Paieška

Marko Bošnjak gimė 1974 m. Liublianoje (Slovėnija), savo akademinę karjerą pradėjo Univerza v Ljubljani (Liublianos universitetas, Slovėnija), kur 1996 m. gavo teisės bakalauro diplomą, vėliau, 1999 m., įgijo teisės magistro, o 2002 m. – teisės mokslų daktaro laipsnį. 2002 m. jis išlaikė valstybinį teisininko profesijos egzaminą.

Jo profesinė karjera prasidėjo 1996 m. to paties universiteto Teisės fakulteto Kriminologijos institute, kuriame paeiliui 1996-2002 m. ėjo mokslinių tyrimų asistento, 2002-2006 m. – asocijuotojo mokslo darbuotojo, o 2006-2008 m. – vyriausiojo asocijuotojo mokslo darbuotojo ir Mokslo tarybos pirmininko pareigas. 2006-2011 m. M. Bošnjak, eidamas Liublianos universiteto Socialinių mokslų fakulteto asistento pareigas, taip pat dėstė teisę. Vėliau, nuo 2011 m., jis kaip asistentas taip pat dėstė baudžiamojo proceso teisę Evropska pravna fakulteta Nove univerze (Naujojo universiteto Europos teisės fakultetas, Slovėnija), jame 2012 m. tapo asocijuotuoju dėstytoju; šias pareigas jis ėjo iki 2022 m.

Tuo pačiu metu, nuo 2002 m. iki 2006 m. M. Bošnjak ėjo Ustavno sodišče Republike Slovenije (Slovėnijos Respublikos Konstitucinis Teismas) nepriklausomo patarėjo, o vėliau, iki 2008 m., –vyriausiojo patarėjo pareigas. 2008-2016 m. jis prisijungė prie Slovėnijos advokatų kontoros, iš pradžių kaip advokatas stažuotojas ir advokatas, o nuo 2012 m. – kaip partneris. Jis vertėsi advokato praktika baudžiamosios teisės srityje ir vadovavo advokatų kontoros Konstitucinės ir tarptautinės teisės skyriui.

2016 m. M. Bošnjak buvo paskirtas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) teisėju; 2022 m. jis tapo šio Teismo skyriaus pirmininku ir pirmininko pavaduotoju. 2024 m. buvo išrinktas EŽTT pirmininku ir šias pareigas ėjo iki 2025 m.

M. Bošnjak yra daugelio leidinių autorius, be kita ko, baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, žmogaus teisių, konstitucinės teisės, tarptautinės teisės ir kriminologijos srityse.

Nuo 2025 m. birželio 16 d. M. Bošnjak yra Teisingumo Teismo teisėjas.

Rimvydas Norkus gimė 1979 m. Klaipėdoje, 2001 m. gavo Vilniaus universiteto teisės magistro diplomą. Vėliau pradėjo teisės doktorantūros studijas Mykolo Romerio universitete ir 2005 m. apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją.

R. Norkus pradėjo savo profesinę karjerą 1999 m. ir iki 2000 m. dirbo konsultantu Lietuvos apeliaciniame teisme, o nuo 2000 m. iki 2003 m. ėjo šio teismo pirmininko patarėjo pareigas. Nuo 2003 m. iki 2009 m. buvo paskirtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Teismų praktikos departamento direktoriumi.

2009–2010 m. buvo Europos Parlamento teisininkas lingvistas, paskui grįžo į gimtąją šalį ir 2010–2012 m. ėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento direktoriaus pareigas. 2012–2013 m. buvo paskirtas Lietuvos apeliacinio teismo teisėju, paskui vienus metus posėdžiavo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, o nuo 2014 m. iki 2019 m. buvo šio Teismo pirmininkas. Be to, nuo 2016 m. iki 2018 m. buvo Lietuvos teisėjų tarybos pirmininkas.

