Bendrasis Teismas
gimė 1944 m.; Koimbros universiteto teisės studijų diplomas ir politinės ekonomikos magistro diplomas; tarptautinės ekonomikos mokslų daktaras (Paryžiaus I Panteono Sorbonos universitetas); privaloma karinė tarnyba atlikta Jūrų reikalų ministerijoje (Teisingumo skyrius 1969-1972); Portugalijos katalikiškojo universiteto ir Lisabonos Nova universiteto dėstytojas; buvęs Koimbros universiteto ir Lisabonos Lusíada universiteto dėstytojas (Europos studijų instituto direktorius); Portugalijos vyriausybės narys (1980-1983 m.); Vidaus reikalų ministerijos valstybės sekretorius, Ministrų tarybos tarnybos valstybės sekretorius ir Europos reikalų valstybės sekretorius; Portugalijos parlamento narys, krikščionių demokratų grupės pirmininko pavaduotojas; Teisingumo Teismo generalinis advokatas (1986-1988 m.); Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo pirmininkas (1989-1995 m.); Lisabonos advokatūros narys, Europos teisės ir konkurencijos teisės specialistas (1996-2012 m.); darbo grupės dėl Europos Bendrijų teismų sistemos ateities „Groupe Due" narys (2000 m.); Europos Komisijos drausmės tarybos pirmininkas (2003-2007 m.); Portugalijos Europos teisės asociacijos pirmininkas (nuo 1999 m.); Teisingumo teismo teisėjas nuo 2012 m. Spalio 8 d. Iki 2018 m. Spalio 8 d.
Gimė 1928 m.; Airijos pilietis; barrister; Senior Counsel; konstitucinės teisės ir komercinės teisės specialistas; High Court teisėjas; Airijos advokatūros generalinės tarybos pirmininkas; King's Inns direktorių tarybos narys; King's Inns tarybos edukacinio komiteto pirmininkas; Pirmosios instancijos teismo teisėjas nuo 1989 m. rugsėjo 25 d. iki 1996 m. sausio 10 d.Mirė 2018 m. sausio 3 dieną.
Gimė 1934 m. vasario 19 d.; Italijos pilietis; Neapolio teismo teisėjas; Romos Apeliacinio teismo, vėliau Kasacinio teismo patarėjas; Ufficio legislativo del ministero di Grazia e Giustizia atašė; Diplomatinės konferencijos Lugano konvencijos rengimui generalinio komiteto pirmininkas; Teisingumo Teismo generalinio advokato (Italija) referentas; Scuola superiore della pubblica amministrazione di Roma profesorius; Pirmosios instancijos teismo teisėjas nuo 1989 m. rugsėjo 25 d. iki 1995 m. rugsėjo 17 d.; Pirmosios instancijos teismo pirmininkas nuo 1995 m. rugsėjo 18 d. iki 1998 d. kovo 4 d.; Teisingumo Teismo generalinis advokatas nuo 1998 m. kovo 5 d. iki 2000 m. spalio 6 dienos. Mirė 2010 m. sausio 26 dieną.
Gimė 1934 m. lapkričio 14 d.; Didžiosios Britanijos pilietis; advokatas (Škotija); King's Counsel (Škotija); Faculty of Advocates sekretorius, vėliau Treasurer; Europos Bendrijų advokatūrų patariamosios tarybos pirmininkas; Salvesen Professor of European Institutions ir Edinburgo universiteto Europa Institute direktorius; House of Lords Select Committee on the European Communities ypatingasis patarėjas; Gray’s Inn Honorary Bencher, Londonas; Pirmosios instancijos teismo teisėjas nuo 1989 m. rugsėjo 25 d. iki 1992 m. kovo 9 d.; Teisingumo Teismo teisėjas nuo 1992 m. kovo 10 d. iki 2004 m. sausio 7 dienos.
Gimė 1938 m.; Vokietijos pilietis; Šiaurės Reino – Vestfalijos žemės teisėjas; Teisingumo ministerijos tarnautojas (Bendrijos teisės ir žmogaus teisių skyrius); Komisijos nario iš Danijos kabineto, vėliau – GD III (vidaus rinka) bendradarbis; Federalinės teisingumo ministerijos Baudžiamosios teisės skyriaus vadovas; ministro kabineto vadovas, vėliau – baudžiamosios teisės poskyrio direktorius (Ministerialdirigent); Sarbriūkeno universiteto lektorius; Pirmosios instancijos teismo teisėjas nuo 1989 m. rugsėjo 25 d. iki savo mirties – 1997 m. vasario 6 dienos.
Gimė 1938 m.; Graikijos pilietis; Valstybės Tarybos maître des requêtes, vėliau – Valstybės patarėjas; Aukščiausiojo specialiojo teismo narys; prekių ženklų teismų narys; administracijos Bendrijos teisės taikymo srityje patarėjas; Bendrijos teisės profesorius Nacionalinės viešojo administravimo mokykloje bei Tęstinių studijų institute; Pirmosios instancijos teismo teisėjas nuo 1989 m. rugsėjo 25 d. iki 1992 m. rugsėjo 18 dienos.
gimė 1939 m., universitetinės studijos Montpeljė ir Paryžiaus teisės ir ekonomikos mokslų fakultetuose, teisės mokslų daktaras (1964 m.); advokatas (1964 m.), advokatas, atstovaujantis teisme (1967 m.), Darbo ir socialinių reikalų ministerijos generalinis administratorius; Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos narys (1978 1989 m.), o vėliau – pirmininkas (1988 1989 m.); Société nationale de crédit et d'investissement ir Société européenne des satellites direktorius (iki 1989 m.); Liuksemburgo tarptautinio universitetinio instituto tarybos narys (1993 1995 m.), o vėliau – pirmininkas (1995 2004 m.), Liuksemburgo universiteto dėstytojas, Vyriausybės atstovas Europos socialinio fondo komitete, Laisvo darbuotojų judėjimo konsultaciniame komitete ir Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo administracijos taryboje (iki 1989 m.); Pirmosios instancijos teismo teisėjas nuo 1989 m. rugsėjo 25 d. iki 1996 m. liepos 11 d., Teisingumo Teismo teisėjas nuo 1996 m. liepos 12 d. iki 2008 m. sausio 14 dienos.
Gimė 1944 m; Nyderlandų pilietis; D. Hudig & Co. Draudimo brokerių agentūros direkcijos, vėliau – Granaria BV bendrovės sekretorius; Roterdamo apygardos teismo teisėjas; Olandijos Antilų teisingumo teismo teisėjas; Roterdamo kantono teisėjas; Roterdamo apygardos teismo vicepirmininkas; Pirmosios instancijos teismo teisėjas nuo 1989 m, rugsėjo 25 d. iki 1998 m. rugsėjo 17 dienos.
Gimė 1945 m.; Teisingumo Teismo teisininkas lingvistas; Teisingumo ministerijos administratorius; teisėjas asesorius; Danijos nuolatinės atstovybės prie Europos ekonominės bendrijos teisės atašė; Østre Landsret (Apeliacinis teismas) laikinas teisėjas; Teisingumo ministerijos konstitucinės ir administracinės teisės skyriaus vedėjas; Teisingumo ministerijos departamento direktorius; universiteto dėstytojas; Europos Tarybos žmogaus teisių koordinacinio komiteto (CDDH) narys, vėliau – CDDH biuro narys; 2004 m. Europos teisės akademijos Tryre (Vokietija) „Teisėjų mokymų ad hoc komiteto“ narys; Pirmosios instancijos teismo teisėjas nuo 1989 m. rugsėjo 25 d.; Pirmosios instancijos teismo pirmininkas nuo 1998 m. kovo 4 d. iki 2007 m. rugsėjo 17 dienos.
Gimė 1946 m.; Abogado del Estado (Jaén ir Granados miestuose); Jaén miesto, o vėliau – Kordobos miesto ekonominio ir administracinio teismo sekretorius; advokatas (Jaén, Granada); Užsienio reikalų ministerijos Europos Bendrijos teisės skyriaus vedėjas; Ispanijos delegacijos Tarybos darbo grupėje dėl Pirmosios instancijos teismo įkūrimo pirmininkas; Pirmosios instancijos teismo teisėjas nuo 1989 m. rugsėjo 25 d. iki 2007 m. rugsėjo 17 dien.
Gimė 1948 m.; Prancūzijos pilietis; Valstybės iždo inspektorius; Valstybės Tarybos auditeur, vėliau – maître des requêtes; įvairių ministrų patarėjas teisės klausimais; įvairių aukštųjų mokyklų docentas bei įvairių institutų bei universitetų lektorius; Teisingumo Teismo referentas; Crédit Lyonnais Teisės tarnybos direktorius; Europos banku ir finansų teisės asociacijos garbės pirmininkas; Pirmosios instancijos teismo teisėjas nuo 1989 m. rugsėjo 25 d. iki 1995 m. rugsėjo 18 dienos. Mirė 2020 m. rugsėjo 9 dieną.
Gimė 1954 m. Diplomuotas teisininkas ir teisės mokslų daktaras (Katholieke Universiteit Leuven); Master of Laws, Master in Public Administration (Harvardo universitetas); Europos Sąjungos teisės dėstytojas (1979–1983 m.), o nuo 1983 m. – profesorius (Katholieke Universiteit Leuven); Teisingumo Teismo padėjėjas (1984–1985 m.); Briugės Europos koledžo dėstytojas (1984–1989 m.); Briuselio advokatūros narys (1986–1989 m.); Harvard Law School „viziting professor“; Pirmosios instancijos teismo teisėjas nuo 1989 m. rugsėjo 25 d. iki 2003 m. spalio 6 d.; Teisingumo Teismo teisėjas nuo 2003 m. spalio 7 d.; ; Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas nuo 2012 m. spalio 9 d. iki 2015 m. spalio 8 d.; Teisingumo Teismo pirmininkas nuo 2015 m. spalio 8 d.
Gimė 1946 m.; Didžiosios Britanijos pilietis; barrister, Middle Temple; King's Counsel, komercinės teisės srityje, Europos teisės srityje ir viešosios teisės srityje; “Bellamy & Child, Common Market Law of Competition” pirmųjų trijų leidimų bendraautorius; Pirmosios instancijos teismo teisėjas nuo 1992 m. kovo 10 d. iki 1999 m. gruodžio 15 dienos.
