Žr. detalią Bendrojo Teismo veiklos statistiką  

2022 m. statistinių Bendrojo Teismo veiklos duomenų analizė

Parengė Bendrojo Teismo kancleris Emmanuel Coulon

Statistiniai Bendrojo Teismo veiklos duomenys yra esminė teisminės veiklos valdymo ir teismo sprendimų poveikio vertinimo priemonė ir per teisinių ginčų prizmę atspindi Europos Sąjungos institucijų ir įstaigų teisėkūros, reguliavimo ir sprendimų priėmimo veiklą. Šia Teismo kanceliarijos parengtų duomenų analize įgyvendinama pareiga pranešti visuomenei apie Bendrojo Teismo atliktus darbus ir teisinių ginčų raidos tendencijas, todėl ji nepaprastai svarbi.

2022 m. Bendrasis Teismas tęsė dinamiško bylų valdymo politiką ir ėmėsi priemonių, kad būtų atnaujintas didelių grupių bylų, sustabdytų, kol bus išspręstos modelinėmis pripažintos bylos, nagrinėjimas. Dėl šių pokyčių suintensyvėjo teisminė veikla, o tai aiškiai matyti iš kanceliarijos veiklos duomenų. Kartu Teismo darbą lėmė Europos Sąjungos ir jos valstybių narių ekonominės, socialinės, aplinkosaugos ir geopolitinės aktualijos. 2021 m. buvo paženklinti bylų, susijusių su sveikatos krize (valstybės pagalbos, viešųjų pirkimų, prekybos politikos, visuomenės sveikatos, teisės susipažinti su dokumentais ir valstybės tarnybos bylos), o kaip viena iš ryškiausių 2022 m. tendencijų paminėtini teisiniai ginčai dėl ribojamųjų priemonių, kurias Europos Sąjunga nustatė kilus Rusijos ir Ukrainos konfliktui.

Labai bendrais bruožais pažymėtina, kad, gavus 904 bylas ir užbaigus 858 bylas, neišnagrinėtų bylų skaičius automatiškai padidėjo iki 1 474.

Gautos bylos: pagrindinių sričių apžvalga

Gautų bylų skaičius viršija dvejų pastarųjų metų skaičių (2021 m. – 882, 2020 m. – 847 bylos), tačiau išlieka mažesnis nei ankstesniais metais (2019 m. – 939, 2017 m. – 917, 2016 m. – 974, 2014 m. – 912 bylų). Kadangi Bendrasis Teismas kompetentingas pirmąja instancija nagrinėti tiesioginius valstybių narių ir fizinių bei juridinių asmenų ieškinius, išskyrus priskirtus Teisingumo Teismo kompetencijai, jo veikla iš esmės priklauso nuo Europos Sąjungos institucijų ir įstaigų priimtų aktų ir ginčų dėl šių aktų teisėtumo.

Iš apytikriai keturiasdešimties sričių, su kuriomis susiję pareikšti ieškiniai, labiausiai reikėtų išskirti Europos Sąjungos išorės veiksmų (ribojamosios priemonės) ir valstybėms taikomų konkurencijos taisyklių (valstybės pagalba) sritis.

Teisiniai ginčai dėl ribojamųjų priemonių, kurie, pažymėtina, yra glaudžiai susiję su geopolitiniais pokyčiais ir dėl kurių buvo iškeltos 103 naujos bylos, 2022 m. sudarė 11,4 % visų gautų bylų (palyginti su 4,8 % 2021 m. ir 3 % 2020 m.). Nuo 2022 m. vasario mėn. dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto Europos Sąjunga priėmė nemažai ribojamųjų priemonių fiziniams ir juridiniams asmenims. Dėl įvairių šias priemones nustatančių aktų, skirtų keliems šimtams piliečių ir juridinių asmenų, teisėtumo nuo kovo 30 d. iki gruodžio 31 d. buvo pateikti 75 ieškiniai. Tarp jų paminėtinas ieškinys, kurį 2022 m. kovo 8 d. Europos Sąjungos Tarybai pareiškė Prancūzijoje įsteigta teminių kanalų transliavimo veiklą vykdanti bendrovė RT France siekdama, kad būtų panaikintas laikinas draudimas transliuoti. Šią bylą (T‑125/22), kurioje Bendrasis Teismas turėjo nuspręsti, be kita ko, dėl teisės į gynybą paisymo ir dėl tariamo saviraiškos ir informacijos laisvės pažeidimo, išnagrinėjo Bendrojo Teismo didžioji (15 teisėjų) kolegija pagreitintos procedūros, trukusios keturis mėnesius ir 19 dienų, tvarka.

