saugumui, pavyzdžiui, terorizmo grėsmė. Jei tokių grėsmių nėra, saugumo institucijos gali imtis kitų kovos su nusikalstamumu priemonių, pavyzdžiui, numatyti bendrą ir nediferencijuotą IP adresų (t. y. prie interneto prijungtam įrenginiui priskirto identifikacinio numerio) saugojimą, tikslinį duomenų saugojimą ir operatyvųjį saugojimą („quick freeze“, nulemtą įpareigojimo laikinai saugoti šiuo metu tvarkomus ir saugomus duomenis).
2022 m. rugsėjo 20 d. Sprendimas SpaceNet ir kt. (sujungtos bylos C‑793/19 ir C‑794/19)
Ligue des droits humains (LDH) yra ne pelno asociacija, 2017 m. liepos mėn. ji kreipėsi į Belgijos Cour constitutionnelle (Konstitucinis Teismas), prašydama panaikinti 2016 m. gruodžio 25 d. įstatymą, kuriuo į Belgijos teisę buvo perkeltos PNR direktyva (dėl keleivio duomenų įrašo duomenų naudojimo), API direktyva (dėl vežėjų įpareigojimo perduoti keleivių duomenis) ir Direktyva 2010/65 (dėl formalumų, taikomų į valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams). LDH teigimu, šiuo įstatymu nepaisoma pagal Belgijos ir Sąjungos teisę užtikrinamos teisės į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą. Teisingumo Teismas nusprendė, kad, siekiant užtikrinti pagrindinių teisių paisymą, PNR direktyvoje numatyti įgaliojimai turi apsiriboti tik tuo, kas griežtai būtina. Jis teigė, kad, nesant tikros, esamos arba numatomos terorizmo grėsmės, kuri kyla valstybei narei, pagal Sąjungos teisę draudžiami nacionalinės teisės aktai, numatantys ES vidaus skrydžių ir vežimo kitomis transporto priemonėmis Sąjungoje PNR duomenų perdavimą ir tvarkymą.
2022 m. birželio 21 d. Sprendimas Ligue des droits humains (C‑817/19)
Prancūzijos Cour de cassation (Kasacinis teismas) kreipėsi į Teisingumo Teismą su klausimu dėl Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, direktyvos ir reglamento dėl piktnaudžiavimo rinka nuostatų tarpusavio santykio. Šioje byloje ginčytomis nacionalinės teisės nuostatomis elektroninių ryšių paslaugų operatoriai buvo įpareigoti bendrai ir nediferencijuojant prevenciškai saugoti srauto duomenis vienus metus nuo jų įrašymo dienos. Taip buvo siekiama kovoti su piktnaudžiavimu rinka, įskaitant prekybą vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija. Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal Sąjungos teisę draudžiama bendrai ir nediferencijuojant saugoti srauto ir vietos nustatymo duomenis, siekiant kovoti su piktnaudžiavimu rinka, be kita ko, prekyba vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija. Tokį saugojimą numatančios priemonės viršija tai, kas griežtai būtina, ir demokratinėje visuomenėje negali būti pateisinamos.
2022 m. rugsėjo 20 d. Sprendimas VD ir SR (sujungtos bylos C‑339/20 ir C‑397/20)

Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė

Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė be vidaus sienų susideda iš kelių pagrindinių ašių: valstybių narių teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose, policijos bendradarbiavimo, išorės sienų kontrolės, prieglobsčio ir imigracijos. Valstybių narių teismų bendradarbiavimas konkrečiai vykdomas per Europos arešto orderį – valstybės narės teismo sprendimą, kad kita valstybė narė suimtų ir perduotų prašomą perduoti asmenį, siekiant vykdyti jo baudžiamąjį persekiojimą arba laisvės atėmimo bausmę. Kiek tai susiję su prieglobsčiu, Sąjungos teisėje nustatytos sąlygos, kurias turi įvykdyti trečiųjų šalių piliečiai arba asmenys be pilietybės, kad jiems būtų suteikta tarptautinė apsauga (direktyva dėl pabėgėlių). Į Teisingumo Teismą reguliariai kreipiamasi, kad jis patikslintų taikomų teisės normų taikymo sritį.

