Bendrojo Teismo teisminės veiklos statistika - 2024

Žr. detalią Bendrojo Teismo veiklos statistiką 

Bendrojo Teismo 2024 m. statistika

Vittorio Di Bucci, Bendrojo Teismo kancleris

1.      Istorinių pokyčių metai

Kiekvienais metais teisminės veiklos statistika suteikia vertingos informacijos apie Bendrojo Teismo darbą ir ji yra būtina siekiant suprasti dabartį ir pasirengti ateičiai. Pagrindinis šio pristatymo tikslas – iliustruoti ryškiausius šios statistikos elementus, padėti juos suprasti ir atskleisti tam tikras tendencijas. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad 2024 m. įvyko esminių pokyčių, susijusių su Bendrojo Teismo funkcijomis ir jo nagrinėjamomis bylomis.

2024 m. žymi posūkį Bendrojo Teismo ir Europos Sąjungos teismų sistemos, kurioje įvyko reikšmingiausia reforma nuo Bendrojo Teismo įsteigimo 1989 m., istorijoje. Nuo spalio 1 d. Bendrasis Teismas įgijo jurisdikciją nagrinėti prašymus priimti prejudicinį sprendimą šešiose specialiose srityse. Teisingumo Teismas pagal naujas Statuto ir Procedūros reglamento nuostatas jam perdavė pirmuosius nacionalinių teismų prašymus, susijusius su tokiomis sritimis kaip PVM, akcizai, muitų teisė ir keleivių teisės. Dėl šios reformos iš esmės pasikeitė Bendrojo Teismo vaidmuo: nuo šiol kartu su Teisingumo Teismu jis bendradarbiauja su nacionaliniais teismais ir taip prisideda prie tinkamo Sąjungos teisės taikymo valstybėse narėse.

Bet kuriuo atveju Bendrasis Teismas ir toliau vykdo Sąjungos institucijų ir įstaigų veiklos kontrolę kaip pirmosios instancijos teismas. Šis vaidmuo net išaugo dėl reformos išplėtus sritis, kuriose apeliaciniams skundams dėl Bendrojo Teismo sprendimų taikomas išankstinio priėmimo Teisingumo Teisme mechanizmas – tokie skundai yra priimami tik jei juose keliamas klausimas yra svarbus Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai. Bylose, grindžiamose arbitražinėmis išlygomis, arba pareiškiant ieškinius dėl įstaigų, organų ir agentūrų, kaip antai Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros ar finansų sektoriaus priežiūros institucijų, nepriklausomų apeliacinių tarybų sprendimų Bendrasis Teismas dažniausiai bus paskutinės instancijos teismas.

Vis dėlto statistika negali parodyti to, kokį didelį spaudimą patyrė Bendrasis Teismas ir jo kanceliarija 2024 metais, kai reikėjo padaryti esminius Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento pakeitimus, performuluoti praktines šio reglamento įgyvendinimo nuostatas, pritaikyti organizacines struktūras, darbo metodus ir informacinius įrankius, taip pat išmokyti darbuotojus.

Metinių statistinių duomenų pateikimo struktūra buvo pakeista taip, kad atspindėtų naują jurisdikciją priimti prejudicinius sprendimus, nors per paskutinius tris 2024 m. mėnesius Bendrajam Teismui pateikta tik 19 prašymų iš dvylikos skirtingų valstybių narių. Įdomu tai, kad aštuonis iš šių prašymų priimti prejudicinį sprendimą pateikė septynių skirtingų valstybių narių aukščiausieji teismai. Vis dėlto dar per anksti daryti patikimas išvadas dėl gautų prašymų įvairiose Bendrojo Teismo jurisdikcijai priklausančiose srityse svarbos arba pateikti informacijos apie tai, kaip Bendrasis Teismas nagrinėja bylas dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Be to, 2024 m. Bendrąjį Teismą paliko penki teisėjai – jie buvo paskirti Teisingumo Teismo nariais, ir pareigas pradėjo eiti du nauji teisėjai. Bendrasis Teismas, kanceliarija ir tarnybos turėjo dėti daug pastangų, kad laiku užbaigtų daugelį bylų, kurias nagrinėjo penki teisėjai, 2024 m. spalio mėn. tapę Teisingumo Teismo teisėjais.