Valstybės pagalbos srityje buvo gautos ne mažiau kaip 68 bylos (2021 m. – 46, o 2020 m. – 42), iš kurių 50 inicijavo fiziniai ir juridiniai asmenys, ginčijantys Komisijos sprendimą dėl pagalbos schemos, kurią Portugalija taikė Madeiros laisvajai zonai.

Priešingai išaugusiam bylų skaičiui šiose dviejose srityse, naujų ieškinių sumažėjo intelektinės nuosavybės (270 ieškiniai, palyginti su 308 ieškiniais 2021 m. ir 282 – 2020 m.) ir valstybės tarnybos (66 ieškiniai, palyginti su 81 ieškiniu 2021 m. ir 120 – 2020 m.) srityse.

Galiausiai, pažymėtina, kad ieškinių, pareikštų bankininkystės ir finansų srityje, skaičius išaugo nežymiai, bet kasmet jų gaunama keliais daugiau. 2022 m. užregistruoti 49 nauji ieškiniai, iš kurių 37 ieškinius bankai ir finansų įstaigos pareiškė Bendrajai pertvarkymo valdybai – Europos Sąjungos agentūrai, atsakingai už Bendro pertvarkymo fondo valdymą ir Bendrame pertvarkymo mechanizme dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtų bankų pertvarkymo parengimą ir vykdymą.

Siekiant pabrėžti, kad asmens duomenų apsaugos reglamentavimas yra labai aktualus klausimas, atkreiptinas dėmesys į 2022 m. Meta Platforms Ireland pareikštą ieškinį dėl Europos duomenų apsaugos valdybos sprendimo panaikinimo (byla T‑682/22). Tai jau antrasis ieškinys dėl šios valdybos sprendimų, pirmąjį 2021 m. pateikė WhatsApp Ireland (byla T‑709/21), jį Bendrasis Teismas 2022 m. atmetė kaip nepriimtiną.

2022-ieji – metai, kuriais dalis teisėjų nustojo, o dalis pradėjo eiti pareigas

Bendrasis Teismas išnagrinėjo 858 bylas, t. y. mažiau nei 2021 m. (951). Šis 9,8 % sumažėjimas daugiausia yra konjunktūrinio pobūdžio. Bendrojo Teismo sudėtis labai pasikeitė, nes, viena vertus, tais metais pareigas pradėjo eiti kai kurie nauji teisėjai, o, kita vertus, dalis teisėjų Teismą paliko arba pradėjo eiti pareigas dėl dalinio kas trejus metus vykstančio Bendrojo Teismo sudėties atnaujinimo. Akivaizdu, kad šie pokyčiai – kuriuos verta aptarti – turėjo įtakos Teismo ir jo kanceliarijos darbo organizavimui ir veiklai.

Keletas teisėjų, pradėjusių eiti pareigas 2022 m. ne dėl Teismo sudėties atnaujinimo (kas trejus metus), pakeitė teisėjus, kurių vietos atsilaisvino paskyrus juos 2021 m. spalio mėn. dirbti į Teisingumo Teismą (D. Gratsias (Graikija) paskirtas teisėju, o A. Collins (Airija) paskirtas generaliniu advokatu) ir vienam teisėjui 2021 m. mirus (teisėjas B. Berke (Vengrija)). Taigi 2022 m. sausio 13 d. prisiekė teisėja S. E. Kingston (Airija) ir teisėjas I. Dimitrakopoulos (Graikija), o 2022 m. liepos 6 d. – teisėjas T. Tóth (Vengrija).

