Apie narius

Marc van der Woude
Marc van der Woude
Pirmininkas
Biografija ir profesinė patirtis

Gimė 1960 m. Gorredijk mieste (Nyderlandai). Pirmuosius studijų metus Marc van der Woude praleido Rijksuniversiteit Groningen (Groningeno universitetas, Nyderlandai), kur 1983 m. gavo teisės diplomą. Iki 1984 m. studijas tęsė Collège d’Europe (Europos kolegija, Belgija).

Pabaigęs studijas itin aktyviai dėstė ir atliko daug mokslo tyrimų Europos kolegijoje, kur iki 1986 m. dirbo asistentu. 1986–1987 m. buvo paskirtas Universiteit Leiden (Leideno universitetas, Nyderlandai) dėstytoju. Per visą savo karjerą nenutolo nuo dėstytojavimo veiklos ir nuo 2000 m. jam buvo patikėtos teisės profesoriaus pareigos Erasmus Universiteit Rotterdam (Roterdamo Erasmus universitetas, Nyderlandai). Daugelio publikacijų autorius, prisidėjęs prie konkurencijos teisės kūrimo ir parengęs kelis informacinius leidinius šioje srityje.

Be akademinių pareigų, Marc van der Woude plėtoja ir teisininko praktiko karjerą. 1987–1989 m. dirbo Europos Bendrijų Komisijoje, kurios Konkurencijos generaliniame direktorate užėmė pranešėjo pareigas. Paskui prisijungė prie Europos Bendrijų Teisingumo Teismo ir 1989–1992 m. dirbo teisės referentu teisėjų Thymen Koopmans ir Paul Joan George Kapteyn kabinetuose. Europos Komisija jį paskyrė Konkurencijos generalinio direktorato Koordinavimo skyriaus administratoriumi (1992–1993 m.), o nuo 1993 m. tapo Europos Bendrijų Komisijos Teisės tarnybos nariu (iki 1995 m.). Nuo 1995 m. tapo Briuselio (Belgija) advokatūros nariu, jo pagrindinė bylinėjimosi praktikos sritis – konkurencijos teisė.

2010 m. rugsėjo 13 d. Marc van der Woude buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju. 2013 m. rugsėjo 18 d. kolegų teisėjų išrinktas kolegijos pirmininku, o 2016 m. rugsėjo 20 d. – Bendrojo Teismo pirmininko pavaduotoju. 2019 m. rugsėjo 27 d. išrinktas šio Teismo pirmininku ir užima šias pareigas iki šiol.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Europäische Rechtsakademie (ERA) Trier (Tryro Europos teisės akademija, Vokietija) patariamosios tarybos narys
  • „Advisory board of the Toulouse School of Economics executive education program in antitrust“ (Tulūzos ekonomikos mokykla, Prancūzija) narys
  • Europa Instituut de Leiden kuratorijos narys
  • Sociaal Economische Wetgeving redakcinės tarybos narys
  • Revue Concurrences mokslo komiteto narys
Savvas S. Papasavvas
Savvas S. Papasavvas
Pirmininko pavaduotojas
Biografija ir profesinė patirtis

Savvas S. Papasavvas gimė 1969 m. Nikosijoje (Kipras), studijavo Ethnikó kai Kapodistriakó Panepistímio Athinón (Atėnų nacionalinis Kapodistrijo universitetas, Graikija) ir 1991 m. gavo šio universiteto teisės magistro (Ptychion) diplomą. Paskui pradėjo trečiosios pakopos studijas Paryžiaus II universitete (Prancūzija), kuris 1992 m. jam išdavė išsamių viešosios teisės studijų diplomą. 1995 m. įgijo Ekso-Marselio III universiteto (Prancūzija) teisės mokslų daktaro laipsnį.

S. Papasavvas buvo priimtas į Kipro advokatūrą, 1993 m. tapo Nikosijos advokatūros nariu ir advokato karjerą tęsė iki paskyrimo į Bendrąjį Teismą 2004 m.

Taip pat dėstė Panepistímio Kýprou (Kipro universitetas): 1997–2002 m. buvo šio universiteto dėstytojas, o 2002-2004 m. – konstitucinės teisės docentas.

2004 m. gegužės 12 d. S. Papasavvas buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju, dvi kadencijas iš eilės ėjo kolegijos pirmininko pareigas (nuo 2010 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 25 d.). 2019 m. rugsėjo 27 d. kolegos išrinko jį Bendrojo Teismo pirmininko pavaduotoju, šias pareigas Bendrajame Teisme jis eina iki šiol.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • European Law Institute narys-steigėjas
  • European Public Law Organization (EPLO) narys
  • Societas Iuris Publici Europaei (SIPE) narys
  • Kypriakó Somateío Dikaíou Enérgeias narys-steigėjas
  • Leidinio „Dikaiómata tou Anthrópou“ mokslo komiteto narys
  • „Hellenic Culture“ asociacijos Liuksemburge Honorary Committee narys
Dean Spielmann
Dean Spielmann
Pirmosios kolegijos pirmininkas
Biografija ir profesinė patirtis

Dean Spielmann gimė 1962 m. Liuksemburge (Liuksemburgo Didžioji Kunigaikštystė), 1988 m. gavo Leveno katalikiškojo universiteto (Belgija) teisės diplomą, paskui tęsė studijas Kembridžo universiteto (Jungtinė Karalystė) Fitzwilliam College, kur 1990 m. gavo Master of Laws diplomą.

Nuo 1989 m. iki 2004 m. vertėsi advokato praktika Liuksemburgo advokatūroje, taip pat plėtojo akademinę karjerą, be kita ko, baudžiamosios teisės, žmogaus teisių ir proceso Europos Žmogaus Teisių Teisme srityse. Nuo 1991 m. iki 1997 m. dirbo Leveno katalikiškojo universiteto asistentu tyrinėtoju, o nuo 1996 m. iki 2006 m. – Liuksemburgo universiteto asocijuotuoju dėstytoju. Nuo 1997 m. iki 2009 m. taip pat dėstė Nansi II (Prancūzija) universitete, o 2017 m. ir 2018 m. – Paryžiaus Politinių tyrimų institute (Prancūzija).

Be to, jis yra daugelio publikacijų autorius, mokslo komitetų narys ir kelių teisinių leidinių autorius.

2000 m. D. Spielmann buvo paskirtas Žmogaus teisių konsultacinės komisijos Liuksemburge nariu; joje posėdžiavo iki 2004 m. 2002–2004 m. taip pat buvo Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų tarybos (CCBE) Žmogaus teisių ir Baudžiamosios teisės komitetų narys ir Europos Sąjungos nepriklausomų pagrindinių teisių ekspertų tinklo narys.

2004 m. buvo paskirtas Europos Žmogaus Teisių Teismo (Strasbūras, Prancūzija) teisėju, 2011 m. – skyriaus pirmininku, 2012 m. – Teismo pirmininko pavaduotoju, o 2012–2015 m. – Teismo pirmininku.

2016 m. balandžio 13 d. D. Spielmann buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju, o nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. eina kolegijos pirmininko pareigas.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Prancūzų teisės kultūros Henri Capitant draugijos Liuksemburgo skyriaus komiteto narys
  • Fondation René Cassin – Institut international des droits de l’homme garbės komiteto narys
  • Liuksemburgo Europos teisės observatorijos (OLDE) valdybos narys
  • „Annales du droit luxembourgeois“ steigėjas ir vienas iš leidybos direktorių
  • „Revue de droit pénal et de criminologie“ redakcinės kolegijos narys
  • „European Review of Private Law“ patariamojo komiteto narys
  • Leidinio „Droit des affaires – Het Ondernemingsrecht (DAOR)“ redakcinės kolegijos narys
  • „Annuaire international des droits de l’homme“ mokslo komiteto narys
  • „Revue trimestrielle des droits de l’homme“ mokslo komiteto narys
  • Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų kolekcijos vokiečių kalba (N.P. Engel Verlag) patariamosios kuratorijos narys
  • Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų kolekcijos vokiečių kalba (N.P. Engel Verlag) patariamosios kuratorijos narys
  • „Revista do Instituto Brasileiro de Direitos Humanos“ patariamojo komiteto narys
  • „Revue de la faculté de droit de l’Universidade Federal do Maranhão (UFMA)“ patariamojo komiteto narys
  • „Journal européen des droits de l’homme“ mokslo komiteto narys
  • Leidinio „The ECHR Law Review“ (Liverpulio universitetas) konsultacinio komiteto narys
  • Didžiosios Hercogystės instituto (Liuksemburgas) Etikos ir politikos mokslų skyriaus narys
  • Cambridge Society of Luxembourg narys
  • Oxford and Cambridge Club (Londonas) narys
  • Herbert Howells Society narys
  • Royal College of Organists narys
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Yerevani Petakan Hamalsaran garbės daktaras (2013 m.)
  • University College London (University of London) garbės profesorius (2013 m.)
  • Gray's Inn (Londonas) Honorary Bencher (2013 m.)
  • Kembridžo universiteto Honorary Fellow of Fitzwilliam College (2013 m.)
  • Šventosios Agatos ordino (San Marinas) Didysis Kryžius (2014 m.)
  • Prancūzijos Garbės Legiono ordino Komandoro apdovanojimas (2015 m.)
  • Liuksemburgo ordino „Už nuopelnus“ komandoras (2015 m.)
  • Universitatea din București (Bukarešto universitetas) garbės daktaras (2015 m.)
  • Universitatea Babeș-Bolyai (Kluij-Napoca universitetas) garbės daktaras (2015 m.)
  • University College London (University of London) garbės daktaras (2016 m.)
Anna Marcoulli
Anna Marcoulli
Antrosios kolegijos pirmininkė
Biografija ir profesinė patirtis

Anna Marcoulli gimė 1974 m. Nikosijoje (Kipras), 1995 m. gavo University of East Anglia (Rytų Anglijos universitetas, Jungtinė Karalystė) teisės diplomą, o 1996 m. – University of Bristol (Bristolio universitetas, Jungtinė Karalystė) teisės magistro diplomą.

1997 m. buvo priimta į Kipro advokatūrą, 1998–2008 m. buvo Kipro Respublikos teisės tarnybos Europos Sąjungos teisės skyriaus narė.

2005 m. prisijungė prie Europos Bendrijų Teisingumo Teismo kaip nacionalinė ekspertė, deleguota į Tyrimų ir dokumentacijos direktoratą; šias pareigas ėjo iki 2007 m. Paskui, nuo 2008 m. iki 2016 m., buvo Europos Komisijos teisės tarnybos narė. 2012 m. dalyvavo vadovaujant Kipro pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai darbams ir ėjo teisės patarėjos pareigas.

2016 m. balandžio 13 d. A. Marcoulli buvo paskirta Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėja. 2019 m. rugsėjo 30 d. kolegos teisėjai išrinko ją kolegijos pirmininke, šias pareigas ji eina iki šiol.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Kypriakó Somateío Dikaíou Enérgeias steigėja
Fredrik Schalin
Fredrik Schalin
Trečiosios kolegijos pirmininkas
Biografija ir profesinė patirtis

Fredrik Schalin gimė 1964 m. Stokholme (Švedija), 1991 m. gavo Stockholms universitet (Stokholmo universitetas, Švedija) teisės diplomą, 1990 m. – Paryžiaus I Panteono Sorbonos universiteto (Prancūzija) teisės diplomą, o 1994 m. – to paties universiteto išsamių teisės studijų diplomą.

Jis pradėjo savo profesinę karjerą Södertälje tingsrätt (Siodertaljės pirmosios instancijos teismas, Švedija), kur nuo 1991 m. iki 1993 m. ėjo teisės referento pareigas, paskui tas pačias pareigas ėjo Svea hovrätt (Stokholmo apeliacinis teismas, Švedija) (1994–1995 m.). 1995–1996 m. dirbo teisėju Gotlands tingsrätt (Gotlando pirmosios instancijos teismas, Švedija) ir Norrtälje tingsrätt (Norteljės pirmosios instancijos teismas, Švedija), vėliau – nuo 1996 m. iki 1997 m. – Svea hovrätt.

1997 m. F. Schalin pradėjo eiti Švedijos Finansų ministerijos parlamentinės komisijos sekretoriaus pavaduotojo pareigas, o 1999 m. buvo paskirtas Švedijos Užsienio reikalų ministerijos teisės patarėju Europos reikalams.

1998 m. pradėjo dirbti Teisingumo Teisme, buvo teisės referentas teisėjo Hans Ragnemalm kabinete, paskui, nuo 1999 m. iki 2006 m., šias pareigas ėjo teisėjo Stig von Bahr kabinete.

Grįžęs į savo gimtąją šalį F. Schalin dirbo teisininku (2006–2008 m.), o 2008 m. buvo priimtas į Stokholmo advokatūrą ir vertėsi advokato praktika. 2009 m. vėl ėjo teisėjo pareigas Södertörns tingsrätt (Södertörn pirmosios instancijos teismas, Švedija), paskui buvo šio teismo kolegijos pirmininkas ir jame posėdžiavo iki 2016 m.

Be to, nuo 2006 m. iki 2008 m. dėstė Stokholmo universitete, o nuo 2011 m. – Domstolsakademin (Švedijos teismų akademija).

2016 m. birželio 8 d. F. Schalin buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju, o nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. išrinktas kolegijos pirmininku.

Ricardo da Silva Passos
Ricardo da Silva Passos
Ketvirtosios kolegijos pirmininkas
Biografija ir profesinė patirtis

Ricardo da Silva Passos gimė 1953 m. Lisabonoje (Portugalija), 1975 m. gavo Universidade Clássica de Lisboa (Lisabonos klasikinis universitetas, Portugalija) teisės diplomą, o 1978 m. – Strasbūro universiteto (Prancūzija) išsamių studijų diplomą. Paskui tęsė studijas Harvard University (Harvardo universitetas, Jungtinės Amerikos Valstijos), kur 1984 m. gavo Master of Laws diplomą.

1975 m. R. da Silva Passos vienus metus ėjo Respublikos prokuroro prie Tribunal Judicial da Comarca de Cascais (Kaskaiso pirmosios instancijos teismas, Portugalija) įgaliotinio (subdelegado) pareigas; 1978 m. prisijungė prie Europos žmogaus teisių komisijos (Europos Taryba, Strasbūras, Prancūzija), kur iki 1986 m. dirbo teisininku. 1986 m. prisijungė prie Teisingumo Teismo kaip teisės referentas teisėjo José Carlos de Carvalho Moitinho de Almeida kabinete.

1988–1999 m. buvo paskirtas Europos Parlamento Teisės ir piliečių teisių komisijos sekretoriato skyriaus vadovu; 1999–2010 m. buvo Europos Parlamento Teisės tarnybos skyriaus vadovas. Vėliau toje pačioje tarnyboje vadovavo Institucinių ir parlamentinių reikalų komitetui (2010–2016 m.). 2002 m. tapo Konvento dėl Europos ateities sekretoriato nariu.

2016 m. rugsėjo 19 d. R. da Silva Passos buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju, o 2019 m. rugsėjo 30 d. kolegos teisėjai jį išrinko kolegijos pirmininku.

Jesper Svenningsen
Jesper Svenningsen
Penktosios kolegijos pirmininkas
Biografija ir profesinė patirtis

Jesper Svenningsen gimė 1966 m. Aalborg (Danija), studijavo Aarhus Universitet (Orhuso universitetas, Danija) ir 1989 m. gavo šio universiteto juridisk kandidateksamen (teisės studijų diplomą).

Baigęs studijas pradėjo savo profesinę karjerą kaip advokatas stažuotojas Kammeradvokaten (advokatų kontora, veikianti kaip Danijos vyriausybės patarėja teisės klausimais, Kopenhaga), paskui tapo Teisingumo Teismo generalinio advokato Claus Gulmann teisės referentu (1991–1993 m.). Nuo 1993 m. iki 1995 m. vėl dirbo Kammeradvokaten, per šį laikotarpį buvo pripažintas advokatu Danijoje, jam taip pat pripažinta teisė kreiptis į Landsret (Apeliacinis teismas, Danija). Tuo metu taip pat dėstė Sąjungos teisę Københavns Universitet (Kopenhagos universitetas, Danija).

1995–1999 m. J. Svenningsen buvo Europos viešojo administravimo instituto (IEAP) Liuksemburge docentas, vėliau ėjo direktoriaus pareigas, išskyrus 1997 m., kai dirbo Danijos advokatų kontoroje Briuselyje. 1999 m. prisijungė prie Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) priežiūros institucijos Teisės tarnybos, o 2000 m. – prie Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, kaip teisininkas-lingvistas. Be šių pareigų, 2003 m. jis buvo paskirtas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėju tapusio C. Gulmann teisės referentu. Nuo 2006 m. iki 2013 m. buvo Teisingumo Teismo teisėjo Lars Bay Larsen teisės referentas.

