TEISINGUMO TEISMO SPRENDIMŲ ĮTAKA ES TEISĖS AKTAMS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SRITYJE

1998 m. balandžio 28 d. paskelbęs sprendimus Kohll ir Decker (žr. pirmesnius paslapius), ilgainiui Teisingumo Teismas priėmė nemažai sprendimų, kurie paskatino Sąjungos teisės aktų leidėją iš esmės pakeisti sveikatos priežiūros sritį reglamentuojančius Sąjungos teisės aktus.

Sprendimai Kohll ir Decker iš tikrųjų parodė, jog, kai siekiama, kad būtų apmokėtos pagal paciento valstybėje galiojančias kainas išlaidos, patirtos dėl be išankstinio ligonių kasos leidimo kitoje valstybėje narėje suteikto ambulatorinio gydymo ar įsigytų medicinos produktų, galima remtis ne tik sistema, nustatyta Reglamentu Nr. 1408/71 ir jo įgyvendinimo reglamentu (Reglamentas Nr. 574/72), kuriuose numatyta išankstinio leidimo tvarka, taikoma apmokant planinio gydymo kitoje valstybėje narėje išlaidas pagal toje valstybėje taikomas kainas, bet ir Sutartyse įtvirtintomis pagrindinėmis laisvėmis (laisve teikti paslaugas byloje Kohll ir laisvu prekių judėjimu byloje Decker).

Taigi savo jurisprudencija Teisingumo Teismas laipsniškai padėjo apibrėžti kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama tam, kad šioje srityje būtų užtikrinamos piliečių teisės. Beje, šią jurisprudenciją Sąjungos teisės aktų leidėjas kodifikavo priimdamas reglamentus Nr. 883/04 ir Nr. 987/09 bei Direktyvą 2011/24, kuriuose dabar piliečiai gali rasti išsamias gydymo ir medicinos produktų įsigijimo kitose valstybėse narėse išlaidų apmokėjimo taisykles.