Be to, pareigas pradėjo eiti du nauji teisėjai, paskirti pagal 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2015/2422, kuriuo iš dalies keičiamas Protokolas Nr. 3 dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto (OL L 341, 2015, p. 14): 2022 m. sausio mėn. (teisėjas D. Kukovec (Slovėnija)) ir 2022 m. liepos mėn. (teisėja B. Ricziová (Slovakija)); taigi pirmą kartą nuo reformos, kurią įgyvendinus Bendrajame Teisme turėtų dirbti po du teisėjus iš kiekvienos valstybės narės, pabaigos jį sudaro 54 teisėjai.

2022 m. rugsėjo mėn. iš dalies atnaujinus Bendrojo Teismo sudėtį, pareigas pradėjo eiti trys nauji teisėjai (teisėja E. Tichy-Fisslberger (Austrija), teisėjas W. Valasidis (Graikija) ir teisėjas S. Verschuur (Nyderlandai)).

Taigi 2022 m. prie Bendrojo Teismo prisijungė aštuoni nauji teisėjai.

Be to, kaip ir kas trejus metus, iš karto po dalinio atnaujinimo teisėjai išrinko Bendrojo Teismo pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir kolegijų pirmininkus.

Dėl šių Bendrojo Teismo sudėties pokyčių prireikė imtis įvairių vidaus organizacinių priemonių. Tarp jų paminėtina tai, kad Bendrasis Teismas nusprendė, be aštuonių penkių teisėjų kolegijų, papildomai įsteigti dvi šešių teisėjų kolegijas ir patvirtinti dalinę kolegijų specializaciją toliau laikydamasis taisyklės, pagal kurią keturios kolegijos nagrinėja valstybės tarnybos bylas ir šešios – intelektinės nuosavybės bylas, o kitos bylos paskirstomos visoms kolegijoms. Be to, trijų teisėjų kolegijų skaičius buvo padidintas iki 68, papildomai numatant dešimt penkių teisėjų kolegijų, taip pat didžiąją penkiolikos teisėjų kolegiją ir vieno teisėjo kolegiją. Tokios sandaros Teismo, kuriame dirba 54 teisėjai, administravimas reikalauja disciplinuotumo ir tikslumo.

Įgyvendinant lydimąsias priemones, susijusias su pradėjimu eiti pareigas sausio, liepos ir rugsėjo mėn., Bendrajam Teismui kaskart reikėjo priimti naujus sprendimus (dėl didžiosios kolegijos sudėties, bylų paskirstymo kolegijoms kriterijų, pareigų negalintį vykdyti teisėją pakeičiančio teisėjo paskyrimo tvarkos, kolegijų sudėties ir teisėjų paskyrimo į kolegijas); šie sprendimai paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, o su jais susipažinti galima Bendrojo Teismo interneto svetainės Curia skiltyje „Procedūra“.

Teismo kanceliarija aktyviai dalyvavo priimant naujus teisėjus ir kuriant bei įgyvendinant Teismo darbo organizavimo tvarką. Svarbu pabrėžti, kad naujiems teisėjams pradėjus eiti pareigas ir teisėjus iš naujo paskyrus į kolegijas reikėjo paskirti ir perskirstyti daug bylų. Kanceliarija, kuri atsako už bylų paskyrimo ir perskirstymo įgyvendinimą ir paskelbimą apie tai, turėjo paskirti ir (arba) perskirstyti 938 bylas.