Nuo 2007 m. iki 2008 m. R. Norkus buvo Mykolo Romerio universiteto asocijuotasis profesorius, o nuo 2012 m. iki 2019 m. – šio universiteto Privatinės teisės instituto profesorius. Taip pat yra daugelio teisės publikacijų autorius.

Laila Medina gimė 1971 m. Jelgavoje (Latvija), studijavo IMO International Maritime Law Institute (IMO Tarptautinės jūrų teisės institutas, Malta) ir 1995 m. įgijo šio instituto tarptautinės jūrų teisės magistro laipsnį. 2002 m. įgijo Europos Sąjungos teisės magistro laipsnį Rīgas Juridiskā augstskola (Rygos aukštoji teisės mokykla, Latvija).

Nuo 1995 m. L. Medina pradėjo dirbti Latvijos transporto ministerijoje kaip Teisės skyriaus vadovė ir Jūrų departamento direktoriaus pavaduotoja. Šias pareigas ėjo iki 2002 m., kai šioje ministerijoje buvo paskirta valstybės sekretoriaus patarėja Europos reikalams.

2004–2005 m. L. Medina ėjo Latvijos Respublikos valstybės kanceliarijos Europos reikalų biuro vadovo pavaduotojos pareigas.

2005 m. prisijungė prie Latvijos teisingumo ministerijos tarnybų kaip Politikos planavimo departamento direktorė. Nuo 2006 m. pradėjo dirbti Teisingumo ministerijoje kaip valstybės sekretoriaus pavaduotoja sektorių politikos klausimais, o 2009–2021 m. – valstybės sekretoriaus pavaduotoja teisės politikos klausimais.

Per savo karjerą L. Medina taip pat užsiėmė dėstymo veikla. Nuo 1998 m. iki 2006 m. buvo Valsts administrācijas skola (Viešojo administravimo mokykla, Latvija) Europos teisės ir Europos Sąjungos institucinės teisės dėstytoja. 2012 m. taip pat organizavo teisėjų ir notarų rengimą, susijusį su reglamentu „Roma III“. Galiausiai nuo 2008 m. yra Biznesa augstskola Turība (Aukštoji verslo mokykla „Turība“, Latvija) Teisės fakulteto valdybos narė.

2021 m. spalio 7 d. L. Medina buvo paskirta Teisingumo Teismo generaline advokate.

Bernardus (Ben) Maria Polycarpus Smulders gimė 1960 m. Hagoje (Nyderlandai), 1983 m. įgijo teisės magistro laipsnį Universiteit Leiden (Leideno universitetas, Nyderlandai). Studijas tęsė London School of Economics and Political Science (Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykla, Jungtinė Karalystė), kur 1984 m. įgijo teisės magistro laipsnį. Vėliau, 2010 m., studijavo London Business School (Londono verslo mokykla, Jungtinė Karalystė), 2011 m. – INSEAD Fontenblo (Prancūzija) ir 2018 m. – Stanford Business School (Stanfordo verslo mokykla, Jungtinės Valstijos).

1985 m. B. Smulders pradėjo savo profesinę karjerą kaip advokatas Amsterdamo advokatūroje ir šia profesija vertėsi iki 1990 m.

1991 m. prisijungė prie Europos Komisijos teisės tarnybos ir iki 1994 m. dirbo Laisvo kapitalo judėjimo, įsisteigimo laisvės, paslaugų teikimo laisvės, mokesčių, muitų sąjungos ir ekonominės bei pinigų politikos grupėje, taip pat Valstybės pagalbos kontrolės ir antidempingo grupėje. 

