Apie narius
Koen Lenaerts
Koen Lenaerts
Pirmininkas
Biografija ir profesinė patirtis

Koen Lenaerts gimė 1954 m. Mortselyje (Belgija), 1977 m. Katholieke Universiteit Leuven (Leveno katalikų universitetas, Belgija) gavo teisės diplomą, vėliau tęsė studijas Harvard University (Harvardo universitetas, Jungtinės Valstijos). Ten 1978 m. įgijo teisės magistro, o 1979 m. – viešojo administravimo magistro laipsnį. Grįžusiam į Katholieke Universiteit Leuven 1982 m. jam buvo suteiktas teisės mokslų daktaro laipsnis.

Tame pačiame universitete jis pradėjo savo profesinę karjerą: 1979 m. tapo asistentu, vėliau (1983 m.) – Europos Sąjungos teisės dėstytoju. Per savo akademinę karjerą taip pat dėstė Europos kolegijoje Briugėje (Belgija) (1984–1989 m.), 1989 m. buvo Harvardo teisės mokyklos (Jungtinės Valstijos) kviestinis dėstytojas.

Savo karjerą Teisingumo Teisme K. Lenaerts pradėjo kaip teisės referentas teisėjo René Joliet kabinete, šias pareigas jis ėjo 1984–1985 m., o 1986–1989 m. vertėsi advokato praktika Briuselio advokatūroje.

1989 m. rugsėjo 25 d. K. Lenaerts buvo paskirtas Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo teisėju (šio naujojo teismo įsteigimo dieną). Šiame teisme jis posėdžiavo daugiau nei keturiolika metų, o 2003 m. spalio 7 d. buvo paskirtas Teisingumo Teismo teisėju. Nuo 2006 m. spalio 9 d. iki 2012 m. spalio 8 d. kolegos teisėjai dvi kadencijas iš eilės jam patikėjo kolegijos pirmininko pareigas, vėliau, 2012 m. spalio 9 d., jis tapo Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotoju.

2015 m. spalio 8 d. K. Lenaerts buvo išrinktas Teisingumo Teismo pirmininku ir eina šias pareigas iki šiol.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Londono Academia Europaea narys
  • Britų tarptautinės ir lyginamosios teisės instituto patariamosios tarybos narys
  • Londono universiteto koledžo Teisės ir valdymo centro Europoje patariamosios tarybos narys
  • Tryro Europos teisės akademijos (ERA) Fondo tarybos narys
  • Heidelbergo Max-Planck-Institut für ausländisches öffentliches Recht und Völkerrecht kuratorijos narys
  • „Europarecht“ redakcinės kolegijos narys
  • „European Law Review“ redakcinės kolegijos narys
  • Mykolo Romerio universito „International Comparative Jurisprudence“ redakcinės kolegijos narys
  • „S.E.W. Tijdschrift voor Europees en economisch recht“ redakcinės kolegijos narys
  • „Cahiers de droit européen“ mokslo komiteto narys
  • „Columbia Journal of European Law“ mokslo komiteto narys
  • „European Constitutional Law Review“ mokslo komiteto narys
  • „European Public Law“ mokslo komiteto narys
  • „Europejski Przegląd Sądowy“ mokslo komiteto narys
  • „L’actualidad administrativa“ redakcinės kolegijos narys
  • „EStAL (European State Aid Law Quarterly)“ redakcinės kolegijos narys
  • „European Journal of Human Rights“ mokslo komiteto narys
  • Nicolae Titulescu din Bucuresti universiteto „Lex ET Scientia International Journal (LESIJ)“ mokslo komiteto narys
  • „Concurrences, Revue des droits de la concurrence“ mokslo komiteto narys
  • „World Competition. Law and Economics Review“ mokslo komiteto narys
  • „EU Tax Review“ patariamosios tarybos narys
  • „Revista Română de Drept European“ garbės komiteto narys
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Aristokratiškasis titulas: baronas (2005 m.)
  • Michigan Law School universiteto garbingos Helen DeRoy stipendijos gavėjas (2005 m.)
  • Honorary Master of the Bench of the Inner Temple, Londonas (2010 m.)
  • Puatje universiteto Doctor honoris causa (2016 m.)
  • Mykolo Romerio universiteto Doctor honoris causa (2017 m.)
  • Namuro universiteto Doctor honoris causa (2017 m.)
  • Nicolae Titulescu din Bucuresti universiteto Doctor honoris causa (2017 m.)
  • All European Academies Madam de Stal (Madame de Staël) kultūros vertybių premija (2017 m.)
  • Sofijski universiteto „Sveti Kliment Ohridski“ Doctor honoris causa (2018 m.)
  • Europian i Tiranës universiteto Doctor honoris causa (2018 m.)
Lars Bay Larsen
Lars Bay Larsen
Pirmininko pavaduotojas
Biografija ir profesinė patirtis

Lars Bay Larsen gimė 1953 m. Gladsaxe, Kopenhagoje (Danija), studijavo Københavns Universitet (Kopenhagos universitetas, Danija). 1976 m. gavo politikos mokslų diplomą. 1978 m. vėl prisijungė prie to paties universiteto teisės fakulteto ir 1983 m. gavo teisės diplomą.

Baigęs universitetą jis buvo paskirtas Danijos Teisingumo ministerijos tarnautoju ir šias pareigas užėmė nuo 1983 m. iki 1985 m. 1985–1986 m. buvo Advokatsamfund (Danijos advokatų asociacija) skyriaus vedėjas. Grįžęs į Danijos Teisingumo ministeriją, 1986–1991 m. užėmė tarnybos vadovo, 1991–1995 m. – skyriaus vadovo, 1995–1999 m. – Policijos departamento vadovo, o 2000–2003 m. – Teisės departamento vadovo pareigas. Per šį laikotarpį L. Bay Larsen taip pat buvo Danijos Karalystės atstovas K-4 komitete (1995–2000 m.), Pagrindinėje Šengeno grupėje (1996–1998 m.) ir Europolo vykdomojoje taryboje (1998–2000 m.). 1991 m. buvo priimtas į Danijos advokatūrą, o 2003 m. jo karjera pasuko į teismų sistemą – jis prisijungė prie Højesteret (Aukščiausiasis Teismas, Danija), kur ėjo teisėjo pareigas iki 2006 m.

L. Bay Larsen karjera taip pat rodo, kad praktinė ir akademinė sritys yra viena kitą papildančios, nes nuo 1984 m. iki 1991 m. jis buvo Kopenhagos universiteto šeimos teisės dėstytojas, paskui (1991–1996 m.) – asocijuotasis dėstytojas. Nuo 2008 m. jis yra Europos baudžiamosios teisės dėstytojas Liuksemburgo universitete.

Nuo 2006 m. sausio 11 d. L. Bay Larsen yra Teisingumo Teismo teisėjas. Kolegos teisėjai išrinko jį kolegijos pirmininku, šias pareigas ėjo dvi kadencijas iš eilės – nuo 2012 m. spalio 9 d. iki 2018 m. spalio 8 d.

Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Ridder af 1. grad af Dannebrogordenen (Dannebrog ordino pirmojo laipsnio kavalierius) (2002 m.)
Alexander Arabadjiev
Alexander Arabadjiev
Pirmosios kolegijos pirmininkas
Biografija ir profesinė patirtis

Alexander Arabadjiev gimė 1949 m. Blagojevgrade (Bulgarija), studijavo Sofiyski universitet „Sv. Kliment Ohridski“ (Sofijos Šv. Klemenso iš Ochrido universitetas, Bulgarija) ir 1972 m. gavo teisės diplomą.

1975 m. buvo paskirtas Rayonen sad Blagoevgrad (Blagojevgrado apylinkės teismas, Bulgarija) teisėju ir jame posėdžiavo iki 1983 m.; 1983–1986 m. buvo Okrazhen sad Blagoevgrad (Blagojevgrado apygardos teismas, Bulgarija) teisėjas. Paskui 1986–1991 m. ėjo Varhoven Sad (Aukščiausiasis Teismas, Bulgarija), o 1991–2000 m. – Konstitutsionen sad (Konstitucinis Teismas, Bulgarija) teisėjo pareigas. Nuo 1997 m. iki 1999 m. buvo paskirtas Europos žmogaus teisių komisijos nariu.

2001–2006 m. A. Arabadjiev laikinai sustabdė teisėjo karjerą, kad galėtų prisidėti prie Bulgarijos stojimo į Europos Sąjungą proceso, kuriame aktyviai dalyvavo kaip Bulgarijos parlamento narys, taip pat (nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. iki 2006 m. gruodžio mėn.) kaip stebėtojas Europos Parlamente. Nuo 2002 m. iki 2003 m. kaip Europos konvento dėl Europos ateities narys dalyvavo rengiant strateginius sprendimus siekiant spręsti Europos Sąjungai kylančius iššūkius dėl 2004 m. Sąjungos plėtros.

2007 m. sausio 12 d., praėjus kelioms dienoms po Bulgarijos įstojimo į Europos Sąjungą, A. Arabadjiev buvo paskirtas Teisingumo Teismo teisėju ir šias pareigas eina iki šiol. 2018 m. spalio 9 d. teisėjų kolegų buvo išrinktas kolegijos pirmininku (juo yra iki šiol).

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Balgarska asotsiatsia po pravo na Evropeyskia sayuz valdybos pirmininkas
  • Bulgarijoje vyksiančio Tarptautinės Europos teisės federacijos (FIDE) 2022 m. kongreso organizavimo komiteto pirmininkas
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • „Stara Planina, pirmoji klasė“ apdovanojimas (2009 m. gruodžio 18 d. Bulgarijos Respublikos prezidento įsakymas)
Alexandra (Sacha) Prechal
Alexandra (Sacha) Prechal
Antrosios kolegijos pirmininkė
Biografija ir profesinė patirtis

Alexandra (Sacha) Prechal gimė 1959 m. Prahoje (Čekoslovakija), 1983 m. gavo Rijksuniversiteit Groningen (Groningeno universitetas, Nyderlandai) Nyderlandų viešosios teisės diplomą, o 1995 m. įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį Universiteit van Amsterdam (Amsterdamo universitetas, Nyderlandai).

Jos akademinė karjera prasidėjo 1983 m.: dėl savo teisės studijų tapo Universiteit Maastricht (Mastrichto universitetas, Nyderlandai) Teisės fakulteto teisės kurso dėstytoja (iki 1987 m.); šias pareigas vėl ėjo nuo 1991 iki 1995 m. Universiteit van Amsterdam Teisės fakulteto Europos institute. Vėliau tapo Tilburg University (Tilburgo universitetas, Nyderlandai) Teisės fakulteto (1995–2003 m.), paskui – Universiteit Utrecht (Utrechto universitetas, Nyderlandai) Teisės fakulteto Europos teisės dėstytoja. Nuo 2003 m. ten dėstė daugeliui studentų ir vykdė mokslo tyrimų veiklą įvairiose Sąjungos teisės srityse. Nuo tada taip pat aktyviai dalyvavo valdant aukštąjį mokslą ir mokslo tyrimus, be kita ko, kaip Utrechto universiteto Europos instituto valdybos narė. 1992–2007 m. buvo Europos Komisijos Teisės ekspertų tinklo mokslo koordinatorė vyrų ir moterų lygybės srityje.

A. Prechal kompetencija atsispindi ne tik daugelyje publikacijų, bet ir jos teisės įsipareigojimuose – ji yra kelių nacionalinių ir tarptautinių teisės leidinių redakcinės kolegijos narė. Jos kompetenciją pripažino Koninklijke Nederlandse Akademie van Wetenschappen (Nyderlandų Karališkoji mokslų akademija), kuri 2008 m. jai suteikė narės statusą.

1987–1991 m. buvo teisės referentė Teisingumo Teismo teisėjų Thijmen Koopmans ir Paul Kapteyn kabinetuose.

2010 m. birželio 10 d. A. Prechal buvo paskirta Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėja. 2018 m. spalio 9 d. kolegos teisėjai ją išrinko kolegijos pirmininke – šias pareigas eina iki šiol.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Koninklijke Nederlandse Akademie van Wetenschappen narė
  • European Women Lawyers Association narė
  • Societas Iuris Publici Europaei narė
  • „Sociaal Economische Wetgeving “redakcinės kolegijos narė
  • „Review of European Administrative Law“ redakcinės kolegijos narė
  • „Common Market Law Review“ konsultacinės tarybos narė
  • „European Constitutional Law Review“ konsultacinės tarybos narė
  • Europos teisės vadovo „Europees recht, Algemeen deel“ redakcinės kolegijos narė
  • Vadovo „Europeanisation of Public Law“ ir jo atitikmens Nyderlanduose „Inleiding tot Europees bestuursrecht“ redakcinės kolegijos narė
  • Europos instituto (Utrechto universitetas) rekomendacijų tarybos narė
  • Nederlandse Vereniging voor Europees Recht narė
  • Nederlandse Juristenvereniging narė
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Tilburgo universiteto Doctor honoris causa
Küllike Jürimäe
Küllike Jürimäe
Trečiosios kolegijos pirmininkė
Biografija ir profesinė patirtis

Küllike Jürimäe gimė 1962 m. Haapsalu mieste (Estija), 1986 m. Tartu ülikool (Tartu universitetas, Estija) gavo teisės diplomą (atitinkantį magistro laipsnį). Ji tęsė aukštojo mokslo studijas Estijos diplomatijos mokykloje, ją baigė 1992 m. 2003 m., baigusi studijas Università degli Studi di Padova (Padujos universitetas, Italija) ir University of Nottingham (Notingemo universitetas), įgijo žmogaus teisių ir demokratizacijos studijų Europos magistro laipsnį.

Nuo 1986 m. K. Jürimäe penkerius metus dirbo prokurore Taline (Estija). 1991–1993 m. ji ėjo Eesti Kaubandus-Tööstuskoda (Estijos Prekybos ir pramonės rūmai) patarėjos teisės klausimais, o 1992–1993 m. – generalinės patarėjos pareigas. 1993–2004 m. buvo Tallinna Ringkonnakohus (Talino apeliacinis teismas) teisėja.

