Teisingumo Teismo teisminės veiklos statistika - 2024

Trumpa praėjusių metų pagrindinių statistikos tendencijų apžvalga – Labai ypatingi metai

Marc-André Gaudissart

Teisingumo Teismo kanclerio pavaduotojas

Kaip ir kasmet, džiaugiuosi galėdamas trumpai pakomentuoti praėjusių metų teismo statistinius duomenis ir pateikti skaitytojams keletą paaiškinimų, kaip skaityti ir suprasti duomenis, susijusius su Teisingumo Teisme iškeltomis arba užbaigtomis bylomis.

Nors tai ne visada yra lengva užduotis, nes skirtumai tarp atskirų metų kartais yra nereikšmingi, todėl ne visuomet leidžia parodyti svarbius pokyčius ar atskleisti pasikartojančias tendencijas, 2024 m. akivaizdžiai yra išimtis iš taisyklės. Daugeliu aspektų praėjusius metus iš tiesų galima pavadinti labai ypatingais metais tiesiogine šio žodžio prasme – tiek kalbant apie 2024 m. Teisingumo Teisme iškeltų bylų skaičių, tiek apie jo užbaigtų bylų skaičių. Abu šie skaičiai primena 2019 m. pasiektas istorines aukštumas ir visiškai pagrindžia 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusią teisinę reformą, lėmusią tai, kad Teisingumo Teismas jurisdikcija priimti prejudicinius sprendimus dalijasi su Europos Sąjungos Bendruoju Teismu, kuris vienintelis dabar turi kompetenciją atsakyti į Sąjungos valstybių narių teismų pateiktus klausimus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto (toliau – Statutas) 50b straipsnyje nurodytose specialiose srityse[1].

1.     Gautos bylos

Pirmiausia reikia pažymėti, kad 2024 m. Teisingumo Teisme buvo iškelta 920 bylų. Šis skaičius nėra didžiausias Teisingumo Teismo istorijoje – rekordas buvo pasiektas prieš penkerius metus, kai 2019 m. buvo užregistruotos 966 naujos bylos, tačiau jis vis tiek yra 12 % didesnis nei praėjusiais metais (821 nauja byla 2023 m.), be to, į šį skaičių nepatenka beveik dvi dešimtys prašymų priimti prejudicinį sprendimą, pateiktų Teisingumo Teismo kanceliarijai po 2024 m. spalio 1 d. ir perduotų Bendrajam Teismui atlikus Teisingumo Teismo procedūros reglamento 93a straipsnyje numatytą pirminę analizę. Taigi, jei šios reformos nebūtų buvę, 2024 m. Teisingumo Teismui pateiktų bylų skaičius būtų buvęs dar didesnis.

Nenuostabu, kad prašymai priimti prejudicinį sprendimą ir toliau sudaro didžiausią 2024 m. Teisingumo Teismui pateiktų bylų dalį – ne mažiau kaip 573 nauji prašymai priimti prejudicinį sprendimą (palyginti su 518 prašymais 2023 m.), taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, vertinant visas Teisingumo Teismo nagrinėjamas bylas, padidėjo apeliacinių skundų dalis, nes 2024 m. pateiktų apeliacinių skundų, apeliacinių skundų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir dėl įstojimo į bylą skaičius buvo 277, t. y. daugiau nei 2023 m. užregistruotų apeliacinių skundų skaičius (231), taip pat daugiau už 2019 m. pasiektą aukščiausią ribą (tais metais buvo pateikti 266 nauji apeliaciniai skundai). Šį padidėjimą lėmė tai, kad Bendrasis Teismas priėmė daug sprendimų, kuriais buvo užbaigtas kelių dešimčių bankų ir Bendros pertvarkymo valdybos ginčų nagrinėjimas. Bendrajam Teismui panaikinus šios institucijos sprendimus dėl ex ante įmokų į Bendrą pertvarkymo fondą apskaičiavimo, Bendra pertvarkymo valdyba, Europos Sąjungos Taryba arba bankai užginčijo šio teismo sprendimus. Taip Teisingumo Teismui buvo pateikti ne mažiau kaip 76 apeliaciniai skundai. Kadangi šių bylų dalykas iš esmės yra tapatus, o ieškovų nurodyti ieškinio pagrindai iš esmės sutampa, Teisingumo Teismas, siekdamas užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą, išskyrė tam tikras „referencines“ bylas ir, suinteresuotoms šalims sutikus, nusprendė sustabdyti kitų bylų nagrinėjimą, kol bus priimti sprendimai referencinėse bylose.