Gimė 1944 m.; Graiķijos pilietis; advokatas (Atėnai); Teisingumo Teismo teisėjų A. Chloros ir C. Kakouris referentas; viešosios teisės ir Bendrijos teisės profesorius (Atėnai); patarėjas teisės klausimais; Audito rūmų pirmasis atašė; Pirmosios instancijos teismo teisėjas nuo 1992 m. rugsėjo 18 d. iki 1998 m. rugsėjo 17 d.
gimė 1942 m.; Helsinkio universiteto teisės mokslų daktarė; Helsinkio universiteto civilinės ir komercinės teisės dėstytoja asistentė; Suomijos Centrinių prekybos rūmų Teisės reikalų ir prekybos politikos skyriaus direktorė; Suomijos Vartotojų teisių gynimo tarnybos generalinė direktorė; Kelių vyriausybės komitetų ir delegacijų narė, tarp jų - Vaistų reklamos priežiūros tarybos pirmininkė (1988-1990 m.), Vartotojų reikalų tarybos narė (1990-1994 m.), Konkurencijos tarnybos narė (1991-1994 m.) ir Nordic Intellectual Property Law Review redakcinės kolegijos narė (1982-1990 m.); Pirmosios instancijos teismo teisėja nuo 1995 m. sausio 18 d. iki 2009 m. spalio 6 d.
gimė 1948 m.; Vienos universiteto teisės mokslų daktaras, socialinių ir ekonomikos mokslų diplomas; Vienos ekonomikos mokslų universiteto ir Vienos universiteto Teisės fakulteto bei kelių kitų universitetų dėstytojas; Vienos universiteto Teisės fakulteto garbės profesorius; Federalinės kanceliarijos ministerialrat ir skyriaus vedėjas; Europos Tarybos Teisinio bendradarbiavimo (CDCJ) koordinacinio komiteto narys; atstovas ad litem Konstitucinio Teismo teisminėse procedūrose dėl federalinių įstatymų konstitucingumo kontrolės; koordinatorius, atsakingas už Austrijos federalinės teisės derinimą su Bendrijos teise; Bendrojo Teismo teisėjas nuo 1995 m. sausio 18 d. iki 2013 m. rugsėjo 16 d.
gimė 1945 m.; Lundo univesiteto teisės diplomas; Trolhetano pirmosios instancijos teismo referentė ir teisėja (1971-1974 m.); Stokholmo apeliacinio teismo referentė (1974-1975 m.); Stokholmo pirmosios instancijos teismo teisėja (1975 m.); Stokholmo apeliacinio teismo pirmininko patarėja teisės ir administraciniais klausimais (1975-1978 m.); Atsakingoji patarėja Nacionalinėje teismų administracijoje (Domstolverket) (1977 m.); Teisingumo kanclerio (Justice Chancellor) kabineto patarėja (1979-1980 m.); Stokholmo apeliacinio teismo teisėja asesorė (1980-1981 m.); Prekybos ministerijos patarėja teisės klausimais (1981-1982 m.); Užsienio reikalų ministerijos patarėja teisės klausimais, vėliau - Teisės departamento direktorė ir generalinė direktorė (1982-1995 m.); 1992 m. Ambasadorės rangas; Swedish Market Court viceprezidentė; atsakinga už teisės ir institucinius klausimus EEE derybose (ELPA grupės vicepirmininkė, vėliau - pirmininkė), paskui derybose dėl Švedijos Karalystės stojimo į Europos Sajungą; Pirmosios instancijos teismo teisėja nuo 1995 m. sausio 18 d. iki 2006 m. spalio 6 d.; Teisingumo Teismo teisėja nuo 2006 m. spalio 7 d. iki 2011 m. spalio 6 d.
Gimė 1950 m.; Prancūzijos pilietis; Kasacinio teismo pirmojo pirmininko generalinis sekretorius (1988); Paryžiaus Tribunal de grande instance vicepirmininkas (1990); Teisingumo ministerijos Europos bei tarptautinių reikalų tarnybos vadovas (1991); Paryžiaus Apeliacinio teismo patarėjas ir Paryžiaus X-Nanterre universiteto asocijuotasis profesorius (1994); Pirmosios instancijos teismo teisėjas nuo 1995 m. rugsėjo 18 d. iki 2001 m. rugsėjo 19 dienos.
Gimė 1950 m.; Portugalijos pilietis; Koimbros Teisės fakulteto ir Porto Katalikiškojo universiteto Teisės fakulteto profesorius; Jean Monnet katedros vedėjas; Hagos tarptautinės teisės akademijos kursų vadovas (prancūzų kalba) (1984) ir Paris I universiteto Teisės fakulteto kviestinis profesorius (1995); Portugalijos vyriausybės atstovas prie Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL), prie Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos, tarptautinės civilinės būklės komisijos bei Europos Tarybos Pilietybės komiteto; Tarptautinės teisės instituto narys; Pirmosios instancijos teismo teisėjas nuo 1995 m. rugsėjo 18 d. iki 2003 m. kovo 31 dienos.
Gimė 1944 m.; 1966 m. priimtas į Airijos advokatūrą; taip pat priimtas į Anglijos ir Velso, Šiaurės Airijos ir Naujojo Pietų Velso advokatūrą; praktikuojantis barrister 1966–1996 m.; 1980 m. priimtas į Inner Bar (Senior Counsel) Airijoje, o 1991 m. – Naujajame Pietų Velse; Europos Bendrijos advokatūrų tarybos (CCBE) pirmininkas 1985–1986 m.; Dublino universiteto koledžo teisės fakulteto kviestinis dėstytojas; Chartered Institute of Arbitrators narys; Airijos Royal Zoological Society pirmininkas 1987–1990 m.; Honorable Society of Kings Inns Dubline bencher; Lincoln's Inn Londone Honorary Bencher; Pirmosios instancijos teismo teisėjas nuo 1996 m. sausio 10 d. Mirė 2022 m. balandžio 29 dieną.
Gimė 1940 m.; Marburgo universiteto mokslinis asistentas; Marburgo universiteto teisės mokslų daktaras; Federalinės teisingumo ministerijos referentas, vėliau - Tarptautinės privatinės teisės skyriaus vedėjas, po to – Civilinės teisės departamento direktorius; UNIDROIT Direkcinės tarybos narys (1993-1998 m.); Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Vaikų apsaugos konvencijos rengimo komisijos pirmininkas (1996 m.); Tryro universiteto (tarptautinė privatinė ir proceso teisė; Europos teisė) garbės profesorius; nuo 2002 m. – Makso Planko užsienio ir tarptautinės privatinės teisės instituto Hamburge mokslo tarybos narys; Pirmosios instancijos teismo teisėjas nuo 1997 m. birželio 11 d. iki 2007 m. rugsėjo 17 dienos. Mirė 2019m. spalio 24 dieną.
gimė 1938 m.; Bolonijos universiteto tarptautinės teisės dėstytojas ir Žano Monė Europos bendrijos teisės katedros vedėjas; Madrido „Karlo III" universiteto daktaras honoris causa; „Johns Hopkins" (Bolonijos centras), „St. Johns" (Niujorkas), Džordžtauno, Paryžiaus II, „Georgia" (Atėnai) universitetų ir Tarptautinio universitetinio instituto (Liuksemburgas) kviestinis dėstytojas; Nijmegeno universiteto Europos Verslo teisės „Pallas" programos koordinatorius; Europos Bendrijų Komisijos patariamojo komiteto viešųjų pirkimų klausimais narys; valstybės sekretoriaus pavaduotojas prekybos ir pramonės klausimais Italijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu; Europos bendrijos darbo grupės dėl Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narys ir Hagos tarptautinės teisės akademijos tyrimų centro 1997 m. sesijos, skirtos PPO, pirmininkas; Pirmosios instancijos teismo teisėjas nuo 1998 m. kovo 4 d. iki 2006 m. gegužės 3 d.; Teisingumo Teismo generalinis advokatas nuo 2006 m. Gegužės 4 d. Iki 2018 m. Spalio 8 d.
gimė 1950 m.; Atėnų universiteto teisės diplomas (1973 m.); Paryžiaus II Panteono Sorbonos universiteto trečiosios pakopos socialinės teisės studijų diplomas (1977 m.); advokatas (1974–1980 m.); nacionalinis ekspertas Europos Bendrijų Komisijos Teisės tarnyboje (1988–1990 m.), vėliau – V Užimtumo, pramonės, socialinių reikalų generalinio direktorato vyriausiasis administratorius (1990–1994 m.); Graikijos Valstybės Tarybos jaunesnysis pareigūnas, vyresnysis pareigūnas ir narys (nuo 1999 m.); Graikijos aukščiausiojo specializuoto teismo asocijuotasis narys; Graikijos centrinio įstatymų projektų rengimo komiteto narys (1996–1998 m.); Graikijos Vyriausybės Generalinio sekretoriato Teisės tarnybos direktorius (1996–1998 m.); Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjas (1998–2010 m.; kolegijos pirmininkas nuo 2004 iki 2010 m.); Aukščiausiosios administracinių teismų tarybos narys (2011–2012 m.); Specializuoto teismo, nagrinėjančio ginčus dėl teisėjų atlyginimų, narys ir Specializuoto teisėjų patraukimo atsakomybėn teismo narys (2013–2014 m.); Patariamosios ekspertų grupės dėl kandidatų atrankos į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus narys (2014–2015 m.); komiteto, pareiškiančio nuomonę apie kandidatų tinkamumą eiti Europos Sąjungos tarnautojų teismo teisėjų pareigas, narys (2012–2015 m.); Nacionalinės teisėjų mokyklos Europos teisės dėstytojas (1995–1996 m. ir 2012–2015 m.); Teisingumo Teismo teisėjas nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2021 m. spalio 7 d.
gimė 1944 m.; Nyderlandų aukščiausiojo teismo teisėjas (1996 m.); College van Beroep voor het bedrijfsleven (Prekybos ir pramonės administracinis teismas) teisėjas ir pirmininko pavaduotojas (1986 m.); socialinės apsaugos bylų apeliacinio teismo pakaitinis teisėjas ir bylų dėl muitų mokesčių komisijos pakaitinis narys; padėjėjas Europos Bendrijų Teisingumo Teisme (1980 m.); Groningeno universiteto teisės fakulteto Europos teisės dėstytojas bei University of Michigan Law School mokslinis bendradarbis; Amsterdamo prekybos rūmų tarptautinio sekretoriato narys (1970 m.); Pirmosios instancijos teismo teisėjas nuo 1998 m. rugsėjo 17 d. iki 2010 m. rugsėjo 13 d.
gimė 1948 m.; Kembridžo universiteto bakalauro diplomas (1969 m.) ir magistro diplomas (1973 m.) (mechanikos mokslai ir teisė); 1970 m. priimtas į Anglijos advokatūrą; advokato praktika Londone (1971-1999 m.) ir Briuselyje (1979-1999 m.); 1981 m. priimtas į Airijos advokatūrą; 1987 m. paskirtas Queen's Counsel; 1998 m. paskirtas Middle Temple bencher; Anglijos ir Velso advokatūrų atstovas Europos Sąjungos advokatūrų taryboje (CCBE) bei CCBE nuolatinės delegacijos prie Teisingumo Teismo pirmininkas (1995-1999 m.); World Trade Law Association ir European Maritime Law Organization biuro narys (1993-2002 m.); Bendrojo Teismo teisėjas nuo 1999 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. spalio 7 d.