Dėl migracijos krizės Austrija nuo 2015 m. rugsėjo vidurio atnaujino sienų su Vengrija ir Slovėnija kontrolę. Vėliau ši kontrolė buvo kelis kartus pratęsta. Austrijos teismas, kuriame pilietis užginčijo šią kontrolę, kreipėsi į Teisingumo Teismą su klausimu, ar ji suderinama su Sąjungos teise. Teisingumo Teismas nusprendė, kad valstybei narei leidžiama, iškilus rimtai grėsmei viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, atnaujinti sienų su kitomis valstybėmis narėmis kontrolę, tačiau ši kontrolė negali būti taikoma ilgiau nei šešis mėnesius. Iš naujo taikyti tokią priemonę galima tik iškilus naujai rimtai grėsmei.
2022 m. balandžio 26 d. Sprendimas Landespolizeidirektion Steiermark ir kt. (Maksimali vidaus sienų kontrolės trukmė) (C‑368/20)
2016 m. birželio mėn. Italijos teisminės institucijos išdavė Europos arešto orderį (EAO) dėl Prancūzijoje gyvenančio Italijos piliečio KL, siekiant įvykdyti dvylikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė paskirta sudėjus keturias bausmes už Italijoje įvykdytas keturias nusikalstamas veikas, tarp jų tą, kuri kvalifikuota kaip „nuniokojimas ir plėšimas“. Cour d’appel d’Angers (Anžė apeliacinis teismas, Prancūzija) atsisakė perduoti KL Italijos teisminėms institucijoms, motyvuodamas tuo, kad du veiksmai nelaikomi nusikalstama veika Prancūzijoje. Nusikalstamos veikos „nuniokojimas ir plėšimas“ sudėties požymiai abiejose aptariamose valstybėse narėse yra skirtingi: pagal Italijos teisę ši nusikalstama veika apima daugybinius plataus masto turto sunaikinimo ir sugadinimo veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeidžiama viešoji tvarka, o pagal Prancūzijos teisę grėsmės viešajai tvarkai kėlimas plataus masto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto naikinimo atveju nėra atskirai kriminalizuotas. Teisingumo Teismas nusprendė, jog nereikalaujama, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos sudėties požymiai išduodančiojoje valstybėje narėje ir vykdančiojoje valstybėje narėje visiškai sutaptų. Taigi vykdančioji teisminė institucija negali atsisakyti vykdyti Europos arešto orderio, motyvuodama tuo, kad tik kai kurie veiksmai, kurie sudaro šią nusikalstamą veiką išduodančiojoje valstybėje narėje, laikomi nusikalstama veika ir vykdančiojoje valstybėje narėje.
2022 m. liepos 14 d. Sprendimas Procureur général près la cour d’appel d’Angers (C‑168/21)
Rusijos pilietis, kuris būdamas šešiolikos metų susirgo retos formos kraujo vėžiu, šiuo metu gydomas Nyderlanduose. Jo gydymas apima medicininių kanapių naudojimą skausmui malšinti, tačiau Rusijoje toks gydymas neleidžiamas. Hagos teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą su klausimu, ar pagal Sąjungos teisę tokiu atveju draudžiama priimti sprendimą grąžinti arba įsakymą išsiųsti. Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal Sąjungos teisę tai draudžiama, jeigu yra rimtų ir pagrįstų priežasčių manyti, kad tokio asmens grąžinimas sukeltų jam realią grėsmę, nes dėl negalėjimo gauti tinkamos priežiūros skausmui malšinti paskirties šalyje smarkiai, nenumalšinamai ir greitai sustiprės sunkios ligos keliamas skausmas, o tai prieštarautų žmogaus orumui.
2022 m. lapkričio 22 d. Sprendimas Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid (Išsiuntimas – Medicininės kanapės) (C‑69/21)
2019 m. Egipto pilietis I, dar būdamas nepilnametis, Graikijoje pateikė tarptautinės apsaugos prašymą. Šiame prašyme jis išreiškė norą prisijungti prie savo dėdės S, taip pat Egipto piliečio, kuris teisėtai gyveno Nyderlanduose. Nyderlandų valstybės sekretorius atmetė Graikijos valdžios institucijų prašymą perimti I savo žinion, motyvuodamas tuo, kad negalima nustatyti I tapatybės, taigi, ir nurodyto giminystės ryšio su S. Valstybės sekretorius atmetė I ir S skundą kaip akivaizdžiai nepriimtiną, motyvuodamas tuo, kad reglamente „Dublinas III“ nenumatyta tarptautinės apsaugos prašytojų galimybės ginčyti kompetentingų nacionalinių institucijų priimtą sprendimą atmesti prašymą perimti savo žinion. Šis atsisakymas buvo užginčytas Hagos teisme (Nyderlandai), o šis kreipėsi į Teisingumo Teismą; Teisingumo Teismas atsakė, kad pagal reglamentą „Dublinas III“, siejamą su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, nelydimiems nepilnamečiams turi būti suteikta galimybė pasinaudoti veiksminga teismine gynyba dėl sprendimo atsisakyti perimti savo žinion. Tačiau šio nepilnamečio giminaitis tokios teisės neturi.
2022 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimas Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid (Atsisakymas perimti savo žinion nelydimą nepilnametį egiptietį) (C‑19/21)