2013 m. spalio 7 d. J. Svenningsen buvo paskirtas Tarnautojų teismo teisėju ir šias pareigas ėjo iki šio teismo panaikinimo 2016 m. rugsėjo 1 d. 2016 m. rugsėjo 19 d. buvo paskirtas Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėju; 2019 m. rugsėjo 30 d. kolegos teisėjai jį išrinko kolegijos pirmininku.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Dansk Forening for Europaret narys
Maria José Costeira
Maria José Costeira
Šeštosios kolegijos pirmininkė
Biografija ir profesinė patirtis

Maria José Costeira gimė 1967 m. Porte (Portugalija), 1991 m. gavo Universidade de Coimbra (Koimbros universitetas, Portugalija) teisės diplomą, o 2001 m. baigė pouniversitetines intelektinės nuosavybės teisės studijas Universidade de Lisboa (Lisabonos universitetas, Portugalija) Teisės fakultete.

1991–1992 m. buvo advokatė stažuotoja Koimbros(Portugalija) advokatūroje, 1992 m. kaip stažuotoja prisijungė prie Centro de Estudos Judiciários (Nacionalinė teisėjų mokykla, Portugalija). 1995 m. buvo paskirta Tribunal Judicial da Comarca de Cascais (Kaskaiso pirmosios instancijos teismas, Portugalija), 1995–1997 m. – Tribunal Judicial da Comarca de Ferreira do Zêzere (Ferreira do Zêzere pirmosios instancijos teismas, Portugalija) ir Tribunal da Pequena Instância Criminal de Lisboa (Lisabonos baudžiamasis teismas, Portugalija), 1999–2016 m. – Tribunal do Comércio da Comarca de Lisboa (Lisabonos komercinis teismas, Portugalija), o 2016 m. – Tribunal da Relação de Coimbra (Koimbros apeliacinis teismas, Portugalija) teisėja. Jos, kaip teisėjos, veikla neapsiribojo bylų nagrinėjimu, bet taip pat pasižymėjo tuo, kad ji atstovavo teisėjams, dalyvaudama Portugalijos teisėjų asociacijos veikloje; iš pradžių (2012–2015 m.) buvo šios asociacijos generalinė sekretorė, paskui – pirmininkė (iki 2016 m.).

Nuo 2003 m. M. Costeira, kaip kviestinė dėstytoja, dėstė pramoninės nuosavybės teisę, konkurencijos teisę ir komercinę teisę Universidade de Lisboa, Universidade de Coimbra, Universidade Nova de Lisboa (Lisabonos naujasis universitetas, Portugalija), Universidade Católica Portuguesa (Portugalijos katalikų universitetas, Portugalija) teisės fakultetuose, taip pat Escola de Direito da Universidade do Minho (Minho universiteto teisės mokykla, Portugalija) ir Centro de Estudos Judiciários.

2016 m. rugsėjo 19 d. M. Costeira buvo paskirta Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėja; 2019 m. rugsėjo 30 d. kolegos teisėjai išrinko ją kolegijos pirmininke.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Revista de Propriedade Intelectual redakcinės kolegijos narė
  • Centro de Estudos Judiciários rengiamo teisinio naujienlaiškio redakcinės kolegijos narė
Krystyna Kowalik-Bańczyk
Krystyna Kowalik-Bańczyk
Septintosios kolegijos pirmininkė
Biografija ir profesinė patirtis

Krystyna Kowalik-Bańczyk gimė 1976 m. Gdanske (Lenkija), 1999 m. gavo Uniwersytet Gdański (Gdansko universitetas, Lenkija) teisės diplomą, o 2000 m. – Tulūzos socialinių mokslų universiteto (Prancūzija) išsamių studijų diplomą. Paskui studijavo Europos koledže Briugėje (Belgija) ir 2002 m. gavo Europos teisės magistro diplomą. 2004 m. Lenkijos Mokslų akademijoje apsigynė daktaro disertaciją ir įgijo teisės mokslų daktarės laipsnį.

Nuo 2002 m. iki 2010 m. K. Kowalik-Bańczyk dėstė Varšuvoje (Lenkija), Uniwersytet Warszawski (Varšuvos universitetas) Europos centre ir Wyższa Szkoła Prawa i Administracji (Teisės ir administravimo universitetas). Nuo 2006 m. iki 2014 m., be dėstymo veiklos, taip pat vykdė mokslo tyrimus ir buvo Lenkijos Mokslų akademijos Teisės studijų instituto docentė (2006 m.), vėliau – asocijuotoji profesorė (2014 m.). Be to, nuo 2010 m. iki 2016 m. dėstė tarptautinę ir Europos Sąjungos teisę Politechnika Gdańska (Gdansko technikos universitetas, Lenkija) ir buvo kviestinė dėstytoja Prancūzijos Paryžiaus Panteono-Aso universitete ir Nicos Sophia-Antipolis universitete, taip pat Liuksemburgo universitete.

Ji yra daugelio publikacijų Europos teisės srityje autorė ir dalyvauja rengiant kelis teisinius leidinius, be kita ko, yra šių leidinių viena iš redaktorių.

2016 m. rugsėjo 19 d. K. Kowalik-Bańczyk buvo paskirta Bendrojo Teismo teisėja, o nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. išrinkta kolegijos pirmininke.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Teisės leidinių „Europejski Przegląd Sądowy“, „Yearbok of Antitrust and Regulatory Studies“, „Media Laws“ ir „iKAR“ viena iš redaktorių arba mokslo tarybos narė
  • Naujos „Balkan Yearbook of International and European Law“ redakcijos patariamojo komiteto narė
  • Liuksemburgo universiteto Master in European Law (first year) „steering committee“ narė
  • Tarptautinės Europos teisės federacijos (FIDE), Tarptautinės konkurencijos teisės asociacijos (ASCOLA) ir International Law Association (ILA) Lenkijos grupių narė
Alexander Kornezov
Alexander Kornezov
Aštuntosios kolegijos pirmininkas
Biografija ir profesinė patirtis

Alexander Kornezov gimė 1978 m. Yambol (Bulgarija), 2002 m. gavo Sofiyski universitet Sveti Kliment Ohridski (Sofijos šv. Klemenso iš Ochrido universitetas, Bulgarija) teisės diplomą, o 2004 m. – Europos koledžo Briugėje (Belgija) teisės magistro diplomą. Studijavo doktorantūrą Balgarska Akademia na naukite (Bulgarijos mokslų akademija), kur 2008 m. apgynė daktaro disertaciją.

Nuo 2004 m. iki 2006 m. buvo Briuselio advokatūros (Belgija) narys, advokato praktika vertėsi advokatų kontoroje. 2007 m. pradėjo dirbti Teisingumo Teisme ir iki 2016 m. ėjo teisės referento pareigas teisėjo Alexander Arabadjiev kabinete.

A. Kornezov taip pat užsiėmė dėstymo veikla: 2008–2012 m. buvo Sąjungos proceso teisės dėstytojas Universitet za natzionalno i svetovno stopanstvo (Nacionalinės ir pasaulio ekonomikos universitetas, Bulgarija), o 2010–2013 m. – Sofiyski universitet Sveti Kliment Ohridski. Nuo 2014 m. iki 2016 m. buvo Bulgarijos mokslų akademijos Europos Sąjungos ir tarptautinės privatinės teisės asocijuotasis profesorius. Nuo 2020 m. dėsto Sąjungos viešųjų pirkimų teisę Liuksemburgo universitete. Kadangi paskelbė daug darbų Sąjungos teisės srityje, tomis temomis skaitė paskaitas keliuose universitetuose įvairiose valstybėse narėse. Jis yra daugybės leidinių Sąjungos teisės srityje autorius.

Nuo 2016 m. balandžio 13 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. A. Kornezov buvo Tarnautojų teismo teisėjas. 2016 m. rugsėjo 19 d. buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju ir nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. jame posėdžiauja kaip kolegijos pirmininkas.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Balgarska asotsiatsia za evopeysko pravo steigėjas ir valdybos narys
  • Europos teisės leidinio „Evropeiski praven pregled“ vyriausiasis redaktorius
Laurent Truchot
Laurent Truchot
Devintosios kolegijos pirmininkas
Biografija ir profesinė patirtis

Laurent Truchot gimė 1962 m. Paryžiuje (Prancūzija), studijavo Paryžiaus politikos mokslų institute (Prancūzija) ir 1984 m. gavo šio instituto diplomą. Nuo 1986 m. iki 1988 m. studijavo Nacionalinėje teisėjų mokykloje (Bordo, Prancūzija).

L. Truchot profesinė karjera prasidėjo Marselio pirmosios instancijos teisme (Prancūzija), kuriame nuo 1988 m. iki 1990 m. jis ėjo teisėjo pareigas. Paskui prisijungė prie Prancūzijos Teisingumo ministerijos Civilinių bylų ir valstybės antspaudo departamento, kur dirbo magistratu. Nuo 1992 m. iki 1994 m. ėjo Prancūzijos Ekonomikos, finansų ir pramonės ministerijos Konkurencijos, vartotojų apsaugos ir kovos su sukčiavimu generalinio direktorato skyriaus vadovo pavaduotojo, vėliau – skyriaus vadovo pareigas. 1994 m. buvo paskirtas Prancūzijos Teisingumo ministro patarėju techniniais klausimais (iki 1995 m.), paskui – Nimo pirmosios instancijos teismo (Prancūzija) teisėju; šiame teisme posėdžiavo 1995–1996 m.

1996 m. L. Truchot prisijungė prie Teisingumo Teismo ir iki 2001 m. dirbo teisės referentu generalinio advokato Philippe Léger kabinete. Paskui prisijungė prie Prancūzijos Kasacinio teismo, kur 2001–2007 m. buvo teisėjas patarėjas.

2007–2013 m. buvo Bendrojo Teismo teisėjas, o 2010–2013 m. – kolegijos pirmininkas.

Grįžęs į Prancūziją 2013 m. jis buvo paskirtas Kasacinio teismo teisėju ir šias pareigas ėjo iki 2019 m.

2019 m. rugsėjo 26 d. L. Truchot antrą kartą paskirtas Bendrojo Teismo teisėju, o nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. išrinktas kolegijos pirmininku.

Ornella Porchia
Ornella Porchia
Dešimtosios kolegijos pirmininkė
Biografija ir profesinė patirtis

Ornella Porchia gimė 1966 m. Chivasso (Italija), 1991 m. gavo Università degli Studi di Torino (Turino universitetas, Italija) teisės diplomą, o 1996 m. įgijo Università Commerciale Luigi Bocconi (Luigi Bocconi komercinis universitetas, Milanas, Italija) teisės mokslų daktarės laipsnį.

1994 m. pradėjo savo profesinę karjerą kaip Turino advokatūros narė, paskui prisijungė prie Università degli Studi di Torino, kur nuo 1997 m. iki 2002 m. buvo dėstytoja asistentė. Nuo 2002 m. iki 2007 m. buvo šio universiteto asocijuotoji profesorė, o nuo 2007 m. – Sąjungos teisės profesorė.

2010–2014 m. buvo Corte costituzionale (Konstitucinis Teismas, Italija) Mokymų tarnybos narė. Nuo 2014 iki 2019 m. dirbo Italijos Respublikos nuolatinės atstovybės prie Europos Sąjungos patarėja teisės klausimais. Buvo paskelbta daugybė jos mokslo tyrimų Sąjungos ir tarptautinės teisės srityje.

2019 m. rugsėjo 26 d. O. Porchia buvo paskirta Bendrojo Teismo teisėja, o nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. išrinkta kolegijos pirmininke.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Leidinių „Il diritto dell'economia“ ir „Studi sull’integrazione europea“ mokslo komiteto narė
  • European Law Institute narė (projekto „Common Constitutional Traditions in Europe“ patariamojo komiteto narė)
  • Associazione Italiana degli Studiosi di diritto dell’Unione europea (AISDUE) narė
  • Società italiana di diritto internazionale (SIDI) narė
  • Accademia delle Scienze di Torino narė (socio corrispondente)
Marc Jaeger
Marc Jaeger
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Marc Jaeger gimė 1954 m. Liuksemburge (Liuksemburgo Didžioji Hercogystė), 1979 m. gavo Strasbūro Roberto Šumano universiteto (Prancūzija) teisės magistro diplomą ir tęsė studijas Europos koledže Briugėje (Belgija), kur 1980 m. gavo išsamių Europos studijų diplomą.

1981 m. buvo priimtas į Liuksemburgo advokatūrą ir iki 1983 m. vertėsi advokato praktika. Vėliau buvo paskirtas attaché de justice prie Liuksemburgo generalinio prokuroro ir ėjo šias pareigas vienus metus; paskui buvo paskirtas Liuksemburgo apygardos teismo teisėju (1984–1986 m.).

1986 m. M. Jaeger prisijungė prie Teisingumo Teismo ir buvo teisės referentas generalinio advokato Jean Mischo kabinete (iki 1988 m.), paskui prisijungė prie teisėjo G. Federico Mancini kabineto (1988–1996 m.).

Be teisminių funkcijų, M. Jaeger taip pat dėstė Liuksemburgo universitete (nuo 2003 m.), o nuo 2015 m. – Libera Università Internazionale degli Studi Sociali Guido Carli (Romos LUISS Guido Carli universitetas, Italija). Nuo 2001 m. iki 2018 m. buvo Liuksemburgo tarptautinio universitetinio instituto (IUIL) pirmininkas, o 2011–2016 m. – Liuksemburgo universiteto valdymo tarybos pirmininkas.

1996 m. liepos 11 d. M. Jaeger buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju ir jame posėdžiavo kaip kolegijos pirmininkas nuo 2004 m. rugsėjo 10 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. Kolegos teisėjai išrinko jį Bendrojo Teismo pirmininku ir šias pareigas jis užėmė keturias kadencijas iš eilės – nuo 2007 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Liuksemburgo Europos teisės observatorijos (OLDE) steigėjas ir pirmininkas
  • Societas Iuris Publici Europaei e.V. (SIPE) narys
  • Revue européenne de droit de la consommation (REDC) redakcinio komiteto narys
  • Diritto e Politiche dell’Unione Europea (DPUE) valdymo komiteto narys
  • Studi sull’Integrazione Europea (SIE) mokslo komiteto narys
  • Revue critique trimestrielle de jurisprudence et de législation (KritV – CritQ – Rcrit) redakcinio komiteto narys
  • Revista Română de Drept European (RRDE) mokslo tarybos narys
  • Fondation Kräizbierg (Liuksemburgas) valdybos narys
  • Fondation ADIPH (Liuksemburgas) pirmininkas
  • Luxembourg School of Religion & Society (LSRS) kompetentingų asmenų tarybos narys
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Didžiojo Hercogo Ąžuolo vainiko ordino kavalierius (1999 m.)
  • Liuksemburgo Didžiojo Hercogo ordino „Už nuopelnus“ karininkas (2004 m.)
  • Gran Croce ordine al Merito della Repubblica italiana kavalierius (2009 m.)
  • Garbės legiono (Prancūzija) kavalierius (2010 m.)
  • Università degli Studi del Sannio (Benevento, Italija) Dottore in Giurisprudenza Honoris Causa (2013 m.)
  • Honorary Bencher, Middle Temple (Londonas, Jungtinė Karalystė) (2016 m.)
Heikki Kanninen
Heikki Kanninen
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Heikki Kanninen gimė 1952 m. Helsinkyje (Suomija), 1976 m. gavo Helsingin kauppakorkeakoulu (Helsinkio aukštųjų komercijos studijų mokykla, Suomija) diplomą, o 1978 m. – Helsingin yliopisto (Helsinkio universitetas, Suomija) Teisės fakulteto magistro teisės diplomą. Būtent Helsinkio universitete 1988 m. baigė studijas ir gavo išsamių teisės studijų diplomą.

H. Kanninen pradėjo savo profesinę karjerą 1978 m. ir dirbo teisės referentu Korkein hallinto-oikeus (Aukščiausiasis administracinis teismas, Suomija), o nuo 1979 m. iki 1981 m. buvo Suomijos vyriausybės įkurto Hallinnon oikeusturvakomitea (Teisinės apsaugos reformos viešosios administracijos srityje komitetas, Suomija) generalinis sekretorius.

1981 m. vėl buvo pakviestas prisijungti prie Korkein hallinto-oikeus, kur iki 1984 m. ėjo vyriausiojo administratoriaus pareigas, o vėliau buvo paskirtas Hallintolainkäyttökomitea (Administracinės teisenos reformos komitetas, Suomija) generaliniu sekretoriumi (1984–1985 m.). Nuo 1986 m. iki 1993 m. buvo Suomijos Teisingumo ministerijos Teisės aktų leidybos direktorato patarėjas. Nuo 1991 m. iki 1993 m. taip pat posėdžiavo Turvapaikkalautakunta (Pabėgėlių skundų komisija, Suomija). 1993 m. dirbo tyrėju Helsingin yliopiston kansainvälisen talousoikeuden instituutti (Helsinkio universiteto Tarptautinės ekonominės teisės institutas).