B. Smulders tęsė savo karjerą Komisijoje kaip už išorės santykius ir plėtrą atsakingo Komisijos nario Hans van den Broek (1995–1999 m.), už Vidaus rinką, mokesčius ir muitų sąjungą atsakingo Komisijos nario Frits Bolkestein (1999–2000 m.) ir Komisijos pirmininko Romano Prodi (2000–2004 m.) kabineto narys. Nuo 2004 m. iki 2008 m. jis buvo už konkurenciją atsakingos komisarės Neelie Kroes kabineto vadovas, vėliau direktorius Komisijos teisės tarnyboje, Institucijų ir ekonominės bei pinigų sąjungos grupės vyresnysis patarėjas teisės klausimais (2008–2014 m.). Tada tapo Komisijos pirmininko pirmojo pavaduotojo Frans Timmermans kabineto vadovu (2014–2019 m.), paskui  vėl buvo direktorius Komisijos teisės tarnyboje, Pasaulio prekybos organizacijos ir prekybos politikos grupės vyresnysis patarėjas teisės klausimais (2020–2022 m.).

Nuo 2022 iki 2024 m. – Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato generalinio direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už valstybės pagalbos kontrolę.

Nuo 2012 m. kartais eidavo pakaitinio teisėjo pareigas Gerechtshof Den Haag (Hagos apeliacinis teismas, Nyderlandai) civilinių ir komercinių bylų kolegijoje, kur, be kita ko, nagrinėjo bylas, susijusias su  valstybės atsakomybe Sąjungos teisės pažeidimo atvejais, tarptautine viešąja teise ar trečiųjų šalių imunitetu nuo vykdymo klausimais. Be to, dalį laiko skyrė akademinei karjerai, daugiausia dėstė tarptautinę ir Europos Sąjungos teisę: nuo 2003 m. Fondazione Collegio Europeo di Parma (Europos koledžas Parmoje, Italija), nuo 2019 m. Université Paris-Panthéon-Assas (Prancūzija), o nuo 2013 m. kaip kviestinis dėstytojas Vrije Universiteit Brussel (Briuselio laisvasis universitetas, Belgija) ir Collège d'Europe de Bruges (Europos koledžas Briugėje, Belgija). 1994–2005 m. taip pat dėstė Universiteit van Amsterdam (Amsterdamo universitetas, Nyderlandai) ir Radboud Universiteit Nijmegen (Nyderlandai). Nuo 2002 iki 2022 m. B. Smulders buvo Leideno universiteto teisės fakulteto Europa instituut kuratorijos narys, o vėliau pirmininkas. 2008–2004 m. buvo  Common Market Law Review redakcinės kolegijos narys.

Daugelio publikacijų ir straipsnių autorius, be kita ko, konkurencijos teisės, institucinės teisės, teisinės valstybės apsaugos, vidaus rinkos ir ekonominės bei pinigų sąjungos srityje.

2024 m. spalio 7 d. B. Smulders paskirtas Teisingumo Teismo teisėju.

Octavia Spineanu-Matei gimė 1967 m. Vălenii de Munte (Rumunija), 1990 m. gavo Universitatea Alexandru Ioan Cuza din Iași (Aleksandro Jono Kuzos universitetas, Rumunija) teisės diplomą, o 1999 m. įgijo Academia de Poliție „Alexandru Ioan Cuza“ („Alexandru Ioan Cuza“ policijos akademija, Rumunija) teisės mokslų daktaro laipsnį.

1991 m. ji pradėjo savo profesinę karjerą eidama teisėjos pareigas Judecătoria sectorului 4 București (Bukarešto 4-ojo sektoriaus pirmosios instancijos teismas, Rumunija) ir dirbo ten iki 1996 m. 1996–1999 m. buvo Tribunalul București (Bukarešto pirmosios instancijos teismas, Rumunija) teisėja; 1997–1999 m. buvo šio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė. Nuo 1999 m. iki 2005 m. ėjo Curtea de Apel București (Bukarešto apeliacinis teismas, Rumunija) teisėjos pareigas (1999–2003 m. buvo šio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė), o nuo 2006 m. iki 2016 m. buvo paskirta Înalta Curte de Casație și Justiție (Aukščiausiasis kasacinis ir teisingumo teismas, Rumunija) teisėja.

2006–2016 m. O. Spineanu-Matei buvo Europos patentų tarnybos Miunchene (Vokietija) išplėstinės apeliacinės kolegijos narė.