Gelbėjimas jūroje

Vykdant gelbėjimo jūroje operacijas kilo klausimas dėl uosto valstybės narės valdžios institucijų įgaliojimų apimties kontroliuojant su kitos Europos Sąjungos valstybės narės vėliava plaukiojančius laivus, kiek tai susiję su jūrų saugumu ir aplinkos apsauga.

Sea Watch yra Vokietijos humanitarinė organizacija, vykdanti sistemingą asmenų paieškos ir gelbėjimo veiklą Viduržemio jūroje, naudojant laivus. 2020 m. įvykdžius gelbėjimo operacijas, Palermo ir Porto Empedoklės uostų (Italija) administracija atliko dviejų šios organizacijos laivų patikrinimus ir nurodė juos sulaikyti; Sea Watch ginčijo šias priemones. Italijos teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą, prašydamas išaiškinti uosto valstybės įgaliojimų inspektuoti ir sulaikyti humanitarinių organizacijų eksploatuojamus laivus apimtį. Teisingumo Teismas nusprendė, kad tokiems laivams gali būti taikoma uosto valstybės kontrolė. Vis dėlto ši valstybė gali imtis sulaikymo priemonių tik tuo atveju, jei kyla akivaizdus pavojus saugumui, sveikatai ar aplinkai, ir tai ji turi įrodyti. Teisingumo Teismas taip pat pabrėžė lojalaus bendradarbiavimo principo svarbą; pagal šį principą valstybės narės, įskaitant uosto valstybę ir vėliavos valstybę, privalo bendradarbiauti ir tartis, kai vykdo atitinkamus įgaliojimus.
2022 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimas Sea Watch (sujungtos bylos C‑14/21 ir C‑15/21)

Galimybė susipažinti su dokumentais

Viešojo gyvenimo skaidrumas yra pagrindinis Sąjungos principas. Taigi bet kuris Sąjungos fizinis ar juridinis asmuo iš esmės gali susipažinti su institucijų dokumentais. Vis dėlto tam tikrais atvejais gali būti atsisakyta leisti su jais susipažinti.

Agrofert yra kontroliuojančioji bendrovė, kurią Čekijoje įsteigė Andrej Babiš, 2017–2021 m. ėjęs Čekijos Respublikos ministro pirmininko pareigas.Rezoliucijoje Europos Parlamentas teigė, kad A. Babiš kontroliavo Agrofertgrupę net ir po to, kai buvo paskirtas ministru pirmininku. Manydama, kad šis teiginys neteisingas, ir norėdama susipažinti su šaltiniais ir Parlamento turima informacija, Agrofert jam pateikė prašymą leisti susipažinti su įvairiais dokumentais. Savo atsakyme Parlamentas nurodė tam tikrus viešai prieinamus dokumentus ir atsisakė leisti susipažinti su Komisijos raštu Čekijos ministrui pirmininkui bei šios institucijos parengta ataskaita. Agrofert dėl šio Parlamento sprendimo pareiškė ieškinį Bendrajame Teisme ir šis teismas patvirtino to sprendimo teisėtumą. Bendrasis Teismas konstatavo, kad išnyko Agrofert suinteresuotumas pareikšti ieškinį dėl Parlamento sprendimo neleisti jai susipažinti su ataskaita, kuri jai per tą laiką buvo pateikta, ir atmetė ieškinį dėl sprendimo neleisti susipažinti su raštu Čekijos ministrui pirmininkui, nes jo atskleidimas galėjo pakenkti Komisijos atliekamo tyrimo tikslams.
2022 m. rugsėjo 28 d. Sprendimas Agrofert/Parlamentas (T‑174/21)

