Diskriminacija dėl lyties

Vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principas suteikė Teisingumo Teismui galimybę išplėtoti gausią jurisprudenciją.

Moterų diskriminacija darbe: bendrieji principai

1976 m. Teisingumo Teismas nusprendė, kad Sąjungos teisėje numatytas vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principas veikia tiesiogiai, todėl juo galima tiesiogiai remtis prieš darbdavį (1976 m. balandžio 8 d. Sprendimas Defrenne, 43/75).

Teisingumo Teismas konstatavo, kad įmonės profesinės pensijos sistemos netaikymas ne visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams gali netiesiogiai diskriminuoti moteris, jei dėl tokio netaikymo nukenčia daug daugiau moterų nei vyrų, ir todėl jis nėra objektyviai pateisinamas veiksniais, visiškai nesusijusiais su diskriminacija dėl lyties (1986 m. gegužės 13 d. Sprendimas Bilka, 170/84).

Galiausiai Teisingumo Teismas pripažino galimybę teikti pirmenybę tokią pat kvalifikaciją turinčioms kandidatėms moterims viešosios tarnybos veiklos sektoriuose, kuriuose tam tikro lygio pareigas eina mažiau moterų nei vyrų („pozityvi diskriminacija“), jei pranašumas nėra savaiminis, o vyrų kandidatūros visada yra svarstomos, jiems a priori neužkertant kelio kandidatuoti (1997 m. lapkričio 11 d. Sprendimas Marschall, C-409/95).

Moterų diskriminacija darbe: nėščios darbuotojos

1990 m. Teisingumo Teismas nusprendė, kad tiek atsisakymas įdarbinti moterį dėl jos nėštumo, tiek darbuotojos atleidimas iš darbo dėl tos pačios priežasties yra tiesioginė diskriminacija dėl lyties (1990 m. lapkričio 8 d. Sprendimai Dekker, C-177/88, ir Handels- og Kontorfunktionaerernes Forbund, C-179/88). Vėliau Teisingumo Teismas patikslino, kad draudimas atleisti iš darbo darbuotoją dėl nėštumo taikomas neatsižvelgiant į tai, ar darbo sutartis yra terminuota, ar neterminuota. Analogiškai Teisingumo Teismas nustatė, kad terminuotos darbo sutarties nepratęsimas yra diskriminacinis, jei jis grindžiamas darbuotojos nėštumu (2001 m. spalio 4 d. Sprendimai Jiménez Melgar, C-438/99, ir Tele Danmark A/S, C-109/00). Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad moters atleidimas iš darbo nėštumo metu dėl to, kad ji nebuvo darbe dėl su nėštumu susijusios ligos, yra draudžiama diskriminacija dėl lyties (1998 m. birželio 30 d. Sprendimas Brown, C-394/96). Teisingumo Teismas, beje, pažymėjo, kad neteisėta moterį atleisti iš darbo dėl nėštumo ir (arba) vaiko gimimo, net jei apie jį pranešama jau sugrįžus iš motinystės atostogų (2007 m. spalio 11 d. Sprendimas Paquay, C-460/06).

Be to, Teisingumo Teismas konstatavo, kad darbuotojos, kurios apvaisinimas in vitro yra pažengusios stadijos ir kuri dėl šios priežasties laikinai nedirba, atleidimas iš darbo yra tiesioginė diskriminacija dėl lyties, nes toks požiūris yra susijęs tik su moterimis (2008 m. vasario 26 d. Sprendimas Mayr, C-506/06).

Kiti diskriminacijos dėl lyties pavyzdžiai: draudimas ir ginkluotosios pajėgos

2011 m. Teisingumo Teismas nusprendė, kad atsižvelgimas į apdraustojo lytį kaip į rizikos veiksnį draudimo sutartyse yra diskriminacija. Dėl to Sąjungoje nuo 2012 m. gruodžio 21 d. draudimo įmokos ir išmokos mokamos neatsižvelgiant  į apdrausto asmens lytį (2011 m. kovo 1 d. Sprendimas Association belge desconsommateurs Test-Achats ir kt., C-236/09).

1999 m. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad organizuojant ir valdant ginkluotąsias pajėgas reikia laikytis vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo, net jei į tam tikrus padalinius (pavyzdžiui, specialiosios paskirties) dėl specifinių jų vykdomų operacijų sąlygų priimami tik vyrai (1999 m. spalio 26 d. Sprendimas Sirdar, C-273/97). Bet kuriuo atveju moterims negali būti visiškai uždrausta eiti karines pareigas, susijusias su ginklų naudojimu (2000 m. sausio 11 d. Sprendimas Kreil, C-285/98).

Diskriminacija dėl seksualinės tapatybės pakeitimo

1996 m. Teisingumo Teismas nusprendė, kad atleidimas iš darbo dėl asmens lyties pakeitimo arba ketinimo pakeisti lytį yra diskriminacija, nes toks asmuo vertinamas mažiau palankiai, palyginti su asmenimis tos lyties, kuriai jis buvo laikomas priklausančiu iki operacijos (1996 m. balandžio 30 d. Sprendimas P. / S., C-13/94).

2004 m. Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias nepripažįstama nauja transseksualų seksualinė tapatybė ir jiems draudžiama tuoktis, prieštarauja Sąjungos teisei, jeigu dėl to jie negali gauti našlių pensijos (2004 m. sausio 7 d. Sprendimas K.B., C-117/01). Tęsdamas šią jurisprudenciją, 2018 m. Teisingumo Teismas nusprendė, kad lytį pakeitęs asmuo negali būti verčiamas panaikinti iki jos pakeitimo sudarytą santuoką tam, kad galėtų gauti senatvės pensiją sulaukęs amžiaus, numatyto jo įgytos lyties asmenims (2018 m. birželio 26 d. Sprendimas MB, C-451/16).