2004 m. gegužės 12 d. K. Jürimäe buvo paskirta Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėja. Nuo 2013 m. spalio 23 d. eina Teisingumo Teismo teisėjos pareigas.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Estijos mokslų akademijos Konstitucinės teisės fondo valdybos narė
  • Europos konkurencijos teisės srities teisėjų asociacijos valdybos narė ir direktorė
  • Eesti Kohtunike Ühing narė
  • Eesti Juristide Liit narė
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Estijos „Baltosios žvaigždės 3-ojo laipsnio ordino“ medalis (2021 m.)
Constantinos Lycourgos
Constantinos Lycourgos
Ketvirtosios kolegijos pirmininkas
Biografija ir profesinė patirtis

Constantinos Lycourgos gimė 1964 m. Nikosijoje (Kipras), 1985 m. gavo teisės diplomą, 1987 m. – Université Panthéon-Assas Paris II (Paryžiaus II Panteono-Aso universitetas, Prancūzija) išsamių Bendrijos teisės studijų diplomą, o 1991 m. tame pačiame universitete apsigynė teisės mokslų daktaro disertaciją.

1993 m. C. Lycourgos buvo priimtas į Kipro advokatūrą, advokato praktika Nikosijos advokatūroje vertėsi iki 1996 m., kai buvo paskirtas Kipro Užsienio reikalų ministro specialiuoju patarėju Europos klausimais. Šias pareigas ėjo iki 1999 m., paskui (1999–2002 m.) buvo Kipro Respublikos teisės tarnybos patarėjas Bendrijos teisės klausimais. 1998–2003 m. buvo Kipro stojimo į Europos Sąjungą derybų grupės narys, o 2002–2014 m. – derybų dėl bendro Kipro problemos sprendimo Kipro graikų delegacijų narys.

C. Lycourgos patirtis lėmė tai, kad 2002–2007 m. jis ėjo Kipro Respublikos vyriausiojo teisininko, o 2007–2014 m. – vyriausiojo advokato pareigas. 2003 m. jis buvo paskirtas Kipro Respublikos Teisės tarnybos Europos teisės departamento direktoriumi (iki 2014 m.), o nuo 2004 m. iki 2014 m. atstovavo Kipro vyriausybei Europos Sąjungos teismuose.

2014 m. spalio 8 d. C. Lycourgos buvo paskirtas Teisingumo Teismo teisėju ir šias pareigas eina iki šiol.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Europos teisės akademijos Board of Trustees narys
  • Kipro energetikos teisės asociacijos narys-steigėjas
Eugene Regan
Eugene Regan
Penktosios kolegijos pirmininkas
Biografija ir profesinė patirtis

Eugene Regan gimė 1952 m. Kilcoon (Airija), studijavo University College Dublin (Dublino universiteto koledžas, Airija), kur 1974 m. gavo politinių ir ekonomikos mokslų magistro diplomą, o 1975 m. – politinės ekonomikos magistro diplomą. 1979 m. įgijo Briuselio laisvojo universiteto (Belgija) tarptautinės teisės ir lyginamosios teisės magistro laipsnį.

1975 m. E. Regan vienus metus ėjo Irish Farmers' Association (Airijos ūkininkų asociacija, Dublinas) ekonomikos analitiko pareigas. 1975–1979 m. vykdė kelių rūšių veiklą, susijusią su Airijos žemės ūkio sektorių apsauga, ir buvo Airijos ūkininkų asociacijos biuro prie Europos ekonominės bendrijos direktorius. 1980–1984 m. buvo paskirtas Irish Meat Exporters Association (Airijos mėsos eksportuotojų asociacija) generaliniu direktoriumi. Paskui, 1985–1988 m., buvo už konkurenciją atsakingo Komisijos nario Peter Sutherland patarėjas politikos klausimais, o nuo 1989 m. atnaujino veiklą žemės ūkio sektoriuje ir iki 1995 m. ėjo pagrindinio Airijos mėsos prekybos rinkos dalyvio generalinio direktoriaus pareigas.

1985 m. E. Regan tapo Honourable Society of King’s Inns (Dublinas) baristeriu; 1995–2005 m. vertėsi baristerio, o 2005–2015 m. – Senior Counsel praktika Airijos advokatūroje. Nuo 2007 m. iki 2011 m. jis taip pat buvo Seanad (Senatas, Airija) narys.

2015 m. spalio 7 d. E. Regan buvo paskirtas Teisingumo Teismo teisėju. 2018 m. spalio 9 d. kolegos teisėjai jį išrinko kolegijos pirmininku.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Irish Centre for European Law (Dublinas, Airija) direktorius
  • Honourable Society of King’s Inns (Dublinas, Airija) seniūnas (Bencher)
Maciej Szpunar
Maciej Szpunar
Pirmasis generalinis advokatas
Biografija ir profesinė patirtis

Maciej Szpunar gimė 1971 m. Krokuvoje (Lenkija), 1995 m. gavo Uniwersytet Śląski (Silezijos universitetas, Lenkija), o 1996 m. – Europos koledžo Briugėje (Belgija) teisės magistro diplomus. 2000 m. apsigynė teisės mokslų daktaro disertaciją, 2009 m. tapo habilituotu teisės mokslų daktaru, paskui – teisės dėstytoju Uniwersytet Śląski (2013 m.). 1998 m. buvo kviestinis dėstytojas Jesus koledže Kembridže (Jungtinė Karalystė), 1999 m. – Lježo universitete (Belgija) ir 2003 m. – Europos universitetiniame institute Florencijoje (Italija).

2001 m. M. Szpunar buvo priimtas į Katovicų advokatūrą ir vertėsi advokato praktika iki 2008 m. Tuo pat metu buvo Civilinės teisės kodifikavimo komisijos prie Lenkijos teisingumo ministro Tarptautinės privatinės teisės komiteto narys.

Nuo 2008 m. iki 2009 m. ėjo valstybės sekretoriaus pavaduotojo pareigas Europos integracijos komiteto tarnyboje (Lenkija), o 2010 m. prisijungė prie Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (ten dirbo iki 2013 m.). Per šiuos trejus metus jis atstovavo Lenkijos vyriausybei daugelyje Europos Sąjungos teismuose nagrinėtų bylų.

M. Szpunar visą laiką domino universitetinių mokslo tyrimų sritis, jis buvo kelių teisės leidinių redakcinės kolegijos narys, publikavo daug straipsnių Europos teisės ir tarptautinės privatinės teisės klausimais.

2013 m. spalio 23 d. M. Szpunar buvo paskirtas Teisingumo Teismo generaliniu advokatu, o nuo 2018 m. spalio 11 d. eina Pirmojo generalinio advokato pareigas.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Europos teisės akademijos Tryre patariamosios tarybos narys
  • Tarptautinės lyginamosios teisės akademijos asocijuotasis narys
  • Europos tarptautinės privatinės teisės grupės narys
  • Galiojančios Bendrijos privatinės teisės tyrimų grupės „Acquis Group“ narys
  • European Law Institute narys
  • Lenkijos mokslų akademijos Teisės ir ekonomikos mokslų komisijos narys
  • Europos koledžo fondo valdybos narys (Natolinas, Lenkija)
  • Max Planck Institute Luxembourg for International, European and Regulatory Procedural Law projekto „Lyginamoji proceso teisė ir teisingumas“ patariamosios tarybos narys; Segment 15 „Cross-border and the international dimensions“ narys
  • Europos teisės instituto projekto „Concept and Role of Courts in Family and Succession Matters“ patarėjas
  • Šių teisės leidinių redakcinės kolegijos narys: „Europejski Przegląd Sądowy“, „Kwartalnik Prawa Prywatnego“, „Nowa Europa – Przegląd Natoliński“, University of Warsaw „Journal of Comparative Law“, „Problemy Współczesnego Prawa Międzynarodowego“, „Europejskiego i Porównawczego“, „ERA Forum – Journal of the Academy of European Law“, „The e-Competition Bulletin“, „Polski Proces Cywilny“ ir „Zeszyty Naukowe Uniwersytetu Jagiellońskiego – Prace z Prawa Własności Intelektualnej“
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Krzyż Oficerski Orderu Odrodzenia Polski (Polonia Restituta ordino karininko kryžius)
Siniša Rodin
Siniša Rodin
Devintosios kolegijos pirmininkas
Biografija ir profesinė patirtis

Siniša Rodin gimė 1963 m. Zagrebe (Kroatija), 1987 m. gavo teisės diplomą Sveučilište u Zagrebu (Zagrebo universitetas, Kroatija) ir tęsė aukštojo mokslo studijas Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur 1992 m. įgijo University of Michigan (Mičigano universitetas) teisės magistro laipsnį. Grįžęs į Kroatiją jis tęsė studijas Sveučilište u Zagrebu, kur 1995 m. įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį. 2001–2002 m. prisijungė prie Harvard University (Harvardo universitetas, Jungtinės Valstijos) kaip kviestinis mokslininkas ir Fulbraito stipendijos gavėjas.

Būtent Sveučilište u Zagrebu 1987 m. S. Rodin pradėjo savo profesinę karjerą ir ėjo profesoriaus pareigas. Nuo 2003 m. jis ten dirbo Europos Sąjungos teisės profesoriumi, 2006 m. tapo Žano Monė katedros vedėju, o 2011 m. – Žano Monė katedros vedėju ad personam. 2012 m. dirbo Cornell Law School (Kornelio teisės mokykla, Jungtinės Valstijos) kviestiniu profesoriumi. Per savo akademinę karjerą S. Rodin paskelbė daugybę publikacijų, prisidedančių prie Sąjungos teisės sklaidos Kroatijoje.

2006–2011 m. S. Rodin buvo derybų dėl Kroatijos stojimo į Sąjungą grupės narys, 2009–2010 m. – Kroatijos komisijos dėl Konstitucijos reformos narys, darbo grupės dėl stojimo į Sąjungą vadovas.

S. Rodin yra pirmasis Kroatijos teisėjas, paskirtas į Teisingumo Teismą, kur eina teisėjo pareigas nuo 2013 m. liepos 4 d.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • World Jurist Association (WJA) (Vašingtonas, Jungtinės Valstijos) patariamosios tarybos narys
  • Università del Salento (Salento universitetas, Italija) Teisės fakulteto akademinės tarybos narys
Irmantas Jarukaitis
Irmantas Jarukaitis
Dešimtosios kolegijos pirmininkas
Biografija ir profesinė patirtis

Irmantas Jarukaitis gimė 1973 m. Prienuose, 1997 m. gavo Vilniaus universiteto teisės diplomą, o 2008 m. apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją. Jo profesinė akademinė karjera prasidėjo ir tęsėsi tame pačiame universitete (1999–2018 m.), kur iš pradžių jis buvo teisės fakulteto asistentas, vėliau – docentas. Per savo karjerą teisinių tyrimų tikslais jis taip pat ėmėsi kitokių užduočių, kaip rodo daugybė jo publikacijų Europos teisės ir konstitucinės teisės srityje. Be akademinių pareigų, jis aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvos Europos teisės asociaciją – I. Jarukaitis yra šios asociacijos steigėjas.

1997 m. I. Jarukaitis pradėjo profesinę karjerą savo gimtojoje šalyje ir prisijungė prie Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos: iš pradžių ėjo vyriausiojo specialisto, vėliau (2002–2003 m.) – skyriaus vedėjo, o nuo 2004 m. iki 2010 m. – generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas. 2010–2018 m. buvo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas, o 2012–2017 m. užėmė šio teismo pirmininko pavaduotojo pareigas. 2015 m. tapo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo laikinuoju pirmininku (iki 2017 m.), tuo pat metu buvo Teisėjų tarybos narys.

Nuo 2018 m. spalio 8 d. I. Jarukaitis yra Teisingumo Teismo teisėjas.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Lietuvos Europos teisės asociacijos narys
  • Europos konkurencijos teisės teisėjų asociacijos narys
Niilo Jääskinen
Niilo Jääskinen
Aštuntosios kolegijos pirmininkas
Biografija ir profesinė patirtis

Niilo Jääskinen gimė 1958 m. Mikkeli (Suomija), 1980 m. gavo Helsingin yliopisto (Helsinkio universitetas, Suomija) teisės diplomą, o 1982 m. – trečiosios pakopos teisės studijų diplomą. 2008 m. šiame universitete apsigynė teisės mokslų daktaro disertaciją. Jo susidomėjimas dėstymo veikla pasireiškė labai anksti, taigi nuo 1980 m. N. Jääskinen pradėjo dėstyti teisės kursą Helsingin yliopisto ir dėstytojo pareigas ėjo iki 1986 m.

1983–1984 m. dirbo teisės referentu ir laikinuoju teisėju Rovaniemen kihlakunnanoikeus (Rovaniemio pirmosios instancijos teismas, Suomija). 1987–1989 m. ėjo Suomijos teisingumo ministerijos patarėjo teisės klausimais pareigas, o 1990–1995 m. buvo šios ministerijos Europos teisės skyriaus vadovas. Tuo pat metu dirbo Suomijos užsienio reikalų ministerijos patarėju teisės klausimais (1989–1990 m.). Būdamas atsakingas už teisinius ir institucinius klausimus, jis dalyvavo vykstant deryboms dėl Suomijos stojimo į Europos Sąjungą, o 1995–2000 m. ėjo Suomijos Parlamento Didžiosios komisijos sekretoriaus ir patarėjo Europos klausimais pareigas.

 

2000 m. N. Jääskinen prisijungė prie Suomijos teisingumo sistemos ir iki 2002 m. buvo Korkein hallinto-oikeus (Vyriausiasis administracinis teismas, Suomija) laikinasis teisėjas, o 2003–2009 m. – teisėjas.