Gimė 1954 m.; Valstybės patarėjas (Prancūzija); baigė École Normale Supérieure de Saint-Cloud ir École Nationale d'Administration; anglų kalbos dėstytojas (1979– 1985 m.); rapporteur, vėliau – Commissaire du Gouvernement Conseil d'État teisminių kolegijų nagrinėjamose bylose (1988–1993 m.); Prancūzijos nuolatinės atstovybės prie Jungtinių Tautų Niujorke patarėjas teisės klausimais (1993–1997 m.); teisėjo J. P. Puissochet padėjėjas (1997–2001 m.); Pirmosios instancijos teismo teisėjas nuo 2001 m. rugsėjo 19 d. iki 2007 m. rugsėjo 17 dienos.
gimė 1956 m.; studijos Lisabonoje, Briuselyje ir Strasbūre; advokatė Portugalijoje ir Briuselyje; nepriklausoma tyrinėtoja Briuselio laisvojo universiteto Europos studijų institute; teisės referentė Teisingumo Teismo teisėjo iš Portugalijos J. C. Moitinho de Almeida kabinete (1986-2000 m.), vėliau - teisės referentė Pirmosios instancijos teismo pirmininko B. Vesterdorf kabinete (2000-2003 m.); Bendrojo Teismo teisėja nuo Kovo 31, 2003 rugsėjo 19, 2016.
gimė 1959 m.; teisės diplomas (Lježo universitetas,1981 m.); aspirantas (Fonds national de la recherche scientifique, 1985-1989 m.); Atstovų Rūmų patarėjas teisės klausimais (1981-1990 m.); teisės mokslų daktaras (Strasbūro universitetas, 1990 m.); profesorius (Lježo ir Strasbūro universitetai, Europos koledžas, Aukštesnysis karališkasis gynybos institutas, Bordo Monteskjė universitetas; Paryžiaus universitetų Michel Servet koledžas; Notre-Dame de la Paix fakultetai Namure); užsienio reikalų ministro specialusis atstovas (1995-1999 m.); Karališkojo tarptautinių santykių instituto Europos studijų direktorius (1998-2003 m.); Valstybės tarybos assesseur (2001-2003 m.); Europos Komisijos konsultantas (1990-2003 m.); Observatoire Internet narys (2001-2003 m.); Bendrojo Teismo teisėjas nuo Spalio 7, 2003 rugsėjo 19, 2016.
gimė 1936 m.; Maltos karališkojo universiteto kalbų studijų diplomas (1955 m.); Maltos karališkojo universiteto teisės mokslų daktarė (1958 m.); Maltos advokatūros narė nuo 1959 m.; Nacionalinės moterų tarybos patarėja teisės klausimais (1964-1979 m.); Viešosios tarnybos komisijos narė (1987-1989 m.); Lombard Bank Ltd (Malta) valdybos narė, valstybės, kaip akcininkės, atstovė (1987-1993 m.); Rinkimų komisijos narė nuo 1993 m.; Maltos karališkojo universiteto Teisės fakulteto daktaro disertacijų gynimo tarybos narė; Europos Komisijos prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI) narė (2003-2004 m.); Bendrojo Teismo teisėja nuo 2004 m. gegužės 12 d. iki 2012 m. kovo 22 d; mirė 2024 m. gegužės 24 d.
gimė 1946 m.; Segedo universiteto teisės mokslų daktaras (1971 m.); Darbo ministerijos administratorius (1971-1974 m.); Segedo universiteto dėstytojas ir profesorius (1974-1989 m.), Teisės fakulteto dekanas (1989-1990 m.), prorektorius (1992-1997 m.); advokatas; Nacionalinio pensijų draudimo prezidiumo narys; Europos socialinės apsaugos instituto pirmininko pavaduotojas (1998-2002 m.); Tarptautinės socialinės apsaugos asociacijos Mokslo tarybos narys; Konstitucinio Teismo teisėjas (1998-2004 m.); Bendrojo Teismo teisėjas nuo Gegužės 12, 2004 iki rugsėjo 19, 2016.
gimė 1947 m.; Varšuvos universiteto teisės studijų diplomas (1965-1969 m.); Lenkijos mokslų akademijos Teisės mokslų instituto tyrinėtoja (asistentė, docentė, profesorė) (1969-2004 m.); Makso Planko užsienio ir tarptautinės patentų teisės, autorių teisių ir konkurencijos teisės instituto Miunchene tyrinėtoja (Alexander von Humboldt fondo stipendija, 1985-1986 m.); advokatė (1992-2000 m.); Vyriausiojo administracinio teismo teisėja (2001-2004 m.); Bendrojo Teismo teisėja nuo Gegužės 12, 2004 iki rugsėjo 19, 2016.; mirė 2018 m. gegužės 23 d.
gimė 1949 m.; teisės mokslų daktarė, Prahos Karolio universiteto Teisės fakulteto ekonomikos teisės asistentė (iki 1989 m.), vėliau - mokslų daktarė, verslo teisės profesorė (nuo 1993 m.); Vertybinių popierių komisijos valdybos narė (1999-2002 m.); advokatė; Čekijos vyriausybės Teisės aktų leidybos tarybos narė (1998-2004 m.); Bendrojo Teismo teisėja nuo 2004 m. gegužės 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d.
gimė 1951 m.; teisės mokslų daktaras (Bratislavos universitetas); Bratislavos apylinkės teismo teisėjas; Bratislavos apeliacinio teismo civilinių bylų teisėjas ir pirmininko pavaduotojas; Teisės instituto prie Teisingumo ministerijos civilinės ir šeimos teisės skyriaus narys; Aukščiausiojo Teismo komercinių bylų pakaitinis teisėjas; Europos žmogaus teisių komisijos (Strasbūras) narys; Konstitucinio Teismo teisėjas (2000-2004 m.); Pirmosios instancijos teismo teisėjas nuo 2004 m. gegužės 12 d. iki 2009 m. spalio 6 d.; Teisingumo Teismo teisėjas nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2021 m. spalio 7 d.
gimė 1954 m.; teisės mokslų daktaras (Maskvos M. Lomonosovo universitetas); habilituotas teisės mokslų daktaras (Varšuvos universitetas); Vilniaus universiteto tarptautinės teisės (nuo 1981 m.), žmogaus teisių (nuo 1991 m.) ir Europos Sąjungos teisės (nuo 2000 m.) dėstytojas; Vyriausybės patarėjas tarptautinių santykių klausimais (1991-1993 m.); Derybų dėl stojimo į Europos Sąjungą delegacijos koordinacinės grupės narys; Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius (1997-2004 m.); Vilniaus universiteto profesorius, Jean Monnet Europos Sąjungos teisės katedros vedėjas; Lietuvos Europos Sąjungos studijų asociacijos pirmininkas; Seimo darbo grupės dėl Konstitucijos pataisų, reikalingų stojant į ES, pranešėjas; Tarptautinės teisininkų komisijos narys (nuo 2003 m. balandžio mėn.); Bendrojo Teismo teisėjas nuo 2004 m. gegužės 12 d. iki 2013 m. rugsėjo 16 d.
gimė 1962 m.; Tartu universiteto teisės studijų diplomas (1981-1986 m.); Respublikos prokuroro padėjėja Taline (1986-1991 m.); baigė Estijos diplomatijos mokyklą (1991-1992 m.); Prekybos ir pramonės rūmų patarėja teisės klausimais (1991-1993 m.) ir generalinė patarėja (1992-1993 m.); Talino apeliacinio teismo teisėja (1993-2004 m.); žmogaus teisių ir demokratizacijos studijų Europos magistro diplomas, Padujos ir Notingemo universitetai (2002-2003 m.); Bendrojo Teismo teisėja nuo 2004 m. gegužės 12 d. iki 2013 m. spalio 23 d; Teisingumo Teismo teisėja nuo 2013 m. spalio 23 d.
gimė 1963 m.; Latvijos universiteto teisės mokslų diplomas (1986 m.); Vidaus reikalų ministerijos inspektorė Kirovo regionui ir Rygos miestui (1986-1989 m.); Rygos apylinkės teismo teisėja (1990-1994 m.); advokatė (1994-1998 m. ir nuo 1999 m. liepos mėn. iki 2000 m. gegužės mėn.); teisingumo ministrė (nuo 1998 m. lapkričio mėn. iki 1999 m. liepos mėn. ir nuo 2000 m. gegužės mėn. iki 2002 m. spalio mėn.); Hagos tarptautinio arbitražo narė (2001-2004 m.); Seimo narė (2002-2004 m.); Bendrojo Teismo teisėja nuo 2004 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. vasario 25 d.