2.      Gautos bylos: sumažėjimas galimai dėl konjunktūrinių priežasčių

Pirmiausia į akis krinta tai, kad gautų bylų skaičius – 786 naujos bylos – nukrito šiek tiek žemiau 800 bylų ribos ir yra mažiausias per pastaruosius dešimt metų. Labai tikėtina, kad šis reiškinys iš esmės yra konjunktūrinis ir jį galima paaiškinti, be kita ko, mažesniu kitų institucijų aktyvumu praėjusiais metais dėl vykusių Europos Parlamento rinkimų ir Komisijos sudėties atnaujinimo.

Tačiau kai kurias tendencijas galima paaiškinti ir kitaip.

Intelektinės nuosavybės teisių srityje gautų bylų skaičius šiek tiek sumažėjo (268 bylos, palyginti su 310 bylų 2023 m.), nors Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) apeliacinės tarybos užbaigė daugiau bylų nei ankstesniais metais. Šių bylų Bendrajame Teisme gali ir toliau mažėti, nes sumažėjo EUIPO apeliacinėms taryboms pateikiamų apeliacijų skaičius (– 6 %), be to, nuo šiol privaloma arba skatinama naudotis alternatyviais ginčų sprendimo EUIPO mechanizmais.

Labai sumažėjo bylų, susijusių su ekonomine ir pinigų politika, apimančia bankų teisės sritį, ypač bylų dėl ieškinių, pareikštų Bendrai pertvarkymo valdybai. Šį sumažėjimą galima paaiškinti tuo, kad 2024 m., t. y. pasibaigus pradiniam aštuonerių metų laikotarpiui, prasidėjusiam 2016 m. sausio 1 d., Bendra pertvarkymo valdyba nustojo iš įstaigų, finansuojančių Bendrą pertvarkymo fondą, rinkti ex ante įmokas, dėl kurių ir kildavo daug ginčų. 2024 m. pateiktuose 14 ieškinių prašoma priimti naują sprendimą dėl ex ante įmokų į Bendrą pertvarkymo fondą už 2021 metus, šį skaičių galima palyginti su 48 bylomis dėl 2023 m. įmokų.

Kilus ginčams dėl skaitmeninių rinkų ir paslaugų reguliavimo, buvo pradėtos šešios bylos, susijusios su Skaitmeninių paslaugų reglamentu (ES) 2022/2065 (anglų k. Digital Services Act, DSA), dėl subjekto pripažinimo „labai didele interneto platforma“ arba priežiūros mokesčio dydžio ir dvi bylos, susijusios su Skaitmeninių rinkų reglamentu (ES) 2022/1925 (anglų k. Digital Markets Act, DMA), dėl sprendimų pripažinti subjektą „prieigos valdytoju“. Kol kas Bendrasis Teismas dar negavo nė vienos bylos, susijusios su tuo, kokių veiksmų Komisija imasi dėl tokiems ūkio subjektams nustatytų materialinių įpareigojimų, tačiau tokių bylų ateityje galėtų būti nemažai.

Su ribojamosiomis priemonėmis susijusių bylų skaičius išliko stabilus – 63 bylos, t. y. lygiai tiek pat, kiek ir 2023 m. Kaip ir 2023 m., didžioji dauguma naujų bylų šioje srityje (47 iš 63) yra susijusios su ribojamosiomis priemonėmis, kurias Europos Sąjunga nustatė fiziniams ar juridiniams asmenims dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto. Daugelyje dar nebaigtų nagrinėti bylų, susijusių su tokiomis ribojamosiomis priemonėmis, ieškovai, siekdami užginčyti jiems taikomų priemonių pratęsimą ar pakeitimą, tikslino savo ieškinius pagal Procedūros reglamento 86 straipsnį, užuot ginčiję tokius sprendimus pareikšdami naują ieškinį. Šio metodo privalumas yra tas, kad jis leidžia vienoje byloje sutelkti kelių tai pačiai šaliai skirtų aktų nagrinėjimą ir taip pasiekti aiškumo, greitumo ir teisinio saugumo tikslus, iškeltus jį nustatant 2016 m. Vis dėlto kalbant apie aktus, kurių galiojimas baigiasi kas pusmetį, pažymėtina, kad šis metodas apsunkino vykstančias procedūras ir jų valdymą, ypač kai ieškinys tikslinamas prieš pat teismo posėdį arba per jį. Siekdamas pašalinti šiuos sunkumus, Bendrasis Teismas iš dalies pakeitė savo Procedūros reglamentą dėl atvejų, kai ieškinio pareiškimo terminas pradedamas skaičiuoti po 2024 m. rugsėjo 1 d. Dabar nustatyta, kad prašymas leisti patikslinti ieškinį turi būti pateiktas per trumpą laiką nuo tada, kai įteiktas Bendrojo Teismo sprendimas pradėti žodinę proceso dalį, arba net prieš įteikiant sprendimą išnagrinėti bylą nerengiant žodinės proceso dalies. Žinoma, dar per anksti daryti kokias nors išvadas, tačiau atrodo, kad ši nauja tvarka leis geriau užtikrinti ieškovų suinteresuotumo, kad jų prašymai būtų nagrinėjami vienoje ir jau pradėtoje byloje, ir Bendrojo Teismo poreikio savo darbą organizuoti nuspėjamai ir užbaigti bylas per protingą terminą pusiausvyrą.