Konkurencija ir valstybės pagalba

Europos Sąjunga taiko laisvos konkurencijos apsaugos taisykles. Veiksmai, kurių tikslas ar poveikis yra trukdyti, riboti ar iškraipyti konkurenciją vidaus rinkoje, yra draudžiami. Konkrečiau kalbant, pagal Sąjungos teisę draudžiami tam tikri įmonės ir jos konkurentų susitarimai ar keitimasis informacija, kurie gali turėti tokį tikslą ar poveikį, taip pat įmonės piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi tam tikroje rinkoje. Iš principo draudžiama ir valstybės pagalba, išskyrus atvejus, kai ji pateisinama ir neiškraipo konkurencijos taip, kad tai prieštarautų bendrajam interesui.

2009 m. Komisija skyrė 1,06 mlrd. EUR baudą Intel Corporation už tai, kad 2002–2007 m. ji piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi pasaulinėje procesorių rinkoje. 2014 m. Bendrasis Teismas paliko galioti šį sprendimą. Intel dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą Teisingumo Teismui, jis 2017 m. šį sprendimą panaikino dėl teisės klaidos. Bendrasis Teismas klaidingai apsiribojo konstatavimu, kad ginčijamos nuolaidos dėl savo pobūdžio gali riboti konkurenciją, tačiau neanalizavo, ar šios nuolaidos iš tikrųjų turėjo tokį poveikį. Teisingumo Teismas grąžino bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo. 2022 m. sausio 26 d. sprendime Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisijos atlikta ginčijamų nuolaidų galimybės riboti konkurenciją analizė buvo neišsami, todėl iš dalies panaikino Komisijos sprendimą. Kiek tai susiję su tokio dalinio ginčijamo sprendimo panaikinimo poveikiu baudos, kurią Komisija skyrė bendrovei Intel, dydžiui, Bendrasis Teismas manė negalintis nustatyti baudos tik už nepaslėptus ribojimus dydžio. Taigi jis visiškai panaikino ginčijamo sprendimo straipsnį, kuriuo Intel už nustatytą pažeidimą buvo skirta 1,06 mlrd. EUR bauda.
2022 m. sausio 26 d. Sprendimas Intel Corporation/Komisija (T‑286/09 RENV)
2017 m. rugsėjo 27 d. Europos Komisija konstatavo, kad trys Scania grupės subjektai – bendrovės Scania AB, Scania CV AB ir Scania Deutschland GmbH, užsiimančios sunkiųjų sunkvežimių, skirtų ilgų nuotolių transportui, gamyba ir pardavimu, pažeidė Sąjungos konkurencijos teisę. Komisija teigė, kad nuo 1997 m. sausio mėn. iki 2011 m. sausio mėn. šios bendrovės kartu su savo konkurentais dalyvavo karteliniuose susitarimuose Europos ekonominės erdvės (EEE) vidutinių ir sunkiųjų sunkvežimių rinkoje.Šis sprendimas buvo priimtas po vadinamosios „mišrios“ procedūros, apimančios susitarimo procedūrą ir įprastą administracinę procedūrą kartelių srityje. Susitarimo procedūra leidžia šalims kartelio byloje pripažinti savo atsakomybę ir už tai joms gali būti sumažinta skiriama bauda. Scania grupės bendrovės patvirtino Komisijai savo norą dalyvauti diskusijose siekiant sudaryti susitarimą. Vis dėlto vėliau jos pasitraukė iš šios procedūros. Taigi Komisija priėmė sprendimą dėl susitarimo įmonių, pateikusių prašymą dėl tokio susitarimo, atžvilgiu ir tęsė tyrimą dėl kitų Scania grupės bendrovių, joms skirta 880 523 000 EUR bauda. Bendrasis Teismas atmetė visą grupės bendrovių ieškinį dėl Komisijos sprendimo, taigi Komisijos paskirta bauda buvo palikta galioti.
2022 m. vasario 2 d. Sprendimas Scania ir kt./Komisija (T‑799/17)
2022 m. gegužės 4 d. Bendrasis Teismas paliko galioti Komisijos sprendimą, patvirtinantį 36 660 000 EUR sanavimo pagalbą, kurią Rumunija suteikė oro transporto bendrovei TAROM, daugiausia vykdančiai keleivių, krovinių ir pašto vežimą oro transportu nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Oro transporto bendrovė Wizz Air Hungary apskundė šį sprendimą Bendrajame Teisme. Bendrasis Teismas paliko galioti Komisijos sprendimą, nes pagalba siekiama išvengti socialinių sunkumų, kurių galėtų kilti nutraukus Rumunijos oro transporto bendrovės paslaugų teikimą, atsižvelgiant į prastą Rumunijos kelių ir geležinkelių infrastruktūros būklę.
2022 m. gegužės 4 d. Sprendimas Wizz Air Hungary/Komisija (T‑718/20)
Valensijos autonominės srities vyriausybė su futbolo klubu Valencia CF susijusiai asociacijai Fundación Valencia suteikė 75 mln. eurų banko paskolos garantiją; pasinaudodamas paskola šis fondas įsigijo 70,6 % Valencia CF akcijų. Vėliau ši garantija buvo padidinta 6 mln. EUR. 2016 m. Komisija pripažino pagalbą nesuderinama su Sąjungos teise ir nurodė ją susigrąžinti. Valencia CF apskundė šį sprendimą Bendrajam Teismui, jis 2020 m. jį panaikino (T‑732/16). Tada Komisija dėl Bendrojo Teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą Teisingumo Teismui. Teisingumo Teismas atmetė apeliacinį skundą, nusprendęs, kad Bendrasis Teismas nenustatė Komisijai pernelyg didelės įrodinėjimo pareigos ir pagrįstai apsiribojo konstatavimu, kad ši institucija neįvykdė reikalavimų, kuriuos įsipareigojo vykdyti, priimdama pranešimą, kuriame įtvirtintos valstybių narių teikiamos garantijos analizės taisyklės.
2022 m. lapkričio 10 d. Sprendimas Komisija/Valencia Club de Fútbol (C‑211/20 P)