gimė 1962 m.; teisėjo egzaminas (1987 m.); Liublianos universiteto teisės mokslų daktarė (1995 m.); teisės ir valstybės teorijos (doktrinos) bei privatinės teisės dėstytoja (nuo 1996 m.); tyrinėtoja; doktorantūros studijos Ciuricho universitete, Vienos universiteto lyginamosios teisės institute, Max Planck tarptautinės privatinės teisės institute Hamburge, Amsterdamo laisvajame universitete; kviestinė dėstytoja Vienos bei Fribūro (Vokietija) universitetuose ir Bucerius teisės mokykloje Hamburge; Mokslo ir technologijos ministerijos teisės skyriaus vedėja (1994–1996 m.) bei Valstybės sekretorė (1996– 2000 m.); Vyriausybės generalinė sekretorė (2000 m.); Europos civilinio kodekso darbo grupės (Study Group on European Civil Code) narė nuo 2003 m.; Humbolt tyrimo projekto (Humboldt Stiftung) vadovė; daugiau nei šimto teisės straipsnių ir daugelio knygų apie Europos teisę ir privatinę teisę publikavimas; Slovėnijos teisininkų asociacijos premija „2003 metų teisininkas“; daugelio teisės leidinių redakcinės tarybos narė; Slovėnijos teisininkų asociacijos generalinė sekretorė, daugelio teisininkų asociacijų, tarp jų – Gesellschaft für Rechtsvergleichung, narė; Pirmosios instancijos teismo teisėja nuo 2004 m. liepos 7 d. iki 2006 m. spalio 6 d.; Teisingumo Teismo generalinė advokatė nuo 2006 m. spalio 7 dienos iki 2012 m. lapkričio 28 dienos.
gimė 1954 m.; teisės daktaras (Romos La Sapienza universitetas); Bendrijos teisės studijos (Europos koledžas, Briugė); priimtas į advokatūrą, advokato praktika (1978-1983 m.); Romos La Sapienza universiteto (1993-1996 m.), Romos tarptautinio laisvojo socialinių mokslų universiteto (LUISS) (1993-1996 m. ir 2002-2006 m.) ir Milano Luigi Bocconi ekonomikos universiteto (1996-2000 m.) Bendrijos teisės dėstytojas; Italijos Ministro Pirmininko patarėjas Bendrijos klausimais (1993-1995 m.); Europos Komisijos pareigūnas: patarėjas teisės klausimais, vėliau - pirmininko pavaduotojo kabineto vadovas (1989-1992 m.), Komisijos nario, atsakingo už vidaus rinką (1995-1999 m.) ir konkurenciją (1999 m.), kabineto vedėjas; Konkurencijos generalinio direktorato direktorius (2000-2002 m.), Europos Komisijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas (2002-2005 m.), Europos politikos patarėjų biuro (BEPA) prie Europos Komisijos generalinis direktorius (2006 m.); Bendrojo Teismo teisėjas nuo 2006 m. gegužės 3 dienos iki 2011 m. lapkričio 15 dienos.
Nils Wahl gimė 1961 m. Stokholme (Švedija), 1987 m. Stockholms Universitet (Stokholmo universitetas, Švedija) įgijo Juris kandidat (LL.M.), o 1995 m. – teisės daktaro laipsnį. Nuo 1995 m. pradėjo savo (daugiausia akademinę) karjerą; per ją tapo Žano Monė Europos teisės katedros asocijuotuoju dėstytoju (docentu) ir vedėju, paskui, 2001 m., – Stokholmo universiteto Europos teisės dėstytoju.
Nuo 1993 m. iki 2004 m. N. Wahl ėjo Mokymo fondo generalinio direktoriaus pareigas. Be to, nuo 2001 m. iki 2006 m. buvo Švedijos asociacijos Nätverket för europarättslig forskning (Bendrijos teisės tyrimų tinklas) pirmininkas ir tapo Rådet för konkurrensfrågor (Švedijos konkurencijos teisės taryba) nariu.
Bendrojo Teismo teisėjas nuo 2006 m. spalio 7 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d. Teisingumo Teismo generalinis advokatas nuo 2012 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. vasario 6 dieną. Teisingumo Teismo teisėjas nuo 2019 m. vasario 6 d. iki 2024 m. spalio 7 d.
Gimė 1965 m.; teisės diplomas (1989 m.); teisės magistras, teisės mokslų daktaras; priimtas į advokatūrą (1994 m.); įvairios užduotys ir pareigos valstybės tarnyboje, didžiąją laiko dalį – Vyriausybės teisės aktų leidimo biure (valstybės sekretoriaus pavaduotojas ir direktoriaus pavaduotojas, Europos teisės ir lyginamosios teisės departamento vadovas) bei Europos reikalų biure (valstybės sekretoriaus pavaduotojas); Derybų dėl asociacijos sutarties sudarymo grupės narys (1994–1996 m.) bei Derybų dėl stojimo į Europos Sąjungą grupės narys, atsakingas už teisės klausimus (1998–2002 m.); praktikuojantis advokatas; ES finansuojamų teisės derinimo su Europos teisės aktais ir Europos integracijos projektų daugiausia Vakarų Balkanuose grupės vadovas ir vyriausiasis ekspertas; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo skyriaus vadovas (2004–2006 m.); Bendrojo Teismo teisėjas nuo 2006 m. spalio 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d.
Gimė 1940 m.; teisės studijos St. Kliment Ohridski universitete Sofijoje (1961 m.); teisės daktaras (1977 m.); advokatas (1963-1964 m.); teisininkas valstybinėje tarptautinio kelių transporto įmonėje (1964-1973 ); mokslinis bendradarbis Bulgarijos mokslų akademijos teisės institute (1973-1988 m); civilinio proceso teisės dėstytojas St. Kliment Ohridski universiteto Sofijoje teisės fakultete (1988-1991 m.); arbitras Pramonės ir prekybos rūmų arbitražo teisme (1988-2006 m.); Konstitucinio teismo teisėjas (1991-1994 m.); asocijuotas profesorius Paissiy Hilendarski universitete, Plovdiv (2001 m. vasario mėn. - 2006 m.); Teisingumo ministras (1994-1995 m.); civilinio proceso teisės dėstytojas Naujajame Bulgarijos universitete Sofijoje (1995-2006 m.); Bendrojo Teismo teisėjas nuo 2007 m. sausio 12 d. iki 2010 m. birželio 29 d.
gimė 1960 m.; teisės diplomas (1984 m.), teisės daktaras (1997 m.) (Alexandre Jean Cuza universitetas, Iaşi); Suceava pirmosios instancijos teismo teisėjas (1984-1989 m.); Iaşi karinio tribunolo teisėjas (1989-1990 m.); dėstytojas Alexandre Jean Cuza universitete, Iaşi (1990-2006 m.); stipendija specializuotis privatinės teisės srityje Rennes universitete (1991-1992 m.); dėstytojas Petre Andrei universitete, Iaşi (1999-2002 m.); lektorius Littoral Côte d'Opale universitete (LAB. RII) (2006 m.); Bendrojo Teismo teisėjas nuo 2007 m. sausio 12 d. iki 2010 m. lapkričio 26 d.
gimė 1950 m.; teisės studijos Erlangeno-Niurnbergo universitete (1970-1975 m.); RechtsreferendarNiurnbergo aukštesniajame apygardos teisme (1975-1978 m.); Federalinės ekonomikos ministerijos administratorius (1978-1982 m.); Vokietijos Federacinės Respublikos nuolatinės atstovybės prie Europos Bendrijų administratorius (1982 m.); Federalinės ekonomikos ministerijos administratorius, atsakingas už Bendrijos ir konkurencijos teisės klausimus (1983-1992 m.); Teisingumo ministerijos departamento „Europos Sąjungos teisė" vadovas (1992-2007 m.); Vokietijos delegacijos Tarybos darbo grupėje „Teisingumo Teismas" vadovas; Federalinės vyriausybės atstovas daugelyje Europos Bendrijų Teisingumo Teismo nagrinėjamų bylų; Bendrojo Teismo teisėjas nuo 2007 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d.
gimė 1960 m.; Barselonos autonominio universiteto teisės diplomas (1983 m.); teisėjas (1985 m.); nuo 1992 m. teisėjas (specializacija - administraciniai ginčai) Kanarų salų Aukščiausiajame Teisme, Tenerifės Santa Kruse (1992 m. ir 1993 m.) ir Audiencia Nacional (Madridas, 1998 m. gegužės mėn.-2007 m. rugpjūčio mėn.), kur nagrinėjo bylas, susijusias su mokesčiais (PVM), Ūkio ministerijos bendraisiais norminiais teisės aktais ir sprendimais dėl valstybės pagalbos ar valdžios institucijų finansinės atsakomybės, taip pat bylas, susijusias su bet kokiu centrinių ekonomikos reguliavimo institucijų susitarimu bankininkystės, biržų, energetikos, draudimo ir konkurencijos srityse; teisės referentas Konstituciniame Teisme (1993-1998 m.); Bendrojo Teismo teisėjas nuo 2007 m. rugsėjo 17 d. iki 2013 m. rugsėjo 16 d.
gimė 1962 m.; Paryžiaus politikos mokslų instituto diplomas (1984 m.); Nacionalinės teisėjų mokyklos absolventas (1986-1988 m.); Marselio apygardos teismo teisėjas (nuo 1988 m. sausio mėn. iki 1990 m. sausio mėn.); teisėjas, deleguotas į Teisingumo ministerijos Civilinių bylų ir kanceliarijos direktoratą (nuo 1990 m. sausio mėn. iki 1992 m. birželio mėn.); Ekonomikos, finansų ir pramonės ministerijos Generalinio konkurencijos, vartotojų ir sukčiavimo prevencijos direktorato skyriaus vadovo pavaduotojas, vėliau - skyriaus vadovas (nuo 1992 m. birželio mėn. iki 1994 m. rugsėjo mėn.); teisingumo ministro patarėjas techniniais klausimais (nuo 1994 m. rugsėjo mėn. iki 1995 m. gegužės mėn.); Nimo apygardos teismo teisėjas (nuo 1995 m. gegužės mėn. iki 1996 m. gegužės mėn.); teisės referentas Teisingumo Teismo generalinio advokato P. Léger kabinete (nuo 1996 m. gegužės mėn. iki 2001 m. gruodžio mėn.); Kasacinio teismo conseiller référendaire (nuo 2001 m. gruodžio mėn. iki 2007 m. rugpjūčio mėn.); Bendrojo Teismo teisėjas nuo 2007 m. rugsėjo 17 d. iki 2013 m. rugsėjo 16 d.
Sten Frimodt Nielsen gimė 1963 m. Kopenhagoje (Danija), 1988 m. gavo Københavns Universitet (Kopenhagos universitetas, Danija) teisės diplomą.
Savo profesinę karjerą pradėjo kaip Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas (1988–1991 m.), paskui buvo paskirtas Danijos nuolatinės atstovybės prie Jungtinių Tautų Niujorke (Jungtinės Valstijos) sekretoriumi (1991–1994 m.). Grįžęs į Daniją, 1994 m. prisijungė prie Danijos užsienio reikalų ministerijos teisės tarnybos (iki 1995 m.), o 1995–1998 m. buvo Danijos Ministro Pirmininko patarėjas, vėliau – vyriausiasis patarėjas.