 

2009 m. spalio 7 d. pradėjo eiti pareigas Teisingumo Teisme kaip generalinis advokatas; šias pareigas ėjo iki 2015 m. spalio 7 d. Grįžęs į gimtąją šalį jis vėl dirbo Korkein hallinto-oikeus teisėju (2015–2019 m.), o 2018–2019 m. buvo šio teismo pirmininko pavaduotojas.

 

2019 m. spalio 7 d. N. Jääskinen buvo paskirtas Teisingumo Teismo teisėju ir šias pareigas eina iki šiol.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Helsingin yliopisto Teisės fakulteto patariamojo komiteto narys
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Suomijos Liūto ordino pirmos klasės kavalierius (1994 m.)
  • Suomijos Baltosios rožės ordino komandoro kryžius (2008 m.)
  • Medalis už nuopelnus už trisdešimt metų valstybės tarnyboje (2018 m.)
  • Suomijos Baltosios rožės ordino pirmos klasės komandoro kryžius (2019 m.)
Ineta Ziemele
Ineta Ziemele
Šeštosios kolegijos pirmininkė
Biografija ir profesinė patirtis

Ineta Ziemele gimė 1970 m. Jelgavoje (Latvija), 1993 m. gavo Latvijas Universitāte (Latvijos universitetas) teisės diplomą; tais pačiais metais baigė podiplominės Amerikos teisės sistemos, Europos Bendrijų teisės ir politikos bei politikos mokslų studijas Aarhus Universitet (Orhuso universitetas, Danija). 1994 m. įgijo Lunds Universitet (Lundo universitetas, Švedija) tarptautinės teisės magistro laipsnį, studijas tęsė Cambridge University (Kembridžo universitetas, Jungtinė Karalystė), kur 1999 m. apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją.

Profesinę karjerą I. Ziemele pradėjo eidama Latvijos Respublikos parlamento nario padėjėjos pareigas (1990–1992 m.), paskui nuo 1992 m. iki 1995 m. buvo Latvijos Respublikos parlamento Užsienio reikalų komisijos konsultantė. 1995 m. buvo paskirta Latvijos ministro pirmininko patarėja; patarėjos pareigas taip pat ėjo Europos Tarybos Žmogaus teisių generaliniame direktorate (Strasbūras, Prancūzija) (1999–2001 m.).

Be to, nuo 1993 m. I. Ziemele dirbo Latvijas Universitāte Teisės teorijos ir politikos katedros bei Tarptautinės teisės ir jūrų teisės katedros asistente. Vėliau (iki 1999 m.) šiame universitete ėjo tarptautinės teisės ir Sąjungos teisės dėstytojos pareigas, taip pat įsteigė Latvijas Universitāte Žmogaus teisių institutą, kuriam vadovavo iki 1999 m. I. Ziemele buvo Rīgas Juridiskā augstskola (Rygos aukštoji teisės mokykla, Latvija) „Söderberg" dėstytoja, kviestinė dėstytoja, vėliau – nuo 2001 m. – tarptautinės teisės ir žmogaus teisių dėstytoja. Nuo 2001 m. iki 2005 m. ji taip pat dėstė Lundo universiteto Raoul Wallenberg institute kaip kviestinė dėstytoja.

Teisėjos karjerą I. Ziemele pradėjo 2005 m. Europos Žmogaus Teisių Teisme (Strasbūras); be šių pareigų, ji taip pat buvo išrinkta kolegijos pirmininke (iki 2014 m.). 2015 m. paskirta Latvijas Republikas Satversmes tiesa (Konstitucinis Teismas, Latvija) teisėja, šio teismo pirmininkės pareigas ėjo nuo 2017 m. iki 2020 m.

Nuo 2017 m. ji yra Latvijos mokslų akademijos narė korespondentė; su  šia akademija bendradarbiauja atlikdama mokslinius teisinius tyrimus, taigi yra daugelio publikacijų autorė.

2020 m. spalio 6 d. I. Ziemele buvo paskirta Teisingumo Teismo teisėja ir šias pareigas eina iki šiol.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Latvijos mokslų akademijos narė korespondentė
  • „Baltic Yearbook of International Law“ redaktorė
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Latvijos Trijų žvaigždžių ordino (IV klasė) apdovanojimas (2014 m.)
  • Ministrų kabineto (Latvija) apdovanojimas už reikšmingą indėlį į Latvijos teisinės sistemos plėtojimą, demokratijos ir teisinės valstybės stiprinimą bei laimėjimus teisės mokslų srityje (2016 m.)
  • Latvijos teismų sistemos pirmojo laipsnio garbės ženklas (2018 m.)
  • Jelgavos regiono (Latvija) garbės laipsnis (2018 m.)
Jan Passer
Jan Passer
Septintosios kolegijos pirmininkas
Biografija ir profesinė patirtis

Jan Passer gimė 1974 m. Prahoje (Čekoslovakija), gavo Universita Karlova (Karolio universitetas, Čekijos Respublika) teisės diplomą, o 2000 m. – Stockholms universitet (Stokholmo universitetas, Švedija) teisės magistro diplomą. 2007 m. įgijo Universita Karlova teisės mokslų daktaro laipsnį.

Nuo 1997 m. savo gimtojoje šalyje J. Passer dirbo teismų sistemoje: iš pradžių buvo Městský soud v Praze (Prahos miesto teismas, Čekijos Respublika) teisėjas praktikantas (iki 2001 m.), paskui – Obvodní soud pro Prahu 2 (Prahos antrasis apylinkės teismas, Čekijos Respublika) teisėjas (2001–2005 m.). Nuo 2005 m. iki 2016 m. ėjo teisėjo pareigas Nejvyšší správní soud (Vyriausiasis administracinis teismas, Čekijos Respublika).

Per praktiką subrandinta patirtis paskatino J. Passer tapti dėstytoju: jis dėstė, be kita ko, Sąjungos teisę Universita Karlova (2001–2003 m.), Masarykova univerzita (Masaryko universitetas, Čekijos Respublika) (2006 m.–2016 m.) ir Univerzita Palackého v Olomouci (Olomouco Palackio universitetas, Čekijos Respublika) (2014–2016 m.). Ši patirtis lėmė tai, kad nuo 2001 m. iki 2016 m. jis dėstė teisės kursą Čekijos Respublikos Teisingumo akademijoje.

2016 m. rugsėjo 19 d. J. Passer buvo paskirtas Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėju. Šiame teisme posėdžiavo ketverius metus, o 2020 m. spalio 6 d. buvo paskirtas Teisingumo Teismo teisėju ir šias pareigas eina iki šiol.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Česká společnost pro evropské a srovnávací právo steigėjas
Juliane Kokott
Juliane Kokott
Generalinė advokatė
Biografija ir profesinė patirtis

Juliane Kokott gimė 1957 m. Frankfurte prie Maino (Vokietija), 1976–1982 m. studijavo teisę Universität Bonn (Bonos universitetas, Vokietija) ir Ženevos universitete (Šveicarija). Gavo Fulbright stipendiją, paskui įstojo į American University, Washington DC (Amerikos universitetas, Vašingtonas, Jungtinės Valstijos) ir 1983 m. įgijo LL.M laipsnį. Grįžusi į Europą parašė daktaro disertaciją ir 1985 m. tapo Universität Heidelberg (Heidelbergo universitetas, Vokietija) teisės mokslų daktare. 1990 m. taip pat įgijo Harvard University (Harvardo universitetas, Jungtinės Valstijos) teisės mokslų daktaro laipsnį. Be to, 1985 m. gavo Académie Internationale de droit Constitutionnel (Tarptautinė konstitucinės teisės akademija, Tunisas) diplomą.

1991 m. J. Kokott pradėjo savo akademinę karjerą eidama kviestinės dėstytojos pareigas University of California, Berkeley (Berklio universitetas, Kalifornija, JAV). Vėliau karjerą tęsė Vokietijoje, kur 1992 m. buvo Vokietijos ir užsienio šalių viešosios teisės, tarptautinės ir Europos teisės dėstytoja Universität Augsburg (Augsburgo universitetas), 1993 m. – Universität Heidelberg, o 1994–1999 m. – Heinrich-Heine-Universität Düsseldorf (Diuseldorfo Heinricho Heine universitetas). 1999 m. jai patikėta dėstyti tarptautinę teisę, tarptautinę verslo teisę ir Europos teisę Universität St. Gallen (Sankt Galeno universitetas, Šveicarija). 2000 m. buvo pakviesta eiti Sankt Galeno universiteto Europos ir tarptautinės verslo teisės instituto direktorės, o nuo 2001 m. iki 2003 m. – šio universiteto Verslo teisės specializacijos programos direktoriaus pavaduotojos pareigas.

Vėliau J. Kokott bendradarbiavo su Vokietijos vyriausybe, kuri 1995 m. ją paskyrė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Sutaikymo ir arbitražo teismo pakaitine teisėja. 1996 m. buvo paskirta Wissenschaftliche Beirat „Globale Umweltveränderungen“ der Bundesregierung (WBGU) (Federalinė konsultacinė taryba dėl globalių pasikeitimų, Vokietija) pirmininko pavaduotoja.

2003 m. spalio 7 d. J. Kokott buvo paskirta Teisingumo Teismo generaline advokate. Nuo 2006 m. iki 2007 m. ėjo Pirmosios generalinės advokatės pareigas.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Liuksemburgo universiteto Teisės fakulteto magistrantūros programos iniciatyvinio komiteto narė
  • Tarptautinės teisės asociacijos (ADI) tarptautinės mokesčių teisės darbo grupės steigėja ir pirmininkė (su profesoriumi Pasquale Pistone, IBDF) (1 etapas: mokesčių mokėtojo teisės; 2 etapas: nexus ir tarptautinė mokesčių sistema; 3 etapas: tarptautinės mokesčių teisės taikymas)
  • Deutsche Steuerjuristische Gesellschaft (Vokietijos mokesčių teisės bendrija), Berliner Steuergespräche („Berlyno mokesčių diskusijos“) ir Steuerrechtswissenschaftliche Vereinigung (Mokesčių teisės asociacija, Heidelbergas) patariamųjų tarybų narė; Steuerrechtswissenschaftliche Vereinigung narė-steigėja
  • Makso Planko mokesčių teisės ir viešųjų finansų instituto valdybos narė
  • Dalyvavo Deutschland Stiftung Integration mentorystės programoje „Geh deinen Weg“ ir Minerva-Femmenet programoje (Makso Planko mentorystės programa jaunoms mokslininkėms moterims)
  • „Saro krašto ambasadorė“
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Dr. Otto Schmidt-Preis zur Förderung der Europäisierung und Internationalisierung des Rechts laureatė (2020 m.)
Marko Ilešič
Marko Ilešič
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Marko Ilešič gimė 1947 m. Liublianoje (Slovėnija), 1970 m. gavo Univerza v Ljubljani (Liublianos universitetas, Slovėnija) Teisės fakulteto diplomą, vėliau tęsė doktorantūros studijas tame pačiame universitete, o 1984 m. apsigynė daktaro disertaciją. Lyginamosios teisės žinias jis pagilino specializacijos programose, kurias organizavo Université de Strasbourg (Strasbūro universitetas, Prancūzija) ir Universidade de Coimbra (Koimbros universitetas, Portugalija); jas baigė 1978 m. ir 1980 m.

Savo akademinę karjerą M. Ilešič pradėjo 1970 m. kaip Univerza v Liublijani asistentas; šiame universitete 1984–2004 m. buvo civilinės, komercinės ir tarptautinės privatinės teisės profesorius. Be to, vaidino aktyvų vaidmenį administruojant Univerza v Liublijani Teisės fakultetą: 1995–2001 m. buvo Teisės fakulteto prodekanas, paskui (2001–2004 m.) – dekanas.

Sėkmingai išlaikęs egzaminą dėl galimybės eiti teisėjo pareigas M. Ilešič tapo Sodišče združenega dela v Ljubljani (Liublianos Darbo teismas, Slovėnija) teisėju, paskui – kolegijos pirmininku (1975–1986 m). Daugelio leidinių autorius; 1993 m. buvo išrinktas Slovėnijos teisininkų draugijų sąjungos pirmininku ir šias pareigas ėjo iki 2005 m.

Dėl didelio susidomėjimo sporto (ypač futbolo) teise, 1978–1986 m. M. Ilešič ėjo Sodišče združenega dela za telesno kulturo (Slovėnijos sporto teismo) pirmininko pareigas, taip pat posėdžiavo Europos Sąjungos futbolo asociacijų (UEFA) ir Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) apeliaciniuose teismuose. Be to, ėjo Nogometna zveza Slovenije (Slovėnijos futbolo federacija) (1985–1989 m.) ir Jugoslavijos futbolo federacijos (1990–1991 m.) pirmininko pareigas, buvo Slovėnijos Olimpinio komiteto vykdomojo komiteto narys, vėliau – pirmininko pavaduotojas (1991–2005 m.).

Kadangi M. Ilešič karjera buvo glaudžiai susijusi su komercinės teisės praktika, jis pirmininkavo Liublianos vertybinių popierių biržos arbitražo rūmams ir buvo Jugoslavijos prekybos rūmų arbitras. Vėliau buvo Slovėnijos prekybos rūmų ir Paryžiaus Tarptautinių prekybos rūmų arbitras.

M. Ilešič yra pirmasis Slovėnijos teisėjas, paskirtas eiti pareigas Teisingumo Teisme (2004 m. gegužės 11 d.). Kolegos teisėjai išrinko jį kolegijos pirmininku, šias pareigas jis užėmė dvi kadencijas iš eilės – nuo 2012 m. spalio 9 d. iki 2018 m. spalio 8 d.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • International Law Association narys
  • Tarptautinio jūrų komiteto narys
  • Tarptautinės lyginamosios teisės asociacijos narys
  • Europos Sąjungos futbolo asociacijų alumnų narys
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Društvo za pomorsko pravo Slovenije garbės narys
  • Zveza društev pravnikov Slovenije apdovanojimas už viso gyvenimo darbą
  • Italijos Respublikos suteiktas Grande Ufficiale dell’ordine del merito
  • Nogometna zveza Slovenije garbės narys
Jean-Claude Bonichot
Jean-Claude Bonichot
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Jean-Claude Bonichot gimė 1955 m. Mece (Prancūzija), 1976 m. gavo Université de Metz (Meco universitetas) teisės diplomą, o 1977 m. – Paryžiaus politikos mokslų instituto (IEP) diplomą. Vėliau mokėsi Nacionalinėje administravimo mokykloje (ENA), kurią baigė 1982 m. (Promotion Henri-François d’Aguesseau).

