Diskriminacija dėl negalios

Nors Teisingumo Teismas pirmą kartą pateikė „negalios" apibrėžtį 2006 m., ji buvo peržiūrėta 2013 m. siekiant integruoti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje, kurią 2009 m. ratifikavo Sąjunga, pateiktą apibrėžtį. Teisingumo Teismas turėjo ne vieną galimybę išnagrinėti diskriminacijos dėl negalios atvejus, paprastai susijusius su atleidimu iš darbo.

Teisingumo Teismas negalią apibrėžia kaip sumažėjusius gebėjimus dėl visų pirma ilgalaikių fizinių, protinių arba psichikos sutrikimų, kurie dėl sąveikos su įvairiomis kliūtimis gali trukdyti asmeniui visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti profesiniame gyvenime tokiomis pačiomis sąlygomis kaip kitiems darbuotojams. Kita vertus, Teisingumo Teismas pabrėžė, kad liga negali būti tiesiog taip paprastai prilyginama negaliai. Vis dėlto, jei liga ar kita sveikatos problema atitinka šią apibrėžtį (pavyzdžiui, taip gali būti nutukimo atveju), ji, nepaisant pobūdžio ir atsiradimo priežasčių, turi būti laikoma negalia.

Dėl su tokia liga susijusių priežasčių atleistas iš darbo asmuo yra diskriminuojamas dėl negalios (2006 m. liepos 11 d. Sprendimas Chacón Navas, C-13/05; 2013 m. balandžio 11 d. Sprendimas Ring ir Skouboe Werge, C-335/11 ir C-337/11; 2014 m. gruodžio 18 d. Sprendimas FOA, C-354/13).

Beje, 2008 m. Teisingumo Teismas nusprendė, kad Sąjungos teisė saugo darbuotojus, patiriančius diskriminaciją dėl jų vaiko negalios. Iš tiesų tiesioginės diskriminacijos draudimas taikomas ne tik neįgaliems asmenims, bet ir darbuotojams, kurie turi prižiūrėti savo neįgalų vaiką (2008 m. liepos 17 d. Sprendimas Coleman, C-303/06).