1998–2001 m. S. Frimodt Nielsen prisijungė prie Danijos nuolatinės atstovybės prie Europos Sąjungos kaip ministras patarėjas. Nuo 2001 m. iki 2002 m. vėl įsidarbino Danijos Ministro Pirmininko specialiuoju patarėju teisės klausimais, nuo 2002 m. iki 2004 m. ėjo skyriaus vadovo, paskui – valstybės sekretoriaus pavaduotojo ir patarėjo teisės klausimas pareigas (2004–2007 m.).
S. Frimodt Nielsen taip pat plėtojo akademinę karjerą: nuo 1988 m. iki 1991 m. buvo tarptautinės ir Europos teisės dėstytojas Kopenhagos universitete, kur vėliau ėjo asocijuotojo profesoriaus pareigas.
Bendrojo Teismo teisėjas nuo 2007 m. rugsėjo 17 d. iki 2023 m. rugsėjo 27 d.
gimė 1946 m.; Limeriko Crescent koledžo ir Clongowes Wood koledžo auklėtinis; studijos Dublino universitetiniame koledže (bakalauro laipsnis ir Europos Bendrijų teisės diplomas) ir Kings Inns; 1968 m. priimtas į Airijos advokatūrą; baristeris (1968-1982 m.); Senior Counsel (Airijos Inner Bar, 1982-1986 m.); Apygardos teismo teisėjas (1986-1997 m.); Airijos Aukščiausiojo Teismo teisėjas (1997-2008 m.); Kings Inns bencher; Airijos atstovas Europos teisėjų konsultacinėje taryboje (2000-2008 m.); Bendrojo Teismo teisėjas nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. iki 2013 m. rugsėjo 16 d.
gimė 1957 m.; Atėnų universiteto teisės diplomas (1980); Paris I, Panthéon-Sorbonne universiteto viešosios teisės magistro diplomas (1981); Bendrijos ir Europos studijų universitetinio centro (Centre universitaire d'études communautaires et européennes), Paris I universitetas, sertifikatas (1982); Valstybės Tarybos jaunesnysis pareigūnas (1985–1992); Valstybės Tarybos vyresnysis pareigūnas (1992–2005); Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisės referentas (1994–1996); Graikijos Aukščiausiojo specializuoto teismo asocijuotasis narys (1998 ir 1999); Valstybės Tarybos patarėjas (2005); Specializuoto teisėjų patraukimo atsakomybėn teismo narys (2006); Aukščiausiosios administracinių teismų tarybos narys (2008); administracinių teismų inspektorius (2009–2010); Bendrojo Teismo teisėjas nuo 2010 m. spalio 25 d. iki 2021 m. spalio 7 d; Teisingumo Teismo teisėjas nuo 2021 m. spalio 7 d.
gimė 1948 m.; Bukarešto universiteto teisės diplomas (1971); pouniversitetinės tarptautinės darbo teisės ir Europos socialinės teisės studijos, Ženevos universitetas (1973-1974); Bukarešto universiteto teisės mokslų daktaras (1980); darbo teisės asistentas praktikantas (1971-1973), asistentas (1974-1985), vėliau - dėstytojas (1985-1990) Bukarešto universitete; Mokslo tyrimų instituto pagrindinis tyrinėtojas darbo ir socialinės politikos srityje (1990-1991); generalinio direktoriaus pavaduotojas (1991-1992), vėliau - direktorius (1992-1996) Darbo ir socialinės apsaugos ministerijoje; Nacionalinio politikos ir administravimo mokslų instituto (Bukareštas) docentas (1997), vėliau - profesorius (2000); Europos integracijos reikalų ministerijos valstybės sekretorius (2001-2005); Rumunijos įstatymų leidybos tarybos departamento vadovas (1996-2001 ir 2005-2009); Revistei Române de Drept European (Rumunijos Europos teisės žurnalas) įkūrėjas ir direktorius; Rumunijos Europos teisės draugijos pirmininkas (2009-2010); Rumunijos vyriausybės atstovas Europos Sąjungos teismuose (2009-2010); Bendrojo Teismo teisėjas nuo Lapkričio 26, 2010 rugsėjo 19, 2016.
gimė 1950 m.; teisės diplomas (Romos La Sapienza universitetas, 1973 m.), Aukštųjų Europos studijų Europos koledže diplomas (Briugė, 1974-1975 m.); Europos Bendrijų Komisijos pareigūnas (Žemės ūkio generalinio direktorato Tarptautinių santykių direktoratas, 1975-1976 m.); Europos Bendrijų Komisijos teisės tarnybos narys (1976-1991 m. ir 1994-1995 m.); Europos Bendrijų Komisijos teisės tarnybos atstovas Liuksemburge (1990-1991 m.); Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjo G. F. Mancini teisės referentas (1991-1994 m.); Europos Bendrijų Komisijos narių M. Monti (1995-1997 m.) ir F. Bolkestein (2000-2002 m.) patarėjas teisės klausimais; Europos Bendrijų Komisijos Vidaus rinkos generalinio direktorato Politikos ir viešųjų pirkimo direktorato (2002-2003 m.), Paslaugų, intelektinės ir pramoninės nuosavybės, žiniasklaidos ir duomenų apsaugos direktorato (2003-2005 m.) bei Paslaugų direktorato (2005-2011 m.) direktorius; Europos Komisijos teisės tarnybos vyriausiasis patarėjas teisės klausimais ir Teisingumo, laisvės ir saugumo, civilinės ir baudžiamosios teisės padalinio vadovas (2011-2012 m.); Bendrojo Teismo teisėjas nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d.
gimė 1949 m.; Upsalos universiteto ekonomikos diplomas (Bachelor of Arts, 1974 m.) ir teisės diplomas (Master of Laws, 1977 m.); Užsienio reikalų ministerijos administratorius (1977 m.); Švedijos advokatūros narys (nuo 1983 m.); Švedijos konkurencijos teisės darbo grupės Tarptautiniuose prekybos rūmuose (ICC) narys; konkurencijos teisės dėstytojas (Lundo ir Stokholmo universitetai); daugelio publikacijų autorius; Bendrojo Teismo teisėjas nuo Kovo 18,-2013 rugsėjo 19, 2016.
gimė 1950 m.; Vilniaus universiteto teisės diplomas (1973 m.); teisės mokslų daktaras (1978 m.), Vilniaus universiteto Teisės fakulteto asistentas, dėstytojas ir docentas (1977-1992 m.); Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo Juridinio skyriaus konsultantas (1990-1992 m.); Lietuvos Respublikos ambasados Belgijoje patarėjas (1992-1994 m.); Lietuvos Respublikos ambasados Prancūzijoje patarėjas (1994-1996 m.); Europos žmogaus teisių komisijos narys (1996-1999 m.); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas (1999-2011 m.); Vilniaus universiteto Baudžiamosios teisės katedros docentas (2003-2013 m.); Lietuvos Respublikos atstovas Eurojusto Jungtiniame priežiūros organe (2004-2011 m.); Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas (2011-2013 m.); Bendrojo Teismo teisėjas nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d.
Viktor Kreuschitz gimė 1952 m. Budapešte (Vengrija), 1980 m. gavo Universität Wien (Vienos universitetas, Austrija) teisės diplomą, o 1981 m. įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį.
Profesinę karjerą V. Kreuschitz pradėjo 1980 m., eidamas Vienos universiteto Institut für Staats- und Verwaltungsrecht mokslo asistento pareigas, paskui buvo Austrijos Federalinės kanceliarijos Konstitucinių reikalų tarnybos pareigūnas (1981–1997 m.). Be to, 1987–1997 m. buvo paskirtas Datenschutzkommission (Duomenų apsaugos komitetas, Austrija) nariu.
Paskui prisijungė prie Europos Komisijos Teisės tarnybos ir ėjo patarėjo teisės klausimais pareigas, o nuo 1997 m. iki 2013 m. atstovavo šiai institucijai daugelyje bylų, nagrinėtų Sąjungos teismuose ir Europos laisvosios prekybos asociacijos Teisingumo Teisme.
Bendrojo Teismo teisėjas nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d.
Anthony Michael Collins gimė 1960 m. New Haven (Jungtinės Amerikos Valstijos), 1984 m. gavo Dublino Trinity koledžo (Airija) teisės mokslų diplomą, o 1986 m. – Honourable Society of King’s Inns (Dublinas) Barister-at-law diplomą.
Savo profesinę karjerą A. M. Collins pradėjo Airijos advokatūroje kaip Barrister-at-law (1986–1990 m. ir vėliau 1997–2003 m.), paskui – Senior Counsel (2003–2013 m.). Nuo 1990 m. iki 1997 m. jis laikinai sustabdė savo Barister-at-law veiklą, kad galėtų prisijungti prie Europos Bendrijų Teisingumo Teismo kaip teisės referentas teisėjų Thomas Francis O’Higgins (1990–1991 m.) ir John L. Murray (1991–1997 m.) kabinetuose. Nuo 2006 m. iki 2013 m. jis buvo Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų tarybos (CCBE) nuolatinės delegacijos prie Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) Teisingumo Teismo narys. Be to, nuo 2015 m. eina Sąjungos teisės asocijuotojo dėstytojo pareigas University College Cork (Korko universiteto koledžas, Airija). Jis taip pat yra daugelio publikacijų ir leidinių Airijos ir Sąjungos administracinės teisės srityje autorius.
Bendrojo Teismo teisėjas nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. spalio 7 . Teisingumo Teismo generalinis advokatas nuo 2021 m. spalio 7 d. iki 2024 m. spalio 7 .
gimė 1967 m.; teisės diplomas su pagyrimu (1985-1990 m.) ir doktorantūros studijos (1990-1993 m.) (Universidad Complutense, Madridas); Cheronos prokuroras (2000-2003 m); Koalicijos laikinosios valdžios (Bagdadas, Irakas) patarėjas teisminių reikalų ir žmogaus teisių klausimais (2003-2004 m.); Cheronos pirmosios instancijos teismo civilinių bylų teisėjas ir ikiteisminio tyrimo teisėjas (2003-2007 m.), vėliau - vyriausiasis teisėjas (2008 m.); Europos Sąjungos Tarybos jungtinės teisinės valstybės misijos Irake EUJUST LEX vadovo pavaduotojas (2005-2006 m.); Ispanijos konstitucinio teismo patarėjas teisės klausimais (2006-2011 m. ir 2013 m.); Valstybės saugumo sekretorius (2012-2013 m.); Europos Sąjungos Tarybos civilis ekspertas teisinės valstybės ir saugumo sektoriaus reformos klausimais (2005-2011 m.); Europos Komisijos išorės ekspertas žmogaus teisių ir baudžiamosios justicijos klausimais (2011-2013 m.); dėstytojas ir daugelio publikacijų autorius; Bendrojo Teismo teisėjas nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d.