Būtent tais metais jis pradėjo dirbti Valstybės Taryboje kaip jaunesnysis pareigūnas ir iki 1985 m. ėjo teisminių ginčų skyriaus teisėjo-pranešėjo pareigas. Paskirtas vyriausybės komisaru, 1985–1987 m. šias pareigas ėjo Valstybės Tarybos asamblėjoje ir kitose ginčų kolegijose.

Jam taip pat buvo patikėtos išorės funkcijos, susijusios su jo patirtimi administraciniuose teismuose. 1986 m. J.-C. Bonichot buvo paskirtas Prancūzijos Infrastruktūros ministerijos Miestų planavimo ir statybų generalinio direktorato patarėju teisės klausimais. 1987 m. prisijungė prie Europos Bendrijų Teisingumo Teismo kaip teisės referentas teisėjų Yves Galmot, vėliau – Fernand Grévisse kabinetuose (su pastaruoju kartu dirbo iki 1991 m.). Grįžęs į Prancūziją jis buvo paskirtas Darbo, įdarbinimo ir profesinio mokymo ministro kabineto vadovu, paskui – Viešosios tarnybos ir administracijos modernizavimo ministro kabinetų vadovu.

Nuo 1992 m. iki 1999 m. J.-C. Bonichot dirbo vyriausybės komisaru Valstybės Taryboje, vėliau užėmė asesoriaus pareigas, o 2000 m. buvo paskirtas Valstybės Tarybos Ginčų skyriaus šeštojo poskyrio pirmininku (šiuo metu poskyriai vadinami kolegijomis); šias pareigas ėjo iki 2006 m. 2001–2006 m. tuo pat metu vadovavo Valstybės Tarybos misijai teisės klausimais prie Nacionalinės pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų sveikatos draudimo kasos.

J.-C. Bonichot – daugelio publikacijų autorius administracinės teisės, Sąjungos teisės ir Europos žmogaus teisių teisės srityje; jis taip pat užsiėmė dėstymo veikla ir plėtojo akademinę karjerą: nuo 1988 m. iki 2000 m. buvo Meco universiteto asocijuotasis dėstytojas, kur kelerius metus vadovavo viešosios teisės skyriui. 1995 m. taip pat dėstė Lježo universiteto (Belgija) Teisės fakultete. 2000 m. buvo paskirtas Paryžiaus I Panteono Sorbonos universiteto asocijuotuoju dėstytoju ir šias pareigas ėjo iki 2007 mokslo metų pabaigos. Ši akademinė karjera paskatino jį tapti 2000 m. viešosios teisės konkurso komisijos nariu.

J.-C. Bonichot taip pat buvo Prancūzijos administracinių mokslų instituto generalinio sekretoriaus pavaduotojas, paskui – generalinis sekretorius ir Tarptautinio administravimo mokslų instituto vykdomojo komiteto narys.

Jis yra dviejų teisinių leidinių vienas iš kūrėjų: Bulletin de jurisprudence de droit de l’urbanisme, kurio redakciniam komitetui pirmininkauja, ir Bulletin juridique des collectivités locales.

2006 m. spalio 7 d. J.-C. Bonichot buvo paskirtas Teisingumo Teismo teisėju. Nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2012 m. spalio 9 d. jis buvo kolegijos pirmininkas ir šias pareigas vėl eina nuo 2018 m. spalio 9 d.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Bulletin de jurisprudence de droit de l’urbanisme redakcinio komiteto narys
  • Académie du Morvan narys
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Garbės legiono ordino karininkas
  • Valstybinio ordino už nuopelnus karininkas
Thomas von Danwitz
Thomas von Danwitz
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Thomas von Danwitz gimė 1962 m. Bedburge / Erfte (Vokietija), studijavo Rheinische Friedrich-Wilhelms-Universität Bonn (Bonos Reino Frydricho Vilhelmouniversitetas, Vokietija), kur 1986 m. išlaikė pirmąjį valstybinį teisės egzaminą, ir Ženevos universitete (Šveicarija). Bonos Reino Frydricho Vilhelmouniversitete apsigynė daktaro disertaciją ir 1988 m. įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį. Th. von Danwitz studijavo Nacionalinėje administravimo mokykloje (Prancūzija); 1990 m. gavo tarptautinio viešojo administravimo diplomą. 1992 m. Kelne (Vokietija) baigė parengiamąją teisės praktiką, išlaikęs antrąjį valstybinį teisės egzaminą, paskui, 1996 m., Bonos Reino Frydricho Vilhelmouniversitete tapo habilituotu daktaru, ten dirbo kaip mokslininkas.

Daugiausia dėmesio skirdamas mokslo tyrimams Vokietijos viešosios teisės ir Europos teisės srityse Th. von Danwitz šiuos dalykus 1996–2003 m. dėstė Ruhr-Universität Bochum (Bochumo Rūro universitetas, Vokietija), kur nuo 2000 m. iki 2001 m. buvo Teisės fakulteto dekanas. 2003–2006 m. dėstė Universität zu Köln (Kelno universitetas, Vokietija), o 2006 m. tapo šio universiteto Viešosios teisės ir administracinių mokslų instituto direktoriumi.

Jo akademinė karjera tęsėsi Tufts University (Tufto universitetas, Jungtinės Amerikos Valstijos) Fletcher School of Law and Diplomacy, kur 2000 m. buvo kviestinis dėstytojas, Université François Rabelais de Tours (Turo François Rabelais universitetas, Prancūzija) (2001–2006 m.), paskui – Paryžiaus I Panthéon-Sorbonne (Prancūzija) universitete (2005–2006 m.). 2005 m. švietimo ir mokslo tyrimų tikslais lankėsi University of California, Berkeley (Kalifornijos Berklio universitetas, Jungtinės Valstijos). 2004 m. kaip narys prisijungė prie organizacijos „Vokietijos teisininkų diena“ direktorių komiteto (Ständige Deputation des Deutschen Juristentags), jo veikloje dalyvavo iki 2014 m.

2006 m. spalio 7 d. Th. von Danwitz buvo paskirtas Teisingumo Teismo teisėju. Kolegos teisėjai jį išrinko kolegijos pirmininku, šias pareigas Teisingumo Teisme ėjo nuo 2012 m. spalio 9 d. iki 2018 m. spalio 8 d.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Il Diritto dell’Unione Europea mokslo komiteto narys
  • Tarptautinės lyginamosios teisės akademijos narys
  • Deutsches Verwaltungsblatt (DVBl) redakcinio komiteto narys
  • Max-Planck Instituts für ausländisches und internationales Strafrecht de Freiburg i. Br. konsultacinio komiteto narys
  • Versammlung der Kuratoren de l’Institut für Europäische Politik (IEP) narys
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Prancūzijos Respublikos Valstybinio ordino už nuopelnus kavalierius (2002 m.)
  • Turo François Rabelais universiteto garbės daktaras (2010 m.)
Marek Safjan
Marek Safjan
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Marek Safjan gimė 1949 m. Varšuvoje (Lenkija), studijavo Uniwersytet Warszawski (Varšuvos universitetas, Lenkija). 1971 m. įgijo šio universiteto magistro laipsnį, o 1980 m. apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją. 1990 m. šis universitetas jam suteikė habilituoto teisės mokslų daktaro, o 1998 m. – tituluotojo teisės mokslų profesoriaus laipsnius.

Savo profesinę karjerą M. Safjan taip pat pradėjo Uniwersytet Warszawski, kaip Civilinės teisės instituto akademinis asistentas, 1973 m. pradėjęs eiti teisės dėstytojo pareigas. 1991–1998 m. ten dėstė kaip teisės profesorius, taip pat ėjo Civilinės teisės instituto direktoriaus pareigas. 1994-1997 m. buvo Varšuvos universiteto prorektoriumi.

Daugeliu darbų M. Safjan aktyviai prisidėjo prie teisinių tyrimų civilinės, medicinos ir Europos teisės srityse, dėl kurių jis tapo Lenkijos atstovu Europos Tarybos bioetikos komitete ir Europos Tarybos Asmens duomenų apsaugos komitete (1991–1997 m.). 1994 m. buvo paskirtas Prancūzų teisės kultūros Henri Capitant draugijos (Association Henri Capitant des amis de la culture juridique française) Lenkų skyriaus generaliniu sekretoriumi (iki 1998 m.).

Be akademinės veiklos, M. Safjan taip pat ėjo Instytut Wymiaru Sprawiedliwości (Teisės ir teisingumo institutas, Lenkija) Civilinės teisės skyriaus direktoriaus pareigas (1992–1997 m.).

Paskui pradėjo teisėjo karjerą Trybunał Konstytucyjny (Konstitucinis teismas, Lenkija): 1997 m. paskirtas teisėju, 1998 m. tapo šio teismo pirmininku ir šias pareigas ėjo iki 2006 m.

Nuo 2009 m. spalio 7 d. M. Safjan paskirtas Teisingumo Teismo teisėju.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Lyginamosios teisės tarptautinės akademijos tituluotasis narys ir pirmininko pavaduotojas (2010–2019 m.)
  • Lenkijos menų ir mokslų akademijos tituluotasis narys ir jos etikos komiteto narys
  • Tarptautinės „Teisės, etikos ir mokslų“ asociacijos narys
  • Fundacja Służby Rzeczypospolitej (Fondas Lenkijos Respublikos tarnybai) garbės narys steigėjas
  • Konstitucinės teisės tarptautinės akademijos narys
  • Tarptautinės teisininkų komisijos narys
  • Polskie Stowarzyszenie Prawa Europejskiego narys
  • Universitetų reitingų komiteto garbės pirmininkas
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Italijos Respublikos prezidento suteiktas Grande Ufficiale (2000 m.)
  • Vokietijos Federacinės Respublikos prezidento suteiktas Das große Verdienstkreuz mit Stern des Verdienstordens der Bundesrepublik Deutschland (2002 m.)
  • Lietuvos Respublikos prezidento suteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius (2003 m.)
  • „Edward Wende“ apdovanojimas už indėlį ir demokratijos stiprinimą Lenkijoje (2006 m.)
  • Europos Tarybos generalinio sekretoriaus suteiktas „Pro merito“ medalis (2007 m.)
  • Monitor Unii Europejskiej „Europejczyk Roku“ apdovanojimas „Uczony“ kategorijoje (2008 m.)
  • Złota odznaka Adwokatury Polskiej (2008 m.)
  • „Zasłużony dla Tolerancji“ medalis (2008 m.)
  • Krzyż Komandorski Orderu Odrodzenia Polski (2010 m.)
  • European University Institute daktaras honoris causa (2012 m.)
  • Nagroda 100-lecia ZAiKS- Prix ZAiKS (2020) -wręczana za wybitne osiagniecia w dziedzinie kultury (apdovanojimas, suteikiamas žymiems kultūros srities asmenims)
François Biltgen
François Biltgen
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

François Biltgen gimė 1958 m. Liuksemburge (Liuksemburgo Didžioji Hercogystė), 1981 m. gavo Paryžiaus II Panteono-Aso universiteto (Prancūzija) teisės magistro diplomą, o 1982 m. – išsamių Bendrijos teisės, ekonomikos ir socialinių mokslų studijų diplomą. Tais pačiais metais baigė Paryžiaus politikos mokslų institutą (Prancūzija).

1987 m. F. Biltgen tapo Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės advokatūros nariu; advokato praktika vertėsi nuo 1987 m. iki 1999 m. Tuo pat metu taip pat plėtojo politinę karjerą, būdamas Liuksemburgo parlamento Socialinės krikščionių partijos parlamentinės grupės sekretoriumi (1983–1994 m.); 1987–1999 m. buvo Ešo prie Alzeto miesto (Liuksemburgas) savivaldybės patarėjas, 1997–1999 m. – miesto mero pavaduotojas, o 1994–1999 m. – Liuksemburgo delegacijos Europos Sąjungos regionų komitete pakaitinis narys. 1994 m. buvo išrinktas į Liuksemburgo Parlamentą penkerių metų kadencijai ir aktyviai dalyvavo teisėkūros veikloje, be kita ko, būdamas daugybės įstatymo projektų, susijusių su Sąjungos teisės aktais, pranešėju.

Po 1999 m. Parlamento rinkimų F. Biltgen pakviestas prisijungti prie Liuksemburgo vyriausybės ir buvo atsakingas už kelias ministerijas: paeiliui buvo paskirtas darbo ir užimtumo, religijų reikalų, ryšių su Parlamentu, deleguotuoju ryšių ministru (1999–2004 m.), darbo ir užimtumo, religijų reikalų, kultūros, aukštojo mokslo ir mokslo tyrimų ministru (2004–2009 m.), paskui – teisingumo, viešosios tarnybos ir administracinės reformos, aukštojo mokslo ir mokslo tyrimų, ryšių ir žiniasklaidos, religijų reikalų ministru (2009–2013 m.).

Einant ministro pareigas vykdytos funkcijos taip pat atsispindėjo pareigose, prisiimtose tarptautiniu lygmeniu. Taigi 2005 m. F. Biltgen pirmininkavo keliems Europos Sąjungos Tarybos posėdžiams. 2005–2009 m. jis buvo vienas iš Bolonijos proceso ministrų konferencijos, o 2012–2013 m. – vienas iš Europos kosmoso agentūros ministrų konferencijos pirmininkų.