Nuo 1997 m. ji taip pat prisidėjo prie Rumunijos teisėjų ir auditorių rengimo, dėstė Institutul Național al Magistraturii (Nacionalinis teisėjų institutas, Rumunija), taip pat buvo šio instituto mokslo tarybos narė ir direktorė (2011–2016 m.). Taip pat buvo Școala Națională de Grefieri (Nacionalinė teismo kanclerių mokykla, Rumunija) valdybos narė. 2012–2016 m. buvo Universitatea din București (Bukarešto universitetas, Rumunija) doktorantūros studijų tarybos narė. O. Spineanu-Matei yra kelių leidinių bendraautorė ir daugybės straipsnių teisės srityje autorė, ji taip pat reguliariai dalyvavo nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose.

2016 m. rugsėjo 19 d. O. Spineanu-Matei buvo paskirta Bendrojo Teismo teisėja. Jame posėdžiavo penkerius metus, o 2021 m. spalio 7 d. buvo paskirta Teisingumo Teismo teisėja.

Juliane Kokott gimė 1957 m. Frankfurte prie Maino (Vokietija), 1976–1982 m. studijavo teisę Universität Bonn (Bonos universitetas, Vokietija) ir Université de Genève (Ženevos universitetas, Šveicarija). Gavo Fulbright stipendiją, paskui įstojo į American University, Washington DC (Amerikos universitetas, Vašingtonas, Jungtinės Valstijos) ir 1983 m. įgijo LL.M laipsnį. Grįžusi į Europą 1985 m. įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį Universität Heidelberg (Heidelbergo universitetas, Vokietija), o 1990 m. – Harvard University (Harvardo universitetas, Jungtinės Valstijos). Be to, 1985 m. gavo Académie Internationale de droit Constitutionnel (Tarptautinė konstitucinės teisės akademija, Tunisas) diplomą.

1991 m. J. Kokott pradėjo savo akademinę karjerą eidama kviestinės dėstytojos pareigas University of California, Berkeley (Berklio universitetas, Kalifornija, JAV). Vėliau karjerą tęsė Vokietijoje, kur 1992 m. buvo Vokietijos ir užsienio šalių viešosios teisės, tarptautinės ir Europos teisės dėstytoja Universität Augsburg (Augsburgo universitetas), 1993 m. – Universität Heidelberg, o 1994–1999 m. – Heinrich-Heine-Universität Düsseldorf (Diuseldorfo Heinricho Heine universitetas). 1999 m. jai patikėta dėstyti tarptautinę teisę, tarptautinę verslo teisę ir Europos teisę Universität St. Gallen (Sankt Galeno universitetas, Šveicarija). 2000 m. buvo pakviesta eiti Sankt Galeno universiteto Europos ir tarptautinės verslo teisės instituto direktorės, o nuo 2001 m. iki 2003 m. – šio universiteto Verslo teisės specializacijos programos direktoriaus pavaduotojos pareigas.

Vėliau J. Kokott bendradarbiavo su Vokietijos vyriausybe, kuri 1995 m. ją paskyrė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Sutaikymo ir arbitražo teismo pakaitine teisėja. Iki 2003 m. ėjo Wissenschaftliche Beirat „Globale Umweltveränderungen“ der Bundesregierung (WBGU) (Federalinės vyriausybės konsultacinė taryba dėl globalių pasikeitimų, Vokietija) pirmininko pavaduotojos pareigas.

2003 m. spalio 7 d. J. Kokott buvo paskirta Teisingumo Teismo generaline advokate. Nuo 2006 m. iki 2007 m. ėjo Pirmosios generalinės advokatės pareigas.

Niels Fenger gimė 1968 m. Kopenhagoje, 1992 m. gavo Københavns Universitet (Kopenhagos universitetas, Danija) teisės diplomą, o 2004 m. įgijo Aarhus Universitet (Orhuso universitetas, Danija) teisės mokslų daktaro laipsnį.