Vėliau, 1993 m., H. Kanninen buvo paskirtas Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) Teisingumo Teismo kanclerio pavaduotoju ir šias pareigas ėjo iki 1995 m. Nuo 1995 m. iki 1998 m. dirbo Europos Bendrijų Teisingumo Teisme, buvo teisės referentas teisėjo Leif Sevón kabinete.

Grįžęs į Suomiją ėjo teisėjo pareigas Korkein hallinto-oikeus (nuo 1998 m. iki 2005 m.) ir tuo pat metu dalyvavo Suomijos teisminių institucijų tobulinimo komiteto veikloje; 2001–2003 m. buvo šio komiteto pirmininko pavaduotojas.

Nuo 2005 m. spalio 6 d. iki 2009 m. spalio 6 d. H. Kanninen buvo Europos Sąjungos Tarnautojų Teismo teisėjas, o nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. spalio 6 d. ėjo kolegijos pirmininko pareigas. 2009 m. spalio 7 d. buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju. Nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2013 m. rugsėjo 16 d. buvo kolegijos pirmininkas. Jo kolegos išrinko jį Bendrojo Teismo pirmininko pavaduotoju ir šias pareigas jis ėjo nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. Be šių pareigų, H. Kanninen pirmininkavo Bendrojo Teismo kolegijai. Kolegos teisėjai jį vėl išrinko šio Teismo kolegijos pirmininku 2016 m. rugsėjo 21 d. ir 2019 m. rugsėjo 30 d., šias pareigas jis ėjo iki 2022 m. rugsėjo 19 d.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Tarptautinės Europos teisės federacijos (FIDE) 2027 m. kongreso konsultacinės tarybos narys
  • Tarptautinės lyginamosios teisės akademijos narys
  • Lyginamosios teisėkūros draugijos narys
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Suomen Valkoisen Ruusun ritarikunnan komentajamerkki (Suomijos Baltosios rožės ordino komandoro kryžius) (2007 m.)
  • Suomen Valkoisen Ruusun I luokan komentajamerkki (Suomijos Baltosios rožės ordino I laipsnio komandoro kryžius) (2022 m.)
Juraj Schwarcz
Juraj Schwarcz
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Juraj Schwarcz gimė 1952 m. Košicėje (Slovakija), 1975 m. gavo Univerzita Komenského v Bratislave (Bratislavos J. Komenskio universitetas, Slovakija) teisės diplomą, o 1979 m. įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį.

J. Schwarcz pradėjo savo profesinę karjerą 1975 m., eidamas įmonės patarėjo teisės klausimais pareigas (iki 1990 m.); 1991 m. kaip kancleris, atsakingas už prekybos registrą, prisijungė prie savo gimtosios valstybės Mestský súd v Košiciach (Košicės miesto teismas, Slovakija). 1992 m. buvo paskirtas šio teismo teisėju. 1992–2009 m. taip pat posėdžiavo Krajský súd v Košiciach (Košicės apygardos teismas, Slovakija), o 1994–2009 m. ėjo kolegijos pirmininko pareigas. 2005–2009 m. buvo komercinių bylų kolegijos pirmininkas. 2004 m. kaip deleguotasis teisėjas vieniems metams prisijungė prie Najvyšší súd Slovenskej republiky (Slovakijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas) komercinių bylų kolegijos.

Nuo 1997 m. iki 2009 m. J. Schwarcz buvo Univerzita Pavla Jozefa Šafárika v Košiciach (Košicės P. J. Šafariko universitetas, Slovakija) Komercinės ir ekonominės teisės katedros nepriklausomas narys, o nuo 2005 m. iki 2009 m. – Justičná akadémia Slovenskej republiky (Slovakijos Respublikos Teismų akademija) dėstytojas.

2009 m. spalio 7 d. J. Schwarcz buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Societas Iuris Publici Europaei e. V. (SIPE) narys
Mariyana Kancheva
Mariyana Kancheva
Teisėja
Biografija ir profesinė patirtis

Mariyana Kancheva gimė 1958 m. Tryavna (Bulgarija), 1984 m. gavo Sofiyski universitet „Sveti Kliment Ohridski (Sofijos Šv. Klemenso iš Ochrido universitetas, Bulgarija) teisės magistro diplomą, o 2009 m. – Briuselio laisvojo universiteto Europos studijų instituto (Belgija) papildomų Europos teisės magistro studijų diplomą.

Savo profesinę karjerą M. Kancheva pradėjo eidama teisėjos stažuotojos pareigas, jas nuo 1985 m. iki 1986 m. ėjo Sofiyski Okrazhen Sad (Sofijos apygardos teismas, Bulgarija). Nuo 1986 m. iki 1988 m. buvo teisės patarėja, paskui iki 2011 m. – Sofijos advokatūros (Bulgarija) advokatė, o nuo 2007 m. iki 2011 m. vertėsi advokatės praktika Briuselyje (Belgija). Nuo 1992 m. iki 1994 m. buvo Paslaugų diplomatiniam korpusui biuro prie Bulgarijos Užsienio reikalų ministerijos generalinė direktorė. Per visą savo karjerą taip pat specializavosi įvairiose srityse, be kita ko, intelektinės nuosavybės teisės (įtraukta į Patentno Vedomstvo na Republika Bulgaria (Bulgarijos Respublikos patentų biuras) pramoninės nuosavybės atstovų registrą) ir ekonomikos teisės (įtraukta į Bulgarijos Teisingumo ministerijos likvidavimo ir reorganizavimo administratorių registrą).

Be to, Bulgarijos komercinių ginčų sprendimo srityje vykdė arbitro funkcijas. Būdama Bulgarijos parlamento teisės patarėja dalyvavo rengiant įvairius teisės aktus. Ji yra kelių leidinių Europos Sąjungos teisės srityje autorė. M. Kancheva taip pat buvo pranešėja daugelyje nacionalinių ir tarptautinių seminarų, forumų ir konferencijų.

2011 m. rugsėjo 19 d. M. Kancheva buvo paskirta Bendrojo Teismo teisėja.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Association Européenne des Femmes Juristes (EWLA) narė
  • Association Femmes d’Europe narė
  • Asoziaziya na zhenite advokati garbės narė
  • Europos teisės akademijos (ERA) narė
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • „Sidabro plokštelė“ – garbės titulas, reiškiantis aukščiausią Bulgarijos Respublikos advokatūros apdovanojimą, kurį skiria Sofijos advokatų taryba (2014 m.)
  • Nacionalinis teisingumo apdovanojimas „Thémis“ – garbės apdovanojimas, skirtas kategorijoje „Teisingumas už sienų ribų“ (2017 m.)
  • Fondatsia „Tsentar za obuchenie na advokati Krastyu Tsontchev“ (Fondo „Krastyu Tsontchev advokatų mokymo centras“) 15 metų jubiliejinis medalis, pripažįstantis „dėstytojo išskirtinį indėlį gerinant Bulgarijos advokatų kvalifikaciją“ (2020 m.)
  • Nacionalinis teisingumo apdovanojimas „Thémis“ – garbės apdovanojimas, skirtas kategorijoje „Eurointegracija ir bendradarbiavimas“ (2020 m.)
Eugène Buttigieg
Eugène Buttigieg
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Eugène Buttigieg gimė 1961 m. Slimoje (Malta), studijavo Università ta' Malta (Maltos universitetas) ir 1986 m. įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį. 1991 m. gavo University of Exeter (Ekseterio universitetas, Jungtinė Karalystė) Europos teisės magistro diplomą, o 2004 m. tapo University of London (Londono universitetas, Jungtinė Karalystė) teisės mokslų daktaru.

1987 m. buvo priimtas į Maltos advokatūrą ir pradėjo savo profesinę karjerą Maltos teisingumo ministerijoje, kur 1987–1990 m. ėjo teisininko pareigas. Vėliau kaip vyriausiasis teisininkas prisijungė prie Maltos užsienio reikalų ministerijos (1990–1994 m.).

Nuo 1994 m. E. Buttigieg daugiausia užsiėmė dėstymo veikla: 1994–2001 m. dėstė Università ta' Malta, o 2001–2006 m. buvo šio universiteto asocijuotasis profesorius. 2009 m. tapo Žano Monė Europos teisės katedros vedėju, o 2019 m. – profesoriumi. Taip pat buvo Queen Mary University of London (Londono Karalienės Marijos universitetas, Jungtinė Karalystė) konkurencijos teisės kviestinis profesorius. E. Buttigieg yra daugybės leidinių Sąjungos teisės ir konkurencijos teisės srityse autorius.

Nuo 1994 m. iki 2005 m. E. Buttigieg buvo Copyright Board (Autorių teisių komisija, Malta) narys, o nuo 1994 m. iki 2012 m. privačiame sektoriuje ėjo patarėjo teisės klausimais pareigas Sąjungos teisės, konkurencijos teisės, intelektinės nuosavybės teisės ir vartotojų teisės srityse. Būtent kaip patarėjas teisės klausimais nuo 2000 m. iki 2012 m. dirbo Maltos ekonomikos ministerijoje ir Malta Competition and Consumer Affairs Authority  (Maltos konkurencijos ir vartotojų reikalų tarnyba). Be to, 2001–2009 m. buvo Malta Resources Authority (Maltos išteklių valdymo tarnyba) narys.

2012 m. spalio 8 d. E. Buttigieg buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Maltese Association for European Law vienas iš steigėjų ir pirmininko pavaduotojas
Vesna Tomljenović
Vesna Tomljenović
Teisėja
Biografija ir profesinė patirtis

Vesna Tomljenović gimė 1956 m. Rijekoje (Kroatija), 1979 m. gavo Sveučilište u Rijeci (Rijekos universitetas) teisės magistro diplomą, 1984 m. – Sveučilište u Zagrebu (Zagrebo universitetas, Kroatija) teisės magistro diplomą, o 1996 m. įgijo Sveučilište u Zagrebu teisės mokslų daktaro laipsnį. 1982 m. buvo pripažinta advokate Kroatijoje.

2005–2013 m. buvo Sveučilište u Rijeci (Rijekos universitetas) specializuotos aukštojo mokslo programos „Europos integracijos teisė“ koordinatorė. 2005–2013 m. buvo Tarptautinės teisės ir Europos privatinės teisės katedros pirmininkė. 2003 m. buvo Tulane University (Tulanos universitetas, Jungtinės Valstijos) Teisės mokyklos Fulbright programos kviestinė dėstytoja. Buvo įtraukta į Stalno arbitražno sudište Hrvatske gospodarske komore (Kroatijos prekybos rūmų nuolatinis arbitražo teismas) arbitrų sąrašą.

Nuo 2005 m. iki 2013 m. V. Tomljenović vadovavo Kroatijos Respublikos derybų grupei, atsakingai už acquis communautaire 28 skyrių (Vartotojų ir sveikatos apsauga). Nuo 2006 m. pirmininkavo Hrvatska udruga za poredbeno pravo (Kroatijos lyginamosios teisės asociacija).

2013 m. liepos 4 d. V. Tomljenović buvo paskirta Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėja. 2016 m. rugsėjo 21 d. ir 2019 m. rugsėjo 30 d. kolegos teisėjai išrinko ją kolegijos pirmininke ir šias pareigas ji ėjo iki 2022 m. rugsėjo 19 d.

Stéphane Gervasoni
Stéphane Gervasoni
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Stéphane Gervasoni gimė 1967 m. Vuarone (Prancūzija), 1988 m. baigė Grenoblio politinių studijų institutą (Prancūzija), 1993 m. – Nacionalinę administravimo mokyklą (Promotion Léon Gambetta) (Prancūzija).

1993 m. S. Gervasoni pradėjo savo profesinę karjerą Valstybės Taryboje (Paryžius, Prancūzija), kur ėjo jaunesniojo pareigūno, paskui – vyresniojo pareigūno pareigas (nuo 1996 m. iki 2008 m., kai buvo paskirtas valstybės patarėju). Eidamas šias pareigas jis buvo teisminių ginčų skyriaus pranešėjas (iki 1997 m.) ir tuo pat metu posėdžiavo socialinių reikalų skyriuje (1996–1997 m.). Taip pat ėjo Vyriausybės komisaro prie Specialiosios kasacinės pensijų komisijos pareigas (1994–1996 m.), vėliau buvo laikinasis pavaduotojas Valstybės Taryboje, o 1995–1997 m. – Viešosios tarnybos ministerijos ir Paryžiaus miesto patarėjas teisės klausimais.

1997 m. S. Gervasoni prisijungė prie Jono departamento (Prancūzija) prefektūros kaip generalinis sekretorius, taip pat ėjo Osero apygardos prefekto pavaduotojo pareigas (iki 1999 m.). Paskui tapo Savojos departamento (Prancūzija) prefektūros generaliniu sekretoriumi ir Šamberi apygardos (Prancūzija) prefekto pavaduotoju (1999–2001 m.).

Pareigos, kurias S. Gervasoni ėjo Valstybės Taryboje ir viešosios valdžios institucijose, lėmė tai, kad 2001 m. jis prisijungė prie Europos Bendrijų Teisingumo Teismo kaip teisės referentas teisėjo Jean-Pierre Puissochet kabinete (iki 2005 m.). 2005 m. spalio 5 d., naujai įsteigto Europos Sąjungos tarnautojų teismo įsteigimo dieną, jis buvo paskirtas šio teismo teisėju. Šias pareigas ėjo iki 2011 m. spalio 6 d., o nuo 2008 m. spalio 6 d. iki 2011 m. spalio 6 d. buvo kolegijos pirmininkas.

S. Gervasoni vėl buvo pakviestas prisijungti prie Valstybės Tarybos, kur nuo 2011 m. iki 2013 m. ėjo teisminių ginčų skyriaus aštuntosios kolegijos pirmininko pavaduotojo pareigas.

Be to, nuo 1993 m. iki 1995 m. jis užsiėmė dėstymo veikla Paryžiaus politinių studijų institute, o nuo 2016 m. – Liuksemburgo universitete. Nuo 2001 m. iki 2005 m. jis taip pat buvo Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) skundų komisijos tikrasis narys, o nuo 2011 m. iki 2013 m. – Europos kosmoso agentūros (ESA) skundų komisijos narys.

2013 m. rugsėjo 16 d. S. Gervasoni buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju. Kolegos teisėjai dukart išrinko jį kolegijos pirmininku, šias pareigas jis ėjo nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Grenoblio politinių studijų instituto (IEP) studentų asociacijos narys
  • Nacionalinės administracijos mokyklos (ENA) studentų ir absolventų asociacijos narys
  • Valstybės Tarybos narių asociacijos narys
  • Lyginamosios teisėkūros draugijos narys
  • Visuotinės žmogaus teisių apžvalgos mokslo komiteto narys
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Garbės legiono ordino kavalierius (paskirtas Prancūzijos Respublikos Prezidento dekretu) (2012 m.)
Lauri Madise
Lauri Madise
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Lauri Madise gimė 1974 m. Tartu (Estija), 1998 m. gavo Tartu Ülikool (Tartu universitetas, Estija), o 1995 m. – Puatjė universiteto (Prancūzija) teisės diplomus.

L. Madise pradėjo savo profesinę karjerą Estijos Teisingumo ministerijoje, eidamas patarėjo pareigas (nuo 1995 m. iki 1999 m.), o 1999 m. buvo paskirtas Estijos parlamento Konstitucinės komisijos sekretoriato vadovu (iki 2002 m.).

2002 m. prisijungė prie gimtosios šalies teismų sistemos ir tapo Tallinna Ringkonnakohus (Talino apeliacinis teismas, Estija) teisėju. 2005 m. taip pat buvo paskirtas Teisėjų egzaminų komisijos nariu ir dalyvavo konstitucinės teisės bei administracinės teisės aktų leidybos procese.

2013 m. spalio 23 d. L. Madise buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Estijos teisėjų asociacijos narys
Nina Półtorak
Nina Półtorak
Teisėja
Biografija ir profesinė patirtis

Nina Półtorak gimė 1971 m. Lenkijoje, 1995 m. gavo Uniwersytet Jagielloński (Krokuvos Jogailos universitetas, Lenkija) teisės diplomą, o 2001 m. įgijo šio universiteto teisės mokslų daktarės laipsnį. 2011 m. jai buvo suteiktas habilituotosios teisės mokslų daktarės laipsnis.

2000 m. N. Półtorak buvo priimta į Lenkijos advokatūrą; advokatės praktika vertėsi keliose advokatų kontorose (2000–2012 m.), specializavosi Lenkijos ir Europos teisės srityse ir atstovavo klientams aukščiausiosios instancijos teismuose. 2012 m. prisijungė prie Lenkijos teismų sistemos, ėjo teisėjos pareigas Wojewódzki Sąd Administracyjny w Krakowie (Krokuvos vaivadijos administracinis teismas), o 2014 m. buvo paskirta į Naczelny Sąd Administracyjny (Vyriausiasis administracinis teismas, Lenkija). 2013–2016 m. buvo paskirta Naczelny Sąd Administracyjny Europos teisės skyriaus pirmininke.