2013 m. spalio 7 d. F. Biltgen buvo paskirtas Teisingumo Teismo teisėju ir šias pareigas eina iki šiol.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Revue trimestrielle des droits de l’homme (Belgija) mokslo komiteto narys
  • Management Center Innsbruck (Austrija) „Eu Values & DIGitalization for our CommunNITY (DIGNITY)“ Žano Monė katedros patariamosios tarybos narys
  • Liuksemburgo Valstybės Tarybos etikos komiteto pakaitinis narys (nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn.)
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Liuksemburgo ordino „Už nuopelnus“ karininkas (1999 m.)
  • Didžiojo Kunigaikščio Ąžuolo vainiko ordino didysis karininkas (2004 m.)
  • Nasau civilinių ir karinių nuopelnų ordino didysis karininkas (2004 m.)
  • Grã-Cruz da Ordem do Infante Dom Henrique (2005 m.)
  • Suomijos Respublikos Liūto ordino Didžiojo kryžiaus komandoras (2009 m.)
  • Nasau namų Auksinio liūto ordinas (2012 m.)
  • Grosser Tiroler Adler-Orden (2012 m.)
  • Vengrijos Respublikos ordino „Už nuopelnus“ komandoras (2012 m.)
Manuel Campos Sánchez-Bordona
Manuel Campos Sánchez-Bordona
Generalinis advokatas
Biografija ir profesinė patirtis

Manuel Campos Sánchez-Bordona gimė 1950 m. Zafroje (Ispanija); 1972 m. baigęs studijas Universidad de Sevilla (Sevilijos universitetas, Ispanija) ir Universidad de Granada (Grenados universitetas, Ispanija) gavo teisės diplomą. Karjerą teismų sistemoje jis pradėjo nuo prokuroro pareigų Audiencia Provincial de Palma de Mallorca (Maljorkos Palmos provincijos teismas, Ispanija) ir Audiencia Provincial de Sevilla (Sevilijos provincijos teismas, Ispanija), kurias ėjo nuo 1977 m. iki 1982 m.

Paskui karjerą tęsė eidamas teisėjo pareigas Tribunal Superior de Justicia de Canarias (Kanarų aukštesnysis teisingumo teismas, Ispanija) administracinių bylų kolegijoje, Audiencia Nacional (Nacionalinis teismas, Ispanija), Tribunal Superior de Justicia de Andalucía (Andalūzijos aukštesnysis teisingumo teismas, Ispanija) ir Tribunal Superior de Justicia de Cantabria (Kantabrijos aukštesnysis teisingumo teismas, Ispanija). 1989–1994 m. buvo Kantabrijos aukštesniojo teisingumo teismo administracinių bylų kolegijos pirmininkas.

1995–1999 m. M. Campos Sánchez-Bordona dirbo teisės referentu generalinio advokato Dámaso Ruiz-Jarabo Colomer kabinete, Europos Bendrijų Teisingumo Teisme; 1999–2015 m. ėjo Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) administracinių bylų kolegijos teisėjo pareigas.

Be šių pareigų, M. Campos Sánchez-Bordona buvo Europos Sąjungos Valstybės Tarybų ir Aukščiausiųjų Administracinių Teismų Asociacijos (ACA-Europe) valdybos narys (2006–2014 m.).

2015 m. spalio 7 d. M. Campos Sánchez-Bordona buvo paskirtas Teisingumo Teismo generaliniu advokatu.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • „Junta Electoral Central“ (Ispanija) narys nuo 2012 m. iki 2015 m.
  • „Revista de Derecho Comunitario Europeo“ mokslo komiteto narys
  • „Revista General de Derecho Europeo“ mokslo komiteto narys
  • „Revista Española de Derecho Europeo“ mokslo komiteto narys
Peter George Xuereb
Peter George Xuereb
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Peter George Xuereb gimė 1954 m. Slimoje (Sliema, Malta), studijavo Università ta' Malta (Maltos universitetas) ir 1977 m. gavo teisės diplomą, o 1979 m. įgijo University of London (Londono universitetas, Jungtinė Karalystė) teisės magistro laipsnį. 1982 m. tapo University of Cambridge (Kembridžo universitetas, Jungtinė Karalystė) teisės mokslų daktaru.

P. Xuereb karjera prasidėjo 1982 m., pradėjus dėstyti Ealing College of Higher Education (Jungtinė Karalystė) (iki 1984 m.); paskui dėstė University of Exeter (Ekseterio universitetas, Jungtinė Karalystė) (1984–1990 m.) ir Londono universiteto Queen Mary and Westfield koledže (1990–1993 m.). Nuo 1993 m. iki 2016 m. dėstė teisės kursą Università ta' Malta, taip pat buvo Europos teisės ir lyginamosios teisės katedros vadovas. Kartu buvo šio universiteto Europos dokumentacijos ir tyrimų centro pirmininkas. Vykdydamas šias funkcijas turėjo galimybę publikuoti daugelį leidinių įvairiose srityse.

Nuo 1979 m. P. Xuereb buvo Maltos aukštesniųjų teismų advokatas, o 1993–2016 m. ėjo patarėjo teisės klausimais pareigas privačiame sektoriuje. Tuo pat metu buvo patarėjas teisės klausimais Maltos parlamente. 1995–2016 m. prisidėjo prie Sąjungos teisės sklaidos, eidamas Maltos Europos teisės asociacijos pirmininko pareigas.

2016 m. birželio 8 d. P. Xuereb buvo paskirtas Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėju. Nuo 2018 m. spalio 8 d. eina teisėjo pareigas Teisingumo Teisme.

Nuno José Cardoso da Silva Piçarra
Nuno José Cardoso da Silva Piçarra
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Nuno Piçarra gimė 1957 m. Sintroje (Portugalija), studijavo teisę Universidade de Lisboa (Lisabonos universitetas, Portugalija), 1980 m. gavo šio universiteto teisės diplomą, o 1986 m. – teisės magistro diplomą. Vėliau Universidade Nova de Lisboa (Lisabonos naujasis universitetas, Portugalija) Teisės fakultete jis atsidėjo disertacijos rašymui ir 2003 m. įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį.

Per savo akademinę karjerą N. Piçarra pirmiausia buvo Universidade de Lisboa teisės asistentas (1981–1986 m.), paskui – Universität des Saarlandes (Saro universitetas, Vokietija) Europos studijų instituto kviestinis dėstytojas (1987–1996 m.). 2003–2008 m. dirbo Universidade Nova de Lisboa pagalbiniu teisės dėstytoju, o 2008–2018 m. – asocijuotuoju teisės dėstytoju. Be to, jis buvo Universidad Pontificia Comillas (Komiljaso popiežiškasis universitetas, Ispanija) kviestinis dėstytojas (2014–2018 m.). Jo įsitraukimą į mokslo tyrimus atspindi daugybė jo leidinių konstitucinės teisės ir Sąjungos teisės srityse, konkrečiai susijusiose su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, laisvu asmenų judėjimu ir institucine teise.

1986 m. N. Piçarra pirmą kartą prisijungė prie Teisingumo Teismo. Iki 1987 m. ėjo teisininko lingvisto, o nuo 1987 m. iki 1990 m. – teisininko revizoriaus pareigas. 1990 m. tapo teisės referentu ir pradėjo dirbti Pirmosios instancijos teisme, pirmininko José Luís da Cruz Vilaça, su kuriuo dirbo iki 1995 m., kabinete, paskui prisijungė prie teisėjo Rui Manuel Gens de Moura Ramos kabineto (iki 1996 m.).

Nuo 1996 m. iki 1999 m. jo gimtosios šalies vyriausybė patikėjo N. Piçarra laisvo asmenų judėjimo Europos erdvėje nacionalinio koordinatoriaus pareigas Portugalijos užsienio reikalų ministerijoje; jis taip pat buvo K4 komiteto ir Šengeno susitarimų struktūros nuolatinio derinimo centrinės grupės narys.

Nuo 2004 m. iki 2018 m. N. Piçarra buvo FreSsco nepriklausomų ekspertų tinklo Portugalijos narys laisvo darbuotojų judėjimo ir socialinės apsaugos koordinavimo klausimais Europos Sąjungoje ir Odysseus teisės studijų akademinio tinklo narys imigracijos ir prieglobsčio Europoje klausimais. 2015–2018 m. buvo Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros valdybos Vienoje (Austrija) narys.

2018 m. spalio 8 d. N. Piçarra buvo paskirtas Teisingumo Teismo teisėju ir šias pareigas eina iki šiol.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • 2018 m. gegužės 23-26 d. Estorilyje (Portugalija) vykusio XXVIII FIDE kongreso vienas iš organizatorių ir generalinis pranešėjas
Lucia Serena Rossi
Lucia Serena Rossi
Teisėja
Biografija ir profesinė patirtis

Lucia Serena Rossi gimė 1958 m. Bolonijoje (Italija), studijavo Università di Bologna (Bolonijos universitetas, Italija) ir 1982 m. gavo teisės diplomą, o 1989 m. įgijo Europos teisės mokslų daktaro laipsnį.

Be disertacijos rašymo, nuo 1982 m. iki 1987 m. dirbo teisės mokslų tyrėja Italijos tyrimų institute. 1985 m. tapo Italijos advokatūros nare.

1991–1994 m. L. S. Rossi ėjo tarptautinės teisės docentės, o 1994–1997 m. – tarptautinės teisės asocijuotosios dėstytojos pareigas Università degli Studi di Urbino (Urbino universitetas, Italija). Kadangi ją siejo ryšys su Bolonijos universitetu, nuo 1997 m. iki 2000 m. kaip asocijuotoji dėstytoja ten dėstė tarptautinę ir Europos teisę. L. S. Rossi buvo paskirta Europos Sąjungos teisės dėstytoja ir šio dalyko kursą Bolonijos universitete dėstė nuo 2000 m., kartu dėstydama tarptautinę viešąją ir tarptautinę privatinę teisę.

Ji prisidėjo prie Europos Sąjungos teisės sklaidos keliuose kituose universitetuose: 2000–2008 m. buvo Strasbūro Robert-Schuman universiteto (Prancūzija), 2004 m. – Nicos Sophia-Antipolis universiteto (Prancūzija), 2008 m. – Paryžiaus 1 Panthéon-Sorbonne universiteto (Prancūzija), 2014 m. – Bostono universiteto (Jungtinės Valstijos), o 2005–2015 m. – King's College London (Jungtinė Karalystė) kviestinė dėstytoja. Kaip kviestinė dėstytoja 2004 m. ji taip pat dėstė Tōkyō daigaku (Tokijo universitetas, Japonija) ir Universiteit Gent (Gento universitetas, Belgija), o 2002 m. ir 2009 m. – Denverio universitete (Jungtinės Valstijos). Ji taip pat yra daugelio leidinių autorė.

Be to, nuo 1998 m. iki 2018 m. L. S. Rossi užėmė Bolonijos universiteto Tarptautinio Europos teisės tyrimų centro direktorės pareigas. 2009–2010 m. dirbusi Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės bendrijos pirmininko pavaduotoja, nuo 2011 m. iki 2013 m. ji buvo Zhōngguó Zhèngfǎ Dàxué (Politikos mokslų ir teisės universitetas, Kinija) Mišriojo valdymo komiteto narė Kinijos-Europos teisės mokykloje. 2014–2018 m. Europos teisės akademijos (ERA) valdymo komitete dirbo Italijos vyriausybės atstove, o 2014–2017 m. Ministrų Tarybai pirmininkaujančios Italijos Europos politikos departamento patarėja teisės klausimais.

L. S. Rossi yra daugelio teisinių publikacijų autorė ir bendraautorė, nuo 2019 m. – Europos kolegijos Briugėje (Belgija) ir Liuksemburgo universiteto lektorė.

2018 m. spalio 8 d. L. S. Rossi buvo paskirta Teisingumo Teismo teisėja ir eina šias pareigas iki šiol.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Società Italiana di Diritto Internazionale e Diritto dell'Unione Europea (SIDI), Associazione Italiana degli Studiosi di Diritto dell’Unione Europea (AISDUE), Europos teisės instituto, Tarptautinių reikalų instituto (IAI), Europos Sąjungos tyrimų asociacijos (EUSA) ir Bolonijos universiteto Mokslų akademijos narė
  • King's College London Teisės fakulteto Europos teisės centro patariamosios tarybos (advisory board) narė
  • „Il Foro Italiano“ redakcinės kolegijos narė, „Europos Sąjungos teisės“ (Il Diritto dell'Unione Europea) mokslo komiteto narė, „Europos integracijos tyrimų“ (Studi sull'Integrazione europea) mokslo komiteto narė, „Bendrijos teisės ir tarptautinės prekybos teisės“ (Diritto comunitario e degli Scambi internazionali) mokslo komiteto narė, „Freedom Security and Justice: European Legal Studies“ mokslo komiteto narė, „Papers di diritto europeo” narė, „Europos pilietybė internete“ (La cittadinanza europea online) mokslo komiteto narė, „Bologna Law Review“ garbės tarybos narė ir „European Foreign Affairs Review“ patariamojo komiteto narė (2018–2021 m.)
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Europos Komisijos paskirta Žano Monė katedros vedėja ad personam (2010–2017 m.)
Giovanni Pitruzzella
Giovanni Pitruzzella
Generalinis advokatas
Biografija ir profesinė patirtis

Giovanni Pitruzzella gimė 1959 m. Palerme (Italija), 1982 m. gavo Università degli Studi di Palermo (Palermo universitetas, Italija) teisės diplomą. Mokslinė veikla paskatino jį šiame universitete dėstyti konstitucinę teisę (1983–1986 m.). Vėliau konstitucinę teisę dėstė Università degli Studi di Cagliari (Kaljario universitetas, Italija), kur nuo 1986 m. iki 1997 m. dėstė viešąją teisę, paskui – Università degli Studi di Palermo (Palermo universitetas, Italija). Nuo 2014 m. iki 2017 m. konstitucinę teisę ir konkurencijos teisę dėstė Libera Università Internazionale degli Studi Sociali Guido Carli (Romos LUISS Guido Carli universitetas, Italija). Jis yra daugelio leidinių viešosios, konstitucinės, administracinės ir konkurencijos teisės klausimais autorius.