Keletas svarbių skaičių

Pažymėtina, kad:

• 82 % bylų išnagrinėjo trijų teisėjų kolegijos (2021 m. – 84 %, o 2020 m. – 75 %) ir beveik 12 % – išplėstinės penkių teisėjų kolegijos (2021 m. – 9 %, o 2020 m. – 15 %);
• vieną bylą Bendrasis Teismas užbaigė posėdžiaudamas didžiosios kolegijos sudėties (RT France / Taryba);
• dvi bylas išsprendė vieno teisėjo sudėties Teismas (2021 m. – tris bylas, 2020 m. – vieną bylą);
• 57 % bylų dėl visų teisinių ginčų ir iš visų sričių buvo užbaigta priimant sprendimą (2021 m. – 60 %, 2020 m. – 55 %), o 43 % – nutartį (2021 m. – 40 %, 2020 m. – 45 %);
• sprendimu užbaigtos bylos, kuriose buvo surengtas teismo posėdis, sudarė 55 % (2021 m. – 63 %., o 2020 m. – 62 %).

Teismo posėdžių surengta praktiškai tiek pat, kiek 2021 m. (241 posėdis, palyginti su 240 posėdžių 2021 m. ir 227 posėdžiais 2020 m.), juose nagrinėtos 303 bylos (290 bylų 2021 m. ir 335 bylos 2020 m.) (šis skirtumas tarp teismo posėdžių ir nagrinėtų bylų skaičiaus atsiranda dėl to, kad sujungtose bylose rengiamas tik vienas teismo posėdis). Pažymėtina, kad dėl 2022 m. gegužės 2–4 d. vykusio posėdžio byloje Google ir Alphabet / Komisija (Google AdSense for Search) (byla T‑334/19) kanceliarija, kaip ir kelete kitų bylų, turėjo imtis koordinuotų priemonių, kad būtų užtikrinta sklandi jo eiga.

Stipriai sumažėjo teismo posėdžių per vaizdo konferenciją, turint galvoje, kad nuo 2020 m. iki 2021 m. jų dalis absoliučiais skaičiais buvo išaugusi beveik dvigubai (nuo 38 iki 72): naudojantis vaizdo konferencija surengta 4,6 % posėdžių (t. y. 11 posėdžių iš 241), palyginti su 30 % 2020 m. (72 posėdžiuose iš 240). Tokie pokyčiai logiški. Reikėtų priminti, kad vaizdo konferencijos, kurios įmanomos nuo 2020 m., buvo rengiamos, jeigu šalis – pagrindinės bylos šalis ar į bylą įstojusi šalis – negalėjo atvykti į Liuksemburgą dėl su COVID‑19 pandemija susijusios sveikatos krizės ir sutiko su tokio posėdžio forma. Be to, turėjo būti įvykdyti tam tikri techniniai reikalavimai, užtikrinantys, kad diskusijos vyktų laikantis teisingo bylos nagrinėjimo principo, todėl prieš posėdį reikėjo patikrinti saugios transliacijos kokybę ir ar nėra problemų, susijusių su sinchroniniu vertimu žodžiu.

Tačiau pasibaigus pandemijai, 2022 m. padėtis buvo kitokia nei 2021 m.

Ateityje bus įdomu stebėti, kaip keisis situacija įsigaliojus naujai Bendrojo Teismo pasiūlytai ir Europos Sąjungos Tarybos patvirtintai Procedūros reglamento nuostatai. Naujame Procedūros reglamento 107a straipsnyje numatytoje vaizdo konferencijų naudojimo tvarkoje, be kita ko, apibrėžtos teisinės sąlygos, kuriomis galima naudotis šia galimybe, ir kompetencija priimti sprendimus dėl galimų prašymų, taip pat numatyta, kad techninės sąlygos yra nustatytos Praktinėse Bendrojo Teismo procedūros reglamento vykdymo nuostatose.

Pabrėžtina, kad, siekiant sukonkretinti institucijos prieinamumo neįgaliesiems politiką, pirmą kartą institucijos istorijoje buvo sudarytos sąlygos, leidžiančios klausos negalią turinčiam asmeniui dalyvauti Bendrojo Teismo posėdyje.