Tradicinėse Bendrojo Teismo nagrinėjamų bylų srityse viešosios tarnybos bylų skaičius išliko stabilus (78 bylos, palyginti su 82 bylomis 2023 m.). Valstybės pagalbos srityje bylų skaičius nuo 10 bylų 2023 m. padidėjo iki 23 bylų 2024 m., tačiau išliko gerokai mažesnis už ankstesniais metais buvusį skaičių. Galiausiai, kaip ir 2022 m. bei 2023 m., konkurencijos bylų skaičius yra gana mažas – 2024 m. gauta dešimt naujų bylų.

3.      Teismo veiklą atspindintys skaičiai

Per metus Bendrasis Teismas užbaigė 922 bylas, taigi šiek tiek daugiau nei pernai metais ir gerokai daugiau, palyginti su ankstesnių metų vidurkiu. Taip pat pavyko gerokai sumažinti nebaigtų nagrinėti bylų skaičių: išnagrinėta 136 bylomis daugiau, nei gauta naujų, o nebaigtų nagrinėti yra 1 302 bylos (su sąlyga, jei 404 iš esmės identiškų bylų, pateiktų 2023 m., paketas skaičiuojamas kaip viena byla, nes bendras jų skaičius yra 1705 bylos). Tai mažiausias skaičius nuo 2015 m. Tokią pažangą iš dalies lėmė tam tikrų didelių bylų grupių užbaigimas.

Pažymėtina, kad:

• 20,2 % bylų išsprendė išplėstinės penkių teisėjų kolegijos – tai bene didžiausias procentinis dydis per visą Bendrojo Teismo istoriją. Taip yra dėl pastaraisiais metais stiprėjančios tendencijos bylas, kuriose keliami svarbūs, nauji arba tokie klausimai, kurie gali prisidėti prie jurisprudencijos formavimo, skirti nagrinėti išplėstinėms kolegijoms, o tai tapo įmanoma dėl padidėjusio teisėjų skaičiaus. Išplėstinės sudėties kolegijos daugiausia priima sprendimus (2024 m. – 163), tačiau gali priimti ir nutartis (2024 m. – 23, 2023 m. – 10).
• 75,4 % bylų užbaigė trijų teisėjų kolegijos, palyginti su 79 % 2023 m., būtent todėl, kad daugiau bylų perduota išplėstinės sudėties kolegijoms.
• Devynias bylas užbaigė Bendrojo Teismo didžioji kolegija (2023 ir 2022 m. buvo tik viena tokia byla ir nė vienos 2021 ir 2020 m.), tai taip pat patvirtina tendenciją teikti pirmenybę didesnėms kolegijoms; pakeitus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statutą, Bendrasis Teismas dabar gali nagrinėti bylas tarpinėje devynių teisėjų kolegijoje, tačiau ši kolegija dar nepradėjo veikti.
• Keturias bylas išsprendė vienas teisėjas (2023 m. – devynias bylas), o tai rodo, kad toks kompetencijos perdavimas yra tikrai išimtinis.
• Pateiktų prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones skaičius išliko stabiliai didelis (2024 m. – 42, palyginti su 41 prašymu 2023 m.), kaip ir užbaigtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūrų (2024 m. – 42, 2023 m. – 40).
• 62 % bylų 2024 m. baigtos nagrinėti teismo sprendimu, o 38 % – nutartimi (2023 m. atitinkamos procentinės dalys buvo 59 % ir 41 %). Dėl 64,5 % sprendimu užbaigtų bylų buvo surengtas teismo posėdis (66 % 2023).
• 2024 m. gruodžio mėn. Bendrasis Teismas užbaigė pirmąją bylą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo priimdamas nutartį nutraukti bylą nacionaliniam teismui atsiėmus prašymą priimti prejudicinį sprendimą.