N. Półtorak taip pat plėtojo akademinę karjerą: nuo 1995 m. iki 2003 m. buvo Uniwersytet Jagielloński dėstytoja, nuo 2003 m. iki 2013 m. – Europos Sąjungos teisės katedros asocijuotoji dėstytoja; šiame universitete atliko mokslo tyrimus, dėstė, be kita ko, Europos Sąjungos konstitucinės ir administracinės teisės kursą, vadovavo magistro ir doktorantūros baigiamiesiems darbams. Be to, 2006-2016 m. buvo Uniwersytet Jagielloński pouniversitetinių Europos Sąjungos teisės studijų programų vadovė. Taip pat atliko teisinius tyrimus, 1998 m. buvo Oxford University (Oksfordo universitetas, Jungtinė Karalystė), o 2005 m. – Europos universiteto instituto Florencijoje (Italija) kviestinė dėstytoja (Visiting Scholar). Ji yra daugelio publikacijų Europos teisės srityje autorė, o nuo 2013 m. buvo Uniwersytet Jagielloński Europos Sąjungos teisės katedros profesorė.

2016 m. balandžio 13 d. N. Półtorak buvo paskirta Bendrojo Teismo teisėja.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Polskie Stowarzyszenie Prawa Europejskiego narė
  • Research Network on EU Administrative Law „ ReNEUAL“ narė
  • Teisės leidinio „Europejski Przegląd Sądowy“ redakcinės kolegijos narė
  • Teisės leidinio „Państwo i Prawo“ redakcinės kolegijos narė
  • Teisės leidinio „The Polish Review of International and European Law“ programos valdybos narė
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Lenkijos ministro pirmininko apdovanojimas už išskirtinę daktaro disertaciją (2002 m.)
  • Teisės leidinio „Państwo i Prawo“ organizuoto nacionalinio konkurso apdovanojimas už geriausią daktaro disertaciją (2002 m.)
  • Fundacja Promocji Prawa Europejskiego apdovanojimas už knygą „Odpowiedzialność odszkodowawcza państwa w prawie Wspólnot Europejskich“ (2003 m.)
  • Teisės leidinio „Dziennik Gazeta Prawna“ organizuoto konkurso apdovanojimas geriausiems patarėjams mokesčių ginčų srityje (2009 m.)
  • Uniwersytet Jagielloński kanclerio apdovanojimas už išskirtinį akademinį darbą (2011 m.)
  • Lenkijos Mokslo ir aukštojo mokslo ministro apdovanojimas (2012 m.)
  • Teisės leidinio „Państwo i Prawo“ organizuoto nacionalinio konkurso apdovanojimas už geriausią habilitacijos darbą (2013 m.)
Inga Reine
Inga Reine
Teisėja
Biografija ir profesinė patirtis

Inga Reine gimė 1975 m. Rygoje (Latvija), 1996 m. gavo Latvijas Universitātē (Latvijos universitetas) teisės diplomą, o 1998 m. – European Inter-University Centre for Human Rights and Democratisation (EIUC) (Europos tarpuniversitetinis žmogaus teisių ir demokratizacijos centras, Italija) magistro diplomą.

Ji pradėjo savo, kaip teisininkės, profesinę karjerą Latvijos žmogaus teisių biure (1995–1999 m.), paskui prisijungė prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir dirbo patarėja misijose Kosove (1999–2002 m.) ir Juodkalnijoje (2002–2003 m.).

2003–2012 m. ėjo teisininkės pareigas Latvijos Užsienio reikalų ministerijoje ir buvo Vyriausybės atstovė tarptautinėse žmogaus teisių organizacijose. Be to, šiuo laikotarpiu ji buvo paskirta Europos Tarybos Žmogaus teisių vykdomojo komiteto (CDDH) nare.

2012 m. I. Reine buvo paskirta Latvijos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje Briuselyje skyriaus vedėja; šias pareigas ėjo iki 2015 m. Nuo 2012 m. iki 2016 m. buvo to skyriaus patarėja teisės klausimais.

2016 m. birželio 8 d. I. Reine buvo paskirta Bendrojo Teismo teisėja.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • ESBO sutaikymo ir arbitražo teismo arbitrė
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Atzinības krusts (IV. šķira) (2011 m.)
Paul Nihoul
Paul Nihoul
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Paul Nihoul gimė 1963 m. Briuselyje (Belgija), 1988 m. gavo Luveno katalikiškojo universiteto (Belgija) teisės diplomą, o 1989 m. – Harvard University (Harvardo universitetas, Jungtinės Amerikos Valstijos) teisės magistro diplomą. Paskui studijavo doktorantūroje Luveno katalikiškajame universitete ir 1998 m. apsigynė teisės mokslų daktaro disertaciją. Būtent šiame universitete 1984 m. gavo filologijos ir filosofijos diplomą.

1990 m. buvo priimtas į Niujorko (Jungtinės Amerikos Valstijos) advokatūrą, ten vertėsi advokato praktika kaip Attorney and Counselor at Law. Grįžęs į Europą 1991–1995 m. dirbo Europos bendrijų Teisingumo Teisme, buvo teisės referentas teisėjo René Joliet, paskui – teisėjo John Murray kabinetuose.

Nuo 1995 m. iki 1999 m. P. Nihoul buvo Luveno katalikiškojo universiteto tyrėjas, paskui paskirtas Rijksuniversiteit Groningen (Groningeno universitetas, Nyderlandai) dėstytoju, vėliau – profesoriumi (1999–2010 m.) ir Luveno katalikiškojo universiteto dėstytoju (nuo 2001 m.). Pastarajame universitete nuo 2001 m. iki 2016 m. ėjo Vartotojų teisės centro direktoriaus pareigas. Tuo pat metu šiame universitete nuo 2004 m. iki 2006 m. buvo išrinktas akademinio personalo pirmininku, o nuo 2012 m. iki 2015 m. – Teisinių studijų instituto pirmininku. Nuo 1999 m. iki 2009 m. P. Nihoul buvo Europos mokslo tyrimų tarybos paskirtas „Jean Monnet“ profesūros narys. 2013–2016 m. kaip kviestinis dėstytojas dėstė Paryžiaus Dofinės (Prancūzija) universitete. Nuo 2010 m. iki 2011 m. buvo Fulbright stipendijos gavėjas Amerikos universitete (Vašingtonas, Jungtinės Amerikos Valstijos). 2013–2016 m. pirmininkavo Academic Society for Competition Law (Ascola).

2016 m. rugsėjo 19 d. P. Nihoul buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Academia Europeae narys
  • Academic Society for Competition Law (Ascola) valdybos narys
  • Šių teisinių leidinių vyriausiasis redaktorius ir nuo tada, kai buvo paskirtas į Bendrąjį Teismą, redakcinės kolegijos narys: „Journal of European Competition Law and Practice“, „Journal de droit européen“, „European Journal of Consumer Law“
  • Šių teisinių leidinių redakcinės kolegijos narys: „Les Cahiers du juriste“, „Market and Competition Law Review“
  • „Larcier“ kolekcijos „Europa“ direktorius
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Wallonie-Bruxelles International apdovanojimas (2010–2011 m.)
  • Prancūzų bendruomenės (Briuselis) apdovanojimas už geriausią filologijos baigiamąjį darbą (1984 m.)
Ulf Öberg
Ulf Öberg
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Ulf Öberg gimė 1966 m. Stokholme (Švedija), 1991 m. gavo Stockholms universitet (Stokholmo universitetas, Švedija) teisės diplomą. Paskui studijavo Paryžiaus I Panteono Sorbonos universitete, kur 1992 m. gavo bendrosios rinkos teisės magistro diplomą. 1993 m. gavo Paryžiaus politikos mokslų instituto (IEP) tarptautinių santykių diplomą.

Jis pradėjo savo profesinę karjerą Švedijos nacionalinės gynybos tyrimų tarnyboje, kur nuo 1992 m. ir 1994 m. buvo tyrėjas, o nuo 1993 m. iki 1994 m. – Švedijos valstybės tarnautojų mokymų programos dalyvis.

Nuo 1994 m. iki 1995 m. buvo Švedijos Užsienio reikalų ministerijos teisės patarėjas Europos reikalų klausimais, o nuo 1995 m. prisijungė prie Teisingumo Teismo ir iki 2000 m. buvo teisės referentas teisėjo Hans Ragnemalm kabinete.

Grįžęs į Švediją U. Öberg pradėjo akademinę karjerą kaip mokslininkas ir dėstytojas Stockholms universitet. Jis įkūrė savo advokatų kontorą ir vertėsi advokato praktika Sveriges advokatsamfund (Švedijos advokatų asociacija) (2006–2016 m.).

2016 m. rugsėjo 19 d. U. Öberg buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Sveriges advokatsamfund vertinimo komisijos narys ir konstitucinės teisės dėstytojas pagal advokatų rengimo programą
  • Strateginių studijų ir prognozių centro (CEPS) (Paryžius, Prancūzija) narys
  • Mentor Group Forum for EU-US Legal-Economic Affaires (Bostonas, Jungtinės Valstijos) dalyvis
Colm Mac Eochaidh
Colm Mac Eochaidh
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Colm Mac Eochaidh gimė 1963 m. Dubline (Airija), 1984 m. gavo University College Dublin, National University of Ireland (Dublino universiteto koledžas, Airijos valstybinis universitetas) teisės diplomą.

Nuo 1987 m. jam leista eiti Barister pareigas Airijoje, Honorable Society of King’s Inns Dublin; 1988–1990 m. C. Mac Eochaidh pradėjo savo profesinę karjerą Law Society of England and Wales (Anglijos ir Velso teisininkų draugija) kaip teisininkas, kurio specializacija – Europos teisė. Be to, šiai draugijai ir Law Society of Scotland (Škotijos teisininkų draugija) atstovavo Europos Bendrijų institucijose Briuselyje (1990–1993 m.).

1993–2009 m. buvo Airijos advokatūros baristeris, paskui (2009 m.) buvo pripažintas Senior Counsel.

Nuo 1993 m. iki 1999 m. taip pat dėstė konkurencijos teisę Honorable Society of King’s Inns Dublin, paskui tapo Zhōngguó Zhèngfǎ Dàxué (Kinijos politikos mokslų ir teisės universitetas, Kinija) China-EU School of Law dėstytoju.

2012 m. buvo paskirtas High Court of Ireland (Aukštasis teismas, Airija) teisėju ir nuo 2014 m. iki 2017 m. jame posėdžiavo kaip Imigracijos ir prieglobsčio bylų kolegijos pirmininkas.

2017 m. birželio 8 d. C. Mac Eochaidh buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Irish Centre for European Law pirmininko pavaduotojas
  • Honorable Society of King’s Inns seniūnas (Bencher)
Geert De Baere
Geert De Baere
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Geert De Baere gimė 1979 m. Antverpene (Belgija), 2002 m. gavo Universiteit Antwerpen (Antverpeno universitetas, Belgija) teisės diplomą, o 2003 m. – University of Cambridge (Kembridžo universitetas, Jungtinė Karalystė) King’s College Master of Laws diplomą. Studijavo doktorantūrą Kembridžo King’s koledže ir 2007 m. apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją. Doktorantūros studijų metu buvo kviestinis tyrinėtojas Columbia University (Kolumbijos universitetas, Jungtinės Valstijos) Teisės fakultete (2005 m.).

Tapęs teisės mokslų daktaru prisijungė prie Universiteit Antwerpen – nuo 2007 m. iki 2009 m. šiame universitete buvo asocijuotasis podoktorantūros tyrėjas.

2009 m. prisijungė prie Katholieke Universiteit Leuven (KUL, Leveno katalikiškasis universitetas, Belgija), buvo Europos Sąjungos teisės ir tarptautinės teisės kviestinis dėstytojas, nuo 2010 m. iki 2014 m. – dėstytojas, o nuo 2015 m. – pagrindinis dėstytojas.

Nuo 2007 m. iki 2009 m. G. De Baere ėjo teisės referento pareigas Teisingumo Teismo generalinės advokatės Eleanor Sharpston kabinete, paskui, nuo 2016 m. iki 2017 m., – teisėjos Alexandra (Sacha) Prechal kabinete.

2017 m. spalio 4 d. G. De Baere buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju, o nuo 2021 m. spalio 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. buvo kolegijos pirmininkas.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Queen Mary University of London Jean Monnet Network „EU-China Legal and Judicial Cooperation (EUPLANT)“ International Advisory Board narys
  • „Europe and the World: A Law Review“ redakcinės kolegijos narys
  • „Columbia Journal of European Law“ jurisprudencijos anotacijų redaktorius
  • „Cambridge International Law Journal“ Academic review Board narys
  • „Oxford Reports on International Law in EU Courts“ redakcinės kolegijos narys
Ramona Frendo
Ramona Frendo
Teisėja
Biografija ir profesinė patirtis

Ramona Frendo gimė 1971 m. Zeitūne (Malta), 1993 m. gavo Università ta' Malta (Maltos universitetas) teisės diplomą, o 1995 m. įgijo teisės mokslų daktarės laipsnį. Paskui tęsė studijas University of Cambridge (Kembridžo universitetas, Jungtinė Karalystė), kur 1996 m. įgijo kriminologijos magistro laipsnį. 2018 m. pabaigė universitetines studijas King’s College London (Londonas, Jungtinė Karalystė), gavusi trečiosios pakopos Europos teisės diplomą.

R. Frendo pradėjo karjerą kaip Maltos advokatūros narė ir advokatės praktika vertėsi nuo 1996 m. iki 2019 m. Jos žinios daugelyje sričių lėmė tai, kad 1997–1998 m. ėjo Socialinės apsaugos ministerijos teisės patarėjos, 1997–2019 m. – Valetos (Malta) teismų teisės ekspertės pareigas, o 2006–2019 m. dirbo teisės patarėja keliose Maltos draudimo bendrovėse.

Nuo 2006 m. iki 2019 m. R. Frendo buvo Maltos nacionalinės arbitražo komisijos narė, o 2009–2019 m. – Maltos Užimtumo komisijos narė. 2012 m. buvo paskirta Valstybinės šeimos komisijos (Malta) nare (iki 2013 m.), 2013 m. taip pat tapo Visuotinės teisingumo reformos komisijos (Malta) nare; paskui (2014–2016 m.) buvo Teisės reformos komisijos (Malta) narė. 2016 m. Maltos vyriausybės buvo paskirta Europos Sąjungos Tarybos „Vizų“ darbo grupės specialiąja patarėja; buvo šios grupės pirmininkė pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai laikotarpiu (2017 m. pirmąjį pusmetį).

2019 m. kovo 20 d. R. Frendo buvo paskirta Bendrojo Teismo teisėja.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Europos teisės akademijos (ERA) „draugų“ narė
  • Cambridge Society of Luxembourg narė
  • Association of European Data Protection Judges narė
Tuula Riitta Pynnä
Tuula Riitta Pynnä
Teisėja
Biografija ir profesinė patirtis

Tuula Riitta Pynnä gimė 1958 m. Turku mieste (Suomija), 1981 m. gavo Turun yliopisto (Turku universitetas, Suomija) teisės magistro diplomą, o 1993 m. įgijo Universität Trier (Tryro universitetas, Vokietija) teisės magistro laipsnį. 1994 m. gavo Europos viešojo administravimo instituto, bendradarbiaujančio su Prancūzijos Nansi II universitetu ir Aristotélio Panepistímio Thessaloníkis (Salonikų Aristotelio universitetas, Graikija), Europos teisės studijų magistro diplomą.

1981 m. T. Pynnä pradėjo savo profesinę karjerą ir iki 1982 m. buvo Turku universiteto dėstytoja. Vėliau prisijungė prie Suomijos teismų sistemos ir nuo 1982 m. iki 1983 metų ėjo laikinosios teisėjos pareigas Porin raastuvanoikeus (Porio pirmosios instancijos teismas, Suomija). Vėliau dvejiems metams buvo paskirta Porin poliisilaitos, väestökirjatoimiston johtaja (Gyventojų tarnyba, Suomija) skyriaus vedėja, paskui vėl ėjo teisėjos pareigas. 1984 m. dirbo teisės referente ir laikinąja teisėja Ulvilan Kihlakunnanoikeus (Ulvilos pirmosios instancijos teismas, Suomija). Nuo 1985 m. iki 1995 m. visų pirma ėjo laikinosios teisėjos, paskui – teisėjos pareigas Tampereen raastuvanoikeus (Tamperės teismas, Suomija), taip pat Pirkanmaan käräjäoikeus (Pirkanmos pirmosios instancijos teismas, Suomija).

1996–2005 m. T. Pynnä prisijungė prie Suomijos Užsienio reikalų ministerijos ir buvo Europos Sąjungos teismų proceso skyriaus vadovė ir patarėja teisės klausimais, taip pat atstovavo Suomijai bylose, kurias nagrinėjo Europos Bendrijų Teisingumo Teismas. Be to, buvo paskirta Suomijos delegacijos Europos Bendrijų Tarybos darbo grupėje „Teisingumo Teismas“ vadove, taip pat buvo grupės „Pirmininkavimo draugija“ dėl Bendrijos teismų sistemos reformos pagal Nicos sutartį narė.