Priešingai nei prašymų priimti prejudicinį sprendimą ir apeliacinių skundų atvejais, 2024 m., palyginti su ankstesniais metais, tiesioginių ieškinių skaičius šiek tiek sumažėjo (53 naujos bylos, palyginti su 60 bylų 2023 m.), tačiau reikėtų paminėti, be kita ko, tai, kad buvo pareikštas pirmas ieškinys (jį Prancūzijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos vardu pateikė šios valstybės vyriausybė), grindžiamas Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 8 straipsnio pirma pastraipa[2], ir du ieškiniai dėl įsipareigojimų neįvykdymo. Pastaruosius Komisija pareiškė Jungtinei Karalystei pagal Susitarimo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 87 straipsnio 1 dalį. Šiais ieškiniais, pareikštais 2024 m. gruodžio 20 d., t. y. likus kelioms dienoms iki tame susitarimo dėl išstojimo straipsnyje nurodyto ketverių metų laikotarpio pabaigos, prašoma pripažinti, pirma, kad Jungtinė Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 45 ir 49 straipsnius ir kelis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje[3] [4] straipsnius ir, antra, kad ši valstybė neįvykdė įsipareigojimų pagal kai kurias Sutarčių, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir bendrųjų teisės principų nuostatas, nes neatsižvelgė į visas Teisingumo Teismo sprendimo Achmea[5] pasekmes ir nenutraukė Jungtinės Karalystės ir Sąjungos valstybių narių dvišalių investicijų sutarčių[6].

Neskaitant kelių teisinės pagalbos prašymų ar ieškinių dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo, pažymėtina, kad 2024 m. rugsėjo 13 d. Komisija paprašė pateikti nuomonę dėl Sąjungos kompetencijos (išimtinės ar pasidalijamosios) sudaryti Omano Sultonato ir Sąjungos bei jos valstybių narių susitarimą oro transporto srityje. Šis pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 11 dalį pateiktas prašymas sukėlė didelį susidomėjimą, nes beveik visos Sąjungos valstybės narės, išskyrus vieną, taip pat Europos Parlamentas ir Taryba pateikė rašytines pastabas dėl Komisijos pateikto klausimo.

Atidžiau pažvelgus į praėjusiais metais Teisingumo Teismui perduotų bylų dalykus, matyti, kad apskritai jie atitinka ankstesnių metų bylų dalykus. Kaip ir anksčiau, 2024 m. Teisingumo Teisme buvo gauta nemažai bylų, susijusių su konkurencija ar valstybės pagalba, vartotojų ir aplinkos apsauga, taip pat socialine politika ir transportu, bet skaitytojas neabejotinai labiausiai atkreips dėmesį į tai, kad pateikta daug bylų, susijusių su ekonomine ir pinigų politika bei ribojamosiomis priemonėmis, priimtomis dėl karo Ukrainoje, taip pat bylų, susijusių su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve. Pastarojoje srityje 2024 m. Teisingumo Teisme buvo iškeltos ne mažiau kaip 123 bylos, iš kurių 117 yra prašymai priimti prejudicinį sprendimą, t. y. 40 bylų daugiau nei ankstesniais metais. Daug tokių bylų yra iš Italijos.