Intelektinė nuosavybė

Intelektinė nuosavybė ir Europos Sąjungos Bendrasis Teismas
Žr. vaizdo įrašą YouTube kanale

Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas aiškina ir taiko Sąjungos priimtas teisės normas, kuriomis siekiama apsaugoti visas išimtines intelektinės kūrybos teises. Intelektinės (autorių teisės) ir pramoninės (prekių ženklų teisė, dizaino apsauga, patentų teisė) nuosavybės apsauga didina įmonių konkurencingumą, nes skatina kūrybiškumui ir inovacijoms palankią aplinką. Pagal Sąjungos teisę taip pat saugoma pripažinta praktinė patirtis gaminant produktus tam tikroje Sąjungos geografinėje teritorijoje – suteikiamos saugomos kilmės nuorodos (SKN).

2002 m. „Feta“ pavadinimas buvo įregistruotas kaip saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN). Nuo to laiko šis pavadinimas gali būti naudojamas tik sūriui, kurio kilmės vieta yra konkreti geografinė vietovė Graikijoje ir kuris atitinka šio produkto specifikaciją. Danija teigė, kad Reglamentas Nr. 1151/2012 taikomas tik Sąjungoje parduodamiems produktams, o ne eksportui į trečiąsias šalis. Todėl ji neuždraudė savo gamintojams eksportuoti produktų pavadinimu „Feta“. Komisija pradėjo pažeidimo tyrimo procedūrą prieš Daniją, teigdama, kad ši neįvykdė įsipareigojimų pagal reglamentą. Teisingumo Teismas nusprendė, kad eksportui skirtiems produktams netaikoma pagal reglamentą draudžiamų veiksmų, ypač intelektinės nuosavybės teisių, pagal kurias saugomos SKVN, pažeidimų, išimtis. Jis konstatavo, kad Danija neįvykdė įsipareigojimų, nes neužkirto kelio naudoti pavadinimą „Feta“ sūriui, skirtam eksportuoti į trečiąsias šalis.
2022 m. liepos 14 d. Sprendimas Komisija/Danija (C‑159/20)
2017 m. birželio mėn. Andoros Kunigaikštystės vyriausybė pateikė paraišką įregistruoti šį vaizdinį žymenį kaip Europos Sąjungos prekių ženklą įvairioms prekėms ir paslaugoms:

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) atsisakius įregistruoti šį prekių ženklą, Andoros Kunigaikštystės vyriausybė pareiškė ieškinį Bendrajame Teisme. Tam, kad Sąjungos prekių ženklas būtų įregistruotas, jis negali būti apibūdinamojo pobūdžio, t. y. jis negali tik apibūdinti prekių ar paslaugų, kurioms yra skirtas. Savo sprendime Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad prekių ženklas „Andorra“ yra apibūdinamojo pobūdžio. Atitinkama visuomenė jį gali suvokti kaip atitinkamų prekių ir paslaugų kilmės nuorodą. Tai yra absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas, vien dėl kurio žymuo negali būti registruojamas kaip Europos Sąjungos prekių ženklas.
2022 m. vasario 23 d. Sprendimas Govern d’Andorra/EUIPO (Andora) (T‑806/19)
Bendrasis Teismas atmetė tris Apple Inc. Ieškinius dėl Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) sprendimų panaikinti žodinio žymens THINK DIFFERENT registraciją. 1997, 1998 ir 2005 m. Apple Inc. įregistravo žodinį žymenį THINK DIFFERENT kaip Europos Sąjungos prekių ženklą, be kita ko, IT ir telekomunikacijų prekėms. Swatch AG prašymu EUIPO panaikino ginčijamų prekių ženklų registraciją, nurodžiusi, kad ginčijami prekių ženklai nebuvo iš tikrųjų naudojami atitinkamoms prekėms nepertraukiamą penkerių metų laikotarpį. Bendrasis Teismas paliko galioti EUIPO sprendimą: anot jo, Apple Inc. privalėjo įrodyti, kad šie prekių ženklai buvo iš tikrųjų naudojami aptariamoms prekėms penkerius metus iki prašymų panaikinti registraciją pateikimo dienos, tačiau to nepadarė.
2022 m. birželio 8 d. Sprendimas Apple / EUIPO – Swatch (Think different) (sujungtos bylos T‑26/21, T‑27/21 ir T‑28/21)
2017 m. Jungtinės Karalystės bendrovė Golden Balls pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) prašymą panaikinti prekių ženklo BALLON D’OR registraciją, nes, jos nuomone, prekių ženklas nebuvo pakankamai naudojamas tam tikroms prekėms ir paslaugoms. Prekių ženklas BALLON D’OR anksčiau buvo įregistruotas Prancūzijos bendrovės Les Éditions P. Amaury, kuriai priklauso su „Auksiniu kamuoliu“ (geriausiam metų futbolininkui skiriamas apdovanojimas) susijusios teisės, vardu. 2021 m. EUIPO panaikino šio prekių ženklo registraciją daugumai prekių ir paslaugų, kurioms jis buvo įregistruotas. Les Éditions P. Amaury Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį dėl EUIPO sprendimo; Bendrasis Teismas panaikino šį sprendimą, kiek tai susiję su registracijos panaikinimu pramogų paslaugoms. Tačiau Bendrasis Teismas paliko galioti šio prekių ženklo registracijos panaikinimą televizijos programų transliavimo ar montavimo, pasirodymų ar filmų kūrimo ir knygų, žurnalų ar laikraščių leidybos paslaugoms.
2022 m. liepos 6 d. Sprendimas Les Éditions P. Amaury/EUIPO – Golden alls (BALLON D’OR) (T‑478/21)

Mokesčiai

Tiesioginiai mokesčiai iš esmės priklauso valst ybių narių kompetencijai. V is dėlto šie mokesčiai, pavyzdžiui, įmonių apmokestinimas, turi atitikti pagrindines Europos Sąjungos taisykles, kaip antai valstybės pagalbos draudimą. Taigi tam tikrų valstybių narių priimtus išankstinius mokesčių sprendimus (tax rulings), pagal kuriuos tarptautinėms bendrovėms taikoma speciali apmokestinimo tvarka, kontroliuoja Komisija ir nagrinėja Sąjungos teismas.