T. Pynnä buvo paskirta dviejų aukščiausiųjų Suomijos teismų teisėja. 2005 m. dirbo laikinąja teisėja, paskui, nuo 2006 m., – teisėja Korkein hallinto-oikeus (Vyriausiasis administracinis teismas, Suomija). Vėliau (nuo 2012 m. iki 2019 m.) posėdžiavo Korkein oikeus (Aukščiausiasis Teismas, Suomija). Be to, nuo 2015 m. iki 2019 m. buvo Helsinkio vertybinių popierių biržos drausmės komisijos narė, o nuo 2011 m. iki 2019 m. – Suomen Asianajajaliitto (Suomijos advokatūros asociacija) egzaminų komisijos, kuriai pirmininkavo 2013–2019 m., narė.

2019 m. rugsėjo 26 d. T. Pynnä buvo paskirta Bendrojo Teismo teisėja.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Turun yliopisto Teisės fakulteto patariamojo komiteto narė
  • Helsinkyje vyksiančio Tarptautinės Europos teisės federacijos (FIDE) 2026 m. kongreso patariamosios tarybos narė
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Medalis už nuopelnus už trisdešimt metų valstybės tarnyboje (2015 m.)
  • Suomijos Baltosios rožės ordino komandoro kryžius (2019 m.)
Johannes Christoph Laitenberger
Johannes Christoph Laitenberger
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Johannes Christoph Laitenberger gimė 1964 m. Hamburge (Vokietija), studijavo teisę Rheinische Friedrich-Wilhelms-Universität Bonn (Bonos Reino Frydricho Vilhelmo universitetas, Vokietija). 1990 m. Vokietijoje sėkmingai išlaikė pirmąjį valstybinį teisės egzaminą.

Vėliau, 1991 m., dirbo Bundestag (Vokietijos parlamentas), kur ėjo administracijos teisininko pareigas.

1991–1994 m. buvo Oberlandesgericht Köln (Kelno aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija) Rechtsreferendar. 1994 m. Vokietijoje sėkmingai išlaikė antrąjį valstybinį teisės egzaminą.

Be to, 1991–1995 m. buvo Reino Frydricho Vilhelmo universiteto dėstytojas ir tyrinėtojas (dirbo ne visą darbo laiką).

1995 m. J. Laitenberger dirbo advokatų kontoroje (taip pat ne visą darbo laiką).

Buvo priimtas į Vokietijos advokatūrą ir 1996 m. ėjo Verslininkų federacijos teisininko pareigas, paskui pradėjo tarnybą Europos Sąjungos institucijose.

Nuo 1996 m. iki 1999 m. dirbo Europos Sąjungos Tarybos generalinio sekretoriato Administravimo ir protokolo direktorato patarėju, 1999 m. buvo paskirtas Europos Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato pranešėju.

Vėliau vykdė įvairią veiklą, tiesiogiai bendradarbiaudamas su Komisijos nariais. Nuo 1999 m. iki 2003 m. J. Laitenberger buvo Europos Komisijos narės Viviane Reding kabineto narys, o 2003–2004 m. – šio kabineto vadovas. Nuo 2004 m. iki 2005 m. buvo Komisijos Pirmininko José Manuel Barroso kabineto narys. 2005–2009 m. buvo paskirtas Komisijos atstovu spaudai ir Atstovų spaudai tarnybos vadovu. Nuo 2009 m. iki 2014 m. vėl prisijungė prie Komisijos pirmininko kabineto kaip šio kabineto vadovas.

2014 m. buvo paskirtas Komisijos Teisės tarnybos generalinio direktoriaus pavaduotoju, vėliau (nuo 2015 iki 2019 m.) ėjo Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato generalinio direktoriaus pareigas.

2019 m. rugsėjo 26 d. J. Laitenberger prisiekė kaip Bendrojo Teismo teisėjas.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • „Europäische Zeitschrift für Wirtschaftsrecht“ redakcinės kolegijos narys
  • Leidinio „Concurrences“ mokslo komiteto narys
  • „Neue Zeitschrift für Kartellrecht (NZK)“ redakcinės kolegijos narys
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Portugalijos Respublikos prezidento suteiktas Grande-Oficial da Ordem do Infante D. Henrique (2014 m.)
Roberto Mastroianni
Roberto Mastroianni
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Roberto Mastroianni gimė 1964 m. Kozensoje (Italija), 1987 m. gavo Università degli Studi di Firenze (Florencijos universitetas, Italija) teisės diplomą, o 1990 m. įgijo Penn State University Dickinson School of Law (Dickinson School of Law, Pensilvanijos universitetas, Jungtinės Amerikos Valstijos) teisės magistro laipsnį. Tęsė studijas Università di Bologna (Bolonijos universitetas, Italija), kur 1992 m. apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją. Paskui baigė podoktorines studijas Ženevos universitete (Šveicarija) (1992–1993 m.), taip pat Universiteit van Amsterdam (Amsterdamo universitetas, Nyderlandai) (1993 m.) ir New York Law School (Niujorko teisės mokykla, Jungtinės Amerikos Valstijos) (1994 m.).

R. Mastroianni pradėjo savo profesinę karjerą eidamas Florencijos universiteto tarptautinės teisės tyrinėtojo pareigas (nuo 1992 m. iki 1997 m.), paskui pradėjo dirbti Teisingumo Teisme, 1997–2000 m. buvo teisės referentas generalinių advokatų Giuseppe Tesauro ir Antonio Saggio kabinetuose.

Vėliau pradėjo dėstyti Sąjungos teisę Università degli Studi di Napoli Federico II (Neapolio Frydricho II universitetas, Italija) (2000–2019 m.), šiuo laikotarpiu taip pat paskelbė daugybę publikacijų. Be to, nuo 2011 m. iki 2013 m. kaip kviestinis profesorius dėstė Sąjungos ir Europos teismo proceso teisę Paryžiaus II Panteono–Aso universitete (Prancūzija). Sąjungos teisę taip pat dėstė Libera Università Internazionale degli Studi Sociali Guido Carli (Laisvasis tarptautinis Guido Carli socialinių studijų universitetas, Italija) (2013–2017 m.). 2015 m. buvo paskirtas Sturm College of Law de l’University of Denver (Denverio universiteto Sturm College of Law, Jungtinės Amerikos Valstijos) lyginamosios konkurencijos teisės profesoriumi, ten dėstė iki 2019 m.

Nuo 1993 m. iki 2019 m. R. Mastroianni buvo advokatas, galintis atstovauti aukščiausios instancijos teismuose. Be to, nuo 2013 m. iki 2015 m. posėdžiavo Società Italiana di Diritto Internazionale (SIDI) (Italijos tarptautinės teisės bendrija) valdyboje, o nuo 2018 m. iki 2021 m. – Associazione Italiana Studiosi di Diritto dell'Unione Europea (AISDUE) (Italijos Europos Sąjungos teisės studijų asociacija). Taip pat buvo paskirtas Italijos vyriausybės patarėju teisės aktų leidybos klausimais Europos reikalų departamente (nuo 2015 m. iki 2018 m.).

2019 m. rugsėjo 26 d. R. Mastroianni buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Associazione Italiana Studiosi di Diritto dell'Unione Europea (AISDUE) narys
  • Società Italiana di Diritto Internazionale (SIDI) narys
  • European Law Institute (ELI) narys
  • Teisinių leidinių „Il Diritto dell’Unione Europea“, „Rivista italiana di diritto pubblico comunitario“, „Studi dell’integrazione europea“, „Diritto, mercato e tecnologia“, „Federalismi“, „The Journal of Media Law“ ir „Media Laws – Rivista di Diritto dei Media“ redakcinės kolegijos ar mokslo komiteto narys
  • Kandidatų į Europos Sąjungos teisės universiteto dėstytojo pareigas Italijoje vertinimo komisijos narys (2019–2021 m.)
José Martín y Pérez de Nanclares
José Martín y Pérez de Nanclares
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

José Martín y Pérez de Nanclares gimė 1965 m. Vitoria-Gasteiz (Ispanija), 1988 m. gavo Universidad de Salamanca (Salamankos universitetas, Ispanija) teisės diplomą. Nuo 1988 m. iki 1989 m. studijavo konstitucinę teisę Universität zu Köln (Kelno universitetas, Vokietija), o 1991 m. gavo Universität Saarbrücken (Sarbriukeno universitetas, Vokietija) Europos teisės magistro diplomą. 1994 m. įgijo Universität Saarbrücken ir Universidad de Salamanca teisės mokslų daktaro laipsnį.

Savo profesinę karjerą J. Martín y Pérez de Nanclares pradėjo dėstydamas tarptautinę teisę Universidad de La Rioja (La Riochos universitetas, Ispanija), kur 1993–1996 m. dirbo dėstytoju, o 1996–2001 m. – profesoriumi. 1996 m. buvo paskirtas Universidad de La Rioja generaliniu sekretoriumi, 1996–2000 m. – rektoriaus pavaduotoju mokslo tyrimų klausimais, o 2004–2008 m. – rektoriaus pavaduotoju tarptautinių santykių klausimais. Nuo 2001 m. iki 2009 m. buvo Universidad de La Rioja Tarptautinės teisės katedros ir Jean Monnet Europos Sąjungos teisės katedros vedėjas. Nuo 2009 m. iki 2012 m. Universidad de Salamanca paskyrė jį Viešosios tarptautinės teisės katedros vedėju; šias pareigas J. Martín y Pérez de Nanclares vėl ėjo 2018 m.

Nuo 2012 m. iki 2018 m. jis buvo paskirtas Ispanijos Užsienio reikalų ir bendradarbiavimo ministerijos Tarptautinių teisinių santykių tarnybos direktoriumi. 2018 m. vienus metus ėjo Consejo de Estado (Valstybės Taryba, Ispanija) pirmininko kabineto vadovo pareigas.

2019 m. rugsėjo 26 d. J. Martín y Pérez de Nanclares buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Nuolatinio arbitražo teismo (Haga, Nyderlandai) narys
  • Max-Planck-Institut für ausländisches öffentliches Recht und Völkerrecht patariamosios tarybos narys
  • Tarptautinės Europos teisės federacijos (FIDE) Ispanijos skyriaus vykdomosios tarybos narys
  • „Revista de Derecho comunitario europeo“ mokslo komiteto narys
  • Institut Barcelona d’estudis internacionals patariamosios tarybos narys
  • Leidinio „Cuadernos Europeos de Deusto“ redakcinės kolegijos narys
  • Universidad Autónoma de Madrid Anuario de la facultad de derecho patariamosios tarybos narys
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Pjūros universiteto (Peru) Doctor honoris causa (2009 m.)
  • Cruz de la Orden de San Raimundo de Peñafort (2016 m.)
Gerhard Hesse
Gerhard Hesse
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Gerhard Hesse gimė 1970 m. Vienoje (Austrija), 1993 m. gavo Universität Wien (Vienos universitetas, Austrija) teisės diplomą, o 2002 m. įgijo šio universiteto teisės mokslų daktaro laipsnį.

Jo profesinė karjera prasidėjo 1994 m. Federalinėje kanceliarijoje (Austrija), kur jis buvo Europos reikalų departamento narys. Šias pareigas G. Hesse ėjo vienus metus, paskui prisijungė prie Federalinės kanceliarijos Teisės tarnybos ir nuo 1995 m. iki 2000 m. buvo jos narys, vėliau – departamento vadovas. Nuo 2000 m. iki 2002 m. buvo Arbeiterkammer (Darbo rūmai, Austrija) patarėjas teisės klausimais, o nuo 2002 iki 2007 m. vėl grįžo į Federalinės kanceliarijos Teisės tarnybą, buvo jos narys ir departamento vadovas. Nuo 2007 m. iki 2010 m. buvo paskirtas Austrijos federalinio kanclerio kabineto patarėju teisės klausimais, o 2010–2017 m. ėjo Federalinės kanceliarijos Teisės tarnybos generalinio direktoriaus pareigas. Nuo 2017 m. iki 2019 m. buvo Austrijos Konstitucinių reikalų, reformų, dereguliavimo ir teisingumo ministerijos Teisės tarnybos generalinis direktorius.

Be to, 2010 m. G. Hesse buvo paskirtas Austrijos vyriausybės asmens duomenų apsaugos tarybos nariu, šias pareigas ėjo iki 2019 m. Nuo 2017 m. iki 2019 m. taip pat buvo Nacionalinės bibliotekos priežiūros tarybos pirmininkas. Jo patirtis Austrijos viešojo administravimo institucijoje lėmė daugybės teisinių darbų paskelbimą.

2019 m. rugsėjo 26 d. G. Hesse buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Österreichische Juristenkommission narys
  • Österreichischer Juristentag valdybos narys
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Silbernes Ehrenzeichen für Verdienste um die Republik Österreich
  • Großes Silbernes Ehrenzeichen mit Stern für Verdienste um die Republik Österreich
Miguel Sampol Pucurull
Miguel Sampol Pucurull
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Miguel Sampol Pucurull gimė 1974 m. Barselonoje (Ispanija), 1997 m. gavo Universidad Pontificia Comillas – ICADE (Komiljaso popiežiškasis universitetas, Ispanija) teisės diplomą, o 1998 m. – šio universiteto verslo vadybos diplomą.

M. Sampol Pucurull pradėjo savo karjerą eidamas abogado del Estado pareigas: nuo 2002 m. iki 2005 m. atstovavo valstybei Ispanijos teismuose, o 2005 m. prisijungė prie Ispanijos Kultūros ministerijos Teisės tarnybos (iki 2006 m.). Nuo 2006 m. iki 2007 m. dirbo Ispanijos Užsienio reikalų ministerijos Teisės tarnyboje, buvo atsakingas už klausimus, susijusius su Europos Sąjungos Teisingumo Teismu.

Nuo 2007 m. iki 2014 m. M. Sampol Pucurull buvo Ispanijos atstovybės Europos Sąjungoje abogado del Estado patarėjas teisės klausimais. 2014 m. pradėjo dirbti Ispanijos Teisingumo ministerijoje, ėjo Abogacía General del Estado (Valstybės teisės taryba) generalinio direktoriaus pavaduotojo Europos Sąjungos teisės ir tarptautinės teisės klausimais pareigas. Iki 2019 m. Ispanijos Užsienio reikalų ir bendradarbiavimo ministerijoje ėjo abogado del Estado-Jefe valstybės teisės tarnyboje, atsakingo už bylas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, pareigas. Per šį laikotarpį taip pat buvo kelių valstybės įmonių valdybos narys, o praktikuojamoje teisės srityje paskelbė daug teisinių publikacijų.

2019 m. rugsėjo 26 d. M. Sampol Pucurull buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Asociación Española para el Estudio del Derecho Europeo narys
  • Asociación de Abogados del Estado narys
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Cruz Distinguida de Primera Clase de San Raimundo de Peñafort del Ministerio de Justicia (2016 m.)
  • Encomienda de la Orden del Mérito Civil del Ministerio de Asuntos Exteriores y Cooperación (2019 m.)
Mirela Stancu
Mirela Stancu
Teisėja
Biografija ir profesinė patirtis

Mirela Stancu gimė 1974 m. Călărași (Rumunija), 1998 m. gavo Universitatea din București (Bukarešto universitetas, Rumunija) teisės diplomą, o 2009 m. įgijo teisės mokslų daktarės laipsnį.

Nuo 1999 m. iki 2002 m. vertėsi advokatės praktika Bukarešto (Rumunija) advokatūroje, paskui pradėjo dėstyti proceso teisę Universitatea din București: 2002–2018 m. buvo lektorė, o nuo 2018 m. – etatinė dėstytoja; šiuo laikotarpiu taip pat paskelbė daugybę teisinių leidinių.

2004–2009 m. M. Stancu ėjo Judecătoria Sectorului 3 Bucureşti (Bukarešto pirmosios instancijos teismas, Rumunija) teisėjos, o 2009–2019 m. – Tribunalul București (Bukarešto apygardos teismas, Rumunija) teisėjos pareigas. 2005 m. buvo paskirta į Užsienio reikalų ministeriją deleguota teisėja, o 2007–2018 m. kaip dėstytoja prisijungė prie Institutul Național al Magistraturii (Nacionalinis teisėjų institutas, Rumunija).

2011 m. pradėjo dirbti Teisingumo Teisme, teisėjos Camelia Toader kabinete ir iki 2014 m. ėjo teisininkės administratorės pareigas.

Grįžusi į Rumuniją 2015 m. buvo paskirta Consiliul Superior al Magistraturii (Aukščiausioji teisėjų taryba, Rumunija) Europos reikalų, tarptautinių santykių ir programų vadove, šias pareigas ėjo iki 2018 m.

2019 m. rugsėjo 26 d. M. Stancu buvo paskirta Bendrojo Teismo teisėja.