Šiuo atžvilgiu yra įdomi 2024 m. Teisingumo Teismui pateiktų prašymų priimti prejudicinį sprendimą geografinės kilmės analizė. 2023 m. Italijos teismų pateiktų prašymų priimti prejudicinį sprendimą buvo smarkiai sumažėję, o 2024 m. jų skaičius tiesiog šovė į aukštumas: 2024 m. Italijos teismai Teisingumo Teismui pateikė beveik šimtą prašymų priimti prejudicinį sprendimą (98, palyginti su tik 43 prašymais 2023 m.), o tai yra didžiausias iš šios valstybės atėjusių prašymų skaičius nuo 1952 m. Kita vertus, tokių prašymų, pateiktų Vokietijos teismų, skaičius kito priešinga kryptimi: šios valstybės teismų pateiktų prašymų skaičius (66) buvo mažiausias per pastaruosius penkiolika metų: 2023 m. jis dar buvo 94, o prieš trejus metus (2020 m.) – 140; Lenkijos teismų pateiktų prašymų skaičius išliko stabilus: 2024 m. šie teismai Teisingumo Teismui pateikė 47 prašymus (ankstesniais metais – 48). Po jų iš eilės rikiuojasi Austrijos, Bulgarijos ir Belgijos teismai – jie pateikė atitinkamai 39, 38 ir 36 prašymus priimti prejudicinį sprendimą. Šiame kontekste įdomu pažymėti, kad iš 36 Belgijos teismų pateiktų prašymų ne mažiau kaip penkis pateikė Belgijos Konstitucinis Teismas. Jo klausimai susiję su tokiomis įvairiomis sritimis kaip asmens duomenų apsauga ir privatumo apsauga elektroninių ryšių sektoriuje, autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas ar priemonių, kurių Europos Sąjungos Taryba ėmėsi siekdama spręsti didelių energijos kainų problemą labai neužtikrintame geopolitiniame kontekste, teisėtumas.

Galiausiai, kalbant apie skubias bylas, pažymėtina, kad išaugo prašymų taikyti pagreitintą ar skubią procedūrą skaičius. Nors per ankstesnius dvejus metus tokių prašymų skaičius buvo smarkiai sumažėjęs (2022 m. – 52 prašymai, o 2023 m. – 43 prašymai), 2024 m. jis vėl išaugo – gauti daugiau kaip 75 tokie prašymai, sudėjus kartu abiejų rūšių bylas. Praėjusiais metais skubi procedūra buvo taikyta šešis kartus, kaip ir pagreitinta procedūra, kuria taip pat pasinaudota šešiose bylose, susijusiose atitinkamai su nuostatų dėl asmenų perdavimo siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą[7] aiškinimu, nuostatų dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui[8], aiškinimu ir sąvokos „saugi kilmės šalis“, minimos, be kita ko, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (OL L 180, 2013, p. 1)[9] 36, 37 ir 38 straipsniuose, aiškinimu.

2.     Baigtos bylos

Nors praėję metai pagal Teisingumo Teisme iškeltų bylų skaičių daugeliu atžvilgių primena 2019 m., tai dar labiau pasakytina apie Teisingumo Teismo užbaigtas bylas. 2024 m. Teisingumo Teismas užbaigė 863 bylas, t. y. beveik tiek pat, kiek ir prieš penkerius metus, kai buvo užbaigtas rekordiškai didelis bylų skaičius (865 bylos). Šis skaičius, kuris, palyginti su praėjusiais metais, kai buvo užbaigtos 783 bylos, padidėjo 10 %, atspindi nuolatines teismo pastangas įveikti vis didėjantį darbo krūvį, atsižvelgiant dar ir į tai, kad 2024 m. vasario mėn. pasitraukė vienas narys, o po keturių mėnesių mirė kitas pareigas ėjęs narys. Rengiant šį dokumentą šie du nariai dar nebuvo pakeisti, todėl Teisingumo Teismas, kurį sudaro 27 teisėjai, turėjo veikti su 25 teisėjais.

Nenuostabu, kad didžiąją dalį Teisingumo Teismo užbaigtų bylų sudaro prašymai priimti prejudicinį sprendimą ir apeliaciniai skundai, nes šios rūšies bylų Teisingumo Teismui ir pateikiama daugiausia. Atidžiau pažvelgus į bylų užbaigimo praėjusiais metais būdus, matyti, kad Teisingumo Teismas daugiausia bylų užbaigė priimdamas sprendimą. Iš viso 2024 m. sprendimu buvo užbaigtos 595 bylos, palyginti su 535 bylomis ankstesniais metais. Kita vertus, šiek tiek sumažėjo nutartimi išspręstų bylų skaičius tiek prejudicinių sprendimų, tiek apeliacinių skundų atveju. Nutartimi išspręsti apeliaciniai skundai sudarė tik 40 % visų 2024 m. užbaigtų apeliacinių skundų, ankstesniais metais šis procentinis dydis buvo didesnis nei 50 %, o 2022 m. – 60 %! Šis veiksnys neišvengiamai turėjo įtakos vidutinei proceso trukmei.