Išankstiniai sprendimai dėl mokesčių – tai tam tikrų valstybių narių mokesčių administratorių sprendimai, priimti bendrovių prašymu, kuriuose iš anksto nustatomas mokestis, kurį tos bendrovės turės mokėti. Fiat Chrysler Finance Europe, kurios buveinė yra Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje, gavo Liuksemburgo mokesčių administratoriaus išankstinį sprendimą, kuriame buvo patvirtintas Fiat Chrysler Finance Europe, kaip integruotos bendrovės, atlyginimo už kitoms Fiat/Chrysler grupės bendrovėms suteiktas paslaugas nustatymo metodas. 2015 m. Komisija nusprendė, kad šis išankstinis sprendimas yra su vidaus rinka nesuderinama veiklos pagalba, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę. Fiat Chrysler Finance Europe ir Liuksemburgas pareiškė ieškinius Bendrajame Teisme; jis 2019 m. patvirtino Komisijos požiūrį ir atmetė ieškinius. Fiat Chrysler Finance Europe ir Airija keliais aspektais ginčijo Bendrojo Teismo analizę, atliktą siekiant nustatyti, ar suteiktas ekonominis pranašumas, visų pirma atsižvelgiant į taikytinas valstybės pagalbos taisykles. Teisingumo Teismas panaikino Bendrojo Teismo sprendimą ir Komisijos sprendimą. Teisingumo Teismo teigimu, Komisija taikė skirtingą nei Liuksemburgo teisėje nustatytą įprastų rinkos sąlygų principą, nors dėl to, kad šiuo klausimu Sąjungos teisė yra nesuderinta, reikia atsižvelgti tik į nacionalinės teisės nuostatas, analizuojant, ar konkretūs sandoriai turi būti nagrinėjami paisant įprastų rinkos sąlygų principo.
2022 m. lapkričio 8 d. Sprendimas Fiat Chrysler Finance Europe/Komisijair Airija/Komisija (sujungtos bylos C‑885/19 P ir C‑898/19 P)

Teisinė valstybė

Sąjungoje turi būti laikomasi teisinės valstybės principo
Žr. vaizdo įrašą YouTube kanale

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – privalomos teisės normos, turinčios konkrečių pasekmių
Žr. vaizdo įrašą YouTube kanale

Europos Są jungos pagrindinių teisių chartijoje, kaip ir Europos Sąjungos sutartyje, aiškiai daroma nuoroda į teisinę valstybę, vieną iš Sąjungos valstybėms narėms bendrų vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga. Teisingumo Teismui vis dažniau tenka spręsti klausimą, kaip valstybės narės laikosi teisinės valstybės principo, tiek nagrinėjant Europos Komisijos joms pareik š tus ieškinius dėl įsipareigojimų neįvykdymo, tiek nacionalinių teismų prašymus priimti prejudicinį sprendimą. Teisingumo Teismas turi patikrinti, ar šios pamatinės vertybės paisoma nacionaliniu lygmeniu, ypač kiek tai susiję su teismų sistema, o konkrečiai – teisėjų skyrimo procesu ir jiems taikoma drausmine tvarka.

Atsakydamas į Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) pateiktą prejudicinį klausimą Teisingumo Teismas nusprendė, kad vien tai, jog teisėjas buvo paskirtas į pareigas laikotarpiu, kai atitinkama valstybė narė dar nebuvo demokratinė, nepaneigia šio teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo jam vėliau vykdant teismines funkcijas. Konkrečiai kalbant, šio teisėjo pirmojo paskyrimo į pareigas sąlygos savaime negalėjo sukelti teisės subjektams pagrįstų ir rimtų abejonių.
J2022 m. kovo 29 d. Sprendimas Getin Noble Bank (C‑132/20)

Ribojamosios priemonės ir užsienio politika

Ribojamosios priemonės arba „sankcijos“ yra esminė Europos Sąjungos bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) priemonė. Jos naudojamos kaip integruoto ir visapusiško politikos metodo, apimančio, be kita ko, politinį dialogą, dalis. Sąjunga jas taiko pirmiausia siekdama apsaugoti savo vertybes, pagrindinius interesus ir saugumą, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą. Sankcijomis siekiama priversti asmenis ar subjektus, kuriems jos taikomos, pakeisti politiką ar elgesį, kad būtų palaikomi BUSP tikslai.