Petra Škvařilová-Pelzl
Petra Škvařilová-Pelzl
Teisėja
Biografija ir profesinė patirtis

Petra Škvařilová-Pelzl gimė 1975 m. Prahoje (Čekijos Respublika), baigė teisės studijas Čekijos Respublikoje ir Vokietijoje ir gavo Univerzita Karlova (Prahos Karolio universitetas, Čekijos Respublika) Magister iuris (summa cum laude) diplomą. Paskui pradėjo teisės doktorantūros studijas Universität Hamburg (Hamburgo universitetas, Vokietija), kur 2004 m. apsigynė daktaro disertaciją (summa cum laude). 1995 m. taip pat gavo Státní jazyková škola (Prahos valstybinė kalbų mokykla, Čekijos Respublika) vertimo žodžiu (vokiečių kalba) diplomą.

1999 m. P. Škvařilová-Pelzl pradėjo savo profesinę karjerą Hamburgo universitete, eidama Komercinės teisės, jūrų teisės ir verslo teisės katedros mokslo darbuotojos pareigas; paskui sėkmingai išlaikė Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) organizuotą konkursą Čekijos teisininkams įdarbinti Sąjungos institucijose. Taigi ji tapo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Bibliotekos, tyrimų ir dokumentacijos generalinio direktorato pareigūne, o nuo 2004 m. iki 2019 m. buvo šio Teismo teisininkė-administratorė. 2010–2016 m. ėjo šias pareigas prie generalinio direktoriaus. Vėliau, nuo 2017 m. iki 2018 m., buvo teisės referentė Teisingumo Teismo teisėjos Maria Berger kabinete.

P. Škvařilová-Pelzl yra daugelio publikacijų autorė, be kita ko, Sąjungos teisės ir lyginamosios teisės srityse; nuo 2009 m. taip pat dėstė Europos Sąjungos teisę Verwaltungsakademie des Bundes in Wien (Vienos federalinės viešosios tarnybos akademija, Austrija). Be to, P. Škvařilová-Pelzl dalyvavo daugelyje seminarų ir konferencijų, taip pat čekų ir vokiečių teisės festivalyje.

2019 m. rugsėjo 26 d. P. Škvařilová-Pelzl buvo paskirta Bendrojo Teismo teisėja.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Societas Iuris Publici Europaei e.V. (SIPE) narė
  • Hamburgo universiteto „Copernicus“ stipendijos, taip pat Bundestago (Vokietijos parlamento) stipendijos dalyvauti Tarptautinėje parlamentinėje stažuotėje laureatė (Berlynas, 2004 m.), šių įstaigų absolventė
Iko Nõmm
Iko Nõmm
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Iko Nõmm gimė 1977 m. Taline (Estija), 2001 m. gavo Tartu Ülikool (Tartu universitetas, Estija) teisės diplomą, o 2007 m. – teisės magistro diplomą. Studijavo doktorantūroje Tartu Ülikool ir 2013 m. įgijo šio universiteto teisės mokslų daktaro laipsnį.

Jis pradėjo savo profesinę karjerą 2001 m. Tallinna Ringkonnakohus (Talino apeliacinis teismas, Estija) eidamas patarėjo pareigas (iki 2002 m.), paskui tapo pretendentu į Harju Maakohtu (Harju pirmosios instancijos teismas, Estija) teisėjus. Nuo 2002 m. iki 2007 m. I. Nõmm ėjo šio teismo teisėjo pareigas, o 2007–2019 m. buvo Tallinna Ringkonnakohus teisėjas. Nuo 2015 m. iki 2016 m. buvo paskirtas Riigikohus (Aukščiausiasis Teismas, Estija) teisėju stažuotoju, o 2017–2018 m. buvo į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą deleguotas nacionalinis teisėjas.

2014–2019 m. I. Nõmm taip pat dėstė Tartu Ülikool, o 2015–2019 m. – Riigikohus mokymo skyriuje. Be to, dėstė Estijos advokatų asociacijoje (nuo 2015 m. iki 2019 m.), o 2018–2019 m. buvo Estijos teisėjų egzamino komisijos narys. Nuo 2015 m. iki 2019 m. buvo Estijos advokatūros profesinio tinkamumo vertinimo komiteto narys.

2019 m. rugsėjo 26 d. I. Nõmm buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Eesti Kohtunike Ühing narys
Gabriele Steinfatt
Gabriele Steinfatt
Teisėja
Biografija ir profesinė patirtis

Gabriele Steinfatt gimė 1977 m. Bad Harzburge (Vokietija), studijavo teisę Universität des Saarlandes (Saro universitetas) Sarbriukene (Vokietija) ir Strasbūre (Prancūzija). 2000 m. gavo Roberto Šumano universiteto (Strasbūras, Prancūzija) privatinės teisės magistro diplomą ir Europos teisės pažymėjimą. 2002 m. išlaikė pirmąjį valstybinį teisės egzaminą Sarbriukene. Nuo 2002 m. iki 2003 m. studijavo ir baigė trečiosios pakopos teisės studijas Universität des Saarlandes Europos studijų institute (Vokietija). 2005 m. išlaikiusi antrąjį valstybinį teisės egzaminą baigė savo parengiamąją teisės praktiką Sarbriukene (Vokietija). Apgynė daktaro disertaciją Universität des Saarlandes ir 2012 m. įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį.

2005 m. G. Steinfatt buvo paskirta Verwaltungsgericht der Freien Hansestadt Bremen (Brėmeno administracinis teismas, Vokietija) teisėja, jame posėdžiavo iki 2017 m., paskui prisijungė prie Oberverwaltungsgericht der Freien Hansestadt Bremen (Brėmeno apeliacinis administracinis teismas, Vokietija), kuriame dirbo teisėja nuo 2017 m. iki 2019 m. Tuo laikotarpiu taip pat buvo paskirta Dienstgerichtshof für Richter (Apeliacinis teisėjų drausmės teismas) nare ir pakaitine Berufsgerichtshofs für Ingenieure (Apeliacinis inžinierių drausmės teismas) nare.

G. Steinfatt yra daugelio leidinių, be kita ko, Europos teisės srityje, autorė, taip pat dėstė Universität des Saarlandes ir Universität Bremen (Brėmeno universitetas, Vokietija). Vykstant parengiamajai teisės praktikai dalyvavo rengiant jaunuosius teisininkus, kartu buvo pirmojo valstybinio teisės egzamino egzaminuotoja.

2019 m. rugsėjo 26 d. G. Steinfatt buvo paskirta Bendrojo Teismo teisėja.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Vereinigung der Bremischen Verwaltungsrichterinnen und Verwaltungsrichter narė
Rimvydas Norkus
Rimvydas Norkus
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Rimvydas Norkus gimė 1979 m. Klaipėdoje, 2001 m. gavo Vilniaus universiteto teisės magistro diplomą. Vėliau pradėjo teisės doktorantūros studijas Mykolo Romerio universitete ir 2005 m. apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją.

R. Norkus pradėjo savo profesinę karjerą 1999 m. ir iki 2000 m. dirbo konsultantu Lietuvos apeliaciniame teisme, o nuo 2000 m. iki 2003 m. ėjo šio teismo pirmininko patarėjo pareigas. Nuo 2003 m. iki 2009 m. buvo paskirtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Teismų praktikos departamento direktoriumi.

2009–2010 m. buvo Europos Parlamento teisininkas lingvistas, paskui grįžo į gimtąją šalį ir 2010–2012 m. ėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento direktoriaus pareigas. 2012–2013 m. buvo paskirtas Lietuvos apeliacinio teismo teisėju, paskui vienus metus posėdžiavo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, o nuo 2014 m. iki 2019 m. buvo šio Teismo pirmininkas. Be to, nuo 2016 m. iki 2018 m. buvo Lietuvos teisėjų tarybos pirmininkas.

Nuo 2007 m. iki 2008 m. R. Norkus buvo Mykolo Romerio universiteto asocijuotasis profesorius, o nuo 2012 m. iki 2019 m. – šio universiteto Privatinės teisės instituto profesorius. Taip pat yra daugelio teisės publikacijų autorius.

2019 m. rugsėjo 26 d. R. Norkus buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Europäische Rechtsakademie (ERA) patariamojo komiteto narys (2020–2023 m.)
  • Leidinio „ERA Forum“ patariamosios tarybos narys
  • Asociacijos „The Conference on European Restructuring and Insolvency Law“ narys
  • INSOL Europe Association narys
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius už svarų indėlį gerinant nacionalinę teismų sistemą ir plėtojant teisės mokslą (2018 m.)
  • Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto garbės narys (2019 m.)
Tamara Perišin
Tamara Perišin
Teisėja
Biografija ir profesinė patirtis

Tamara Perišin gimė 1979 m. Zagrebe (Kroatija), 2002 m. gavo Sveučilište u Zagrebu (Zagrebo universitetas, Kroatija) teisės diplomą cum laude, o 2003 m. – University of Oxford (Oksfordo universitetas, Jungtinė Karalystė) įgijo teisės magistro diplomą kaip Chevening stipendijos gavėja. Vėliau pradėjo teisės doktorantūros studijas Sveučilište u Zagrebu ir 2007 m. apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją. 2009 m. išlaikė Kroatijos advokatūros egzaminą.

2004 m. T. Perišin kaip mokslininkė vykdė mokslo tyrimus Asser Instituut (Asero institutas, Nyderlandai), 2005–2006 m. kaip Fulbright stipendijos gavėja – Georgetown University (Džordžtauno universitetas, Jungtinės Valstijos) ir University of Michigan (Mičigano universitetas, Jungtinės Valstijos), o 2007–2008 m. kaip stipendijos podoktorantūros studijoms gavėja – Max-Planck-Institut (Makso Planko institutas, Vokietija). Be to, 2007–2008 m. Central European University (Centrinės Europos universitetas, Vengrija) studijavo mokymo ir mokymosi mokslų kursą. 2014 m. buvo pakviesta atlikti podoktorantūros tyrimus Harvardo universiteto Teisės fakultete (Jungtinės Valstijos).

Nuo 2002 m. T. Perišin dirbo Sveučilište u Zagrebu: nuo 2009 m. iki 2011 m. buvo dėstytoja ir tarptautinio bendradarbiavimo prodekanė, 2015 m. – Jean Monnet katedros vedėja, o nuo 2018 m. – Jean Monnet kompetencijų centro koordinatorė. Ji dėstė, be kita ko, Europos viešąją teisę, vidaus rinkos teisę, Pasaulio prekybos organizacijos teisę, Europos teisės globalinio poveikio kursą, konkurencijos teisę, Europos bendrovių teisę, Europos teisės metodologijos kursą, bendrųjų teisės principų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje kursą.

2015–2016 m. buvokviestinė dėstytoja ir „John Harvey Gregory Lecturer on World Organization“ Harvardo universitete, ji dėstė Europos teisės globalinio poveikio kursą.

T. Perišin paskelbė daugybę teisės publikacijų, buvo Kroatijos leidinio, kurio specializacija yra Europos Sąjungos teisė (Croatian Yearbook of European Law and Policy), vyriausioji redaktorė, šiuo metu yra šio leidinio redakcinės kolegijos narė.

Nuo 2005 m. iki 2011 m. T. Perišin buvo derybų grupės dėl Kroatijos stojimo į Europos Sąjungą narė. 2011 m. pareigūnams ir diplomatams dėstė Sąjungos teisę Državna škola za javnu upravu (Nacionalinė viešojo administravimo mokykla, Kroatija) ir Kroatijos Užsienio ir Europos reikalų ministerijos Diplomatų akademijoje. Nuo 2012 m. iki 2013 m. buvo atsakinga už Sąjungos teisės mokymų teisėjams ir prokurorams rengimą Pravosudna akademija (Teisėjų akademija, Kroatija) ir Općinski sud u Zagrebu (Zagrebo teismas, Kroatija). 2015 m. šį kursą dėstė Hrvatska odvjetnička komora (Kroatijos advokatų asociacija). Nuo 2017 m. iki 2019 m. ėjo Kroatijos Mokslų ir švietimo ministerijos specialiosios patarėjos pareigas. Taip pat teikė teisines konsultacijas dėl teisingo Europos Sąjungos teisės taikymo Kroatijos ministerijoms ir teisininkams nacionaliniuose teismuose nagrinėjamose bylose.

2019 m. rugsėjo 26 d. T. Perišin buvo paskirta Bendrojo Teismo teisėja.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • „Croatian Yearbook of European Law and Policy“ redakcinės kolegijos narė
  • Hrvatske udruge za studij Europske unije narė
  • Hrvatske udruge za europsko pravo (CROSEL) narė
  • Chevening Alumni Association narė
  • Oxford University Society (OUS) narė
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Jean Monnet katedros vedėja (2015 m.)
David Petrlík
David Petrlík
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

David Petrlík gimė 1978 m. Plzeň (Čekijos Respublika), 2002 m. gavo Západočeská univerzita v Plzni (Vakarų Bohemijos universitetas, Čekijos Respublika) teisės magistro diplomą, taip pat studijavo Universität Passau (Pasau universitetas, Vokietija) (1999–2000 m.). 2003 m. įgijo Paryžiaus I Panteono Sorbonos (Prancūzija) teisės magistro laipsnį. 2016 m. tapo Univerzita Karlova (Prahos Karolio universitetas, Čekijos Respublika) teisės mokslų daktaru.

2004 m. pradėjo savo profesinę karjerą Čekijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos patarėjo teisės klausimais pareigose; Čekijos Respublikai įstojus į Europos Sąjungą dirbo Teisingumo Teisme kaip teisės referentas teisėjo Jiří Malenovský kabinete (su šiuo teisėju dirbo iki 2015 m.).

2015 m. prisijungė prie Europos GNSS agentūros (dabar – Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra), kur buvo patarėjas teisės klausimais, vėliau – Teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus vadovo pavaduotojas. Nuo 2018 m. iki 2021 m. buvo šio skyriaus vadovas.

Nuo 2011 m. D. Petrlík taip pat dėstė Europos Sąjungos ir intelektinės nuosavybės teisę Prahos Karolio universitete. Šiose srityse paskelbė daugybę publikacijų.

2021 m. kovo 1 d. D. Petrlík buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju.

Maja Brkan
Maja Brkan
Teisėja
Biografija ir profesinė patirtis

Maja Brkan gimė 1979 m. Maribore (Slovėnija), 2003 m. gavo Univerza v Ljubljani (Liublianos universitetas, Slovėnija) teisės diplomą, o 2004 m. – New York University (Niujorko universitetas, Jungtinės Amerikos Valstijos) teisės magistro diplomą. 2004 m. taip pat gavo Europos universitetinio instituto Europos teisės akademijos (Florencija, Italija) diplomą. Paskui studijavo doktorantūrą Univerza v Ljubljani, kur 2007 m. apsigynė teisės mokslų daktaro disertaciją Europos Sąjungos bendros užsienio ir saugumo politikos tema.

Savo profesinę karjerą M. Brkan pradėjo eidama teisininkės lingvistės pareigas, jas 2004 m. ėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, paskui (2005 m.) kaip stažuotoja prisijungė prie Teisingumo Teismo teisėjo Aindrias Ó Caoimh kabineto, o 2005–2006 m. buvo stažuotoja Višje sodišče v Ljubljani (Liublianos apeliacinis teismas, Slovėnija).

2007 m. vėl grįžo į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą: nuo 2007 m. iki 2008 m. buvo generalinės advokatės Verica Trstenjak teisininkė asistentė, paskui (2008–2011 m.) – teisės referentė. Nuo 2011 m. iki 2013 m. ėjo teisės referentės pareigas teisėjo Marko Ilešič kabinete.

Paskui M. Brkan pradėjo dėstyti Universiteit Maastricht (Mastrichto universitetas, Nyderlandai): 2013–2018 m. buvo šio universiteto Europos Sąjungos teisės dėstytoja, o 2018–2021 m. – asocijuotoji Europos Sąjungos teisės profesorė. Europos Sąjungos teisę 2014 m. ir 2017 m. taip pat dėstė Universiteit Hasselt (Haselto universitetas, Belgija). 2011 m. kaip kviestinė dėstytoja skaitė paskaitas Univerza na Primorskem (Primorskos universitetas, Slovėnija), 2014 m. – Univerza v Ljubljani ir Běijīng Shīfàn Dàxué (Pekino universitetas, Kinija). Be to, 2016 ir 2018 m. turėjo mokslines komandiruotes Europos universitetiniame institute Florencijoje, 2019 m. – University of California, Berkeley (Kalifornijos Berklio universitetas, Jungtinės Amerikos Valstijos) ir Universitat Autònoma de Barcelona (Barselonos autonominis universitetas, Ispanija), o 2020 m. – Univerza v Ljubljani.