Teismo posėdžių skaičius 2024 m. sumažėjo iki 232 (2023 m. – 286 posėdžiai, 2022 m. – 241 posėdis), kai nagrinėta buvo 300 bylų (2023 m. – 419, 2022 m. – 303).

Per praėjusius metus pirmą kartą nuo 2023 m. balandžio 1 d., kai įsigaliojo naujos vaizdo konferencijų rengimo taisyklės, buvo surengti du teismo posėdžiai per vaizdo konferenciją.

Vidutinė proceso trukmė šiek tiek pailgėjo. 2024 m. bylų, užbaigtų sprendimu ar nutartimi, nagrinėjimas truko 18,5 mėnesio, palyginti su 18,2 mėnesio 2023 m., ir 22,1 mėnesio (palyginti su 21 mėnesiu 2023 m.), jei atsižvelgiama tik į bylas, užbaigtas sprendimu. Pažymėtina, kad vidutinė pastarosios kategorijos bylų nagrinėjimo trukmė svyruoja nuo vidutiniškai 42,6 mėn. konkurencijos teisės bylose ar 37,2 mėn. valstybės pagalbos bylose iki 13,5 mėn. intelektinės nuosavybės bylose. Kelių senų sudėtingų bylų ar bylų grupių, ypač valstybės pagalbos, konkurencijos ir bankų teisės srityse, užbaigimas lėmė vidutinės bylų nagrinėjimo trukmės pailgėjimą. Ši tendencija turėtų nykti, ir vidutinė bylų nagrinėjimo trukmė per ateinančius kelerius metus turėtų sutrumpėti, nes Bendrasis Teismas baigė arba šiuo metu baigia nagrinėti paskutines dideles praeityje pradėtų bylų grupes.

Iš 1 705 bylų, kurios iki 2024 m. gruodžio 31 d. dar buvo nagrinėjamos Bendrajame Teisme (bendras skaičius, įskaitant 404 identiškus ieškinius), 32 % yra susijusios su institucine teise (prie šios srities priskiriamos minėtos 404 bylos), beveik 10 % – su ekonomine ir pinigų politika, 7 % – su valstybės pagalba ir 5 % – su ribojamosiomis priemonėmis. Kalbant apie Bendrojo Teismo teisėjų specializacijos sritis, pažymėtina, kad 19 % nagrinėjamų bylų sudaro intelektinės nuosavybės bylos, o 6,5 % – viešosios tarnybos bylos, ir šie procentiniai dydžiai, palyginti su praėjusiais metais, išlieka stabilūs. Dėl bylą nagrinėjančio teismo sudėties paminėtina, kad daugiau bylų perduota didžiajai kolegijai: 2024 m. pabaigoje ji nagrinėjo dvi bylas, viena iš jų susijusi su galimybe susipažinti su dokumentais, o kita – su ne teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriuose yra nuostatų, galinčių prieštarauti aplinkos teisei, peržiūra.