Be to, per savo karjerą G. Pitruzzella ėjo pareigas keliose viešosiose institucijose. Nuo 1993 m. iki 1996 m. buvo Italijos vyriausybės patarėjas teisės klausimais, vėliau (1998–2002 m.) – Komisijos, atsakingos už ypatingo Sicilijos regiono statuso taikymą, pirmininkas.

2006 m. buvo paskirtas Commissione di garanzia del diritto di sciopero nei servizi pubblici essenziali (Komisija, atsakinga už teisės į streiką užtikrinimą svarbiausiose viešosiose įstaigose, Italija) nariu, o nuo 2009 m. iki 2011 m. buvo jos pirmininkas. Be šių pareigų, 2008–2011 m. ėjo Italijos Sveikatos ministerijos patarėjo teisės klausimais pareigas. 2011–2018 m. buvo Autorità garante della concorrenza e del mercato italiana (Italijos konkurencijos ir rinkos priežiūros institucija) pirmininkas.

2013 m. balandžio mėn. G. Pitruzzella buvo paskirtas Komisijos dėl institucinių reformų ekonominėje-socialinėje srityje nariu. Tų pačių metų birželio mėn. jam, kaip ekspertui, buvo pasiūlyta prisijungti prie Konstitucinių reformų komisijos.

2018 m. spalio 8 d. G. Pitruzzella buvo paskirtas Teisingumo Teismo generaliniu advokatu.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Žurnalo „Le Regioni“ valdybos narys
  • Rivista diritto costituzionale valdybos narys
  • Associazione Antitrust Italiana asocijuotasis garbės narys
  • Ius Fiscale Europaeum (IFE) mokslo komiteto narys
  • Žurnalo „Federalismi“ mokslo komiteto narys
Priit Pikamäe
Priit Pikamäe
Generalinis advokatas
Biografija ir profesinė patirtis

Priit Pikamäe gimė 1973 m. Taline (Estija), 1997 m. gavo Tartu Ülikool (Tartu universitetas, Estija) teisės diplomąir tęsė teisės studijas Puatjė universitete (Prancūzija). 2006 m. Tartu Ülikool įgijo teisės daktaro laipsnį.

Pirmąsias profesines pareigas P. Pikamäe pradėjo eiti Estijos Užsienio reikalų ministerijos konsulinio departamento 7-ajame biure, kur nuo 1995 m. iki 1996 m. buvo direktoriumi. Paskui buvo paskirtas Estijos Teisingumo ministerijos Baudžiamosios teisės departamento direktoriumi; šias pareigas ėjo nuo 1996 m. iki 2001 m.

Praktinės patirties P. Pikamäe taip pat įgijo teismų sistemoje: 2001–2002 m. ėjo Harju Maakohtu Tallinna kohtumaja (Talino miesto teismas, Estija), 2002–2006 m. – Tallinna Ringkonnakohtus (Talino apeliacinis teismas, Estija), o 2006–2009 m. – Riigikohus (Aukščiausiasis Teismas, Estija) teisėjo pareigas. Nuo 2010 m. iki 2013 m. buvo baudžiamųjų bylų kolegijos pirmininkas. 2013–2019 m. Estijos parlamentas jį paskyrė Riigikohus pirmininku. Be to, 2010–2016 m. ėjo Europos Žmogaus Teisių Teismo (Strasbūras, Prancūzija) ad hoc teisėjo pareigas.

Be teisminių funkcijų, P. Pikamäe nuo 2013 m. iki 2019 m. ėjo Kohtute Haldamise Nõukoda (Pirmosios instancijos teismų ir apeliacinių teismų taryba, Estija) pirmininko, vėliau – Europos Sąjungos Aukščiausiųjų Teismų pirmininkų tinklo pirmininko pareigas (2017–2019 m).

2012–2017 m. P. Pikamäe dėstė teisės kursą Tartu Ülikool kaip kviestinis profesorius. Būtent šiuo laikotarpiu jis paskelbė daugybę publikacijų baudžiamosios teisės studijos srityje.

2019 m. vasario 6 d. P. Pikamäe buvo paskirtas Teisingumo Teismo generaliniu advokatu ir šias pareigas eina iki šiol.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Tartu Ülikool teisės fakulteto akademinės tarybos narys
  • Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos asociacijos Estijoje narys steigėjas
  • Estijos Mokslų akademijos Konstitucinės teisės fondo tarybos narys
  • Estijos Teisės mokslų asociacijos narys
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Estijos valstybės herbo 3-iojo laipsnio ordinas (2019 m.)
Andreas Kumin
Andreas Kumin
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Andreas Kumin gimė 1965 m. Grace (Austrija), studijavo Karl-Franzens-Universität Graz (Graco universitetas, Austrija) ir 1987 m. gavo teisės diplomą, o 1990 m. įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį. Šiame universitete 1988 m. jam buvo išduotas vertimo mokslų bakalauro diplomas. Po šių studijų jis pasirinko tęsti mokslus Prancūzijoje, kur 1991 m. studijavo École nationale d’administration (Nacionalinė administravimo mokykla, Prancūzija) ir 1992 m. įgijo „tarptautinio viešojo administravimo ilgo ciklo“ diplomą.

1990 m. A. Kumin pradėjo savo profesinę karjerą kaip Austrijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas ir iki 1994 m. iš pradžių dirbo Teisės tarnyboje, vėliau – Ekonomikos ir Europos integracijos politikos generaliniame direktorate. Nuo 1994 m. iki 2000 m. ėjo Austrijos nuolatinės atstovybės prie Jungtinių Tautų ir specializuotų įstaigų Ženevoje (Šveicarija) patarėjo pareigas. Nuo 2000 m. iki 2019 m. ir toliau dirbo Austrijos užsienio reikalų ministerijoje, iš pradžių užėmė „Europos Sąjungos pirmojo ramsčio teisės klausimų“ skyriaus vadovo, paskui – nuo 2005 m. iki 2019 m. – Europos teisės departamento vadovo pareigas.

Daugybė parengtų Sąjungos teisės leidinių lėmė tai, kad 2007 m. A. Kumin pradėjo akademinę karjerą kaip docentas Leopold-Franzens-Universität Innsbruck (Insbruko universitetas, Austrija) Europos ir tarptautinės teisės institute, 2012–2018 m. – Diplomatische Akademie Wien (Vienos aukštųjų tarptautinių studijų mokykla, Austrija), o nuo 2014 m. buvo vienas iš daugelio seminarų Wirtschaftsuniversität Wien (Vienos ekonomikos universitetas, Austrija) vadovų. Galiausiai 2014–2019 m. dirbo Karl-Franzens-Universität Graz Europos teisės instituto profesoriumi, jame dėstė iki 2020 m., kai buvo paskirtas garbės profesoriumi.

2019 m. kovo 20 d. A. Kumin buvo paskirtas Teisingumo Teismo teisėju ir šias pareigas eina iki šiol.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Austrijos užsienio reikalų ministerijos kvietimu reguliariai dalyvauja „Beirat für Europarecht“ (neformali Europos teisės patariamoji taryba) posėdžiuose
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Karl-Franzens-Universität Graz Europos teisės garbės profesorius (2020 m.)
Nils Wahl
Nils Wahl
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Nils Wahl gimė 1961 m. Stokholme (Švedija), 1987 m. Stockholms Universitet (Stokholmo universitetas, Švedija) įgijo Juris kandidat (LL.M.), o 1995 m. – teisės daktaro laipsnį. Nuo 1995 m. pradėjo savo (daugiausia akademinę) karjerą; per ją tapo Žano Monė Europos teisės katedros asocijuotuoju dėstytoju (docentu) ir vedėju, paskui, 2001 m., – Stokholmo universiteto Europos teisės dėstytoju.

Nuo 1993 m. iki 2004 m. N. Wahl ėjo Mokymo fondo generalinio direktoriaus pareigas. Be to, nuo 2001 m. iki 2006 m. buvo Švedijos asociacijos Nätverket för europarättslig forskning (Bendrijos teisės tyrimų tinklas) pirmininkas ir tapo Rådet för konkurrensfrågor (Švedijos konkurencijos teisės taryba) nariu.

2006 m. N. Wahl buvo paskirtas Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėju. Šias pareigas ėjo iki 2012 m., o vėliau prisijungė prie Teisingumo Teismo ir septynerius metus užėmė generalinio advokato pareigas. Nuo 2019 m. N. Wahl yra Teisingumo Teismo teisėjas.

Jean Richard de la Tour
Jean Richard de la Tour
Generalinis advokatas
Biografija ir profesinė patirtis

Jean Richard de la Tour gimė 1959 m. Le Dorat miestelyje (Prancūzija), 1982 m. įgijo Paryžiaus II universiteto teisės magistro laipsnį, o 1984 m. pradėjo teisėjų profesinius mokymus Prancūzijos Nacionalinėje teisėjų mokykloje, juos baigė 1986 m.

1986 m. J. R. de la Tour buvo paskirtas teisėju ir savo profesinę karjerą pradėjo Limožo (Prancūzija) pirmosios instancijos teismo teisėjo pareigose, kurias ėjo iki 1988 m., prieš tapdamas (1988–1996 m.) teisėju, einančiu pareigas Prancūzijos Teisingumo ministerijos centrinėje administracijoje Civilinių bylų ir kanceliarijos direktorate. 1996–2004 m. buvo Kasacinio teismo (Paryžius, Prancūzija) patarėjas teisės klausimais (conseiller référendaire).

Paskui J. R. de la Tour dalį savo karjeros praleido Europos Bendrijų Teisingumo Teisme, prie kurio prisijungė 2004 m. ir iki 2006 m. ėjo sprendimų redaktoriaus pareigas. 2006–2012 m. buvo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisės referentas teisėjų Pernilla Lindh, vėliau Carl Gustav Fernlund kabinetuose.

2012 m. J. R. de la Tour grįžo į savo gimtąją šalį, kai buvo paskirtas generaliniu advokatu Kasacinio teismo Socialinių bylų kolegijoje. Šias pareigas ėjo tuo pat metu kaip ir Generalinio prokuroro prie Kasacinio teismo įgaliotinio pareigas (iki 2017 m.). Paskui buvo paskirtas Kasacinio teismo komercinių, finansinių ir ekonominių bylų kolegijos pirmuoju generaliniu advokatu (2017–2020 m.).

1998–2002 m., be teisėjo pareigų, J. R. de la Tour taip pat buvo Kasacinio teismo pranešimų ir tyrimų komisijos narys, o 1999–2004 m. – Kasacinio teismo apkaltinamųjų nuosprendžių peržiūros komisijos narys. Nuo 2016 m. iki 2020 m. užėmė Prancūzijos Nacionalinio notarų rengimo instituto valdybos pirmininko pareigas.

Nuo 2020 m. kovo 23 d. J. R. de la Tour yra Teisingumo Teismo generalinis advokatas.

Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Garbės legiono ordino kavalierius (2016 m.)
Athanasios Rantos
Athanasios Rantos
Generalinis advokatas
Biografija ir profesinė patirtis

Athanasios Rantos gimė 1953 m. Atėnuose (Graikija), 1976 m. gavo Panepistimio Athinon (Atėnų universitetas, Graikija) teisės diplomą, 1990 m. įgijo Briuselio laisvojo universiteto (Belgija) Sąjungos teisės magistro laipsnį. 1992 m. gavo Tarptautinio žmogaus teisių instituto (Ženeva, Šveicarija, ir Strasbūras, Prancūzija) stipendiją.

1978 m. vienus metus vertėsi advokato praktika Atėnų advokatūroje, paskui prisijungė prie Symvoulio tis Epikrateias (Valstybės Taryba, Graikija): 1979–2020 m. paeiliui ėjo jaunesniojo pareigūno, vyresniojo pareigūno, patarėjo, galiausiai – pirmininko pavaduotojo pareigas. Nuo 2000 m. iki 2020 m. buvo Anotato Eidiko Dikastirio (Aukščiausiasis Specialusis Teismas, Graikija) narys, o nuo 2011 m. iki 2020 m. – Eidiko Dikastirio Agogon Kakodikias (Specializuotas teisėjų patraukimo atsakomybėn teismas, Graikija) pirmininkas. 1996–2020 m. buvo Anotato Symvoulio Dioikitikis Dikaiosynis (Aukščiausioji administracinių teismų taryba, Graikija) narys, paskui – pirmininkas. Be to, nuo 2011 m. iki 2020 m. ėjo Peitharchiko Symvoulio Melon Didaktikou Ereunitikou Prosopikou ton Anotaton Ekpaideutikon Idrymaton (Drausminė aukštųjų mokyklų dėstytojų taryba, Graikija) pirmininko pareigas.

A. Rantos ėjo ne tik teisėjo pareigas, jis buvo kelių įstatymų projektų rengimo komitetų pirmininkas. Taip pat buvo Κentriki Nomoparaskeuastiki Epitropi (Centrinis įstatymų projektų rengimo komitetas, Graikija) narys. Be to, polinkis į akademinę veiklą paskatino jį tapti dėstytoju: 1990–1994 m. A. Rantos dėstė Sąjungos teisę ir administracinę teisę Ethniki Scholi Dimosias Dioikisis (Nacionalinė viešojo administravimo mokykla, Graikija), o 1995–2016 m. – Ethniki Scholi Dikastikon Leitourgon (Nacionalinė teisėjų mokykla, Graikija). Jo samprotavimai įvairiomis teisinėmis temomis lėmė daugybę mokslo tyrimų, kurių daugelis buvo publikuoti.

2020 m. rugsėjo 10 d. A. Rantos buvo paskirtas Teisingumo Teismo generaliniu advokatu ir šias pareigas eina iki šiol.