Vidutinė bylų nagrinėjimo trukmė iš esmės labai tenkina. Sprendimu arba nutartimi užbaigtos bylos išnagrinėtos vidutiniškai per 16,2 mėn. (palyginti su 17,3 mėn. 2021 m. ir 15,4 mėn. 2020 m.) arba per 20,4 mėn., jeigu atsižvelgiama tik į sprendimu užbaigtas bylas, o vidutinė nagrinėjimo trukmė svyravo nuo 13,4 mėn. intelektinės nuosavybės bylose iki 43,7 mėn. didelės apimties ir kompleksiškose konkurencijos teisės bylose (tarp jų paminėtinos bylos Intel Corportation / Komisija (T‑286/09 RENV), Qualcomm / Komisija (Qualcomm – Mokėjimai už išimtinumą) (T‑235/18), Google ir Alphabet / Komisija (Google Android) (T‑604/18) ir trylika bylų dėl suderintų veiksmų ir susitarimų, susijusių su įvairiais kainos už krovinių vežimo oro transportu paslaugas elementais).

Nutartimi užbaigtų bylų atveju procesas vidutiniškai truko 8,9 mėn. ir tai yra trumpiausia kada nors užfiksuota trukmė.

Kaip minėta, iki 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrajame Teisme buvo nagrinėjamos 1 474 bylos (46 bylomis daugiau nei 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bet 23 bylomis mažiau nei iki 2020 m. pabaigos). 6,5 % ir 20,3 % šių bylų sudarė atitinkamai viešosios tarnybos ir intelektinės nuosavybės bylos. Taigi beveik 27 % nagrinėjamų bylų buvo susijusios su sritimis, kurioms Bendrasis Teismas nusprendė taikyti kolegijų specializaciją.

Į pirma nurodytus statistinius duomenis neįtraukti nei prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurie priklauso Bendrojo Teismo pirmininko (jei jis negali vykdyti pareigų – pirmininko pavaduotojo) kompetencijai, nei prašymai dėl pagreitintos procedūros, priklausantys kolegijos, kuriai paskirta byla, kompetencijai. Todėl ši apžvalga būtų neišsami, jeigu nebūtų atskirai aptartos šios skubos procedūros, kurių atveju kanceliarija turi nedelsdama reaguoti tiek tvarkydama gautus dokumentus, tiek vykdydama pirmininko ar Bendrojo Teismo priimtus sprendimus.

2022 m., palyginti su 2021 m., 22 % sumažėjo tiek prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones skaičius (37 (iš jų 9 dėl ribojamųjų priemonių); 2021 m. – 45), tiek išnagrinėtų prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones skaičius (37; 2021 m. – 45).

Gauta 20 prašymų dėl pagreitintos procedūros (38 prašymai 2021 m. ir 22 prašymai 2020 m.), iš kurių 13 buvo susiję su bylomis, kuriose ginčytas Europos Sąjungos priimtų ribojamųjų priemonių teisėtumas Rusijos ir Ukrainos konflikto kontekste. Tik vienas prašymas buvo patenkintas nagrinėjant ieškinį dėl Komisijos sprendimo dėl nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimo panaikinimo. Bendrasis Teismas savo ruožtu penkis kartus pasinaudojo Procedūros reglamento 151 straipsnyje numatyta galimybe savo iniciatyva taikyti pagreitintą procedūrą (be kita ko, ir byloje RT France / Taryba).

Žvilgsnis į Bendrojo Teismo kanceliarijos darbą

Galiausiai ypatingą dėmesį reikia atkreipti į labai intensyvų Bendrojo Teismo darbą 2022 m. Be Teismo kanclerio ir jo kabineto narių dalyvavimo administruojant teismo veiklą, keičiant procedūros taisykles ir įgyvendinant teismo ir institucinius projektus, visi šios tarnybos, kurioje dirba 71 pareigūnas ir tarnautojas, skyriai prisidėjo, kad padėtų Teismui pasiekti iškeltus tikslus. Taigi kanceliarija labai įtraukta įgyvendinant proaktyvų bylų valdymą, kurio Bendrasis Teismas norėjo ir kurį palaikė.