Stéphane Gervasoni gimė 1967 m. Vuarone (Prancūzija), 1988 m. baigė Grenoblio politinių studijų institutą (Prancūzija), 1993 m. – Nacionalinę administravimo mokyklą (Promotion Léon Gambetta) (Prancūzija).
1993 m. S. Gervasoni pradėjo savo profesinę karjerą Valstybės Taryboje (Paryžius, Prancūzija), kur ėjo jaunesniojo pareigūno, paskui – vyresniojo pareigūno pareigas (nuo 1996 m. iki 2008 m., kai buvo paskirtas valstybės patarėju). Eidamas šias pareigas jis buvo teisminių ginčų skyriaus pranešėjas (iki 1997 m.) ir tuo pat metu posėdžiavo socialinių reikalų skyriuje (1996–1997 m.). Taip pat ėjo Vyriausybės komisaro prie Specialiosios kasacinės pensijų komisijos pareigas (1994–1996 m.), vėliau buvo laikinasis pavaduotojas Valstybės Taryboje, o 1995–1997 m. – Viešosios tarnybos ministerijos ir Paryžiaus miesto patarėjas teisės klausimais.
1997 m. S. Gervasoni prisijungė prie Jono departamento (Prancūzija) prefektūros kaip generalinis sekretorius, taip pat ėjo Osero apygardos prefekto pavaduotojo pareigas (iki 1999 m.). Paskui tapo Savojos departamento (Prancūzija) prefektūros generaliniu sekretoriumi ir Šamberi apygardos (Prancūzija) prefekto pavaduotoju (1999–2001 m.).
Pareigos, kurias S. Gervasoni ėjo Valstybės Taryboje ir viešosios valdžios institucijose, lėmė tai, kad 2001 m. jis prisijungė prie Europos Bendrijų Teisingumo Teismo kaip teisės referentas teisėjo Jean-Pierre Puissochet kabinete (iki 2005 m.). 2005 m. spalio 5 d., naujai įsteigto Europos Sąjungos tarnautojų teismo įsteigimo dieną, jis buvo paskirtas šio teismo teisėju. Šias pareigas ėjo iki 2011 m. spalio 6 d., o nuo 2008 m. spalio 6 d. iki 2011 m. spalio 6 d. buvo kolegijos pirmininkas.
S. Gervasoni vėl buvo pakviestas prisijungti prie Valstybės Tarybos, kur nuo 2011 m. iki 2013 m. ėjo teisminių ginčų skyriaus aštuntosios kolegijos pirmininko pavaduotojo pareigas.
Be to, nuo 1993 m. iki 1995 m. jis užsiėmė dėstymo veikla Paryžiaus politinių studijų institute, o nuo 2016 m. – Liuksemburgo universitete. Nuo 2001 m. iki 2005 m. jis taip pat buvo Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) skundų komisijos tikrasis narys, o nuo 2011 m. iki 2013 m. – Europos kosmoso agentūros (ESA) skundų komisijos narys.
2013 m. rugsėjo 16 d. S. Gervasoni buvo paskirtas Bendrojo Teismo teisėju. Kolegos teisėjai dukart išrinko jį kolegijos pirmininku, šias pareigas jis ėjo nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d.
gimė 1945 m.; Glazgo universiteto istorijos ir anglų literatūros (M.A. 1965 m.) ir teisės (LLB 1967 m.) diplomai; Luizianos Tulano universiteto civilinės teisės magistras (MCL 1969 m.); priimtas į Škotijos advokatūrą (1972 m.) ir į Niujorko advokatūrą (1977 m.); paskirtas Queen’s Counsel (1988 m.); priimtas į Anglijos ir Velso advokatūrą (1996 m.) ir į Briuselio advokatūrą (1999 m.); advokato praktika Edinburgo, Briuselio, Londono ir Niujorko advokatūrose; Glazgo universiteto kviestinis dėstytojas (1991 m.) ir daktaras honoris causa (2009 m.); bencher of Middle Temple (2012 m.); Tarptautinių prekybos rūmų (ICC), Tarptautinio investicinių ginčų sprendimo centro (ICSID) ir Sporto arbitražo teismo (CAS) arbitras; daugelio publikacijų autorius; Bendrojo Teismo teisėjas nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2020 m. sausio 31 dienos.
Constantinos Iliopoulos gimė 1948 m. Atėnuose (Graikija), 1971 m. gavo Panepistimio Athinon (Atėnų universitetas, Graikija) teisės diplomą, o 1974 m. Oikonomiko Panepistimio Athinon (Atėnų ekonomikos universitetas, Graikija) ekonomikos mokslų diplomą. Paskui studijavo doktorantūroje Universität Hamburg (Hamburgo universitetas, Vokietija), 1984 m. apgynė disertaciją konkurencijos teisės srityje.
1973 m. C. Iliopoulos buvo priimtas į Atėnų advokatūrą ir iki 2016 m. vertėsi advokato praktika. Nuo 1992 m. iki 2006 m. buvo Elliniki Epitropi Antagonismou (Graikijos konkurencijos komisija) narys. Nuo 2002 m. iki 2003 m. – Kipro Respublikos Vyriausybės paskirtas patarėjas įmonių teisės ir intelektinės nuosavybės teisės klausimais, Kiprui siekiant įstoti į Europos Sąjungą. Nuo 2007 m. iki 2009 m. ėjo ekonomikos plėtros ir energetikos ministro patarėjo teisės klausimais pareigas.
Tuo pat metu C. Iliopoulos dėstė Universität Hamburg Teisės fakultete: nuo 1980 m. iki 1984 m. buvo Europos teisės katedros asistentas, nuo 1992 m. iki 2006 m. – Europos teisės, Europos vartotojų teisės, Europos įmonių teisės, Europos prekybos teisės ir Europos intelektinės nuosavybės teisės dėstytojas, o 2015 m. – kviestinis dėstytojas. Be to, nuo 2007 m. iki 2015 m. dėstė tarptautinės ir Europos ekonomikos teisę Democritio Panepistimio Thrakis (Trakijos Demokrito universitetas, Graikija) Teisės fakultete, o 2015–2016 m. buvo tarptautinės teisės ir Europos energetikos teisės magistrantūros programos dėstytojas. Nuo 2016 m. C. Iliopoulos buvo garbės profesorius ir dėstė Europos energetikos teisę pagal šią magistrantūros programą.
Jis paskelbė daugybę publikacijų, vykdė teisinius tyrimus Elliniki Enosi Eyropaikou Dikaiou (Graikijos Europos teisės asociacija) savo gimtojoje šalyje, nuo 1987 m. iki 2002 m. buvo šios asociacijos iždininkas, paskui (nuo 2002 m. iki 2019 m.) – generalinis sekretorius ir valdybos narys (nuo 2019 m.). Nuo 2012 m. iki 2016 m. buvo Elliniki Enosi Dikaiou Energeias (Graikijos energetikos teisės asociacija) įkūrėjas ir generalinis sekretorius, vėliau (nuo 2017 m.) – pirmininkas.
Kadangi dėl doktorantūros studijų Hamburge C. Iliopoulos nuolat domėjosi Vokietijos teisės kultūra, nuo 1987 m. ėjo Vokietijos ir Graikijos teisininkų asociacijos (Hamburgas) pirmininko pavaduotojo pareigas, o nuo 1990 m. – Graikijos ir Vokietijos teisininkų asociacijos (Atėnai) generalinio sekretoriaus pareigas. Be to, 2005–2011 m. buvo Κentro Diethnous kai Eyropaikou Oikonomikou Dikaiou sti Thessaloniki (Salonikų tarptautinės ir Europos ekonomikos teisės centras, Graikija) valdybos narys.
Bendrojo Teismo teisėjas nuo 2016 m. balandžio 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d.
gimė 1957 m.; Madrido Complutense universiteto teisės diplomas (1979 m.) ir Tufco universiteto (Jungtinės Amerikos Valstijos) Fletčerio teisės ir diplomatijos mokyklos magistro diplomas (1985 m.); CEU San Pablo universiteto teisės dėstytojas (1985-1993 m.); Valstybės Tarybos patarėjas teisės klausimais (1983-1996 m.); Juan March fondo Specialiųjų socialinių mokslų studijų centro (Center for the Advanced Study in the Social Sciences) generalinis sekretorius (1991-1996 m.); vidaus reikalų viceministras (1996-2001 m.); įmonės teisininkas (2001-2003 m.); advokatas (2004-2005 m.); Instituto de Empresa tarptautinių santykių magistro studijų programos vadovas ir teisės dėstytojas (2007-2013 m.); Valstybės Tarybos vyriausiasis patarėjas teisės klausimais (2005-2016 m.); Bendrojo Teismo teisėjas nuo 2016 m. balandžio 13 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d.
Dean Spielmann gimė 1962 m. Liuksemburge (Liuksemburgo Didžioji Kunigaikštystė), 1988 m. gavo Leveno katalikiškojo universiteto (Belgija) teisės diplomą, paskui tęsė studijas Kembridžo universiteto (Jungtinė Karalystė) Fitzwilliam College, kur 1990 m. gavo Master of Laws diplomą.
Nuo 1989 m. iki 2004 m. vertėsi advokato praktika Liuksemburgo advokatūroje, taip pat plėtojo akademinę karjerą, be kita ko, baudžiamosios teisės, žmogaus teisių ir proceso Europos Žmogaus Teisių Teisme srityse. Nuo 1991 m. iki 1997 m. dirbo Leveno katalikiškojo universiteto asistentu tyrinėtoju, o nuo 1996 m. iki 2006 m. – Liuksemburgo universiteto asocijuotuoju dėstytoju. Nuo 1997 m. iki 2009 m. taip pat dėstė Nansi II (Prancūzija) universitete, o 2017 m. ir 2018 m. – Paryžiaus Politinių tyrimų institute (Prancūzija).