Dimitrios Gratsias
Dimitrios Gratsias
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Dimitrios Gratsias gimė 1957 m. Atėnuose (Graikija), 1980 m. įgijo Ethniko kai Kapodistriako Panepistimio Athinon (Atėnų nacionalinis Kapodistrijo universitetas, Graikija) teisės magistro laipsnį, o 1981 m. gavo Université de Paris I, Panthéon-Sorbonne (Paryžiaus I Panteono-Sorbonos universitetas, Prancūzija) viešosios teisės išsamių studijų diplomą (DEA). 1982 m. Centre universitaire d’études communautaires et européen (Bendrijos ir Europos studijų universitetinis centras, Paryžiaus I ir II universitetai, Prancūzija) jam įteikė Bendrijos teisės studijų pažymėjimą.

D. Gratsias savo profesinę karjerą pradėjo 1985 m. Symvoulio tis Epikrateias (Valstybės Taryba, Graikija), kur iki 1992 m. ėjo jaunesniojo pareigūno pareigas. Paskui, 1992 m., buvo paskirtas vyresniuoju pareigūnu, o 2005 m. – Valstybės patarėju. Be šių pareigų, 1998 m. jis dvejiems metams buvo paskirtas Anotato Eidiko Dikastirio (Aukščiausiasis specializuotas teismas, Graikija) asocijuotuoju nariu (iki 1999 m.), o 2006 m. posėdžiavo Eidiko Dikastirio Agogon Kakodikias (Specializuotasis teisėjų patraukimo atsakomybėn teismas, Graikija). 2008 m. tapo Anotato Dikastiko Symvoulio Dioikitikis Dikaiosinis (Aukščiausioji administracinių teismų taryba, Graikija) nariu. 2009–2010 teismo veiklos metais ėjo administracinių teismų inspektoriaus pareigas.

1994 m. D. Gratsias prisijungė prie Teisingumo Teismo kaip teisės referentas generalinio advokato Georges Cosmas kabinete (iki 1996 m.).

2010 m. spalio 25 d. D. Gratsias buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju (šias pareigas ėjo iki 2021 m. spalio 6 d.) ir nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. dvi kadencijas iš eilės buvo kolegijos pirmininkas. Nuo 2021 m. spalio 7 d. D. Gratsias yra teisėjas Teisingumo Teisme.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Elliniki Enosi Evropaikou Dikaiou narys
Maria Lourdes Arastey Sahún
Maria Lourdes Arastey Sahún
Teisėja
Biografija ir profesinė patirtis

Maria Lourdes Arastey Sahún gimė 1959 m. Taragonoje (Ispanija), studijavo Universitat de Barcelona (Barselonos universitetas, Ispanija), 1983 m. gavo šio universiteto teisės diplomą, o 1984–1985 m. studijavo Escuela Judicial (Nacionalinė teisėjų mokykla, Ispanija), kur baigė teisėjų profesines studijas.

Ji buvo paskirta Juzgado de Distrito de Sant Feliu de Llobregat (Sant Feliu de Llobregat apylinkės teismas, Ispanija) ir Juzgado de Distrito de Barcelona (Barselonos apylinkės teismas, Ispanija) teisėja (1985–1989 m.). 1989 m. dirbo Juzgado de lo Social nº 7 de Barcelona (Barselonos darbo ir socialinės apsaugos bylų teismas Nr. 7, Ispanija) teisėja, paskui prisijungė prie Tribunal Superior de Justicia de Cataluña (Katalonijos aukštesnysis teisingumo teismas, Ispanija) Socialinių bylų skyriaus, kuriame posėdžiavo iki 2009 m. 2009 m. buvo paskirta Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) teisėja. Nuo 2013 m. iki 2021 m. ji taip pat ėjo Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) administracinio teismo (Briuselis, Belgija) teisėjos pareigas.

Be teisėjos karjeros, M. L. Arastey Sahún taip pat užsiėmė akademine veikla. 1998–2008 m. buvo Universitat de Barcelona darbo ir socialinės apsaugos teisės asocijuotoji dėstytoja. Taip pat dėstė nacionaliniuose teisminių studijų centruose, be kita ko, Ispanijoje (reguliariai), Bulgarijoje (2008 m.) ir Rumunijoje (2008 m.), taip pat École Juan Carlos I d'Amérique Centrale et des Caraïbes (Centrinės Amerikos ir Karibų Juan Carlos I mokykla) (2006 m.). M. L. Arastey Sahún skaitė pranešimus ir dalyvavo seminaruose daugelyje universitetų. Galiausiai ji dirbo keliose institucijose, veikiančiose, be kita ko, Sąjungos teisės, teisėjų kompetencijos formavimo ir tikrinimo, taip pat alternatyvių ginčų sprendimo būdų srityse.

2021 m. spalio 7 d. M. L. Arastey Sahún paskirta Teisingumo Teismo teisėja.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Groupement Européen de Magistrats pour la Médiation (GEMME) narė, buvusi Ispanijos skyriaus pirmininkė ir buvusi Europos vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja
  • Prancūzijos ir Ispanijos draugystės asociacijos MUJERES AVENIR patariamosios tarybos narė
  • Asociación Española para el Estudio del Derecho Europeo (AEDEUR) valdybos narė
  • Asociación Española de Salud y Seguridad Social (AESSS) narė
  • Europos teisės instituto (ELI) narė, integravusi metinius mokslo komitetų posėdžius į „Spanish Hub“ Sąjungos jurisprudenciją (2018 m., 2019 m., 2020 m. ir 2021 m.)
  • Asociacijos „Women in a Legal World“ narė
  • Femeris Journal of Gender Studies (Universidad Carlos III de Madrid) mokslo tarybos narė
  • Revista Foro de Seguridad Social redakcinio komiteto narė
  • Leidinio „Derecho Social y Empresa“ patariamosios tarybos narė
Anthony Michael Collins
Anthony Michael Collins
Generalinis advokatas
Biografija ir profesinė patirtis

Anthony Michael Collins gimė 1960 m. New Haven (Jungtinės Amerikos Valstijos), 1984 m. gavo Dublino Trinity koledžo (Airija) teisės mokslų diplomą, o 1986 m. – Honourable Society of King’s Inns (Dublinas) Barister-at-law diplomą.

Savo profesinę karjerą A. M. Collins pradėjo Airijos advokatūroje kaip Barrister-at-law (1986–1990 m. ir vėliau 1997–2003 m.), paskui – Senior Counsel (2003–2013 m.). Nuo 1990 m. iki 1997 m. jis laikinai sustabdė savo Barister-at-law veiklą, kad galėtų prisijungti prie Europos Bendrijų Teisingumo Teismo kaip teisės referentas teisėjų Thomas Francis O’Higgins (1990–1991 m.) ir John L. Murray (1991–1997 m.) kabinetuose. Nuo 2006 m. iki 2013 m. jis buvo Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų tarybos (CCBE) nuolatinės delegacijos prie Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) Teisingumo Teismo narys. Be to, nuo 2015 m. eina Sąjungos teisės asocijuotojo dėstytojo pareigas University College Cork (Korko universiteto koledžas, Airija). Jis taip pat yra daugelio publikacijų ir leidinių Airijos ir Sąjungos administracinės teisės srityje autorius.

2013 m. rugsėjo 16 d. A. M. Collins buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju ir nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. dvi kadencijas iš eilės ėjo kolegijos pirmininko pareigas.

Nuo 2021 m. spalio 7 d. jis yra Teisingumo Teismo generalinis advokatas.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Irish Centre for European Law valdybos narys
  • Honourable Society of King’s Inns seniūnas (Bencher)
Miroslav Gavalec
Miroslav Gavalec
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Miroslav Gavalec gimė 1961 m. Zlyne (Zlín, Čekoslovakija), iš pradžių gavo České vysoké učení technické v Praze (Prahos politechnikos universitetas, Čekoslovakija) mechanikos inžinieriaus diplomą šiluminių mašinų ir branduolinės įrangos srityje ir nuo 1986 m. iki 1991 m. vykdė įvairias funkcijas branduolinės energetikos sektoriuje.

Paskui, susidomėjęs socialiniais mokslais, 1990 m. įstojo į Univerzita Komenského v Bratislave (Bratislavos J. Komenskio universitetas, Slovakija), kur studijavo teisę ir 1995 m. gavo teisės magistro diplomą. Taip pat pradėjo teisės doktorantūros studijas tame pačiame universitete ir 2010 m. įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį.

2001 m. M. Gavalec buvo paskirtas Okresný súd Bratislava III (Bratislavos III apylinkės teismas, Slovakija) komercinių ir šeimos bylų teisėju ir administracinių bylų kolegijos teisėju. Ten posėdžiavo iki 2005 m., kai prisijungė prie Najvyšší súd Slovenskej republiky (Slovakijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas), kuriame iš pradžių ėjo administracinio skyriaus teisėjo, o nuo 2009 m. – administracinio skyriaus 1-osios kolegijos pirmininko pareigas.

Be teisėjo karjeros, M. Gavalec taip pat užsiėmė dėstymo veikla. 2005–2011 m. dėstė Paneurópska vysoká škola (Europos aukštoji mokykla, Slovakija) Ekonomikos mokslų ir vadybos institute. Nuo 2006 m. iki 2014 m. dėstė Paneurópska vysoká škola Administracinės ir privatinės teisės institutuose.

Be to, M. Gavalec buvo Europos Sąjungos aplinkos klausimų teisėjų forumo (2005–2020 m.) ir Europos administracinės teisės teisėjų asociacijos narys (2006–2015 m.).

2021 m. spalio 7 d. M. Gavalec buvo paskirtas Teisingumo Teismo teisėju.

Nicholas Emiliou
Nicholas Emiliou
Generalinis advokatas
Biografija ir profesinė patirtis

Nicholas Emiliou gimė Famagouste (Kipras), studijavo Ethniko kai Kapodistriako Panepistimio Athinon (Atėnų nacionalinis Kapodistrijo universitetas, Graikija) ir 1986 m. gavo teisės diplomą. Jis tęsė studijas London School of Economics and Political Science (Londono ekonomikos ir politinių mokslų mokykla, Jungtinė Karalystė), 1987 m. įgijo Europos teisės magistro laipsnį. 1991 m. įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį University College London (Londono universiteto koledžas, Jungtinė Karalystė).

Būtent šiame universitete 1988–1991 m. N. Emiliou pradėjo akademinę karjerą kaip jaunesnysis tyrėjas. 1991–1993 m. dėstė Europos teisę University of Southampton (Sautamptono universitetas, Jungtinė Karalystė), o 1993–1994 m. – Queen Mary and Westfield College, University of London (Karalienės Marijos ir Vestfildo koledžas, Londono universitetas, Jungtinė Karalystė). Nuo 1995 m. iki 1997 m. buvo Žano Monė Europos integracijos katedros vedėjas University of Durham (Durhamo universitetas, Jungtinė Karalystė). Be šios veiklos, 1994–1997 m. N. Emiliou buvo University College London mokslo tyrimų garbės vyresnysis tyrėjas (Honorary Senior Research fellow) ir Kipro užsienio reikalų ministro specialusis patarėjas.

1997–1998 m. ėjo Kipro Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento įgaliotojo ministro pareigas, o nuo 1998 m. iki 1999 m. buvo Kipro Respublikos nuolatinio įgaliotinio Europos Sąjungoje pavaduotojas.

1999–2002 m. N. Emiliou ėjo Kipro Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Airijoje pareigas.

2002–2004 m. buvo Kipro Respublikos nuolatinis atstovas Europos Taryboje ir Kipro vyriausybės atstovas nagrinėjant bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme. 2004 m. jis buvo paskirtas Kipro Respublikos nuolatiniu atstovu Europos Sąjungoje ir šias pareigas ėjo iki 2008 m.

Tuomet N. Emiliou buvo paskirtas Kipro Užsienio reikalų ministerijos nuolatiniu sekretoriumi, šias pareigas ėjo iki 2012 m.

2012–2017 m. buvo Kipro Respublikos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Niujorke, vėliau buvo pakviestas eiti Kipro Respublikos nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje pareigas (2017–2021 m.). Be to, 1995–2016 m. posėdžiavo Hagoje (Nyderlandai) įsikūrusio Nuolatinio arbitražo teismo arbitrų kolegijoje.

2021 m. spalio 7 d. N. Emiliou buvo paskirtas Teisingumo Teismo generaliniu advokatu.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Europos viešosios teisės organizacijos (EPLO) narys
  • Tarptautinės teisės asociacijos narys (Kipro skyrius)
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Knight Commander with Star, Order of St. Gregory the Great, Vatikanas (2010 m.)
Zoltán Csehi
Zoltán Csehi
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Zoltán Csehi gimė 1965 m. Budapešte (Vengrija), 1990 m. gavo Eötvös Loránd Tudományegyetem (Lorando Etvešo universitetas, Vengrija) teisės diplomą, 1991 m. – Ruprecht-Karls-Universität Heidelberg (Heidelbergo Ruprechto Karlo universitetas, Vokietija) teisės magistro diplomą. Tęsė doktorantūros studijas Eötvös Loránd Tudományegyetem ir 2004 m. įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį. Taip pat gavo meno istorijos diplomą Eötvös Loránd Tudományegyetem (1992 m.).

1995 m. Z. Csehi buvo priimtas į Budapešto advokatūrą, advokato praktika Vengrijoje vertėsi iki 2016 m. Be advokato praktikos, buvo paskirtas Pénz és Tőkepiaci Állandó Választottbíróság (Nuolatinis finansų ir kapitalo rinkų arbitražo teismas, Vengrija) arbitru ir ad hoc arbitru (2004–2016 m.).