2017 m. M. Brkan buvo paskirta Maastricht Centre for European Law (Mastrichto universiteto Europos teisės centras) asocijuotąja direktore ir šias pareigas ėjo trejus metus; paskui, 2021 m., buvo paskirta programos „Advanced Master in Privacy, Cybersecurity and Data Management“ (Duomenų apsaugos, kibernetinio saugumo ir duomenų valdymo teisės magistro programa) koordinatore European Centre on Privacy and Cybersecurity (Mastrichto universiteto Europos duomenų apsaugos ir kibernetinio saugumo centras). Nuo 2018 m. iki 2020 m. buvo šio universiteto egzaminų komisijos narė.

Nuo 2013 m. iki 2019 m. buvo European Law Institute (ELI) tarybos narė. Nuo 2015 m. iki 2021 m. – „European Data Protection Law Review“ asocijuotoji redaktorė, o nuo 2021 m. – redakcinės kolegijos narė. Nuo 2020 m. taip pat yra informacinės platformos „EU Law Live“ redakcinės kolegijos narė.

M. Brkan yra daugybės publikacijų Europos Sąjungos teisės srityje autorė. Europos ir Jungtinių Valstijų universitetai ją nuolat kviečia skaityti pranešimus konferencijose.

2021 m. liepos 6 d. M. Brkan buvo paskirta Bendrojo Teismo teisėja.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Maastricht centre for European Law Distinguished fellow
  • Informacinės platformos „EU Law Live“ redakcinės kolegijos narė
  • „European Data Protection Law Review“ redakcinės kolegijos narė
  • Pravniško društvo v Mariboru narė
  • Maastricht Law and Tech Lab narė
  • European Law Institute narė
  • European Centre on Privacy and Cybersecurity narė
  • Friends of the Hamburg Max Planck Institute for Comparative and International Private Law narė
  • Slovensko društvo za evropsko pravo narė
  • Svetovna mreža Univerze v Ljubljani narė
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Zveza društev pravnikov Slovenije apdovanojimas „2007 m. jaunasis teisininkas“ (2007 m.)
  • Pravna fakulteta Univerze v Ljubljani „J.H.H. Weiler“ apdovanojimas už geriausią mokslinį straipsnį Europos Sąjungos teisės srityje (2003 m.)
  • Univerza v Ljubljani Teisės fakulteto apdovanojimas už išskirtinius teisės studijų laimėjimus (2003 m.)
Pēteris Zilgalvis
Pēteris Zilgalvis
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Pēteris Zilgalvis gimė 1964 m. Inglewood (Jungtinės Valstijos), studijavo University of California, Los Angeles – UCLA (Kalifornijos universitetas, Los Andželas, Jungtinės Valstijos), kur 1986 m. gavo politikos mokslų diplomą. Paskui studijavo University of Southern California (Pietų Kalifornijos universitetas, Jungtinės Valstijos) ir 1990 m. įgijo šio universiteto teisės mokslų daktaro laipsnį.

P. Zilgalvis pradėjo savo profesinę karjerą 1990 m., ėjo Latvijas Republikas Vides aizsardzības komiteja, Augstākā padome (Latvijos aplinkos apsaugos komiteto Teisės tarnyba) pagrindinio patarėjo pareigas (iki 1992 m.). Paskui prisijungė prie Latvijos Užsienio reikalų ministerijos, buvo pareigūnas, atsakingas už santykius su Europos Parlamentu, Jungtinėmis Tautomis, Jungtinių Tautų aplinkos programa (PNUE) ir Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO). Be to, nuo 1991 m. buvo pripažintas advokatu Kalifornijoje (Jungtinės Valstijos).

1993 m. P. Zilgalvis dirbo aplinkos apsaugos specialistu, atsakingu už Baltijos regioną Pasaulio banke, o 1996 m. buvo paskirtas aplinkos apsaugos teisės pagrindiniu patarėju Pasaulio banko projekte „Rusijos Federacija – Aplinkosaugos vadybos projektas“.

1997 m. buvo paskirtas Europos Tarybos Bioetikos skyriaus vadovo pavaduotoju ir šias pareigas ėjo iki 2005 m. Paskui prisijungė prie Europos Komisijos, kur buvo Valdymo ir etikos skyriaus vadovas, o 2010 m. – Infekcinių ligų ir visuomenės sveikatos skyriaus vadovas. 2010–2016 m. tęsė karjerą Europos Komisijoje, Sveikatos ir gerovės skyriuje ir ėjo šio skyriaus vadovo pareigas. 2016 m. buvo paskirtas Skaitmeninių inovacijų ir blokų grandinės skyriaus vadovu; šias pareigas ėjo iki 2021 m. Jis taip pat yra daugelio publikacijų teisės leidiniuose autorius, be kita ko, bioetikos, skaitmeninių technologijų, žmogaus teisių ir aplinkos teisės srityse.

2021 m. rugsėjo 27 d. P. Zilgalvis buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Baltic Yearbook of International Law redakcinės kolegijos narys
  • World Economic Forum Digital Currency Governance Consortium narys
  • Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos blokų grandinės politikos ekspertų patariamosios tarybos narys
Krisztián Kecsmár
Krisztián Kecsmár
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Krisztián Kecsmár gimė 1975 m. Budapešte (Vengrija), studijavo teisę Paryžiaus XI Pietų universiteto (Prancūzija) Jean Monnet fakultete, kur 1998 m. gavo teisės diplomą, 1999 m. – tarptautinės teisės ir Europos teisės magistro diplomą, o 2000 m. – įmonių ir Europos Sąjungos teisės magistro diplomą.

K. Kecsmár pradėjo savo profesinę karjerą advokatų kontoroje Vengrijoje, kur dirbo nuo 2001 m. iki 2005 m.

2005 m. kaip pareigūnas prisijungė prie Europos Komisijos Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos generalinio direktorato. 2009–2015 m., 2016 m. ir 2018–2021 m. šias funkcijas taip pat vykdė Konkurencijos generaliniame direktorate.

Nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. Europos Komisija delegavo K. Kecsmár į Vengrijos Teisingumo ministeriją kaip Europos reikalų ministro kabineto narį.

2016–2018 m. jis buvo paskirtas Vengrijos Teisingumo ministerijos valstybės sekretoriumi, atsakingu už tarptautinį ir europinį teisminį bendradarbiavimą.

2021 m. spalio 27 d. K. Kecsmár buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Teisės leidinio „Európai Tükör“ vyriausiasis redaktorius
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Vladár Gábor apdovanojimas (2018 m.)
Ion Gâlea
Ion Gâlea
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Ion Gâlea gimė 1978 m. Iaşi (Rumunija), 2000 m. gavo Universitatea din București (Bukarešto universitetas, Rumunija) teisės diplomą ir Paryžiaus I Panteono-Sorbonos universiteto (Prancūzija) Europos teisės magistro diplomą pagal Prancūzijos ir Rumunijos Teisės kolegijos Europos studijų programą, organizuojamą bendradarbiaujant su Universitatea din București. 2002 m. gavo Școala Națională de Studii Politice și Administrative (Nacionalinė politikos ir administravimo studijų mokykla, Rumunija) tarptautinių santykių magistro diplomą. Paskui studijavo Karl-Franzens-Universität Graz (Graco universitetas, Austrija), kur 2006 m. gavo Europos studijų magistro diplomą. Grįžęs į Rumuniją pradėjo doktorantūros studijas Universitatea din București ir 2008 m. apsigynė daktaro disertaciją.

I. Gâlea pradėjo savo profesinę karjerą Rumunijos Užsienio reikalų ministerijoje, kur nuo 2000 m. iki 2002 m. ėjo diplomatinio atašė pareigas Tarptautinės teisės ir sutarčių direktorate, o 2002–2007 m. buvo Bendrijos teisės tarnybos vadovas. 2007–2009 m. dirbdamas notaru teikė viešojo intereso paslaugas.

Grįžęs į Užsienio reikalų ministeriją I. Gâlea buvo paskirtas Sąjungos teisės direktorato ekspertu, o nuo 2009 m. iki 2010 m. ėjo šio direktorato direktoriaus pareigas. Paskui buvo paskirtas Teisės reikalų generaliniu direktoriumi ir šias pareigas ėjo 2010–2016 m.

Nuo 2016 m. iki 2020 m. buvo Rumunijos ambasadorius Bulgarijoje, paskui, 2021 m., tapo Užsienio reikalų ministerijos Europos dvišalių santykių ir regioninio bendradarbiavimo departamento generaliniu direktoriumi.

Be to, I. Gâlea dėstė teisę Universitatea din București: nuo 2002 m. iki 2012 m. buvo šio universiteto mokslinis padėjėjas, 2012–2016 m. – lektorius, o 2016–2021 m. – dėstytojas. 2021 m. buvo paskirtas šio universiteto profesoriumi.

Be to, 2010 m. kaip kviestinis dėstytojas dėstė Hayastani divanagitakan dprots’ (Armėnijos diplomatinė akademija), 2009–2015 m. – Institutul Diplomatic Român (Rumunijos diplomatinis institutas), o 2015 m. – Universidade da Coruñ (La Korunjos universitetas, Ispanija).

Jis yra daugelio publikacijų teisės srityje autorius.

2021 m. spalio 27 d. I. Gâlea buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • „Revista română de drept internațional“ redakcinės kolegijos narys
  • Tarptautinės teisės acociacijos Rumunijos grupės narys
  • Societatea Română de Drept European narys
  • Tarptautinės teisės prancūzų kalba tinklo narys
  • Universitatea din București Tarptautinės ir tarpvalstybinės teisės tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Pirmos klasės diplomatinių nuopelnų medalis (Rumunija, 2007 m.)
  • Pirmos klasės diplomatinių nuopelnų medalis (Rumunija, 2007 m.)
  • Nacionalinis „Ištikimos tarnybos“ ordinas (Rumunija, 2013 m.)
  • Pirmos klasės „Madarski Konnik“ ordinas (Bulgarija, 2021 m.)
Ioannis Dimitrakopoulos
Ioannis Dimitrakopoulos
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Ioannis Dimitrakopoulos gimė 1971 m. Atėnuose (Graikija), 1992 m. gavo Ethniko kai Kapodistriako Panepistimio Athinon (Atėnų nacionalinis Kapodistrijo universitetas, Graikija) teisės diplomą, o 1994 m. baigė teisės magistro studijas Paryžiaus II Panteono-Aso universitete (Prancūzija).

1995 m. I. Dimitrakopoulos buvo priimtas į Atėnų advokatūrą; advokato praktika vertėsi iki 1997 m.

1998 m. pradėjo eiti auditoriaus pareigas Symvoulio tis Epikrateias (Valstybės Taryba, Graikija), o 2005–2022 m. ten pat dirbo vyresniuoju pareigūnu ir nagrinėjo, be kita ko, bylas, susijusias su mokesčių teise, konkurencijos teise, prekių ženklais ir viešųjų pirkimų teise. 2022 m buvo paskirtas Valstybės Tarybos valstybės patarėju. Be šių pareigų, 2009–2010 m. taip pat buvo Symvoulio tis Epikrateias „Planavimo ir organizavimo“ komiteto narys. 2005 m. trejus metus dirbo vyriausiuoju patarėju teisės klausimais Europos ombudsmeno tarnyboje (Strasbūras, Prancūzija), o 2008 m. grįžo į Symvoulio tis Epikrateias.

2010–2020 m. I. Dimitrakopoulos taip pat ėjo Europos cheminių medžiagų agentūros (Helsinkis, Suomija) Apeliacinės tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas.

2014–2015 m. buvo paskirtas Anotato Eidiko Dikastirio (Aukščiausiasis specializuotas teismas, Graikija) ir Eidiko Dikastirio tou arthrou 88 par. 2 tou Syntagmatos (Specialusis teismas, įsteigtas pagal Graikijos Konstitucijos 88 straipsnio 2 dalį) teisėju stažuotoju. Be to, 2014–2016 m. ėjo Symvoulio tis Epikrateias teisėjų asociacijos pirmininko pavaduotojo pareigas.

I. Dimitrakopoulos taip pat užsiėmė mokslo tyrimų ir dėstymo veikla: 2003–2004 m. buvo University of California, Berkeley (Kalifornijos Berklio universitetas, Jungtinės Valstijos) Senior Visiting Fellow, kur dėstė ES aplinkos apsaugos teisės ir lyginamosios teisės kursus. Nuo 2010 m. taip pat dėstė Ethniki Scholi Dikastikon Leitourgon (Nacionalinė teisminių institucijų mokykla, Graikija). Jis yra daugelio publikacijų, be kita ko, mokesčių teisės, Sąjungos teisės ir pagrindinių teisių srityse, autorius.

2022 m. sausio 13 d. I. Dimitrakopoulos buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju.

Damjan Kukovec
Damjan Kukovec
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Damjan Kukovec gimė 1977 m. Liublianoje (Slovėnija), 2001 m. gavo Univerza v Ljubljani (Liublianos universitetas, Slovėnija) Teisės fakulteto teisės diplomą, o 2002 m. įgijo Harvard Law School (Harvardo universiteto Teisės mokykla, Jungtinės Valstijos) teisės magistro laipsnį. Paskui šiame universitete pradėjo doktorantūros studijas ir 2015 m. apsigynė daktaro disertaciją.

2002 m. pradėjo savo profesinę karjerą Višje sodišče v Ljubljani (Liublianos apeliacinis teismas, Slovėnija), kur ėjo teisininko pareigas iki 2004 m. 2004 m. prisijungė prie Specialiojo teismo Siera Leonei (Fritaunas, Siera Leonė) ir Ustavno sodišče (Konstitucinis teismas, Slovėnija).

2005 m. D. Kukovec pradėjo dirbti teisininku Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, o 2006–2018 m. prisijungė prie Europos Komisijos Teisės tarnybos. 2006 m. taip pat buvo priimtas į Slovėnijos advokatūrą.

Tuo pat metu D. Kukovec plėtojo akademinę karjerą, ypač Europos teisės srityje. 2011–2013 m. dėstė teisę Harvard Law School ir šios teisės mokyklos Institute for Global Law and Policy (Pasaulio teisės ir politikos institutas). Vėliau dėstė keliuose teisės universitetuose visame pasaulyje, be kita ko, FGV Direito Rio, Rio de Janeiro (Getulio Vargas fondo Teisės fakultetas, Rio de Žaneiras, Brazilija) (2014 m.), University of Kent's Brussels School of International Studies (Kento universiteto Brussels School of International Studies, Belgija) (2016 m.), Europos universitetiniame institute Florencijoje (Italija) (2016 m. ir 2017 m.) ir Univerza v Ljubljani (2018–2020 m.). Nuo 2018 m. D. Kukovec taip pat yra Londono Middlesex University (Midlesekso universitetas, Jungtinė Karalystė) teisės kurso dėstytojas.

D. Kukovec yra daugelio publikacijų Sąjungos teisės srityje autorius. Universitetai visame pasaulyje jį nuolat kviečia skaityti pranešimus.

2022 m. sausio 13 d. D. Kukovec buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • RECONNECT grupės narys
  • British International Studies Association narys
  • Society of Legal Scholars narys
  • Pravniško društvo Ljubljana narys
  • European Society of International Law narys
  • Klub alumnov Pravne fakultete Univerze v Ljubljani narys
  • Slovensko društvo za evropsko pravo narys
  • European Union Studies Association narys
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Slovėnijos Respublikos Vyriausybės skirtas apdovanojimas už geriausią disertaciją Sąjungos teisės srityje (2001 m.)
  • Univerza v Ljubljani įteiktas aukso medalis už akademinius pasiekimus (2001 m.)
  • Harvard Law School skirtas Landon Gammon apdovanojimas (2001 m.)
  • Rotary Club Ljubljana apdovanojimas (2008 m.)
  • Harvardo teisės mokyklos įteikti akademiniai apdovanojimai (2009–2012 m.)
  • Higher Education Academy (Jungtinė Karalystė) Senior Fellow (2020 m.)
Suzanne Kingston
Suzanne Kingston
Teisėja
Biografija ir profesinė patirtis

Suzanne Kingston gimė 1977 m. Dubline (Airija), 1998 m. gavo University of Oxford (Oksfordo universitetas, Jungtinė Karalystė) teisės diplomą, o 2000 m. įgijo Universiteit Leiden (Leideno universitetas, Nyderlandai) teisės magistro laipsnį. Šiame universitete pradėjo teisės doktorantūros studijas ir 2009 m. apsigynė daktaro disertaciją.

1998 m. kaip Barrister buvo priimta į Londono (Jungtinė Karalystė) Honourable Society of Gray’s Inn. 2002 m. kaip advokatė prisijungė prie tarptautinės advokatų kontoros Briuselyje ir vertėsi advokato praktika iki 2004 m.

Vėliau S. Kingston pradėjo dirbti Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, generalinio advokato Leendert Geelhoed kabinete, kur 2004–2006 m. ėjo teisės referentės pareigas.

2007 m. S. Kingston kaip Barrister buvo priimta į Dublino (Airija) Honourable Society of King’s Inns. Nuo 2007 m. Airijos advokatūroje vertėsi baristerės praktika, vėliau tapo Senior Counsel.