Be to, jis yra daugelio publikacijų autorius, mokslo komitetų narys ir kelių teisinių leidinių autorius.
2000 m. D. Spielmann buvo paskirtas Žmogaus teisių konsultacinės komisijos Liuksemburge nariu; joje posėdžiavo iki 2004 m. 2002–2004 m. taip pat buvo Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų tarybos (CCBE) Žmogaus teisių ir Baudžiamosios teisės komitetų narys ir Europos Sąjungos nepriklausomų pagrindinių teisių ekspertų tinklo narys.
2004 m. buvo paskirtas Europos Žmogaus Teisių Teismo (Strasbūras, Prancūzija) teisėju, 2011 m. – skyriaus pirmininku, 2012 m. – Teismo pirmininko pavaduotoju, o 2012–2015 m. – Teismo pirmininku.
Virgilijus Valančius gimė 1963 m. Plungėje, 1986 m. gavo Vilniaus universiteto teisės diplomą, o 2000 m. įgijo Mykolo Romerio universiteto teisės daktaro laipsnį. 2008 m. Mykolo Romerio universitetui pateikė prašymą gauti habilitacijos diplomą; jį gavo tais pačiais metais.
1986 m. V. Valančius pradėjo savo profesinę karjerą prokuroro pareigose; šias pareigas ėjo iki 1990 m. Nuo 1991 m. iki 1994 m. Lietuvoje dirbo teisėju, paskui, nuo 1993 m. iki 1994 m., buvo Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas. Nuo 1995 m. iki 2002 m. buvo paskirtas Lietuvos apeliacinio teismo teisėju ir šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku. Nuo 2002 m. iki 2013 m. posėdžiavo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, 2002–2008 m. buvo šio teismo pirmininkas.
Nuo 1997 m. V. Valančius taip pat dėstė Vilniaus universitete. Be to, buvo Mykolo Romerio universiteto (1998–2000 m.) lektorius, paskui – docentas (2000–2008 m.). Nuo 2002 m. iki 2006 m. buvo Civilinio proceso katedros vedėjas, o 2008 m. paskirtas profesoriumi.
2006–2008 m. V. Valančius pirmininkavo Europos teisėjų asociacijai (AEM), o 2006–2014 m. ėjo Tarptautinės teisėjų asociacijos (UIM) pirmininko pavaduotojo pareigas. Be to, nuo 2000 m. iki 2014 m. buvo Konsultacinės Europos teisėjų tarybos (CCJE) narys, o nuo 2010 m. iki 2013 m. – Europos Sąjungos valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacijos (ACA-Europe) valdybos narys. Nuo 2008 m. iki 2011 m. buvo Europos teisės akademijos (ERA) patariamojo komiteto narys.
Bendrojo Teismo teisėjas nuo 2016 m. balandžio 13 d. iki 2023 m. rugsėjo 27 d.
gimė 1965 m.; Budapešto Lorando Etvešo universiteto teisės diplomas (1990 m.), meno istorijos diplomas (1992 m.) ir Heidelbergo universiteto teisės magistro diplomas (1991 m.); teisės mokslų daktaras (2004 m.); Budapešto advokatūros narys (1995-2016 m.); Lorando Etvešo universiteto asocijuotasis teisės dėstytojas (1991-2005 m.) ir teisės profesorius (2005-2016 m.); Budapešto Pėterio Pazmanio katalikiškojo universiteto Komercinės teisės katedros vedėjas (2007-2013 m.), vėliau - Privatinės ir komercinės teisės katedros vedėjas ir profesorius (2013-2016 m.); Liono katalikiškojo universiteto kviestinis dėstytojas (2013-2016 m.); Nuolatinio arbitražo teismo prie Vengrijos prekybos ir pramonės rūmų arbitras ir ad hoc arbitras (2004-2016 m.); Bendrojo Teismo teisėjas nuo 2016 m. balandžio 13 d. iki 2021 m. spalio 7 d; Teisingumo Teismo teisėjas nuo 2021 m. spalio 7 d.
Peter George Xuereb gimė 1954 m. Slimoje (Sliema, Malta), studijavo Università ta' Malta (Maltos universitetas) ir 1977 m. gavo teisės diplomą, o 1979 m. įgijo University of London (Londono universitetas, Jungtinė Karalystė) teisės magistro laipsnį. 1982 m. tapo University of Cambridge (Kembridžo universitetas, Jungtinė Karalystė) teisės mokslų daktaru.
P. Xuereb karjera prasidėjo 1982 m., pradėjus dėstyti Ealing College of Higher Education (Jungtinė Karalystė) (iki 1984 m.); paskui dėstė University of Exeter (Ekseterio universitetas, Jungtinė Karalystė) (1984–1990 m.) ir Londono universiteto Queen Mary and Westfield koledže (1990–1993 m.). Nuo 1993 m. iki 2016 m. dėstė teisės kursą Università ta' Malta, taip pat buvo Europos teisės ir lyginamosios teisės katedros vadovas. Kartu buvo šio universiteto Europos dokumentacijos ir tyrimų centro pirmininkas. Vykdydamas šias funkcijas turėjo galimybę publikuoti daugelį leidinių įvairiose srityse.
Nuo 1979 m. P. Xuereb buvo Maltos aukštesniųjų teismų advokatas, o 1993–2016 m. ėjo patarėjo teisės klausimais pareigas privačiame sektoriuje. Tuo pat metu buvo patarėjas teisės klausimais Maltos parlamente. 1995–2016 m. prisidėjo prie Sąjungos teisės sklaidos, eidamas Maltos Europos teisės asociacijos pirmininko pareigas.
Bendrojo Teismo teisėjas nuo 2016 m. birželio 8 d. iki 2018 m. spalio 8 d. Teisingumo Teismo teisėjas nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2024 m. spalio 7 d.
Fredrik Schalin gimė 1964 m. Stokholme (Švedija), 1991 m. gavo Stockholms universitet (Stokholmo universitetas, Švedija) teisės diplomą, 1990 m. – Paryžiaus I Panteono Sorbonos universiteto (Prancūzija) teisės diplomą, o 1994 m. – to paties universiteto išsamių teisės studijų diplomą.
Jis pradėjo savo profesinę karjerą Södertälje tingsrätt (Siodertaljės pirmosios instancijos teismas, Švedija), kur nuo 1991 m. iki 1993 m. ėjo teisės referento pareigas, paskui tas pačias pareigas ėjo Svea hovrätt (Stokholmo apeliacinis teismas, Švedija) (1994–1995 m.). 1995–1996 m. dirbo teisėju Gotlands tingsrätt (Gotlando pirmosios instancijos teismas, Švedija) ir Norrtälje tingsrätt (Norteljės pirmosios instancijos teismas, Švedija), vėliau – nuo 1996 m. iki 1997 m. – Svea hovrätt.
1997 m. F. Schalin pradėjo eiti Švedijos Finansų ministerijos parlamentinės komisijos sekretoriaus pavaduotojo pareigas, o 1999 m. buvo paskirtas Švedijos Užsienio reikalų ministerijos teisės patarėju Europos reikalams.
1998 m. pradėjo dirbti Teisingumo Teisme, buvo teisės referentas teisėjo Hans Ragnemalm kabinete, paskui, nuo 1999 m. iki 2006 m., šias pareigas ėjo teisėjo Stig von Bahr kabinete.
Grįžęs į savo gimtąją šalį F. Schalin dirbo teisininku (2006–2008 m.), o 2008 m. buvo priimtas į Stokholmo advokatūrą ir vertėsi advokato praktika. 2009 m. vėl ėjo teisėjo pareigas Södertörns tingsrätt (Södertörn pirmosios instancijos teismas, Švedija), paskui buvo šio teismo kolegijos pirmininkas ir jame posėdžiavo iki 2016 m.
Be to, nuo 2006 m. iki 2008 m. dėstė Stokholmo universitete, o nuo 2011 m. – Domstolsakademin (Švedijos teismų akademija).
gimė 1950 m.; teisės mokslų daktaras ir Padujos advokatūros narys; Padujos universiteto Teisės fakulteto civilinės ir lyginamosios teisės asistentas, vėliau – patvirtintasis tyrinėtojas (1977–1982 m.); Europos koledžo Bendrijos teisės dėstytojas (Parma, 1990–1998 m.), Padujos (1985–1987 m.), Maceratos (1991–1994 m.), Neapolio (1995 m.) universitetų teisės fakultetų Bendrijos teisės dėstytojas ir Milano valstybinio universiteto Bendrijos teisės dėstytojas (2000–2001 m.); Padujos universiteto mokslinio komiteto „Master in European integration“ narys; Europos Bendrijų Teisingumo Teismo Bibliotekos, tyrimų ir dokumentacijos direktorato pareigūnas (1982–1984 m.); Europos Bendrijų Teisingumo Teismo generalinio advokato G. F. Mancini teisės referentas (1984–1988 m.); Europos Parlamento generalinio sekretoriaus E. Vinci patarėjas teisės klausimais (1988–1993 m.); Europos Parlamento Teisės tarnybos skyriaus vadovas (1995–1999 m.); teisėkūros reikalų, taikinimo, tarpinstitucinių santykių ir ryšių su nacionaliniais parlamentais direktorius Europos Parlamente (1999–2004 m.); Europos Parlamento išorės ryšių direktorius (2004–2006 m.); Europos Parlamento Teisės tarnybos teisėkūros reikalų direktorius (2006–2011 m.); daugelio publikacijų Italijos civilinės teisės ir Europos Sąjungos teisės klausimais autorius; Tarnautojų teismo teisėjas nuo 2011 m. spalio 6 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.; Bendrojo Teismo teisėjas nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d.
René Barents gimė 1951 m. Roterdame (Nyderlandai), 1973 m. gavo Erasmus Universiteit (Erazmo universitetas, Nyderlandai) teisės diplomą ir specializuotą ekonomikos diplomą. Tęsė studijas Universiteit Utrecht (Utrechto universitetas, Nyderlandai), kur 1981 m. apsigynė disertaciją ir įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį.