Be to, Z. Csehi taip pat užsiėmė dėstymo veikla: 1991–2005 m. buvo asocijuotasis teisės dėstytojas, o 2005–2016 m. – teisės profesorius Eötvös Loránd Tudományegyetem. Taip pat dėstė Pázmány Péter Katolikus Egyetem (Pėterio Pazmanio katalikiškasis universitetas, Vengrija); šiame universitete ėjo Komercinės teisės katedros vedėjo (2007–2013 m.) ir profesoriaus (nuo 2013 m.) pareigas. Paskui, nuo 2013 m. iki 2016 m., ėjo Privatinės ir komercinės teisės katedros vedėjo pareigas; nuo 2017 m. buvo privatinės ir komercinės teisės dėstytojas, nuo 2018 m. – Civilinės teisės katedros vedėjas. Nuo 2013 m. yra Liono katalikiškojo universiteto (Prancūzija) kviestinis dėstytojas.

2016 m. balandžio 13 d. Z. Csehi buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju. Šiame Teisme posėdžiavo penkerius metus, o nuo 2021 m. spalio 7 d. yra Teisingumo Teismo teisėjas.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • „Magyar Kereskedelmi Jogi Évkönyv“ redaktorius
  • Periodinio leidinio „Polgári Jog“ vienas iš redaktorių
  • Alapítvány Az Új Polgári Törvénykönyvért valdybos narys
  • Magyar Tudományos Akadémia Köztestülete narys
  • Gesellschaft für Rechtsvergleichung e.V. narys
  • Magyar-Német Jogász Egyesület narys
Octavia Spineanu-Matei
Octavia Spineanu-Matei
Teisėja
Biografija ir profesinė patirtis

Octavia Spineanu-Matei gimė 1967 m. Vălenii de Munte (Rumunija), 1990 m. gavo Universitatea Alexandru Ioan Cuza din Iași (Aleksandro Jono Kuzos universitetas, Rumunija) teisės diplomą, o 1999 m. įgijo Academia de Poliție „Alexandru Ioan Cuza“ („Alexandru Ioan Cuza“ policijos akademija, Rumunija) teisės mokslų daktaro laipsnį.

1991 m. ji pradėjo savo profesinę karjerą eidama teisėjos pareigas Judecătoria sectorului 4 București (Bukarešto 4-ojo sektoriaus pirmosios instancijos teismas, Rumunija) ir dirbo ten iki 1996 m. 1996–1999 m. buvo Tribunalul București (Bukarešto pirmosios instancijos teismas, Rumunija) teisėja; 1997–1999 m. buvo šio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė. Nuo 1999 m. iki 2005 m. ėjo Curtea de Apel București (Bukarešto apeliacinis teismas, Rumunija) teisėjos pareigas (1999–2003 m. buvo šio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė), o nuo 2006 m. iki 2016 m. buvo paskirta Înalta Curte de Casație și Justiție (Aukščiausiasis kasacinis ir teisingumo teismas, Rumunija) teisėja.

2006–2016 m. O. Spineanu-Matei buvo Europos patentų tarnybos Miunchene (Vokietija) išplėstinės apeliacinės kolegijos narė.

Nuo 1997 m. ji taip pat prisidėjo prie Rumunijos teisėjų ir auditorių rengimo, dėstė Institutul Național al Magistraturii (Nacionalinis teisėjų institutas, Rumunija), taip pat buvo šio instituto mokslo tarybos narė ir direktorė (2011–2016 m.). Taip pat buvo Școala Națională de Grefieri (Nacionalinė teismo kanclerių mokykla, Rumunija) valdybos narė. 2012–2016 m. buvo Universitatea din București (Bukarešto universitetas, Rumunija) doktorantūros studijų tarybos narė. O. Spineanu-Matei yra kelių leidinių bendraautorė ir daugybės straipsnių teisės srityje autorė, ji taip pat reguliariai dalyvavo nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose.

2016 m. rugsėjo 19 d. O. Spineanu-Matei buvo paskirta Bendrojo Teismo teisėja. Jame posėdžiavo penkerius metus, o 2021 m. spalio 7 d. buvo paskirta Teisingumo Teismo teisėja.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Teisės leidinio EuroQuod, kurį leidžia Institutul Național al Magistraturii, išorės redaktorių komiteto narė
  • Asociația Științifică de Dreptul Proprietății Intelectuale leidžiamo Revista română de dreptul proprietății intelectuale mokslinės-redakcinės tarybos narė
  • Europos teisės akademijos (ERA) patariamosios tarybos narė
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Ordinul Național „Pentru Merit” (Nacionalinis ordinas „Už nuopelnus“) kavalierė (Rumunijos prezidento paskirtas ordinas už nuopelnus rengiant jurisprudenciją ir teisingumo reformą) (2000 m.)
Tamara Ćapeta
Tamara Ćapeta
Generalinė advokatė
Biografija ir profesinė patirtis

Tamara Ćapeta gimė 1967 m. Zagrebe (Kroatija), studijavo Sveučilište u Zagrebu (Zagrebo universitetas, Kroatija) ir 1991 m. gavo šio universiteto teisės diplomą. Tęsė studijas Europos kolegijoje Briugėje (Belgija), kur 1993 m. įgijo aukštesnės pakopos Europos studijų magistro laipsnį. Grįžusi į Sveučilište u Zagrebu parašė disertaciją ir 2001 m. tapo teisės mokslų daktare.

1992 m. T. Ćapeta pradėjo savo profesinę karjerą kaip pareigūnė Kroatijos užsienio reikalų ministerijoje, Europos integracijos skyriuje ir JTO agentūros skyriuje, kurio buveinė yra Europoje. 1994–1997 m. vykdė Europos integracijos proceso mokslo tyrimą Institut za razvoj i međunarodne odnose (Plėtros ir tarptautinių santykių institutas, Kroatija).

1997 m. pradėjo akademinę karjerą Sveučilište u Zagrebu Ekonomikos fakulteto Komercinės teisės ir tarptautinės prekybos katedroje, kur buvo asistentė. Nuo 2002 m. buvo Sveučilište u Zagrebu Teisės fakulteto dėstytoja; taip pat buvo viena iš šio fakulteto Europos viešosios teisės katedros steigėjų.

2013–2014 m. T. Ćapeta buvo paskirta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo daugiakalbystės generalinio direktorato Kroatijos kalbos vertimų raštu skyriaus vadove; paskui vėl dėstė Sveučilište u Zagrebu. Nuo 2015 m. iki 2021 m. buvo paskirta šio universiteto Europos viešosios teisės katedros vedėja ir Europos teisės trečiosios studijų pakopos programos direktore. 2018 m. įsteigė Jean Monnet kompetencijos centrą, skirtą teisinės valstybės tyrimams, 2018–2021 m. buvo šio centro koordinatorė.

T. Ćapeta yra daugelio publikacijų Sąjungos teisės srityje autorė. Taip pat tarptautinio Sąjungos teisės leidinio – vienintelio iki šiol Kroatijoje – sudarytoja; 2010–2015 m. buvo šio leidinio vyriausioji redaktorė. Be dėstymo Sveučilište u Zagrebu, nuo 2005 m. iki 2010 m. buvo kviestinė Sąjungos teisės dėstytoja pagal Indiana University (Indianos universitetas, Jungtinės Valstijos) Teisės fakulteto mainų programą, paskui (2016 m.) dėstė University of Pittsburgh (Pitsburgo universitetas, Jungtinės Valstijos) ir Zhōngguó Zhèngfǎ Dàxué (Kinijos politikos mokslų ir teisės universitetas). Taip pat dėstė Kroatijos teisėjams ir pareigūnams pagal Sąjungos teisės tęstinio mokymo programas, kurias organizuoja Pravosudna akademija (Teisėjų akademija, Kroatija) ir Državna škola za javnu upravu (Valstybinė viešojo administravimo mokykla, Kroatija).

2020 m. Europos Sąjungos jungtinis komitetas paskyrė T. Ćapeta susitarimo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo specialios arbitražo grupės nare; šias pareigas ji nustojo eiti po to, kai Teisingumo Teisme tapo generaline advokate.

2021 m. spalio 7 d. T. Ćapeta buvo paskirta Teisingumo Teismo generaline advokate.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Hrvatske udruge za europsko pravo (CROSEL) narė
  • Tarptautinės Europos teisės federacijos (FIDE) narė
  • University Association for Contemporary European Studies (UACES) narė
  • Hrvatski pravni centar (HPC) narė
  • Europos kolegijos absolventų asociacijos narė
  • Europos kolegijos kroatų absolventų asociacijos narė
  • Fulbright laureatų kroatų absolventų asociacijos narė
  • Hrvatske udruge za studij Europske unije (CEUSA) narė
  • „Croatian Yearbook of European Law and Policy“ redakcinės kolegijos narė
  • Milano-Bicocca universiteto „Collana di Diritto per l’Economia del Dipartimento di Studi economico-aziendali e Diritto per l’Economia“ mokslo komiteto narė
Laila Medina
Laila Medina
Generalinė advokatė
Biografija ir profesinė patirtis

Laila Medina gimė 1971 m. Jelgavoje (Latvija), studijavo IMO International Maritime Law Institute (IMO Tarptautinės jūrų teisės institutas, Malta) ir 1995 m. įgijo šio instituto tarptautinės jūrų teisės magistro laipsnį. 2002 m. įgijo Europos Sąjungos teisės magistro laipsnį Rīgas Juridiskā augstskola (Rygos aukštoji teisės mokykla, Latvija).

Nuo 1995 m. L. Medina pradėjo dirbti Latvijos transporto ministerijoje kaip Teisės skyriaus vadovė ir Jūrų departamento direktoriaus pavaduotoja. Šias pareigas ėjo iki 2002 m., kai šioje ministerijoje buvo paskirta valstybės sekretoriaus patarėja Europos reikalams.

2004–2005 m. L. Medina ėjo Latvijos Respublikos valstybės kanceliarijos Europos reikalų biuro vadovo pavaduotojos pareigas.

2005 m. prisijungė prie Latvijos teisingumo ministerijos tarnybų kaip Politikos planavimo departamento direktorė. Nuo 2006 m. pradėjo dirbti Teisingumo ministerijoje kaip valstybės sekretoriaus pavaduotoja sektorių politikos klausimais, o 2009–2021 m. – valstybės sekretoriaus pavaduotoja teisės politikos klausimais.

Per savo karjerą L. Medina taip pat užsiėmė dėstymo veikla. Nuo 1998 m. iki 2006 m. buvo Valsts administrācijas skola (Viešojo administravimo mokykla, Latvija) Europos teisės ir Europos Sąjungos institucinės teisės dėstytoja. 2012 m. taip pat organizavo teisėjų ir notarų rengimą, susijusį su reglamentu „Roma III“. Galiausiai nuo 2008 m. yra Biznesa augstskola Turība (Aukštoji verslo mokykla „Turība“, Latvija) Teisės fakulteto valdybos narė.

2021 m. spalio 7 d. L. Medina buvo paskirta Teisingumo Teismo generaline advokate.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Eiropas Savienības tiesību asociācija narė
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Latvijos Respublikos teismų sistemos trečios klasės garbės medalis: už pavyzdingą, sąžiningą ir novatorišką oficialių funkcijų vykdymą teisingumo srityje ir teismų sistemai priklausančių asmenų žinių ir profesionalumo ugdymą (2011 m.)
Alfredo Calot Escobar
Alfredo Calot Escobar
Kancleris
Biografija ir profesinė patirtis

Alfredo Calot Escobar gimė 1961 m. Valensijoje (Ispanija), studijavo Universidad de Valencia (Valensijos universitetas, Ispanija), kur 1984 m. gavo teisės diplomą.

1986 m. sausio mėn. pradėjo dirbti Valensijos autonominio regiono Prekybos rūmų taryboje, ėjo prekybos analizės specialisto pareigas Ispanijos prekybos biure Toronte (Kanada). Ten dirbo iki 1986 m. liepos 16 d., kai pradėjo eiti pareigas Europos Bendrijų Teisingumo Teisme, prie kurio prisijungė laimėjęs atvirą konkursą, surengtą siekiant paskirti pirmuosius ispanų kalbos teisininkus-lingvistus Vertimų raštu direktorate.

1990 m. jis buvo paaukštintas į teisininko revizoriaus pareigas, jas ėjo iki 1993 m., kai prisijungė prie Teisingumo Teismo Spaudos ir informacijos tarnybos.

1995 m. A. Calot Escobar laimėjo naują Europos Parlamento surengtą atvirą administratorių konkursą. Tai leido jam prisijungti prie Institucinių reikalų komiteto sekretoriato, kuriame buvo atsakingas už įvairių teisinių ataskaitų rengimą Parlamento nariams, be kita ko, kiek tai buvo susiję su tarpvyriausybine konferencija, įvykusia prieš sudarant Amsterdamo sutartį.

1996 m. A. Calot Escobar buvo pakviestas prisijungti prie Teisingumo Teismo kanclerio kabineto, kur ėjo kanclerio atašė pareigas iki 1999 m., kai buvo paskirtas teisės referentu generalinio advokato Dámaso Ruiz-Jarabo Colomer kabinete.

Dėl savo profesinės patirties įvairovės 2000 m. jis grįžo į Teisingumo Teismo Vertimų raštu tarnybą kaip ispanų kalbos vertimų raštu skyriaus, prie kurio įsteigimo pats prisidėjo prieš 14 metų, vadovas.

2001 m., svarbiausiu daugiakalbystės istorijos momentu – kai buvo rengiamasi Sąjungos plėtrai prisijungiant dešimčiai naujų valstybių narių, o kartu su jomis – beveik dvigubai išplečiant oficialiųjų kalbų skaičių, kurių nuo 11 padaugėjo iki 20, – jis buvo paskirtas Vertimų raštu tarnybos direktoriumi.

Pasikeitus institucijos administracinių tarnybų struktūrai, 2007 m. birželio mėn. A. Calot Escobar buvo paskirtas Vertimų raštu tarnybos generaliniu direktoriumi.

2010 m. spalio 6 d. A. Calot Escobar buvo išrinktas Teisingumo Teismo kancleriu; šias pareigas užima iki šiol, kai 2016 m. pasibaigusi pirmoji kadencija buvo atnaujinta.

Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Pilietinių nuopelnų ordinas
  • San Raimundo de Peñafort pirmos klasės išskirtinis kryžius