Be to, nuo 2007 m. iki 2015 m. S. Kingston buvo teisės kurso University College Dublin (Dublino universiteto koledžas, Airija) dėstytoja, o nuo 2015 m. – profesorė. Per savo akademinę karjerą taip pat dėstė kituose universitetuose, be kita ko, Columbia University (Kolumbijos universitetas, Jungtinės Valstijos), Cambridge University (Kembridžo universitetas, Jungtinė Karalystė), Universiteit Leiden ir Osgoode Hall Law School of York University in Toronto (Toronto Jorko universiteto Osgoode Hall teisės mokykla, Kanada). Ji yra daugelio publikacijų Sąjungos teisės srityje autorė.

2022 m. sausio 13 d. S. Kingston buvo paskirta Bendrojo Teismo teisėja.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Irish Centre for European Law pirmininko pavaduotoja
  • Leidinio „Irish Jurist“ redakcinės kolegijos narė
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • Europos mokslo tyrimų tarybos apdovanojimo laureatė (2015 m.)
  • Airijos mokslo tyrimų tarybos paskirto Europos mokslo tyrimų čempionų apdovanojimo laureatė Airijoje (2017 m.)
Tihamér Tóth
Tihamér Tóth
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Tihamér Tóth gimė 1971 m. Zalaegersege (Vengrija), studijavo teisę Szegedi Tudományegyetem (Segedo universitetas, Vengrija), kur 1994 m. gavo teisės diplomą. Tame pačiame universitete tęsė doktorantūros studijas ir 2001 m. apgynė daktaro disertaciją.

T. Tóth pradėjo savo profesinę karjerą 1994 m. Vengrijoje, dirbdamas teisininku Europos reikalų biure, vėliau paeiliui dirbo Tarptautinių ekonominių ryšių ministerijoje, Pramonės ir prekybos ministerijoje bei Užsienio reikalų ministerijoje.

1997–2001 m. ėjo bylas tvarkančio pareigūno pareigas Vengrijos konkurencijos institucijos Tarptautiniame biure. 2001–2003 m. buvo Konkurencijos tarybos (Vengrija) narys, paskui (2003–2009 m.) – pirmininkas. Nuo 2003 m. iki 2009 m. taip pat ėjo Vengrijos konkurencijos institucijos pirmininko pavaduotojo pareigas.

2009–2022 m. vertėsi advokato praktika Vengrijoje, be kita ko, konkurencijos teisės srityje.

Nuo 1999 m. T. Tóth taip pat plėtojo akademinę karjerą Pázmány Péter Katolikus Egyetem (Pėterio Pazmanio katalikiškasis universitetas, Vengrija). 1999–2010 m. buvo šio universiteto dėstytojas, paskui tapo prodekanu, atsakingu už mokslo tyrimus ir tarptautinius ryšius (2010–2013 m.), studentų reikalus (2013–2014 m.) ir tarptautinius ryšius (nuo 2015 m.). 2018 m. T. Tóth buvo paskirtas šio universiteto profesoriumi. 2019–2022 m. buvo Žano Monė profesūros narys, konkurencijos teisės profesorius.

Daugelio darbų ir publikacijų konkurencijos teisės srityje autorius.

Nuo 2022 m. liepos 6 d. T. Tóth paskirtas Bendrojo Teismo teisėju.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • „Versenytükör“ – Vengrijos konkurencijos institucijos profesinio leidinio – redakcinės kolegijos narys
  • Tarptautinės konkurencijos teisės lygos (LIDC) ir jos mokslo tarybos narys
  • Magyar Versenyjogi Egyesület valdybos narys
  • Loyola School of Law (Čikaga, Jungtinės Amerikos Valstijos) Institute for Consumer Antitrust Studies tarptautinės patariamosios tarybos narys
  • American Chamber of Commerce in Hungary reguliavimo komiteto narys
  • Önszabályozó Reklám Testület sprendimų priėmimo komiteto patarėjas
Moksliniai laipsniai ir (arba) garbės vardai ir apdovanojimai
  • A Magyar Érdemrend Lovagkeresztje (polgári tagozat) (2017 m.)
Beatrix Ricziová
Beatrix Ricziová
Teisėja
Biografija ir profesinė patirtis

Beatrix Ricziová gimė 1981 m. Bratislavoje (Slovakija), 2005 m. įgijo teisės magistro laipsnį Univerzita Komenského v Bratislave (Bratislavos J. Komenskio universitetas, Slovakija), o 2012 m. jai buvo suteiktas teisės mokslų daktaro laipsnis.

Savo profesinę karjerą ji pradėjo 2002 m. teisininko padėjėjos advokatų kontoroje Slovakijoje pareigose (iki 2004 m.). Nuo 2003 m. taip pat keletą metų vykdė vertimo raštu ir žodžiu užduotis Stupavos savivaldybės (Slovakija) organizuotuose renginiuose.

2005–2006 m. B. Ricziová dirbo teisininke Slovakijos Vyriausybės kanceliarijos Teisės derinimo institute, vėliau (2007–2008 m.) – Slovakijos atstovavimo Europos Sąjungos Teisingumo Teisme pagrindinio atstovo biure, integruotame į Slovakijos teisingumo ministeriją. 2009–2022 m. buvo pagrindinė Slovakijos atstovė Sąjungos teismuose.

Be to, 2007–2010 m. B. Ricziová buvo Slovakijos Vyriausybės Įstatymų leidžiamosios tarybos Nuolatinio pilietinių ir civilinių teisių komiteto narė, o 2012–2015 m. – Slovakijos Civilinio proceso teisės pertvarkymo komiteto narė.

2022 m. liepos 6 d. B. Ricziová buvo paskirta Bendrojo Teismo teisėja.

Elisabeth Tichy-Fisslberger
Elisabeth Tichy-Fisslberger
Teisėja
Biografija ir profesinė patirtis

Elisabeth Tichy-Fisslberger gimė 1957 m. Vienoje (Austrija), 1980 m. gavo teisės diplomą, o 1981 m. baigė tarptautinės teisės studijas Leveno katalikiškajame universitete (Belgija).

Savo profesinę karjerą E. Tichy-Fisslberger pradėjo 1982 m. Europos Komisijoje, kur iki 1988 m. ėjo konferencijų vertėjos žodžiu pareigas. Tuo pat metu tęsė lingvistikos studijas Universität Wien (Vienos universitetas, Austrija) ir 1984 m. gavo lingvistikos mokslų diplomą.

1988 m. pradėjo dirbti patarėja Austrijos Užsienio reikalų ministerijoje, Europos ir ekonomikos reikalų generaliniame direktorate, šias pareigas ėjo iki 1993 m.

1990 m. buvo komandiruota į Austrijos ambasadą Dubline. Nuo 1991 m. vidurio iki 1992 m. vidurio dirbo Austrijos užsienio reikalų ministerijos (Vienoje) direktoriaus pavaduotoja, atsakinga už Europos Sąjungos transporto politiką. Vėliau buvo komandiruota į Austrijos ambasadą Londone.

1993–2000 m. buvo Austrijos nuolatinės atstovybės prie Europos Sąjungos (Briuselyje) ministrė-patarėja.

Grįžusi į Austrijos užsienio reikalų ministeriją E. Tichy-Fisslberger buvo pakviesta eiti Europos Sąjungos bendrųjų reikalų ir Europos Sąjungos institucijų direktorės pareigas (2000–2003 m.). Vėliau buvo paskirta Europos ir ekonomikos reikalų generalinio direktoriaus pavaduotoja, o nuo 2007 m. – Teisės ir konsulinių reikalų generaline direktore. Be to, 2009–2017 m. buvo kovos su prekyba žmonėmis nacionalinė koordinatorė.

Nuo 2017 m. gruodžio mėn. yra Austrijos nuolatinės atstovybės prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje ambasadorė. 2020 m. buvo išrinkta Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos pirmininke, o 2021 m. – Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos pirmininke.

Be šios veiklos, nuo 2002 m. E. Tichy-Fisslberger dėsto teisę Diplomatische Akademie Wien (Vienos diplomatijos akademija, Austrija). 2006–2017 m. šį kursą taip pat dėstė Universität Wien.

2022 m. rugsėjo 15 d. E. Tichy-Fisslberger buvo paskirta Bendrojo Teismo teisėja.

Priklausymas fondams, organizacijoms ar įstaigoms teisės, kultūros, meno, socialinėje, sporto ar labdaros srityse
  • Garbės legiono ordino kavalierė, Prancūzija (2005 m.)
  • Lichtenšteino Kunigaikštystės ordino „Už nuopelnus“ Didysis kryžius (2021 m.)
  • Lietuvos diplomatijos žvaigždės apdovanojimas (2021 m.)
William Valasidis
William Valasidis
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

William Valasidis gimė 1971 m. Salonikuose (Graikija), 1993 m. gavo Aristoteleio Panepistimio Thessalonikis (Salonikų Aristotelio universitetas, Graikija) teisės diplomą, o 1996 m. baigė teisės magistro studijas Harvard Law School (Harvardo teisės mokykla, Jungtinės Valstijos).

1993–1995 m. buvo egzaminų, suteikiančių galimybę užsiimti advokato profesija, komisijos teisininkas-stažuotojas. 1996 m. W. Valasidis buvo priimtas į Salonikų advokatūrą, paskui vertėsi advokato praktika advokatų kontorose Meksikoje ir Jungtinėse Valstijose.

1998 m. pirmąkart pradėjo dirbti Europos Sąjungos Teisingumo Teisme kaip teisės referentas teisėjo Krateros Ioannou kabinete. Vėliau šias pareigas ėjo teisėjo Vassilios Skouris, kuris 2003 m. tapo Teisingumo Teismo pirmininku ir su kuriuo W. Valasidis dirbo penkiolika metų (1999–2014 m.), kabinete.

2014 m. buvo paskirtas Teisingumo Teismo Protokolo ir informacijos direktorato direktoriumi, paskui – Komunikacijos direktorato direktoriumi, šias pareigas ėjo iki 2022 m.

W. Valasidis yra teisinių leidinių ir redakcinių darbų autorius, taip pat didelę reikšmę skiria Europos Sąjungos teisės praktikos mokymui, aktyviai dalyvauja organizuojant ir rengiant European Law Moot Court Competition: 2004–2005 m. buvo komisijos narys, paskui – European Law Moot Court Society narys ir pirmininko pavaduotojas (2006–2022 m.). Be to, nuolat dalyvauja nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose.

2022 m. rugsėjo 15 d. W. Valasidis buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju.

Steven Verschuur
Steven Verschuur
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Steven Verschuur gimė 1977 m. Arnheme (Nyderlandai), studijavo teisę Universiteit Utrecht (Utrechto universitetas, Nyderlandai) ir 2001 m. įgijo teisės magistro laipsnį. Studijas tęsė Lježo universitete (Belgija), kur 2002 m. gavo trečiosios pakopos Europos teisės studijų diplomą. 2010 m. Universiteit Utrecht apsigynė teisės mokslų daktaro disertaciją.

Nuo 2002 m. S. Verschuur vertėsi advokato praktika keliose Nyderlandų ir Belgijos advokatų kontorose įvairiose Sąjungos teisės srityse, pavyzdžiui, konkurencijos, valstybės pagalbos, prekybos politikos, viešųjų pirkimų ir ribojamųjų priemonių, priimtų vykdant Sąjungos bendrą užsienio ir saugumo politiką.

Taip pat šiose srityse parengė daugybę straipsnių, skirtų teisiniams leidiniams ir darbams.

Kartu buvo Rechtbank Zeeland-West-Brabant (Zelando ir Vakarų Brabanto apylinkės teismas, Nyderlandai) civilinių bylų skyriaus pakaitinis teisėjas (2021–2022 m.).

2022 m. rugsėjo 15 d. S. Verschuur buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju.

Saulius Lukas Kalėda
Saulius Lukas Kalėda
Teisėjas
Biografija ir profesinė patirtis

Saulius Lukas Kalėda gimė 1976 m. Krokuvoje (Lenkija), 1999 m. gavo Vilniaus universiteto teisės diplomą, 2000 m. – Universität Bonn (Bonos universitetas, Vokietija) Zentrum für Europäische Integrationsforschung magistro diplomą, o 2002 m. apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją Uniwersytet Jagielloński (Krokuvos Jogailos universitetas, Lenkija).

1998 m. S. Kalėda pradėjo savo profesinę karjerą eidamas teisininko pareigas Draudimo priežiūros tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos. 2002–2003 m. derybų dėl stojimo į Europos Sąjungą metu ėjo vyresniojo specialisto pareigas Europos teisės departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 2003–2004 m. dirbo teisininku Europos Komisijos Vidaus rinkos generaliniame direktorate.

2004–2013 m. S. Kalėda ėjo Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisės referento pareigas teisėjo Vileno Vadapalo kabinete, paskui – teisėjo Egidijaus Bieliūno kabinete. Nuo 2013 m. dirbo Teisingumo Teismo generalinio advokato Maciej Szpunar teisės referentu. 2017–2023 m. buvo Europos Komisijos Teisės tarnybos narys, atstovavo Komisijai daugelyje bylų, nagrinėtų Sąjungos teismuose.

Be to, S. Kalėda vykdo akademinę veiklą. 2002–2003 m. ir 2011 m. dėstė Vilniaus universitete. Nuo 2013 m. dėsto Uniwersytet Jagielloński. Jis yra daugelio publikacijų Sąjungos institucinės ir proceso teisės srityse autorius.

2023 m. rugsėjo 27 d. S. Kalėda buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju.

Louise Spangsberg Grønfeldt
Louise Spangsberg Grønfeldt
Teisėja
Biografija ir profesinė patirtis

Louise Spangsberg Grønfeldt gimė 1980 m. Ishøj mieste (Danija), 2004 m. gavo Københavns Universitet (Kopenhagos universitetas, Danija) teisės diplomą, 2007 m. – šio universiteto teisės magistro diplomą. 2007 m. taip pat gavo Europos koledžo (Belgija) magistro diplomą. 2012 m. tapo Danijos advokatūros nare.

L. Spangsberg Grønfeldt savo profesinę karjerą pradėjo 2007 m. kaip teisininkė stažuotoja, šias pareigas ėjo iki 2009 m. Šiuo laikotarpiu taip pat dėstė Sąjungos teisę Københavns Universitet, iš pradžių kaip dėstytoja, vėliau – kaip docentė.

2009 m. prisijungė prie Europos Sąjungos Tarybos generalinio sekretoriato ir iki 2013 m. dirbo teisininke lingviste.

2013–2016 m. L. Spangsberg Grønfeldt buvo Europos Komisijos Teisės tarnybos biudžeto darbo grupės narė. Paskui iki 2018 m. ėjo Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjo Jesper Svenningsen teisės referentės pareigas. 2018 m. pabaigoje vėl prisijungė prie Europos Komisijos Teisės tarnybos (valstybės pagalbos darbo grupės), o 2019 m. tapo Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojos Margrethe Vestager kabineto nare. Nuo 2020 m. pabaigos iki 2023 m. dirbo Europos Komisijos Teisės tarnybos teisingumo ir vidaus reikalų darbo grupėje.

2023 m. rugsėjo 27 d. L. Spangsberg Grønfeldt buvo paskirta Bendrojo Teismo teisėja.

Vittorio Di Bucci
Vittorio Di Bucci
Kancleris
Biografija ir profesinė patirtis

V. Di Bucci gimė 1963 m. Asčio mieste (Italija), studijavo teisę Università degli Studi di Torino (Turino universitetas, Italija), kur 1986 m. įgijo teisės magistro laipsnį. Vėliau tęsė studijas Université de Nancy II (Nansi II universitetas, Prancūzija) ir 1988 m. gavo šio universiteto išsamių Bendrijos teisės studijų diplomą.

1987 m. V. Di Bucci pradėjo dirbti Teisingumo Teisme kaip teisininkas lingvistas italų kalbos vertimo raštu skyriuje. 1988 m. prisijungė prie teisėjo G. Federico Mancini kabineto ir iki 1991 m. ėjo teisės referento pareigas. 1994–2000 m. vėl buvo teisės referentas teisėjo G. Mancini kabinete.

1991–1994 m. V. Di Bucci dirbo Europos Komisijos teisės tarnybos „Transporto, aplinkos, vartotojų“ grupėje; prie šios institucijos jis vėl prisijungė 2000 m., buvo Teisės tarnybos „Valstybės pagalbos ir antidempingo“ grupės narys. 2007–2010 m. buvo „Konkurencijos“ grupės narys, vėliau – patarėjas teisės klausimais. 2010 m. buvo paskirtas „Valstybės pagalbos ir antidempingo“ grupės pagrindiniu patarėju teisės klausimais, o 2014–2023 m. šias pareigas ėjo „Verslo teisės“ grupėje.

2023 m. birželio 5 d. V. Di Bucci buvo išrinktas Bendrojo Teismo kancleriu.

Jis yra publikacijų Sąjungos teisės srityje, visų pirma proceso Sąjungos teismuose, valstybės pagalbos ir Sąjungos bankų teisės srityje, autorius.