R. Barents pradėjo teisės tyrinėtojo karjerą Utrechto universiteto Europos institute, be kita ko, Europos teisės ir tarptautinės ekonomikos teisės srityse (1973–1974 m.), paskui buvo šių teisės sričių dėstytojas (1974–1979 m.). 1979–1981 m. dėstė Europos teisę ir tarptautinės ekonomikos teisę Universiteit Leiden (Leideno universitetas, Nyderlandai). Buvo paskirtas Universiteit Maastricht (Mastrichto universitetas, Nyderlandai) tituluotuoju profesoriumi; nuo 1988 m. iki 2003 m. šiame universitete dėstė Europos teisę, o nuo 2003 m. buvo Europos teisės garbės profesorius. Būdamas daugelio publikacijų Sąjungos teisės srityje autoriumi, 1981 m. prisijungė prie Europos Bendrijų Teisingumo Teismo ir ėjo teisės referento pareigas generalinių advokatų Pieter VerLoren van Themmat (nuo 1981 m. iki 1986 m.) ir Jean Mischo (1986 m.) kabinetuose. Paskui tapo Europos Bendrijų Teisingumo Teismo Personalo skyriaus Statutinių teisių sekcijos vadovu (1986–1987 m.).
Nuo 1987 m. iki 1991 m. R. Barents buvo Europos Bendrijų Komisijos Teisės tarnybos narys, o 1991–2000 m. vėl dirbo teisės referentu Teisingumo Teisme, teisėjo Paul Joan George Kapteyn kabinete. Nuo 2000 m. iki 2009 m. ėjo Teisingumo Teismo Tyrimų ir dokumentacijos direktorato skyriaus vadovo pareigas, 2009–2011 m. tapo šio direktorato direktoriumi.
Be to, 1993–2011 m. buvo patarėjas Gerechtshof 's-Hertogenbosch (Hertogenboso apeliacinis teismas, Nyderlandai).
2011 m. spalio 6 d. R. Barents buvo paskirtas Tarnautojų teismo teisėju (iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.).
Bendrojo Teismo teisėjas nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d.
gimė 1966 m.; Budapešto Lorando Etvešo universiteto teisės diplomas (1990 m.); Stokholmo universiteto teisės magistras (1995 m.); Budapešto advokatūros narys; Vengrijos parlamento patarėjas teisės klausimais vykstant Vengrijos stojimo į Europos Sąjungą procedūrai (1994–1996 m. ir 2002–2004 m.); Vengrijos Konstitucinio Teismo pirmininko teisės referentas (1997–2000 m.); Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas, vėliau – pirmininkas (2000–2002 m.); Nuolatinio finansų ir kapitalo rinkų arbitražo teismo narys (2008–2014 m.); Budapešto Lorando Etvešo universiteto dėstytojas (1990–1994), docentas (1995–1999 m.) ir asocijuotasis docentas (2003–2016 m.); Teisingumo ministerijos Europos ir tarptautinių teismų bendradarbiavimo reikalų valstybės sekretorius (2014–2016 m.); Bendrojo Teismo teisėjas nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki mirties - 2021 m. rugpjūčio 1 dienos.
gimė 1967 m.; Jasų Aleksandro Jono Kuzos universiteto teisės diplomas (1990 m.); teisės mokslų daktarė (1999 m.); Bukarešto 4-ojo sektoriaus pirmosios instancijos teismo teisėja (1991–1996 m.); Bukarešto teismo teisėja (1996–1999 m.) ir kolegijos pirmininkė (1997–1999 m.); Bukarešto apeliacinio teismo teisėja (1999–2005 m.) ir kolegijos pirmininkė (1999–2003 m.); Europos patentų tarnybos išplėstinės apeliacinės kolegijos narė (2006–2016 m.); Nacionalinio teisėjų instituto dėstytoja, vėliau – direktorė (2011–2016 m.); Rumunijos aukščiausiojo kasacinio ir teisingumo teismo teisėja (2006–2016 m.); Nacionalinio teisėjų instituto mokslų tarybos ir Nacionalinės teismo kanclerių mokyklos valdybos narė (2011–2016 m.); išrinktoji Bukarešto universiteto doktorantūros studijų tarybos narė (2012–2016 m.); Bendrojo Teismo teisėja nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2021 m. spalio 7 d; Teisingumo Teismo teisėja nuo 2021 m. spalio 7 d.
gimė 1974 m.; Prahos Karolio universiteto teisės diplomas (1997 m.) ir teisės mokslų daktaras (2007 m.); Stokholmo universiteto teisės magistras (2000 m.); Prahos miesto teismo teisėjas praktikantas (1997–2001 m.); Prahos antrojo apylinkės teismo teisėjas (2001–2005 m.); Čekijos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas (2005–2016 m.); Prahos Karolio universiteto (2001–2003 m.), Brno Masaryko universiteto (2006–2016 m.), Olomouco Palackio universiteto (2014–2016 m.) ir Čekijos Respublikos Teisingumo akademijos (2001–2016 m.) teisės, įskaitant Europos Sąjungos teisę, dėstytojas; Bendrojo Teismo teisėjas (2001–2016 m.); Teisingumo Teismo teisėjas nuo 2020 m. spalio 6 d.
Ramona Frendo gimė 1971 m. Zeitūne (Malta), 1993 m. gavo Università ta' Malta (Maltos universitetas) teisės diplomą, o 1995 m. įgijo teisės mokslų daktarės laipsnį. Paskui tęsė studijas University of Cambridge (Kembridžo universitetas, Jungtinė Karalystė), kur 1996 m. įgijo kriminologijos magistro laipsnį. 2018 m. pabaigė universitetines studijas King’s College London (Londonas, Jungtinė Karalystė), gavusi trečiosios pakopos Europos teisės diplomą.
R. Frendo pradėjo karjerą kaip Maltos advokatūros narė ir advokatės praktika vertėsi nuo 1996 m. iki 2019 m. Jos žinios daugelyje sričių lėmė tai, kad 1997–1998 m. ėjo Socialinės apsaugos ministerijos teisės patarėjos, 1997–2019 m. – Valetos (Malta) teismų teisės ekspertės pareigas, o 2006–2019 m. dirbo teisės patarėja keliose Maltos draudimo bendrovėse.
Nuo 2006 m. iki 2019 m. R. Frendo buvo Maltos nacionalinės arbitražo komisijos narė, o 2009–2019 m. – Maltos Užimtumo komisijos narė. 2012 m. buvo paskirta Valstybinės šeimos komisijos (Malta) nare (iki 2013 m.), 2013 m. taip pat tapo Visuotinės teisingumo reformos komisijos (Malta) nare; paskui (2014–2016 m.) buvo Teisės reformos komisijos (Malta) narė. 2016 m. Maltos vyriausybės buvo paskirta Europos Sąjungos Tarybos „Vizų“ darbo grupės specialiąja patarėja; buvo šios grupės pirmininkė pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai laikotarpiu (2017 m. pirmąjį pusmetį).
Rimvydas Norkus gimė 1979 m. Klaipėdoje, 2001 m. gavo Vilniaus universiteto teisės magistro diplomą. Vėliau pradėjo teisės doktorantūros studijas Mykolo Romerio universitete ir 2005 m. apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją.
R. Norkus pradėjo savo profesinę karjerą 1999 m. ir iki 2000 m. dirbo konsultantu Lietuvos apeliaciniame teisme, o nuo 2000 m. iki 2003 m. ėjo šio teismo pirmininko patarėjo pareigas. Nuo 2003 m. iki 2009 m. buvo paskirtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Teismų praktikos departamento direktoriumi.
2009–2010 m. buvo Europos Parlamento teisininkas lingvistas, paskui grįžo į gimtąją šalį ir 2010–2012 m. ėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento direktoriaus pareigas. 2012–2013 m. buvo paskirtas Lietuvos apeliacinio teismo teisėju, paskui vienus metus posėdžiavo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, o nuo 2014 m. iki 2019 m. buvo šio Teismo pirmininkas. Be to, nuo 2016 m. iki 2018 m. buvo Lietuvos teisėjų tarybos pirmininkas.
Nuo 2007 m. iki 2008 m. R. Norkus buvo Mykolo Romerio universiteto asocijuotasis profesorius, o nuo 2012 m. iki 2019 m. – šio universiteto Privatinės teisės instituto profesorius. Taip pat yra daugelio teisės publikacijų autorius.
gimė 1944 m.; Vokietijos pilietis; Teisės fakulteto (Berlynas) asistentas, vėliau – asistentas–profesorius; advokatas (Frankfurtas); Teisingumo Teismo teisininkas lingvistas; Teisingumo Teismo pirmininko H. Kutscher, vėliau – Vokietijos teisėjo referentas; Teisingumo Teismo kanclerio pavaduotojas; Pirmosios instancijos teismo kancleris nuo 1989 m. spalio 10 iki 2005 m. spalio 5 dienos. Mirė 2009 m. rugsėjo 26 dieną.
Emmanuel Coulon gimė 1968 m. Versalyje (Prancūzija), studijavo teisę Panteono-Aso universitete (Paryžius II, Prancūzija) ir vadybą Paryžiaus Dofinės universitete (Paryžius IX, Prancūzija), gavo atitinkamai teisės magistro diplomą (1990 m.) bei vadybos mokslų magistro diplomą (1991 m.). Paskui studijavo Europos koledže Briugėje (Belgija), kur 1992 m. gavo Europos teisės magistro diplomą.
1993 m. išlaikė stojamąjį egzaminą į Regioninį Paryžiaus advokatų rengimo centrą. 1995 m. gavo Briuselio advokatūros (Belgija) teisės verstis advokato veikla liudijimą ir Briuselyje vertėsi advokato praktika tarptautinėje advokatų kontoroje. 1998 m. tapo atvirojo Europos Bendrijų Komisijos organizuoto konkurso laimėtoju.
1996 m. E. Coulon pradėjo dirbti Bendrojo Teismo pirmininko Antonio Saggio kabinete, ėjo teisės referento „task force“ grupėje, atsakingo už konkurencijos reikalus, pareigas. 1998–2002 m. buvo teisės referentas pirmininko Bo Vesterdorf kabinete. 2003 m. buvo paskirtas Pirmininko kabineto vadovu; tai buvo naujai įsteigtos pareigos Bendrajame Teisme.
Jis yra daugelio leidinių autorius Sąjungos teisės srityje (visų pirma procesinės teisės ir teisingumo vykdymo srityse).
Bendrojo Teismo kancleris nuo 2005 m. spalio 6 d. iki 2023 m. balandžio 30 d.