4.      Svarbiausi 2024 m. momentai ir perspektyvos

2024 m. Bendrasis Teismas daug pastangų skyrė tam, kad užbaigtų ir įgyvendintų Europos Sąjungos teismų sistemos reformą, pradėtą 2022 m. lapkričio mėn. Teisingumo Teismui pateikus prašymą dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto reformos. Statutą iš dalies keičiantis reglamentas buvo priimtas 2024 m. balandžio 11 d. ir įsigaliojo 2024 m. rugsėjo 1 d. 2024 m. liepos 10 d. Bendrasis Teismas, pasitaręs su Teisingumo Teismu ir gavęs Tarybos pritarimą, priėmė esminius savo Procedūros reglamento pakeitimus ir jie taip pat įsigaliojo 2024 m. rugsėjo 1 d.; šiais pakeitimais, be kita ko, Bendrajam Teismui sudarytos sąlygos nuo 2024 m. spalio mėn. naudotis naujais įgaliojimais priimti prejudicinius sprendimus. Procedūros reglamento praktinės vykdymo nuostatos buvo išdėstytos nauja redakcija, o kiti tekstai, ypač susiję su e-Curia naudojimu, buvo iš dalies pakeisti. Bendrasis Teismas įsteigė kolegiją, kuriai pavesta nagrinėti prašymus priimti prejudicinį sprendimą, ir ji turėtų veikti iki 2025 m. rugsėjo mėn. numatyto dalinio Bendrojo Teismo sudėties atnaujinimo, kai ją pakeis dvi kolegijos, turinčios įgaliojimus priimti prejudicinius sprendimus. Bendrasis Teismas išrinko tris teisėjus (du nuolatinius narius ir vieną pakaitinį), kurie nagrinėjant prašymus priimti prejudicinį sprendimą vykdys generalinių advokatų funkcijas. Jis taip pat pakeitė didžiosios kolegijos sudarymą reglamentuojančias taisykles ir nustatė pakeitus Statutą įsteigtos tarpinės devynių teisėjų kolegijos sudarymo taisykles.

Bendrasis Teismas tęsė proaktyvaus bylų tvarkymo politiką ir sėkmingai taikė 2023 m. priimtas naujas priemones, kad labai didelės apimties bylos ir didelės bylų grupės būtų tvarkomos nuo pat jų užregistravimo. Šios bylos paskirstomos kolegijoms ir teisėjams pranešėjams pagal konkrečius kriterijus, joms taikomas orientacinis tvarkaraštis, kuris, vykstant bylos nagrinėjimui, yra tikslinamas, ir joms gali būti skiriama daugiau išteklių, taip pat joms pirmenybę gali teikti sprendimų redaktorių grupė ir vertimo tarnybos. Nuspręsta, kad teisėjai, dalyvaujantys nagrinėjant bylas dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, niekada nebus skiriami pranešėjais labai didelės apimties bylose ar bylų grupėse, nes tai būtų nesuderinama su vykdant reformą teisės aktų leidėjui duotu įsipareigojimu užtikrinti greitą prašymų priimti prejudicinį sprendimą nagrinėjimą.

Bendrasis Teismas ir jo kanceliarija toliau modernizavo teisingumo vykdymo sistemą, padedančią Europos teismų sistemai veiksmingiau veikti. 2024 m. buvo kuriamos IT priemonės, reikalingos Bendrajam Teismui pateiktiems prašymams priimti prejudicinį sprendimą nagrinėti, taip pat užbaigti integruotos bylų valdymo sistemos (SIGA) kūrimo pirmieji etapai ir pasirengta sekantiems etapams. Buvo atnaujinti visi plačiajai visuomenei skirti informaciniai dokumentai, o jų tekstai laiku išplatinti įsigaliojant naujosioms nuostatoms. Teismas ir jo kanceliarija taip pat diskutuoja dėl priemonių, susijusių su fiziniu ir skaitmeniniu informacijos prieinamumu.

5.      Bendrojo Teismo kanceliarijos veikla: prisitaikymas prie reformos ir procesų valdymas

Sumažėjęs naujų bylų skaičius turėjo teigiamą poveikį teismo kanceliarijai, nes šiek tiek sumažino kasdienio teismo procesų valdymo darbo krūvį. Tai leido skirti išteklių ir laiko pertvarkoms, kurios tapo būtinos dėl Sąjungos teismų sistemos reformos, visų pirma pasirengti tvarkyti prašymus priimti prejudicinį sprendimą.

Vis dėlto skaičiai rodo, kad veikla ir toliau išliko intensyvi:

• 53 863 įrašai registre,
• 9 693 procesiniai kanceliarijai pateikti dokumentai,
• 822 290 puslapių, pateiktų per metus naudojantis e-Curia programa.

Kanceliarija užtikrino pagalbą teisėjams 346 kolegijų pasitarimuose (2023 m. – 334), 232 bylose vykusiuose posėdžiuose ir 37 sprendimų ir nutarčių skelbimo posėdžiuose.

Taip pat žr.:

Žr. detalią Bendrojo Teismo veiklos statistiką 2023

Ankstesnių metų teisminės veiklos statistiką taip pat galima rasti Curia svetainėje, dalyje „Istorija".