Diskriminacija dėl religijos

Teisingumo Teismas yra priėmęs ne vieną sprendimą dėl diskriminacijos dėl religijos įdarbinant ir atleidžiant iš darbo.

Dėl įdarbinimo Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad valstybės teismai turi galėti veiksmingai kontroliuoti reikalavimą išpažinti tam tikrą religiją siekiant įsidarbinti bažnyčioje arba religinėje organizacijoje. Šis reikalavimas, atsižvelgiant į bažnyčios ar organizacijos veiklą reguliuojančias normas, turi būti būtinas ir objektyviai nulemtas atitinkamos profesinės veiklos pobūdžio ar vykdymo sąlygų ir atitikti proporcingumo principą (2018 m. balandžio 17 d. Sprendimas Egenberger, C-414/16).

Dėl atleidimo iš darbo Teisingumo Teismas nusprendė, kad tai, jog katalikų ligoninė atleidžia iš darbo vyriausiąjį gydytoją kataliką dėl naujos santuokos sudarymo po pirmosios nutraukimo, gali reikšti diskriminaciją dėl religijos. Reikalavimas vyriausiajam gydytojui katalikui laikytis santuokos šventumo ir nenutraukiamumo principo pagal katalikų bažnyčios koncepciją neatrodo esminis, teisėtas ir pateisinamas profesinis reikalavimas. Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad bet kokios diskriminacijos dėl religijos draudimas yra privalomas kaip Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas bendrasis Sąjungos teisės principas, todėl kiekvienas asmuo gali remtis šiuo draudimu byloje, kuriai taikoma Sąjungos teisė (2018 m. rugsėjo 11 d. Sprendimas IR, C-68/17).

Tais atvejais, kai darbuotojos buvo atleistos iš darbo dėl to, kad ryšėjo musulmonišką skarą darbo vietoje, Teisingumo Teismas pripažino, kad įmonė pagal vidaus taisyklę iš principo gali savo darbuotojams uždrausti nešioti visus matomus politinius, filosofinius ar religinius simbolius. Toks bendras draudimas nėra tiesioginė diskriminacija. Vis dėlto jis gali būti netiesioginė diskriminacija, jei dėl jo tam tikrą religiją išpažįstančių asmenų padėtis tam tikru atžvilgiu tampa prastesnė. Net ir tokiu atveju draudimą galima pateisinti, jei darbdavys palaikydamas santykius su klientais vykdo neutralumo politiką, o draudimas taikomas tik darbuotojams, kurie tiesiogiai bendrauja su klientais. Prireikus darbdavys turi patikrinti, ar jis gali pasiūlyti tam asmeniui kitas pareigas, nereikalaujančias tiesioginių kontaktų su klientais. Vis dėlto Teisingumo Teismas pažymėjo, kad pats darbdavio siekis atsižvelgti į kliento pageidavimus, kad jo neaptarnautų darbuotoja, ryšinti musulmonišką skarą, negali būti laikomas profesiniu reikalavimu, reiškiančiu, kad nėra diskriminacijos (2017 m. kovo 14 d. Sprendimai G4S Secure Solutions, C-157/15, ir Bougnaoui, C-188/15).