Kadangi praėjusiais metais Teisingumo Teismas daug apeliacinių skundų, ypač konkurencijos ir valstybės pagalbos srityse, išnagrinėjo su visais proceso etapais, apimančiais ir posėdžio rengimą, ir generalinio advokato išvadų teikimą, vidutinė šių bylų nagrinėjimo trukmė pailgėjo nuo 13,9 mėnesio 2023 m. iki 18,4 mėnesio 2024 m.

Galima pastebėti, kad taip pat pailgėjo vidutinė prašymų priimti prejudicinį sprendimą ir tiesioginių ieškinių nagrinėjimo trukmė, tačiau ne taip stipriai kaip apeliacinių skundų. Vidutinė prašymų priimti prejudicinį sprendimą nagrinėjimo trukmė pailgėjo nuo 16,8 mėnesio 2023 m. iki 17,2 mėnesio 2024 m., o vidutinė tiesioginių ieškinių nagrinėjimo trukmė per tą patį laikotarpį pailgėjo nuo 20,8 mėnesio iki 21,5 mėnesio, tačiau toks terminas yra gana normalus, atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo Teismas užbaigė daug bylų, kurios buvo nagrinėjamos keletą metų, pavyzdžiui, priėmė sprendimus dėl ieškinių, kuriuos 2020 m. spalio mėn. pareiškė kelios valstybės narės dėl Sąjungos teisės aktų leidėjo priimtų taisyklių dėl įsisteigimo ir kabotažo, maksimalios vairavimo trukmės ir vairuotojų komandiravimo kelių transporto sektoriuje. 2024 m. spalio 4 d. Teisingumo Teismas paskelbė bendrą skelbimą dėl penkiolikos ieškinių, o patį sprendimą sudaro beveik 1 500 punktų[10].

Visi šie veiksniai logiškai lėmė vidutinės Teisingumo Teismo bylų nagrinėjimo trukmės, kuri visų rūšių bylų atveju 2024 m. buvo 17,7 mėnesio, palyginti su 16,1 mėnesio ankstesniais metais, pailgėjimą. Kita vertus, kalbant apie bylas, kurioms taikoma skubos tvarka ir kurios, atsižvelgiant į apimamas jautrias sritis, visada reikalauja didesnio dėmesio, reikėtų pažymėti, kad vidutinė jų nagrinėjimo trukmė sutrumpėjo nuo 4,3 mėnesio 2023 m. iki 3,3 mėnesio 2024 m., t. y. maždaug tiek, kiek buvo numatyta 2008 m. kovo mėn. įtvirtinant šią procedūrą[11].

Kalbant apie konkrečių sudėčių teismo išnagrinėtų bylų pasiskirstymą, visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad smarkiai išaugo Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos priimtų sprendimų skaičius. 2024 m. tokios sudėties teismas užbaigė 75 bylas, palyginti su tik 36 bylomis ankstesniais metais. Šį skaičių, kaip minėta, galima paaiškinti tuo, kad buvo išnagrinėta penkiolikos susijusių bylų grupė dėl Europos transporto srities reglamentavimo, taip pat daliniu Teismo sudėties atnaujinimu 2024 m. spalio mėn. Kadangi daugelio teisėjų kadencija baigėsi 2024 m. spalio mėn., siekiant išvengti kvorumo problemų, buvo tikslinga priimti sprendimus bylose, kuriose jie posėdžiavo, prieš jiems išvykstant. Daug tokių bylų buvo perduota didžiajai kolegijai.

Nors 2024 m. Teisingumo Teismo trijų teisėjų kolegijų užbaigtų bylų dalis išlieka didžiausia ir sudaro ne mažiau kaip 46 % bylų, užbaigtų teismo sprendimu ar nutartimi, penkių teisėjų kolegijų užbaigtų bylų dalis vis dėlto toliau didėjo ir sudarė beveik 42 %. Bendras šių sudėčių teismo 2024 m. baigtų bylų skaičius yra 359 bylos trijų teisėjų kolegijų atveju, įskaitant prašymus priimti apeliacinį skundą nagrinėjančią kolegiją, ir 324 bylos penkių teisėjų kolegijų atveju. Ankstesniais metais šis skaičius buvo atitinkamai 381 byla (trijų teisėjų kolegijos) ir 298 bylos (penkių teisėjų kolegijos).