Reaguodama į rimtus žmogaus teisių pažeidimus Libijoje Europos Sąjungos Taryba 2020 m. spalio mėn. patvirtino ribojamąsias priemones, taikomas Rusijos verslininkui Yevgeniy Viktorovich Prigozhin, glaudžiai susijusiam su „Vagnerio grupe“, dalyvaujančia karinėse operacijose šioje valstybėje. 2021 m. liepos mėn. pratęstas sprendimo dėl šių priemonių taikymo galiojimas. Šios priemonės – asmenų, kurie dalyvauja vykdant veiksmus, keliančius grėsmę taikai, stabilumui ar saugumui Libijoje, arba teikia paramą tokiems veiksmams, lėšų įšaldymas. Y. V. Prigozhin Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį dėl šių priemonių panaikinimo. Bendrasis Teismas atmetė ieškinį. Jis teigė, kad, remiantis iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, naujienų agentūrų ir žiniasklaidos priemonių, gautais įrodymais, kaip antai JT generalinio sekretoriaus ataskaitos ištraukomis ir straipsniais spaudoje (su nuotraukomis ir liudijimais), buvo galima identifikuoti „Vagnerio grupę“ ir kad juose yra tikslios ir nuoseklios informacijos apie šios grupės veiklą, keliančią pavojų taikai, saugumui ir stabilumui Libijoje. Įrodymų medžiagoje taip pat buvo konkrečių, tikslių ir nuoseklių duomenų, patvirtinančių glaudžius ir įvairialypius Y. V. Prigozhin ryšius su „Vagnerio grupe“.
2022 m. birželio 1 d. Sprendimas Prigozhin/Taryba (T‑723/20)

Teisminė veikla

A | Teisingumo Teismas 2022 m.B | Bendrasis Teismas 2022 m.C | Jurisprudencija 2022 m.

A | Teisingumo Teismas 2022 m.

Teisingumo Teismo veikla ir pokyčiai

Koen Lenaerts

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkas

Teisingumo Teismo nariai

K. Lenaerts

L. Bay Larsen

A. Arabadjiev

A. Prechal

K. Jürimäe

C. Lycourgos

E. Regan

M. Szpunar

M. Safjan

P. G. Xuereb

L. S. Rossi

D. Gratsias

M. L. Arastey Sahún

J. Kokott

M. Ilešič

J.-C. Bonichot

T. von Danwitz

S. Rodin

F. Biltgen

M. Campos Sánchez-Bordona

N. J. Cardoso da Silva Piçarra

G. Pitruzzella

I. Jarukaitis

P. Pikamäe

A. Kumin

N. Jääskinen

N. Wahl

J. Richard de la Tour

A. Rantos

I. Ziemele

J. Passer

A. M. Collins

M. Gavalec

N. Emiliou

Z. Csehi

O. Spineanu-Matei

T. Ćapeta

L. Medina

A. Calot Escobar

B | Bendrasis Teismas 2022 m.

Bendrojo Teismo veikla ir pokyčiai

Marc van der Woude

Bendrojo Teismo pirmininkas

Jurisprudencijos naujovės

Savvas S. Papasavvas

Bendrojo Teismo pirmininko pavaduotojas

Bendrojo Teismo nariai

M. van der Woude

S. Papasavvas

D. Spielmann

A. Marcoulli

F. Schalin

R. da Silva Passos

J. Svenningsen

M. J. Costeira

K. Kowalik-Bańczyk

A. Kornezov

L. Truchot

O. Porchia

M. Jaeger

S. Frimodt Nielsen

H. Kanninen

J. Schwarcz

M. Kancheva

E. Buttigieg

V. Tomljenović

S. Gervasoni

L. Madise

V. Valančius

N. Półtorak

I. Reine

P. Nihoul

U. Öberg

A | Teisingumo Teismas 2022 m.
B | Bendrasis Teismas 2022 m.
C | Jurisprudencija 2022 m.