Kelios ribos buvo viršytos pirmą kartą:

• 60 000 kanceliarijos tvarkomame registre įregistruotų bylų riba (60 691 byla, palyginti su 56 827 2021 m. ir 51 399 – 2020 m.). Išsamesnė analizė rodo, kad paskutinis ketvirtis buvo itin įtemptas, visų pirma dėl bylų paskirstymo ir perskirstymo, kurį lėmė kolegijų performavimas 2022 m. rugsėjo mėn., taip pat dėl gautų ir įteiktų dokumentų sugrupuotose bylose (14 % visų per paskutinį ketvirtį atliktų registro įrašų siejama su serijomis bylų, susijusių su Bendrąja pertvarkymo valdyba);
• advokatų ir atstovų kanceliarijai pateiktų 10 000 procesinių dokumentų riba (10 412 dokumentų, palyginti su 9 728 tokiais dokumentais 2021 m. ir 9 572 – 2020 m.);
• 14 600 skaitmeninių informacijos perdavimo lapų, kuriuos kanceliarija parengia ir kuriais keičiasi su teisėjų kabinetais per procedūrą (14 631 informacijos perdavimo lapas, palyginti su 14 314 2021 m. ir 12 636 – 2020 m.), riba.

Kanceliarija taip pat padėjo rengti 352 kolegijų konferencijas (posėdžius, kuriuose teisėjai aptaria bylas ir priima priemones joms parengti teisminiam nagrinėjimui) (2021 m. – 338, o 2020 m. – 325) ir 241 teismo posėdį.

Galiausiai e-Curia programa, kurią naudoti nuo 2018 m. gruodžio 1 d. privaloma, išskyrus kelias išimtis, teikė kanceliarijai didžiausią naudą. 2022 m. 94 % dokumentų Bendrojo Teismo kanceliarijai buvo pateikta elektroniniu būdu, o tai sudarė beveik milijoną puslapių (979 676 puslapiai). Nuo 2018 m. iš viso buvo pateikti ir vėliau Bendrojo Teismo kanceliarijos apdoroti 4 588 664 puslapiai dokumentų, o tai iliustruoja kai kurių Teismui pateiktų nagrinėti bylų apimtį.

Šie duomenys neatskleidžia dviejų svarbių 2022 m. pokyčių. Pirmuoju siekta sustiprinti saugumo priemones, kad būtų užtikrinta jautrių duomenų apsauga Bendrajame Teisme ir institucijoje. Antrasis, atspindintis nuolatinį Bendrojo Teismo modernumo siekį, yra Bendrojo Teismo sprendimų, nutarčių ir teismo posėdžių protokolų pasirašymas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Kanceliarija dėjo visas pastangas, kad pritaikytų vidaus procedūras ir būtų sukurta sistema, kuri atitiktų teisinius reikalavimus ir sudarytų sąlygas nuolatiniam elektroniniam archyvavimui.

Taigi Europos Sąjungos Bendrasis Teismas ir jo kanceliarija dar kartą prisitaikė prie realijų, kad kuo geriau atitiktų pagrįstus teisės subjektų lūkesčius. Teismo procesinės taisyklės ir toliau buvo pritaikomos taip, kad būtų sudarytos sąlygos efektyviam bylų nagrinėjimui, atsižvelgiant į kylančius reikalavimus ir naujas aplinkybes. Galiausiai, atsižvelgiant į ankstesniais metais įgyvendintas priemones, toliau buvo stengiamasi skaitmeninti visą teisminio proceso grandinę, pradedant dokumentų pateikimu per e-Curia programą ir baigiant elektroniniu parašu pasirašytų sprendimų įteikimu tuo pačiu būdu, ir taip prisidėti prie būtino teisingumo vykdymo modernizavimo.

Ankstesnių metų teisminės veiklos statistiką taip pat galima rasti Curia svetainėje, dalyje „Istorija".