Galiausiai reikia pažymėti, kad 2024 m. Teisingumo Teismas vieną sprendimą – balandžio 30 d. sprendimą antrojoje „Quadrature du Net“ byloje – priėmė iškiliausios sudėties, t. y. plenarinėje sesijoje. Prancūzijos Conseil d'Etat kreipusis pakartotinai, Teisingumo Teismui teko pateikti keletą svarbių papildomų patikslinimų dėl 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių), iš dalies pakeistos 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB, siejamos su Pagrindinių teisių chartija, aiškinimo[12].

3.     Nebaigtos nagrinėti bylos

Nors, kaip matyti, 2024 m. Teisingumo Teismas užbaigė itin daug bylų, jų skaičius vis dėlto yra mažesnis už tais metais gautų bylų skaičių, o logiška to pasekmė yra padidėjęs Teisingumo Teisme nebaigtų nagrinėti bylų, kurių 2024 m. gruodžio 31 d. buvo 1 206, skaičius. Tai didžiausias kada nors užfiksuotas Teisingumo Teismo nebaigtų nagrinėti bylų skaičius. Tai neabejotinai rodo piliečių ir Sąjungos valstybių narių teismų pasitikėjimą Teisingumo Teismu, sprendžiančiu jiems kylančius Sąjungos teisės aiškinimo klausimus, taip pat tai, kokia svarbi buvo 2024 m. rugsėjo mėn. įsigaliojusi teisinė reforma, nes ja siekiama užtikrinti Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo darbo krūvių pusiausvyrą, perduodant pastarajam dalį Teisingumo Teismo turimos jurisdikcijos nagrinėti prašymus priimti prejudicinį sprendimą.

Akivaizdu, kad kol kas dar anksti vertinti šios reformos poveikį, tad reikės atidžiai stebėti Teisingumo Teismui pateikiamų bylų skaičiaus raidą, ypač specialiose srityse, kuriose perduota dalis kompetencijos, siekiant įvertinti šios reformos poveikį tiek atitinkamų bylų nagrinėjimui Bendrajame Teisme, tiek Teisingumo Teismo darbo krūviui ir bylų nagrinėjimo trukmei, kuri buvo vienas iš veiksnių, lėmusių prašymą iš dalies pakeisti Statutą.

[1]      Primintina, kad tai yra šios šešios sritys: 1) bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema, 2) akcizai, 3) Muitinės kodeksas, 4) prekių tarifinis klasifikavimas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, 5) kompensavimas ir pagalba keleiviams atsisakymo vežti ar transporto paslaugų atidėjimo ar atšaukimo atvejais ir 6) šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema.

[2]      Byla C‑553/24, Assemblée nationale / Europos Parlamentas ir Taryba. Šiuo ieškiniu prašoma panaikinti 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1351 dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/1147 ir (ES) 2021/1060 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 604/2013 (OL L, 2024 m. gegužės 22 d.).

[3]      OL L 158, 2004 m. balandžio 30 d., p. 77.

[4]      Byla C‑892/24, Komisija / Jungtinė Karalystė.

[5]      2018 m. kovo 6 d. Sprendimas Achmea, C‑284/16 (EU:C:2018:158).

[6]      Byla C‑894/24, Komisija / Jungtinė Karalystė.

[7]      Bylos C‑202/24 Alchaster (2024 m. liepos 29 d. Sprendimas, EU:C:2024:649) ir C‑743/24 Alchaster II.

[8]      Sujungtos bylos C‑244/24 ir C‑290/24 Kaduna (2024 m. gruodžio 19 d. sprendimas, EU:C:2024:1038).

[9]      Sujungtos bylos C‑758/24 ir C‑759/24, Alace ir Canpelli.

[10]     Sujungtos bylos C‑541/20–C‑555/20 Lietuva ir kt. / Parlamentas ir Taryba (Mobilumo paketas), EU:C:2024:818.

[11]     Šiuo klausimu žr. 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos pareiškimą, paskelbtą priimant sprendimą, iš dalies keičiantį Protokolą dėl Teisingumo Teismo statuto, kuriame teigiama, kad „prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra turėtų būti užbaigta per tris mėnesius“ (OL L 24, 2008 m. sausio 29 d., p. 44).

[12]     Byla C‑470/21 Quadrature du Net ir kt. (Asmens duomenys ir kova su intelektinės nuosavybės pažeidimais), EU:C:2024:370.