Jis pradėjo savo profesinę karjerą Danijos teisingumo ministerijoje, kur 1992–1993 m. ėjo Europos Sąjungos teisės biuro skyriaus vadovo, o 1993–1994 m. – Civilinės teisės biuro vadovo pareigas. 1994 m. pradėjo dirbti Europos Sąjungos Teisingumo Teisme kaip teisės referentas generalinio advokato Michael Bendik Elmer kabinete.

1995 m. grįžęs į Daniją N. Fenger dirbo mokslininku Københavns Universitet, kur dėstė administracinę ir Sąjungos teisę. 1996–2000 m. grįžo dirbti į Danijos teisingumo ministeriją kaip Konstitucinės ir administracinės teisės biuro skyriaus vadovas.

2001 m. pradėjo dirbti Danijos vidaus reikalų ministerijoje, kur eidamas biuro vadovo pareigas vykdė savivaldybių sprendimų prekybos ir aplinkos srityje teisėtumo priežiūrą. 2002–2009 m. buvo Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) priežiūros institucijos Teisės tarnybos direktorius, atstovavo šiai institucijai Europos Sąjungos Teisingumo Teisme ir ELPA teisme.

2009–2017 m. N. Fenger buvo administracinės teisės profesorius Københavns Universitet. Jis yra kelių leidinių ir daugybės straipsnių Sąjungos, administracinės teisės ir Danijos teismų proceso klausimais autorius.

2014–2015 m. ir 2017–2019 m. dirbo teisėju Østre Landsret (Rytų regiono apeliacinis teismas, Danija).

2014–2016 m. taip pat buvo Danijos apeliacinių skundų civilinėse ir baudžiamosiose bylose priėmimo komisijos narys.

2019–2024 m. N. Fenger ėjo Danijos parlamento ombudsmeno pareigas.

2024 m. spalio 7 d. N. Fenger buvo paskirtas Teisingumo Teismo teisėju.

Andrea Biondi gimė 1965 m. Florencijoje (Italija), studijavo Università degli Studi di Firenze (Florencijos universitetas, Italija), kur 1990 m. įgijo teisės magistro laipsnį, o 1996 m. – lyginamosios teisės mokslų daktaro laipsnį.

1993 m. pradėjęs savo akademinę karjerą University College London (Londono universiteto koledžas, Jungtinė Karalystė), 1994–1997 m. A. Biondi ją tęsė University of Birmingham (Birmingamo universitetas, Jungtinė Karalystė). 1997 m. jis prisijungė prie King's College London (Londono karališkasis koledžas, Jungtinė Karalystė), kur 2006 m. tapo Europos Sąjungos teisės profesoriumi ir šias pareigas eina iki šiol. 2001–2024 m. taip pat buvo King's College London Europos teisės centro direktorius.

Per visą savo karjerą A. Biondi, kaip kviestinis profesorius, nuolat dėstė prestižiniuose universitetuose, be kita ko, Libera Università Internazionale degli Studi Sociali Guido Carli „LUISS“ (Romos LUISS Guido Carli universitetas, Italija), Università Bocconi (Bocconi universitetas, Italija), Università degli Studi di Roma „La Sapienza“ (Romos universitetas „La Sapienza“, Italija), Freie Universität Berlin (Berlyno laisvasis universitetas, Vokietija), Université Paris II Panthéon-Assas (Paryžiaus II Panteono-Aso universitetas, Prancūzija), Georgetown University (Džordžtauno universitetas, Jungtinės Valstijos) ir Europos koledže (Natolinas, Lenkija).

2021 m. ėjo Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) Apeliacinės tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas.

2001 m. A. Biondi buvo priimtas į Italijos advokatūrą, o 2003–2024 m. paeiliui dirbo dviejose Londono advokatų kontorose kaip patarėjas ekspertas.

Jis yra daugybės leidinių ir straipsnių, be kita ko, Sąjungos teisės klausimais, autorius.

2024 m. spalio 7 d. A. Biondi buvo paskirtas Teisingumo Teismo generaliniu advokatu.