Diskriminacija dėl amžiaus

Diskriminacijos dėl amžiaus draudimo principas iš esmės taikomas užimtumo ir profesinėje srityje, kiek tai susiję su įdarbinimu, veiklos vykdymu ar teise į pensiją.

Nuo 2010 m. Teisingumo Teismas ne kartą nusprendė, kad įdarbinant į tam tikras pareigas paprastai negalima nustatyti amžiaus ribos. Kitaip yra, kai tam tikrų fizinių pajėgumų turėjimas yra esminis ir lemiamas veiksnys vykdant profesinę veiklą (pavyzdžiui, ugniagesiai, tiesiogiai dalyvaujantys gesinant gaisrus, arba policijos pareigūnai, atliekantys funkcijas, kurias vykdant reikia naudoti fizinę jėgą) (2010 m. sausio 12 d. Sprendimas Wolf, C-229/08; 2014 m. lapkričio 13 d. Sprendimas Vital Pérez, C-416/13; 2016 m. lapkričio 15 d. Sprendimas Salaberria Sorondo, C-258/15).

Tačiau Teisingumo Teismas pripažino, kad automatiškas išleidimas į pensiją sulaukus 65 metų gali būti leistinas, jeigu juo siekiama geriau paskirstyti įsidarbinimo galimybes tarp kartų ar, pavyzdžiui, sumažinti nedarbą ir užtikrinti, kad asmenys gautų adekvačią senatvės pensiją (2007 m. spalio 16 d. Sprendimas Palacios de laVilla, C-411/05). Teisingumo Teismas taip pat padarė išvadą, kad 65 metų amžiaus riba, numatyta Sąjungos teisėje komercinio keleivių, krovinių ar pašto krovinių oro transporto pilotams, yra pateisinama. Ji grindžiama siekiu užtikrinti civilinės aviacijos saugą (2017 m. liepos 5 d. Sprendimas Fries, C-190/16). Vis dėlto Teisingumo Teismas nusprendė, kad absoliutus draudimas oro linijų pilotams dirbti sulaukus 60 metų yra diskriminacija dėl amžiaus, nes toks draudimas viršija tai, kas būtina aviacijos saugai užtikrinti (2011 m. rugsėjo 13 d. Sprendimas Prigge ir kt., C-447/09).

Be to, Teisingumo Teismas nusprendė, kad tikslas skatinti vyresnio amžiaus darbuotojų, kurie yra bedarbiai, profesinę integraciją nepateisina nacionalinės teisės nuostatų, kurios be apribojimų leidžia sudaryti terminuotas darbo sutartis su visais darbuotojais, sulaukusiais 52 metų, neatsižvelgiant į tai, ar iki sutarties sudarymo jie buvo bedarbiai, ar ne, ir neatsižvelgiant į nedarbo laikotarpio trukmę (2005 m. lapkričio 22 d. Sprendimas Mangold, C-144/04).

Teisingumo Teismas taip pat pripažino diskriminaciją tuomet, kai darbuotojas praranda teisę į išeitinę išmoką dėl to, kad gali gauti senatvės pensiją (2010 m. spalio 12 d. Sprendimas Andersen, C-499/08).

Galiausiai Teisingumo Teismas pabrėžė, kad nacionalinis teismas, net esant privačių asmenų ginčui, turi užtikrinti diskriminacijos dėl amžiaus draudimo principo laikymąsi, prireikus netaikydamas jokios jam prieštaraujančios nacionalinės teisės nuostatos (2016 m. balandžio 19 d. Sprendimas DI, C-441/14).